Sausio 6–17 d. Lemtingas 1991 metų sausis: Juozo Kazlausko fotografijų paroda Laisvės gynėjų dienai atminti
Laisvės gynėjų dienai paminėti eksponuojama 30 reportažinių Juozo Kazlausko (1941–2002) fotografijų iš lemtingųjų 1991 m. sausio akimirkų, atrinktų iš gausaus fotografo palikimo. Parodos fotografijos atspindi pačius tragiškiausius istorijos įvykius, perteikia tų dienų visuomenės kovos ir pasipriešinimo okupacijai dvasią. Tai Spaudos rūmų, Radijo ir televizijos komiteto pastato užėmimas, barikadų statymas prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo, agresijos aukų laidotuvės. Dalis šių J. Kazlausko fotografijų jau 1991 m. sausį pateko į užsienio spaudą, vėliau buvo publikuotos įvairiuose fotografijų albumuose. Nemaža dalis fotografijų eksponuojamos pirmą kartą, maloniai leidus ir atrinkus J. Kazlausko kūrybinio archyvo ir palikimo tvarkytojai žmonai Daliai Kazlauskienei. Plačiau apie parodą >>
Parodą rengė Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyrius
Sausio 7 d. 17.30 val. Prof. habil. dr. G. Michelinio paskaita „Lietuvių kalbos pranašumas kai kurių „didžiųjų“ Europos kalbų atžvilgiu“
Paskaitą apie lietuvių kalbą ir jos pranašumus skaitys italų kalbininkas prof. habil.dr. G. Michelinis, ne vienerius metus tyrinėjantis lietuvių kalbą, puikiai kalbantis lietuviškai ir savo pavyzdžiu įrodantis, kad lietuvių kalba užsieniečiui gali būti labai įdomi, patraukli ir artima.
Profesorius yra Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys, Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys akademikas, 1970–1974 m. Bolonijos universitete studijavo klasikinę filologiją, 1975–1976 m. Vilniaus universitete (VU) – baltų kalbotyrą. 1981 m. VU apgynė mokslų kandidato disertaciją „Teksto lingvistika ir indoeuropiečių prokalbė: pasyvas“, 1988 m. – daktaro disertaciją „Laiko, veikslo ir nuosakos kategorijos ir jų funkcionavimas baltų kalbose“.
1978–1987 m. G. Michelinis dėstė Milano katalikų universitete, 1987–1994 m. – Potencos universitete. Nuo 1994 m. dirba Parmos universitete, kur dėsto ir baltų filologiją. 1979 m. Vilniaus universiteto, 1993 m. ir 1995 m. Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas. 2000 m. Klaipėdos universitetas jam suteikė garbės daktaro vardą.
Kalbininkas tiria senovės lietuvių kalbos paminklus, nagrinėja prūsų kalbos problemas. Daugiau informacijos >>
Sausio 8 d. 17.30 val. Knygos „Tarp minties ir politinio veiksmo: Algirdo Juliaus Greimo laiškai (1946–1954)“ sutiktuvės
Knygoje surinkti A. J. Greimo laiškai, rašyti 1946–1954 m. lietuvių rezistencinės veiklos dalyviams Stasiui Žakevičiui-Žymantui, Algirdui Vokietaičiui, Jonui Deksniui, Vytautui Stanevičiui-Staneikai ir kt., atskleidžia Lietuvos visuomenei mažai žinomą Greimo gyvenimo pusę – jo aktyvų įsitraukimą į lietuvių pogrindinę rezistencinę veiklą.
A. J. Greimas nuo 1945 m. nuolat būdavo svarbiausių išeivijos politinių-rezistencinių įvykių sūkuryje. Aplink jį būrėsi ir ryšius mezgė ne tik Prancūzijoje, bet ir kituose kraštuose atsidūrę lietuvių pogrindžio pasipriešinimo dalyviai, buvę Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos nariai, po karo atsidūrę Vakaruose.
Knygos sutiktuvėse dalyvaus istorikai prof. Egidijus Aleksandravičius ir dr. Daiva Dapkutė, literatūrologas prof. Dainius Vaitiekūnas. Renginį ves Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovė dr. Ilona Strumickienė. Daugiau informacijos >>
Sausio 14 d. 17.30 val. Diskusija „Kokį Lietuvos įvaizdį kuria užsienietis, besimokantis lietuvių kalbos?“
Sausio mėnesį Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje vyksta Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursai, kuriuose studentai iš daugiau nei penkiolikos pasaulio šalių mokosi lietuvių kalbos, susipažįsta su Lietuvos kultūra, istorija. Sausio 14 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks diskusija „Kokį Lietuvos įvaizdį kuria užsienietis, besimokantis lietuvių kalbos?“
Pastaraisiais metais Lietuvių kalbos ir kultūros kursuose dalyvauja studentai, kurie, vedami stiprios motyvacijos, ieško mūsų šalyje lietuviškų šaknų, susiburia dėl būsimų studijų ir karjeros Lietuvoje. VDU Tarptautinių ryšių departamento Švietimo akademijos Tarptautinių ryšių skyriaus vadovė, kursų organizatorė Vilma Leonavičienė teigia: „Įdomiausia, kad nemažai studentų vėliau „suserga“ Lietuva, į ją sugrįžta, o savo šalyse garsina ir mūsų šalį, ir jos kalbą. Tai žmonės, ieškantys naujų iššūkių ar susidomėję posovietine šalimi, kurioje skamba viena seniausių iš išlikusių indoeuropiečių kalbų. Šiuos žmones aš vadinu stipriausiais ambasadoriais ir labai didžiuojuosi. Suprantu tuos, kurie turi lietuviškų šaknų ar mokslinį interesą, bet šie užsikrėtėliai yra ypatingi. Kiti net nežino, kodėl atvyko“.
