Lapkričio 04 d., 10:30
Paskaita „Ispanija ir XXI amžiuje jai kylantys iššūkiai“
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje viešą paskaitą apie Ispaniją ir XXI amžiuje jai kylančius iššūkius skaitys Ispanijos karališkojo Elcano instituto direktorius, kelių knygų ir dešimčių straipsnių apie Ispanijos istoriją, vidaus ir užsienio politiką autorius dr. Charlesas Powellas. Renginį moderuos ir svečią pristatys Ispanijos Karalystės ambasados Lietuvoje ambasadorius José María Roblesas Fraga. Po paskaitos vyks diskusija su renginio dalyviais. Renginys vyks anglų kalba.
Ispanijos karališkasis Elcano institutas – vienas pagrindinių valstybės politinių mokslų institutų ir idėjų centrų, besispecializuojantis tarptautinių santykių ir strateginių studijų plotmėje. Pagrindinis instituto tikslas – stiprinti ir ugdyti tvaresnį supratimą apie tarptautinius santykius ir Ispanijos vaidmenį juose. Institutas siekia sukurti platformą, kurioje būtų galima laisvai diskutuoti ir kurti idėjas, naudingas politikos, visuomeninės veiklos lauko atstovams, pareigūnams, organizacijų lyderiams, akademinės bendruomenės nariams. Institutas siekia prisidėti prie demokratijos, kokybiškų daugiašalių santykių, individualių ir kolektyvinių laisvių, žmogaus teisių analizės ir plėtojimo.
Elcano instituto direktorius Ch. Powellas taip pat yra Madrido CEU šv. Pauliaus universiteto profesorius. Jis – šešių knygų ir dešimčių straipsnių apie Ispanijos istoriją, vidaus ir užsienio politiką, kuriuose akcentuojama europinė dimensija, autorius. Ch. Powellas baigė istorijos ir šiuolaikinių kalbų bakalauro studijas Oksfordo universitete. Tame pačiame universitete parengė disertaciją, kurioje analizavo demokratijos formavimosi Ispanijoje procesus. 2017 m. apdovanotas Didžiosios Britanijos Šv. Mykolo ir Šv. Jurgio ordinu už indėlį į Didžiosios Britanijos ir Ispanijos santykius.
Lapkričio 04 d., 17:00
Dokumentinio filmo apie Vladą Terlecką premjera
Rugsėjo 13 d. ekonomistui, pedagogui, mokslininkui, politikui, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarui Vladui Terleckui sukako 80 metų. Jubiliejaus proga režisierė Agnė Marcinkevičiūtė sukūrė dokumentinį filmą „Pareiga tiesai“. Lapkričio 4 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje vyks šio filmo premjera. Po filmo peržiūros dr. V. Terlecką kalbins žinomas istorijos tyrinėtojas, Nacionalinės bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Vidmantas Valiušaitis.
Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras V. Terleckas gimė 1939 m. rugsėjo 13 d. Kurį laiką nebuvo priimtas studijuoti nei Vilniaus universitete, nei Vilniaus pedagoginiame institute, nors stojamuosius egzaminus išlaikė gerai. Nepriėmimo priežastis – brolio Antano antisovietinė veikla ir kalėjimas už tai. Dirbo plėšiniuose Kazachstane, medienos paruošimo darbus Karelijoje, durpyne Lietuvoje, darbininku, geodezininku, meistru rekonstruojant Vilniaus oro uosto pakilimo taką. 1961 m. pagaliau buvo priimtas studijuoti Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete bankininkystę. 1967 m. rudenį buvo pakviestas į Vilniaus universiteto Finansų ir kredito katedrą dėstyti bankinių disciplinų. Dėstė 33 metus iki išėjimo į pensiją.
Leningrado finansų ekonomikos institute apgynė ekonomikos mokslų kandidato disertaciją. Kadangi atsisakė paklusti tuometės Vilniaus universiteto vadovybės reikalavimui viešai pasmerkti kalinto brolio veiklą arba bent paskelbti sovietinę tikrovę liaupsinantį straipsnį, 10 metų buvo sulaikytas docento vardo suteikimas. 1989 m. LSSR Ministrų Tarybos buvo paskirtas vadovauti Lietuvos savarankiškos pinigų ir kredito sistemos kūrimo grupei, kuri parengė daugelį bankininkystės įstatymų projektų. 1990–1992 m. buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. Politinėms partijoms nepriklausė. 1992, 1999 ir 2012 m. Lietuvos banko valdyba kartu su Lietuvos mokslų akademija V. Terleckui skyrė Vlado Jurgučio premiją už mokslo darbus bankininkystės istorijos tema. Paskelbė apie 530 publikacijų.
