Jurgitos Jasponytės „Vartai Auštrieji“

Atrinko Deimantė Žukauskienė

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019 m.

A(u)štrieji. Šukelės.

2

Mano gyslose

Vilnios vandenai.

žuvų šukelėm

paplaukiui

braukomi

ir tenai –

vartai a(u)štrieji

ašmenos gatvės

priemiesčio aštrumos

miesto galai –

žuvų galas

rusėnų galas

galas aklasis

ir galas aštrusis

juos vadelioju

stiklo aikštėj

<…>

(p. 110-111)


dar neskyla kaštonai

dar rudenio burnos užčiauptos.

(p. 87)


Ėjimas

Myliu Vilnių, takus, biblioteką

jos plytose įspaudus pirštų

tavo rankose rašalą myliu ir

teku aš į tarpus ir

viršūnes semiu tuo rašalu –

šito miesto reljefas tai leidžia –

ir pliurpiu nesąmones

o sąmones tyliu

<…>

(p. 93)


Škaplierinės g. (Dzūkų g.)

Ir kasvakar nurieda

tas pats riešutėlis

po dvigule lova

virš kurios plakasi

į langą

stiklinė karvutė

ir kasmet

vis kitaip – rudeniop –

mes išeinam į lietų.

(p. 97)


Žiemos atoslūgiai. Paukščių takas

2

Pabaidytų karvelių pulkai

iščiulpia gyslą ražienos

prieš gruodą

niekas dar rimtai

neužšąla –

ežerai, balos, ašaros

paukščių pienas

gyvatės nuodas

neužkrito

šiąnakt delčia

neužritino

mano lango.

(p. 130)


Vėlių upė išsiliejo

5

Kartais yra gelmė

kartais gelmė išsilieja.

(p. 13)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.