Diskusijoje bus svarstoma, kodėl užsieniečiai nori mokytis lietuvių kalbos, kuo juos žavi mūsų šalis, kaip užsieniečiams sekasi įsitvirtinti Lietuvoje.
Renginyje dalyvaus buvę lietuvių kalbos ir kultūros kursų dalyviai, užsieniečiai, gyvenantys Lietuvoje: VDU Švietimo akademijos socialinės pedagogikos ir etikos bakalauro studijų IV kurso studentas turkas Fatihas Güleris, VDU diplomatijos magistrantūros studentė sakartvelė Sophio Tabatadzė, Černovcų nacionalinio Jurijaus Fedkovičiaus pedagoginio universiteto Baltistikos centro vadovė Alyona Shyba, VDU Tarptautinių ryšių departamento Tarptautinių ryšių grupės vadovė Vilma Leonavičienė, Vilniaus lietuvių namų lietuvių kalbos mokytoja Indrė Šadvilaitė.
Sausio 16 d. 18 val. Nerijos Putinaitės knygos „Skambantis molis: Justino Marcinkevičiaus trilogija ir dainų šventės kaip sovietinio lietuviškumo ramsčiai“ pristatymas
Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir kultūros žurnalas „Naujasis Židinys – Aidai“ maloniai kviečia į Nerijos Putinaitės knygos „Skambantis molis: Dainų šventės ir Justino Marcinkevičiaus trilogija kaip sovietinio lietuviškumo ramsčiai“ pristatymą.
Renginyje dalyvaus knygos autorė, kultūros istorikė Nerija Putinaitė, filosofas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesorius Vytautas Ališauskas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Natalija Arlauskaitė. Renginį moderuos istorikas Antanas Terleckas.
Nerija Putinaitė – viena produktyviausių ir geriausiai atpažįstamų sovietmečio Lietuvos kultūrinio lauko tyrinėtojų. Sovietmečio tyrimuose debiutavusi studija „Nenutrūkusi styga: prisitaikymas ir pasipriešinimas sovietų Lietuvoje“, vėliau N. Putinaitė ėmėsi nagrinėti ateizmo kaip asmeninio apsisprendimo problematiką knygoje „Nugenėta pušis“, kuri (beveik) buvo įvertinta Patriotų premija.
„Skambantis molis“ – naujausias N. Putinaitės indėlis į lietuviškąją sovietologiją, kurio epicentre atsiduria net keli objektai: nacionaliniu ir UNESCO pasididžiavimu tapusios Dainų šventės, oficiozinis lietuvių literatūros kanonas – Justino Marcinkevičiaus draminė trilogija, Rumšiškių liaudies muziejus, plačiąja prasme – ryškiausios lietuviškojo tautiškumo materializacijos sovietmečiu.
Ar šokdami kepurinę buvome rezistentai? Ar sugebėdavome atskirti dainų šventės tautinį turinį nuo sovietinio? Ką matome ir ką darome, kai žiūrime į Lietuvą ir skiemenuojame jos vardą, kaip Marcinkevičiaus sukurtas Mažvydas? Kaip į tautiškumą žiūrėjo okupacinis režimas – ar kaip į pavojų, ar kaip į patogų įrankį? Ar dainų šventės, Rumšiškių liaudies muziejus ir Lietuvos ansamblis yra mūsų paveldas, ar sovietinė tradicija? Šie ir kiti klausimai bus nagrinėjami pristatymo metu.
Sausio 17 d. 17 val. Knygos „Kilmės įrašas“ pristatymas
Valstybingumo erdvėje vyks humanitarinių mokslų daktarės Jolitos Linkevičiūtės-Rimavičienės monografijos „Kilmės įrašas“ (Komunikacija ir kultūrų hibridizacija Lietuvoje) sutiktuvės. Renginį moderuos Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas. Diskusijoje dalyvaus Vilniaus universiteto (VU) Greimo studijų centro prof. Kęstutis Nastopka, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos ir diplomatijos mokslų katedros prof. Šarūnas Liekis, VU Komunikacijos fakulteto, Žurnalistikos instituto prof. Andrius Vaišnys ir kiti mokslininkai.
Knygos sutiktuvėse bus diskutuojama, kodėl moderniosios lietuvių kultūrinės tapatybės kūrimo procesą galima laikyti nuotykiu ir į jį žvelgti kaip į kultūrinį detektyvą. Autorė, rašydama monografiją, bandė išsiaiškinti, ką gavome ir ką praradome, kai, užsidegę noru būti savimi, atmetėme kelių šimtmečių bendrą istorinę lietuvių ir lenkų patirtį Abiejų Tautų Respublikoje. Tai yra, sukurdami moderniąją lietuvių tautą.