Lapkričio 06 d. 17:30 val.
Petro Palilionio knygos „Pirmieji memografai“ pristatymas
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius pristato rašytojo Petro Palilionio knygą „Pirmieji memografai“ apie ryškias lietuvių literatūros asmenybes – poetus Bernardą Brazdžionį ir Justiną Marcinkevičių, prozininką Vytautą Volertą.
„Pirmieji memografai“ – dar viena, jau ketvirta, poeto Petro Palilionio knyga. „Naujajame darbe tarsi gyvieji su gyvaisiais dar sykį susitinkame su rašytojo asmeniškai pažinotais poetais Bernardu Brazdžioniu (1907–2002) ir Justinu Marcinkevičiumi (1930–2011), išeivijos prozininku Vytautu Pranu Volertu (1921–2012). Per laiškus, autografus, pirmą kartą skelbiamas nuotraukas, rankraščių fragmentus ir kitas iliustracijas, unikaliais, pasak autoriaus, memografais grįžta istorinių personažų vardai ir veidai, didžioji jų meilė Lietuvai ir jos idealams. Ilgai, kruopščiai rengta knyga galėtų būti pravarti filologams, literatūrinio paveldo tyrinėtojams, mokytojams lituanistams, memuaristiką mėgstantiems skaitytojams“, – pristatydamas knygą svarsto akademikas V. Martinkus.
Knygos pristatyme dalyvaus rašytojai Petras Palilionis, Vytautas Martinkus ir Gediminas Jankus, Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas. Renginį moderuos Vidmantas Valiušaitis, Nacionalinės bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus vyriausiasis tyrėjas. Renginyje bus galima įsigyti pristatomą knygą.
Lapkričio 07 d. 15:00 val.
Parodos „Jie kūrė mūsų biblioteką“ atidarymas
Netrukus minėsime Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įkūrimo 100-ąsias metines. Dar XIX amžiuje gyvavusią nacionalinės bibliotekos kūrimo idėją pradėta įgyvendinti 1919 metais: po tam tikro pasirengimo 1919 m. gruodžio 20 d. buvo išleistas Lietuvos laikinosios vyriausybės įsakymas dėl Centrinio valstybės knygyno, pavaldaus Švietimo ministerijai, veiklos pradžios. Ši data laikoma Lietuvos nacionalinės bibliotekos įkūrimo diena.
Per gyvavimo šimtmetį Nacionalinė biblioteka atlaikė karo negandas, pokario suirutes, pusę šimtmečio trukusį okupacijos periodą, patyrė įvairaus pobūdžio cenzūrą, keletą kartų buvo kraustoma iš vienų patalpų į kitas, išgyveno ir lėšų trūkumą, ir per menką valdžios dėmesį. Visais laikais bibliotekai vadovavo žmonės – bibliotekos vedėjai ir direktoriai, kurie stengėsi, kaip suprato ir gebėjo, kad biblioteka gyvuotų, kad plėstųsi jos fondai, gerėtų darbo sąlygos, gausėtų skaitytojų, kad biblioteka užimtų deramą vietą tarp kitų Lietuvos kultūros ir mokslo įstaigų. Per visą bibliotekos gyvavimo laikotarpį jai vadovavo Eduardas Volteris, Andrius Škėma, Juozas Avižonis, Juozas Rimantas, Danielius Čepas, Jonas Urbanavičius, Vaclovas Jurgaitis, Jonas Baltušis, Vladas Bulavas, Vytautas Gudaitis, o nuo 2010 metų bibliotekos vadovo vairas – tvirtose generalinio direktoriaus prof. dr. Renaldo Gudausko rankose.
