Petras Babickas gimė 1903 m. Laukminiškiuose, Panevėžio valsčiuje. Šeimoje dar augo du broliai: Kazimieras ir Vytautas bei vyriausioji sesuo Uršulė (vėliau tapusi žymia aktore Une Bay). Tėvas anksti mirė. Petrą užaugino motina ir sesuo, su kuria siejo ypatingas ryšys. Sesuo rūpinosi jo išsilavinimu, visą gyvenimą visokeriopai rėmė ir skatino. Petras Babickas – maištinga, nerami asmenybė. Jo klajokliškas gyvenimas prasidėjo dar 1915 metais, kai užėjus vokiečiams jis pasitraukė į tuometinį Peterburgą, ilgai blaškėsi po Šiaurės Kaukazą ir tik 1918 metais grįžo į Lietuvą.
Vėliau P. Babickas Kaune studijavo literatūrą ir istoriją, dirbo radijuje. Babickas Nepriklausomoje Lietuvoje produktyvus rašytojas turintis savo vietą literatūrinėje padangėje (išleido apie 16 įvairių knygų). Rašytojas – entuziastingas keliautojas. Po savo kelionių išleido keletą kelionių apybraižų: „Gintaro krantas“ (1932), „Elada“ (1939). Taip pat išleido keletą knygų vaikams ir jaunimui, publicistinių pamąstymų. P. Babickas išleido eilėraščių rinkinius „Geltona ir juoda“ (1930), „Žmogaus remontas“ (1934). Šio laikotarpio kūrėjo poezija labai artima keturvėjininkų poetikai bei estetikai (ekspresija, maištas, deklaracija, žaidybiškumas, šiurkšti retorika, noras šokiruoti). Tas pats maištingumas atsispindėjo ir kūrėjo gyvenime: ne kartą griežtai pasisakė prieš valdžią, įsteigė Raudonojo teroro ekspoziciją. 1944 m. vengdamas represijų už antitarybinę veiklą, Babickas su didžiąja emigrantų banga pasitraukė į Vokietiją. Ten gyveno du metus ir 1946 m. persikėlė į Italiją, Romą. Po poros metų pasiekė Braziliją, kurį laiką dar gyveno Kanadoje ir 1949 m. visam laikui apsigyveno Brazilijoje, Rio de Žaneire. Rašytojas aktyviai reiškėsi Rio de Žaneiro lietuvių bendruomenėje, rašė. Vėliau dirbo Lietuvos pasiuntinybės Brazilijoje sekretoriumi, kultūros skyriaus vedėju ir spaudos atašė, vedė savaitinę radijo valandėlę portugalų kalba „Lietuvos balsas“. Išeivijoje rašytojo pagrindiniu veiklos baru tapo Lietuva, kova už Lietuvą. Mirus Stalinui, Petras Babickas vienam Rio de Žaneiro dienraščio žurnalistui leptelėjo, jog tai maloni naujiena, ir taip pateko į pirmuosius spaudos puslapius. 1948 m. Buenos Airėse jis išleido knygą Lietuva bolševikų okupacijoj, kurią pasirašė Jurgio Manto slapyvardžiu. Rašytojas tai pat išleido publicistinių, grožinių knygų apie Lietuvą: „Lituano antigna“ (1947), „O Baltico“ (1947) ir „Lituania Ilustrada“ (1951, 1954 ), „Gražioji Lietuva“ (1958), „Brazilija“ (1951) ir eilėraščių rinkinį „Svetimoj padangėj” (1947).
Paskutiniais gyvenimo metais P. Babickas vertėsi sunkiai. Ilgą laiką rašytoją rėmė išeivijos šalpos organizacijos, giminės, draugai, kiti lietuviai išeiviai. „Rašytojo archyve yra išlikęs lapelis, rašytas prieš operaciją su testamentiniu rankraščiu tam atvejui, jei „aš nueičiau Anapus“, kuriame išvardytos skolos, o pabaiga lakoniška ir netikėta: „Ačiū visiems. Atsiprašau. Lietuva bus laisva! Petras Babickas“. Visą gyvenimą tikėjosi, jog Lietuva taps laisva. Taip ir liko Lietuvos piliečiu, atmetė Brazilijos pilietybę. Petras Babickas mirė 1991 m. rugpjūčio 27 d. Rio de Žaneire.
1 Aldona Ruseckaitė, Petras Babickas. Archyvai, Kaunas: Maironio literatūros muziejus, 2010, 21.