Birželio mėnesio renginiai Valstybingumo erdvėje

Birželio 6 d.,  17:30 val.

100 pakilių akimirkų: tarpukario Lietuvos šventės ir iškilmės: knygos pristatymas ir parodos atidarymas

Lietuvos atkūrimo šimtmečio sukakties kontekste įdomu atsigręžti į valstybės kūrimosi pradžią, pamąstyti apie praeities svarbą dabarčiai ir pasidomėti tarpukariu, kai, paskelbusi nepriklausomybę, Lietuva galėjo ir norėjo ŠVĘSTI. Pasitelkus senąsias fotografijas su šventinių renginių vaizdais, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatoma kilnojamoji paroda bei leidinys „100 pakilių akimirkų: tarpukario Lietuvos šventės ir iškilmės“.

Renginyje dalyvaus parodos ir leidinio sudarytoja Kauno apskrities viešosios bibliotekos darbuotoja Rimantė Tamoliūnienė, bus rodoma archyvinė kino kronika „Laisvę švenčianti Lietuva“. Maloniai kviečiame į susitikimą. Jame bus galima įsigyti leidinį.

Paroda Valstybingumo erdvėje bus eksponuojama iki birželio 27 d.


Birželio 10 d. , 17:30 val. Juliaus Sasnausko knygos „Kraujomaiša“ pristatymas

Nacionalinėje bibliotekoje vyks kunigo ir publicisto Juliaus Sasnausko OFM knygos „Kraujomaiša“ pristatymas. Renginyje dalyvaus knygos autorius Julius Sasnauskas OFM, poetė, „Šiaurės Atėnų“ vyriausioji redaktorė Giedrė Kazlauskaitė ir dailininkas Mikalojus Vilutis.

Naujoje kunigo J. Sasnausko knygoje tęsiama postilių tradicija, paprastai tariant, Šventojo Rašto eilučių aidas žmonių gyvenime. Bet šie tekstai kiek skiriasi, juose nėra tiesioginio Biblijos ištraukų interpretavimo ir pritaikymo – visa tai tarsi paskandinta kasdienių įvykių ir emocijų sraute, prisiminimų fragmentuose, dvasininko patirties detalėse.


Birželio 11d., 15:00 val. Leidinio „Advokatūros teisė“ pristatymas

Lietuvos advokatūra visuomenei pristato visiškai naują ir unikalią knygą – „Advokatūros teisė“. Tai analogų Lietuvoje neturinti pirmoji mokslinė knyga apie visą Advokatūros institutą, kurią parengė didelę patirtį turintys specialistai. Pirmuosius šios knygos egzempliorius advokatų bendruomenė jau galėjo įsigyti Visuotinio advokatų susirinkimo metu, tačiau didesnei visuomenės daliai leidinys nebuvo tinkamai pristatytas.

Advokatūros teisės analizė suteikia galimybę pagilinti supratimą apie advokatūros sistemą ir plėtros tendencijas, suprasti advokato ir advokato padėjėjo vaidmenį teisėtvarkos sistemoje bei specifinius advokatūros savivaldos bruožus. Ši knyga skiriama Lietuvos advokatūros savivaldos šimtmečio jubiliejui. Lietuvos advokatūra – tai advokatų bendruomenei atstovaujanti, prižiūrinti ir reguliuojanti institucija. Advokatūros sistema Nepriklausomoje Lietuvoje pradėjo funkcionuoti 1918 m. gruodžio 3 d.

Knygos pristatyme dalyvaus dalis knygos autorių: Laurynas Biekša, Juozas Čivilis, Raimundas Jurka, Eglė Kybartienė, Mindaugas Kukaitis, Justinas Usonis, Ignas Vėgėlė; taip pat recenzentė prof. dr. Lyra Jakulevičienė. Renginį moderuos žurnalistas Aurimas Perednis.


Birželio 12 d., 18:00 val., „Pavasario balsai“ kaip Maironio autoportretas

Prieš 124-erius metus Maironis pirmą kartą išleido „Pavasario balsus“ (1895). Literatūrologės Vandos Zaborskaitės teigimu, „Pavasario balsai“ buvo tautos atgimimo poetinis manifestas, knyga, kėlusi tėvynės meilę ir pasiryžimą darbuotis jos labui. Tai buvo naujų laikų modernios lietuvių tautos balsas, tačiau šių dienų mokslininkai „Pavasario balsuose“ įžvelgia ne tik kūrybos svarumo, patriotiškumo puoselėjimo dėmenis. Ar gali būti, kad Maironio dalyvavimas „Pavasario balsų“ leidyboje atitiko bendrą jo savivaizdžio kūrimo strategiją?

Birželio 12 d., 18:00 val., dailės istorikė prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė ir literatūrologas dr. Mikas Vaicekauskas pasakos, koks Maironio savivaizdis buvo kuriamas „Pavasario balsuose“, kaip jis buvo formuojamas, kokie svarbiausi ypatumai išryškėjo Maironio autoportrete, kaip poeto savivaizdis paveikė ir formavo poezijos rinkinio materialųjį kūną. Paskaitoje taip pat dalyvaus tekstologas, literatūrologas prof. dr. Paulius V. Subačius, pristatysiantis vykdytą tyrimą ir jo kontekstą.