Valstybingumo erdvėje eksponuojama paroda „Jie kūrė mūsų biblioteką“ skirta bibliotekos vedėjams ir direktoriams. Ekspozicijoje pateikti autentiški dokumentai iš Retų knygų ir rankraščių skyriaus, Periodikos ir Bendrųjų fondų, iš bibliotekoje saugomų knygų kolekcijų, bylos iš bibliotekos archyvo, renginių nuotraukos, surinktos ir išsaugotos buvusių ir esamų bibliotekos darbuotojų. Filmuotą medžiagą – pokalbius su bibliotekos direktoriais Vytautu Gudaičiu ir prof. dr. Renaldu Gudausku – parengė Vilija Baublytė.
Lapkričio 12 d. 18:00 val.
Metų knygos rinkimai. Susitikimas su poezijos knygų autoriais
Ruduo – tinkamiausias sezonas poezijai. Šį kartą Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia Valstybingumo erdvėje susitikti su šiemet „Metų knygos rinkimuose“ nominuotų geriausių poezijos knygų autoriais. Dalyvaus Vaiva Grainytė, Jurgita Jasponytė, Vytautas Kaziela, Giedrė Kazlauskaitė ir Alvydas Šlepikas. Renginį ves literatūros tyrinėtoja ir kritikė dr. Donata Mitaitė. Bus galima įsigyti visų penkių autorių nominuotų knygų.
Visą šiųmetiniuose „Metų knygos rinkimuose“ nominuotų lietuvių autorių knygų sąrašą rasite čia >>
Už labiausiai patikusią knygą balsuoti galima iki 2020 m. vasario 14 d. vienu iš trijų būdų: interneto svetainėje (iš vieno įrenginio balsuoti galima ne daugiau kaip penkis kartus), el. paštu metuknyga@lrt.lt arba paštu: „Metų knygos rinkimams“, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Gedimino pr. 51, 01504 Vilnius.
Lapkričio 20 d., 17:30 val.
Diskusija „Kiek reali tironijos grėsmė?“
2017 m. istorikas ir politologas Timothy Snyderis išleido knygą „Apie tironiją“ (On Tyranny: Twenty Lessons from the Twentieth Century), kurioje, remdamasis XX a. patirtimis, bando aptarti, kokiomis priemonėmis reikia priešintis tironijai ir jos įsigalėjimui. „The New York Times“ bestseleriu tapusi knyga kviečia iš naujo įvertinti šiandieninį pasaulį. Šiemet Lietuvoje išleistos žymaus istoriko knygos pristatymas ir diskusija „Kiek reali tironijos grėsmė?“ vyks Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
Timothy Snyderis (g. 1969) – Yale‘io universiteto profesorius, JAV Holokausto muziejaus Sąžinės komiteto narys, kurio moksliniai tyrimai apima dviejų didžiųjų XX a. represinių režimų – nacizmo ir stalinizmo – veiklą. Istoriko knygose daug dėmesio skiriama Rytų Europai, taip pat ir Lietuvai.
„Apie tironiją“ – ketvirtoji T. Snyderio knyga lietuviškai, kuri skiriasi nuo anksčiau lietuvių kalba pasirodžiusių jo veikalų „Tautų rekonstrukcija“, „Kruvinos žemės“ ar „Juodžemis“.
Šį kartą T. Snyderis rašo apie dabartį. Donaldą Trumpą išrinkus Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu, T. Snyderis, remdamasis savo, kaip istoriko, žiniomis, parengė dvidešimt pamokų, kaip apsisaugoti nuo tironijos įsigalėjimo. Ši knyga – tai pilietinio sąmoningumo ir politinio aktyvumo pradžiamokslis. Nors knyga neabejotinai skirta JAV, joje pateiktos pamokos tinka ir Lietuvai. Įdomu, kad autorius daugiausia remiasi Rytų Europos patirtimi bei jos intelektualų, kurių gretose – ir Leonidas Donskis, įžvalgomis. Knyga siūlo idėjas, kurios padės išsaugoti laisvę ir nepasiduoti tironijos kerams.
