Valstybingumo erdvėje vyksta kultūrinė ir edukacinė veikla, skatinanti ugdyti pilietiškumą, skirta gilintis į šalies istorijos, jos valstybės tapsmo procesus, šiandienos politinius, visuomeninius reiškinius ir aktualius įvykius.
Pristatome balandžio mėnesį Valstybingumo erdvėje vyksiančius renginius, taip pat kviečiame aplankyti čia eksponuojamas parodas, susipažinti su šioje erdvėje saugoma prof. Vytauto Landsbergio asmenine biblioteka.
Įėjimas į visus renginius laisvas.
Balandžio 3–17 d. (bibliotekos darbo valandomis): vienos knygos paroda „Thomo Hobbeso Leviatanas“
Didžiuojamės, kad Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje yra saugomas politinės filosofijos teorijos kūrėjo T. Hobbeso žymiausio veikalo „Leviatanas, arba Bažnytinės ir pasaulietinės valstybės medžiaga, forma ir valdžia“ (Leviathan or the Matter, Forme and Power of a Commonwealth Ecclesiasticall and Civil), išėjusio 1651 m. anglų kalba, pirmasis leidimas. Kolegų kruopščiai restauruotas, leidinys dvi savaites bus eksponuojamas Valstybingumo erdvėje.
Ši knyga yra garsi ne tik savo turiniu, bet ir antraštiniame lape esančiu kompleksišku ir itin detaliu vario raižiniu, iliustruojančiu pagrindines veikalo temas ir problemas. Ką vaizduoja Abrahamo Bosse (1602—1676) sukurtas piešinys, prie kurio kūrybos prisidėjo ir pats knygos autorius? Ši iliustracija gali būti skaitoma vertikaliai ir horizontaliai, taip atskleisdama pasaulietinės ir religinės valdžios komponentus bei tarp jų esantį kontrastą. Nors T. Hobbesas valstybę lygina su mitine pabaisa Leviatanu, tačiau iš pirmo žvilgsnio iliustracijoje nieko išskirtinai keisto nėra. Ar tikrai suvereno, pavadinto biblinio jūrų monstro vardu, kūnas nėra pavaizduotas monstriškai? Ką pasakoja mažiausios antraštinio lapo raižinio detalės – karo laivai, tuščios miesto gatvės, iššauti pabūklai?
Kviečiame apsilankyti ir apžiūrėti T. Hobbeso Leviataną.
Balandžio 5 d. 17.30 val.: filosofo Viliaus Dranseikos (VU) paskaita „Thomas Hobbesas ir jo „Leviatanas“
Šiemet balandžio 5 d. minime 430-ąsias žymaus anglų mąstytojo Thomo Hobbeso (1588–1679) gimimo metines.
Th. Hobbesas – moderniosios politinės filosofijos pradininkas, savo politinę teoriją jis aprašė knygoje „Leviatanas“. Th. Hobbeso valstybė – tai tarsi milžiniškas mechanizmas, lygintinas su mitine pabaisa Leviatanu. Filosofas teigė, kad valstybė esanti laisvo žmonių susitarimo rezultatas, palaikantis visuotinę taiką ir saugumą. Anot filosofo Vytauto Radžvilo, „Leviatanas“ – negailestinga ir savotiškai brutali knyga. Tačiau šis brutalumas galbūt ir yra didžiausia jos stiprybė ar bent jau jos liudijimas, susijęs su Hobbesui rūpėjusia tvarkos problema.“
V. Dranseikos paskaitoje bus kalbama apie knygos atsiradimo kontekstą, pagrindines jos idėjas, apie Th. Hobbeso idėjų poveikį tolesnei politinės minties raidai.Kartu bus galima apžiūrėti ir žymųjį veikalą „Leviatanas, arba Bažnytinės ir pasaulietinės valstybės medžiaga, forma ir valdžia“ (Leviathan or the Matter, Forme and Power of a Commonwealth Ecclesiasticall and Civil), išėjusį 1651 m. anglų kalba. Šis unikalus leidinys, saugomas Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių fonde, balandžio 3–17 d. bus eksponuojamas Valstybingumo erdvėje.
