Atrinko Deimantė Žukauskienė
A(u)štrieji. Šukelės.
2
Mano gyslose
Vilnios vandenai.
žuvų šukelėm
paplaukiui
braukomi
ir tenai –
vartai a(u)štrieji
ašmenos gatvės
priemiesčio aštrumos
miesto galai –
žuvų galas
rusėnų galas
galas aklasis
ir galas aštrusis
juos vadelioju
stiklo aikštėj
<…>
(p. 110-111)
dar neskyla kaštonai
dar rudenio burnos užčiauptos.
(p. 87)
Ėjimas
Myliu Vilnių, takus, biblioteką
jos plytose įspaudus pirštų
tavo rankose rašalą myliu ir
teku aš į tarpus ir
viršūnes semiu tuo rašalu –
šito miesto reljefas tai leidžia –
ir pliurpiu nesąmones
o sąmones tyliu
<…>
(p. 93)
Škaplierinės g. (Dzūkų g.)
Ir kasvakar nurieda
tas pats riešutėlis
po dvigule lova
virš kurios plakasi
į langą
stiklinė karvutė
ir kasmet
vis kitaip – rudeniop –
mes išeinam į lietų.
(p. 97)
Žiemos atoslūgiai. Paukščių takas
2
Pabaidytų karvelių pulkai
iščiulpia gyslą ražienos
prieš gruodą
niekas dar rimtai
neužšąla –
ežerai, balos, ašaros
paukščių pienas
gyvatės nuodas
neužkrito
šiąnakt delčia
neužritino
mano lango.
(p. 130)
Vėlių upė išsiliejo
5
Kartais yra gelmė
kartais gelmė išsilieja.
(p. 13)