Knygos „Apie tironiją“ pasirodymas leidžia kelti bendresnį klausimą: kiek reali tironijos grėsmė ir kokie pavojai šiuo metu kyla demokratijai? Tiek D. Trumpo išrinkimas JAV prezidentu, tiek atvirai antidemokratinių jėgų populiarumas kai kuriose Rytų Europos šalyse lyg ir leidžia kalbėti apie tai, kad demokratija nėra tiek įsitvirtinusi, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pastaraisiais metais net ir Lietuvoje kai kurie komentatoriai įžvelgė judėjimą policinės valstybės link. Diskusijoje bus svarstoma, kiek šie poslinkiai realūs ir kaip turime į juos reaguoti.
Knygos pristatyme-diskusijoje dalyvaus saugumo specialistė, Merilando universiteto mokslininkė Eglė Murauskaitė, filosofas, politikas Mantas Adomėnas, žurnalistas Paulius Gritėnas. Renginį ves Vytauto Didžiojo universiteto lektorius, Vilniaus politikos analizės instituto Gero valdymo programos ekspertas Algirdas Davidavičius.
Lapkričio 25 d., 17:30 val.
Filmo „Coming Home Soon“ peržiūra
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje vyks olandų režisierės Helgos Merits dokumentinio filmo „Greit sugrįšim namo. Geislingeno pabėgėlių vaikai“ („Coming Home Soon. The Refugee Children of Geislingen“) peržiūra. Naujausias režisierės filmas pasakoja apie estų vaikus, kurie kartu su tėvais, kartais tik vienu iš tėvų arba giminaičiais buvo priversti pasitraukti iš Estijos 1944 metais. Tokio likimo buvo ištikti ir tūkstančiai lietuvių, Antrojo pasaulinio karo pabaigoje traukęsi nuo Lietuvą antrą kartą užplūdusios sovietinės okupacijos.
Nepaisant jautrių pabėgėlių likimą patyrusių žmonių liudijimų apie sudėtingas karo ir pokario sąlygas ir patirtas traumas, pasak režisierės H. Merits, filmas yra ir apie viltį bei įkvėpimą. Ir nors filmas pasakoja apie estų vaikus, nuo 1945 iki 1950 metų gyvenusius Geislingeno pabėgėlių stovykloje Vokietijos pietuose, jame nesunku įžvelgti paralelių ne tik su lietuvių ir apskritai Rytų Europos istorija Antrojo pasaulinio karo metais ir pokariu, bet ir su šių dienų pabėgėliais ir jų padėtimi Europoje. Filmas jau parodytas 11-oje šalių, 24-iuose Europos miestuose.
Tai jau penktasis estų kilmės režisierės dokumentinis filmas. Visi H. Merits filmai pasakoja apie savo namus turėjusius palikti žmones, mėginančius susikurti naują gyvenimą jiems menkai pažįstamose ir svetimose vietose. Daugiau apie filmą ir režisierę rasite: https://geislingen.estdocs.com/
Filmas bus rodomas anglų kalba. Peržiūroje dalyvaus režisierė, ji mielai atsakys į susirinkusiųjų klausimus ir padiskutuos filmo temomis. Viešnią kalbins Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriaus tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė.
Lapkričio 26 d. 18:00 val.
Leidinio „Samuelio Boguslavo Chylinskio Biblija“ III tomo ir virtualios svetainės pristatymas
Šiais metais Vilniaus universitete išleistas paskutinis Samuelio Boguslavo Chylinskio Biblijai skirtos serijos tomas „Samuelio Boguslavo Chylinskio Biblija, Vol. 2: Naujasis Testamentas Viešpaties mūsų Jėzaus Kristaus lietuvių kalba duotas Samuelio Boguslavo Chylinskio = Biblia Lithuanica Samueli Boguslai Chylinski. Tomus 2: Novum Testamentum Domini Nostri Jesu Christi Lithvanicâ Linguâ donatum a Samuelo Boguslao Chylinski“. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks Chylinskio Biblijai skirtų knygų serijos ir pirmosios Lietuvoje interaktyvios senųjų lietuviškų tekstų interneto svetainės pristatymas.