Birželio 14–15 d.,  Adolfo Damušio politinių studijų dienos

Birželio 14–15 d. vyks svarbiausias metinis Adolfo Damušio demokratijos studijų centro renginys – konferencija Adolfo Damušio politinių studijų dienos. Renginys organizuojamas jau trečius metus iš eilės. Šių metų konferencijos tema „Europos sąžinė ir totalitarizmas: Lietuvos visuomenės istorinė patirtis XX a.“

Šiemet sukanka dešimt metų nuo rezoliucijos „Europos sąžinė ir totalitarizmas“ priėmimo, kuria  raginama „parengti Europos atminimo ir sąžinės programą, pagal kurią būtų teikiama parama nacionalinių mokslinių tyrimų institutų, kurie specializuojasi totalitarizmo istorijos srityje, tinklų kūrimui ir bendradarbiavimui ir būtų sukurtas visos Europos dokumentacijos centras memorialas visų totalitarinių režimų aukoms atminti“.

XX amžius Lietuvai ir jos žmonėms buvo ne vien tautinio atgimimo, lietuviškos tapatybės susidarymo, bet ir dramatiškų išbandymų bei tragiškų netekčių šimtmetis, praradus valstybės nepriklausomybę ir patyrus sunkias sovietų (1940–1941), nacių (1941–1944) ir dar kartą sovietų (1945–1990) okupacijas.

Šiemet sukanka 80 metų nuo 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytos Molotovo-Ribentropo sutarties, pakeitusios Rytų Europos valstybių ir tautų likimą. 70 metų – nuo 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio deklaracijos, 1949 m. Vakaruose priimtos Lietuvių chartijos. Šiemet taip pat bus pažymima 30 metų sukaktis nuo Sąjūdžio 1989 m. vasario 16 d. deklaracijos ir Baltijos kelio.

Tai gairės, vertos apmąstymo ir gilesnio įprasminimo: su kokia patirtimi įžengėme į XXI amžių, ko esame išmokę iš istorijos, kas būtų pravartu ir naudinga iš šios patirties panaudoti, toliau kuriant ir tobulinant nepriklausomą Lietuvos valstybę XXI amžiuje? Šiuos ir panašius klausimus bus mėginama aptarti Adolfo Damušio politinių studijų dienomis.

Konferencijoje dalyvaus žinomi Lietuvos ir išeivijos mokslininkai, politologai, istorijos tyrinėtojai, kurių gretose – istorikai, filosofai, teisininkai, kultūros tyrinėtojai, žurnalistai: dr. Kristina Burinskaitė, dr. Kęstutis Skrupskelis, dr. Ramūnas Labanauskas, dr. Valdas Rakutis, dr. Sigutė Radzevičienė, dr. Milda Janiūnaitė, dr. Aistė Petrauskienė, dr. Alfonsas Vaišvila, dr. Arūnas Bubnys, dr. Bronius Makauskas, Vytautas V. Landsbergis, Valdas Vasiliauskas ir Vidmantas Valiušaitis.

NUMATOMA KONFERENCIJOS PROGRAMA >>


Birželio 20 d.,  18:00 val. knygos „Spain, a global history“ pristatymas

Valstybingumo erdvėje vyks istoriko, diplomato, Ispanijos atstovo Jungtinėse Tautose Luis Francisco Martínez Montes knygos „Spain, a global history“ pristatymas. Knygos pristatyme dalyvaus monografijos autorius. Renginį moderuos Ispanijos karalystės ambasados Lietuvoje ambasadorius José María Robles Fraga. Diskusija-pristatymas vyks anglų kalba.

Nuo XV a. pab. iki XIX a. Ispanija buvo viena didžiausių ir galingiausių monarchijų bei įdomiausių politinių bendruomenių pasaulyje. Valstybės apogėjuje jos teritorija buvo nusidriekusi nuo Kastilijos plynaukštės iki Andų viršukalnių, nuo kosmopolitiškų Sevilijos, Meksiko miestų iki Santa Fe. Knygoje „Spain, a global history“ istorikas Luis Francisco Martínez Montes analizuoja, kaip Ispanija ir ispaniškasis pasaulis įsiliejo į pasaulio istoriją, kokį pėdsaką paliko ir kokią įtaką skirtingais laikotarpiais darė įvairioms kultūroms bei valstybėms. Monografijoje gilinamasi ne tik į Ispanijos klestėjimo laikotarpį, bet į kelių šimtmečių šalies istoriją bei šių dienų pasaulį.

Montes – istorikas, diplomatas, Ispanijos atstovas Jungtinėse Tautose. Ponas Montes baigė tarptautinių santykių ir politikos mokslus, taip pat prancūzų literatūros ir vertimo studijas. Anksčiau ėjo patarėjo pareigas Ispanijos nuolatinėje atstovybėje prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), dirbo vadovo pavaduotoju Ispanijos ambasadoje Almatoje, Kazachstane. Dirbdamas Centrinėje Azijoje Montes plėtojo Viduriniosios Azijos regiono tyrimus, analizavo ir skaitė paskaitas apie naujus politikos lauko veikėjus ir tarptautinių santykių dinamiką areale nuo Maskvos iki Pekino. Parašė nemažai mokslinių straipsnių apie Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos santykius, Ispanijos užsienio politiką bei Europos Sąjungos tendencijas.

Įrašas paskelbtas temoje Be kategorijos. Išsisaugokite pastovią nuorodą.