Balandžio 10 d. 17.30 val.: Vidmanto Laurinavičiaus knygos „Pinigai ir pinigų sistemos pokyčiai Lietuvoje (1988–2016)“ pristatymas
Nepriklausomos Lietuvos Respublikos kūrimo istorijoje išskirtinį vaidmenį atliko ir nacionaliniai pinigai. XX a. jiems dukart – trečiąjį ir paskutinį dešimtmečiais – teko vienas iš pagrindinių vaidmenų kuriant tvirtus valstybės ūkio pagrindus, sudarant sąlygas Lietuvos ekonominei ir politinei nepriklausomybei įtvirtinti.
Per 28 Lietuvos nepriklausomybės metus pinigai Lietuvoje keitėsi kelis kartus. Per gana trumpą laiką šalyje buvo oficialiai įteisinti ir apyvartoje cirkuliavo penkių pavadinimų piniginiai ženklai: rubliai, talonai rublių pakaitalai, laikinieji pinigai talonai, litai ir eurai. Susitikime su knygos autoriumi turėsime retą progą prisiminti visą šią pinigų mozaiką, išgirsti iki šiol nežinomų detalių apie nacionalinių pinigų kūrimą, sudėtingą spaustuvių paiešką, pinigų gamybą, apyvartą, saugojimą, ekspertizę ir naikinimą, sužinoti tarpukario Lietuvos Respublikos aukso, okupacijos metais išsaugoto užsienyje, atgavimo istoriją ir daug kitų įdomių dalykų.
Renginyje dalyvaus knygos autorius – istorikas, Lietuvos banko Pinigų muziejaus vadovas Vidmantas Laurinavičius, pirmasis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Bronius Povilaitis, pokalbį moderuos istorikas dr. Algirdas Jakubčionis.
Balandžio 12 d. 18 val.: Arvydo Anušausko knygos „Prezidento žvalgas: du gyvenimai“ pristatymas
Lietuvos žvalgybą kūrė žmonės, kurie pirmiausia rūpinosi besikuriančios Lietuvos valstybės interesais ir labai dažnai savo krikštą gaudavo Nepriklausomybės kovų frontuose 1919–1920 metais. Išlikę reti to meto žvalgybos darbuotojų prisiminimai yra ypač vertingi.
Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos išleistoje istoriko ir politiko Arvydo Anušausko knygoje „Prezidento žvalgas: du gyvenimai“ pasakojama apie 1919 m. Lietuvos savanorį Albiną Čiuoderį (1898–1965). Būtent jis beveik du dešimtmečius tarnavo Lietuvos žvalgyboje ir saugume. Tai buvo tas žmogus, kuris ne tik vadovavo prezidento A.Smetonos apsaugai 1934–1940 metais, bet ir pirmą okupacijos dieną (1940 m. birželio 15 d.) kartu su kitu Lietuvos kariuomenės kūrėju-savanoriu vedė prezidentą per Lieponos upelį į Vokietiją.
Ką per du dešimtmečius patyrė Lietuvos žvalgyboje, kodėl ir kaip atsidūrė Kolumbijoje, pasakoja pats A. Čiuoderis savo prisiminimų dalyje. Knygos sudarytojas A. Anušauskas visą istoriją papildo savo pasakojimu apie lietuvišką saugumą bei A. Čiuoderio tarnybą, kuri aprašyta remiantis ir iki šiol nežinomais A. Čiuoderio užrašais, naujais archyviniais dokumentais.
Leidinį pristatys knygos autorius Arvydas Anušauskas.
Balandžio 18–25 d. (bibliotekos darbo valandomis): paroda „Over the Ocean: The Age of Friendship between Lithuania and the United States of America”
Parodoje pasakojama apie Lietuvos ir JAV santykius per 100 metų.