S. B. Chylinskio Biblija (Londonas, 1660) yra antroji (po Jono Bretkūno) į lietuvių kalbą išversta ir pirmoji (iš dalies) spausdinta Biblija. Biblijos vertimų į lietuvių kalbą kontekste ji išsiskiria dėl pasirinkto vertimo šaltinio (olandiška Generalinių luomų Biblija, Statenbijbel), dėl vertimo ir spausdinimo vietos (Oksfordas ir Londonas), dėl intriguojančių vertimo ir spausdinimo aplinkybių ir sudėtingo išlikusių knygos dalių likimo. Ši Biblija pradėta spausdinti Londone 1660 m., išspausdinta Senojo Testamento dalis iki Jobo knygos. Išlikęs vienintelis spausdintos dalies egzempliorius ir Naujojo Testamento vertimo rankraštis saugomi Britų bibliotekoje Londone.
Rengiant serijos tomus daug dėmesio skirta ne tik mokslinei ir filologinei serijos kokybei, bet ir estetinei formai. Knygose publikuota daug iliustracijų, parodančių vertėjo laikmečio aplinką, o dailininkas Šarūnas Leonavičius, pasitelkdamas vis kitokią, S. B. Chylinskio laikais naudotą techniką, kiekvienai knygai sukūrė iliustracijas. Pirmo ir antro tomų iliustracijos parengtos Šventojo Rašto tema, o istorinių šaltinių tomo iliustracijose skaitytojas gali atpažinti S. B. Chylinskio gyvenimo ir jo laikmečio siužetus.
Svetainė chylinskibible.flf.vu.lt yra pirmoji Lietuvoje interaktyvi senųjų lietuviškų tekstų interneto svetainė, skirta pirmiausia mokslininkams lietuvių kalbos tyrėjams, tačiau aktuali ir skaitytojams, besidomintiems Biblijos vertimais. Joje pagal pasirinkimą galima naudotis pirma ar paskutine rankraščio teksto redakcijomis, išsirinkti vertėjo atliktus redakcinius morfologijos, leksikos, morfosintaksės ir sintaksės pakeitimus; sudaryta galimybė naudotis tiesioginiu, atgaliniu ir dažnumo žodžių formų sąrašais. Svetainėje galima atlikti paieškas pagal Biblijos eilutę ir pagal rankraščio puslapį; pasirinktas žodis ar teksto fragmentas vienu mygtuko paspaudimu susiejamas su jo kontekstu, o kiekviena Biblijos eilutė susieta su atitinkama vieta Naujojo Testamento rankraštyje.
Tritomio leidinio ir S. B. Chylinskio Biblijos interneto svetainės pristatyme dalyvaus doc., habil. hum. m. dr. Ingė Lukšaitė, prof. dr. Jurgis Pakerys, dr. Gina Kavaliūnaitė, dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, dr. Wolfas-Dieteris Syringas, dailininkas Šarūnas Leonavičius.
Lapkričio 28 d., 17:30 val.
Paskaita „Administracinės nuobaudos – kasdienybė?“
Nuo šių metų spalio 29 d. Mykolo Romerio teisės mokykla ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pradėjo unikalų projektą „Teisė kiekvienam“, kurio metu visuomenė bus supažindinta su aktualiausiais teisiniais klausimais ir galės nemokamai konsultuotis su įvairių sričių teisininkais individualiais teisiniais klausimais. Kviečiame visus norinčius kiekvieną mėnesį dalyvauti teisinėse paskaitose aktualiais teisiniais klausimais.
Lapkričio 28 d. antrąją ciklo paskaitą skaitys prof. dr. Ieva Deviatnikovaitė, Mykolo Romerio teisės mokyklos profesorė. Paskaitos tema – „Administracinės nuobaudos – kasdienybė?“. Paskaitos metu klausytojai bus supažindinti su administracinių nuobaudų rūšimis, sankcijų formavimo tvarka, baudų dydžiais, Administracinio nusižengimo kodekso struktūra, pranešimų asmenims apie nuobaudas įteikimo tvarka, vaizdo kamerų reikšme ir rizikas, užtikrinant viešąją tvarką.
Po kiekvienos paskaitos bibliotekoje vyks teisinės konsultacijos. Interesantus konsultuos patyrę administracinės, civilinės, baudžiamosios, darbo, vartotojų ir kitų teisės sričių praktikai ir advokatai, prie kurių jungsis ir studentai. Kompleksiniai klausimai bus registruojami ir sprendimų jiems bus ieškoma papildomose konsultacijose.
Daugiau informacijos apie projektą ir registraciją į teisines konsultacijas galite rasti www.teisekiekvienam.lt.