Parodos rengėjai: JAV ambasada Vilniuje ir Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus.
Balandžio 23 d. 17.30 val.: Kazio Bradūno straipsnių rinkinio „Kertinė paraštė“ pristatymas
Kazys Bradūnas (1917–2009) yra daugiau negu poetas. Jis – taip pat žymus išeivijos redaktorius, literatūros ir dailės kritikas, publicistas, kultūrinių renginių organizatorius, sovietines vergijos demaskuotojas. 2017-aisiais, minint 100-ąsias poeto gimimo metines, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas parengė ir išleido K. Bradūno straipsnių rinktinę „Kertinė paraštė. Literatūros ir kultūros kritika bei publicistika“.
Šiame rinkinyje spausdinami aktualiausi jo straipsniai (daugiausia skelbti „Draugo“ laikraščio kultūriniame priede), suskirstyti į skyrius apie literatūrą, dailę, kultūros reiškinių vertinimą ir sovietinės okupacijos prievartą Lietuvoje. Tebėra svarbi K. Bradūno mintis: lietuviškumo ir nepriklausomybės išlikimo garantas yra tautos kūrybiškumas.
Knygos pristatyme dalyvaus poeto dukra Elena Bradūnaitė-Aglinskienė, rinkinio sudarytojas dr. Gediminas Mikelaitis, rašytoja Renata Šerelytė, kultūrologas Darius Kuolys, renginį moderuos dr. Dalia Cidzikaitė.
Balandžio 24 d. 17.30 val.: atvira diskusija apie Lietuvos kultūrinių leidinių padėtį
Atidžiai sekdami paskutiniuosius įvykius Lietuvos kultūrinių leidinių padangėje, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skyriaus tyrėjai inicijuoja diskusiją apie Lietuvoje leidžiamus kultūros leidinius, jų vietą ir vaidmenį visuomenėje. Pirmajame iš suplanuotų trijų renginių bus kalbama ne tik apie kritinę kultūros leidinių finansinę padėtį ir su tuo susijusius iššūkius, bet ir keliamas apskritai jų reikalingumo klausimas.
Diskusijoje dalyvaus: Jūratė Visockaitė („Literatūra ir menas“), Viktoras Bachmetjevas (Lietuvos kultūros ministerija), Tomas Balžekas („Media bitės“, vienas „15min“ įkūrėjų ir buvęs vadovas), Tomas Vaiseta („Naujasis Židinys-Aidai“).
Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalo faksimilė
Valstybingumo erdvėje eksponuojama profesoriaus Liudo Mažylio Vokietijos užsienio reikalų ministerijos politiniame archyve surasto ir Nacionalinei bibliotekai iškilmingai perduoto Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalo lietuvių kalba oficiali faksimilė.
Vytauto Landsbergio asmeninė biblioteka
Valstybingumo erdvės atvirajame fonde kaupiamas ir saugomas Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko profesoriaus Vytauto Landsbergio asmeninės bibliotekos rinkinys, 2017 metų spalio 11 dieną dovanotas Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai. Šiuo metu turimą per 4 tūkst. vienetų kolekciją sudaro knygos, periodika, natos. Laipsniškai pildomos kolekcijos, kurioje gausu leidinių ne tik lietuvių, bet ir anglų, vokiečių, prancūzų, lenkų, latvių, estų, rusų, švedų, suomių ir kitomis kalbomis, tematika be galo įvairi: šiuolaikinė politika, diplomatija, muzikologija, tautosaka, religija, istorija, lietuvių ir užsienio grožinė literatūra, menotyra, meno albumai.
Dauguma knygų yra autografuotos, dedikuotos prof. V. Landsbergiui ir Gražinai Ručytei-Landsbergienei. V. Landsbergio asmeninė biblioteka laisvai prieinama visiems lankytojams.