Sausio 20 d. – vasario 9 d. Paroda „Markas Maruličius (Marko Marulić) – Europos humanistas
Zagrebo universitetinė ir nacionalinė biblioteka, bendradarbiaudama su Kroatijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje, pristato parodą „Markas Maruličius (Marko Marulić) – Europos humanistas“.
Kroatų literatūros tėvu vadinamas Markas Maruličius (1450–1524) simbolizuoja kroatų rašytinę kūrybą ir kroatišką žodį. M. Maruličius rašė kroatų, lotynų ir šiek tiek italų kalbomis, vertė iš lotynų ir italų kalbų į kroatų kalbą bei iš kroatų ir italų − į lotynų kalbą. Jis buvo ne tik ypač religingas, bet ir tikras humanistas bei įvairialypis eruditas. Kadangi gyveno Viduramžių ir Naujųjų amžių sandūroje, pasitelkdavo viduramžių temas, tačiau joms suteikdavo naujas (atnaujintas) formas. M. Maruličius yra ne tik garsiausias XV–XVI amžiaus kroatų rašytojas, bet ir daug platesnio masto humanistas, kurio dvasiniai ir moralinio pobūdžio tekstai lotynų kalba pelnė ne tik europinę, bet ir pasaulinę šlovę.
Paroda, sudaryta iš 12 ekspozicinių stendų (lietuvių ir anglų kalbomis) ir pasakojanti apie M. Maruličiaus gyvenimą bei kūrybinį kelią, pateikia reprezentatyvią medžiagą iš Zagrebo nacionalinės ir universitetinės bibliotekos fondo. Parodoje pristatomas M. Maruličiaus gyvenimas ir kūryba, apžvelgiami žinomiausi jo veikalai, kurie jau XVI–XVII amžiuje buvo daugelį kartų išleisti ir išversti į įvairias pasaulio kalbas. Tekstinis ir vaizdinis turinys supažindina su M. Maruličiaus įtaka iškilioms Europos asmenybėms.
Sausio 20 d. 18 val. Dokumentinio filmo „Mugamas sausyje Baku 1990 01 20“ (rež. Agnė Marcinkevičiūtė, op. Romas Dabrukas, trukmė apie 1 val.) peržiūra ir diskusija
Minint mūsų valstybingumo 30-metį, taip pat 1991 sausio 13-osios aukų žūties metines, yra būtina pažvelgti į Lietuvos valstybingumo atkūrimo stebuklą platesniame to meto kontekste. Lietuva ir Azerbaidžanas turi daug bendros istorinės patirties: paskutiniajame XX amžiaus dešimtmetyje ėjo taikaus išsivadavimo iš Sovietų sąjungos keliu, o Sausis yra abi šalis vienijantis simbolis kovoje už šalių laisvę ir nepriklausomybę. Baku žudynės 1990 metais buvo tam tikra karinių veiksmų repeticija prieš 1991 Sausio-13-ąją Vilniuje. Dviejų patirčių sugretinimas netiesmukai išryškina, kuo mes esame stiprūs ir kas trukdė Baku scenarijų iki galo įgyvendinti Vilniuje.
Sovietų agresijos 1990 sausio 20-iosios naktį Baku skaičiai gąsdinantys: 137 žuvusieji oficialiai (neoficialiai – iki 300). Apie 1 000 sužeistųjų ir antra tiek – suimtų, įkalintų. Tankai su 26 000 sovietų kareivių šturmavo miestą, traiškė beginklius žmones tiesiog automobiliuose, šaudė žmones be pasirinkimo, apšaudė net gyvenamuosius daugiabučius. Toks buvo „sovietų demokratijos“ ir Gorbačiovo atsakas į Azerbaidžiano tautos atsiskyrimo nuo Sovietų sąjungos siekį.
Šiame filme liudininkų interviu ir lietuvių operatorių nufilmuoti archyviniai kadrai pasakoja apie tą nusikaltimą žmoniškumui, kuris iki šiol yra dangstomas taikdariškos misijos kauke. Informacinės blokados ir manipuliacijų padariniai tebėra giliai įsišakniję, suformavę iškreiptą įvaizdį Vakarų pasaulio opinijoje.
Po filmo peržiūros vyksiančioje diskusijoje dalyvaus prof. Vytautas Landsbergis, Lietuvos azerbaidžaniečių bendrijos pirmininkas Mahiras Gamzajevas ir tautybių politikos ekspertas Imantas Melianas. Pokalbį moderuos Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus vadovas Ginas Dabašinskas.
Sausio 23 d. 17.30 val. Paskaita „Prekių sauga ir kokybė: ką turi žinoti kiekvienas vartotojas“
Nuo 2019 m. spalio mėnesio Mykolo Romerio teisės mokykla ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pradėjo unikalų projektą „Teisė kiekvienam“, kurio metu visuomenė supažindinama su aktualiausiais teisiniais klausimais ir galės nemokamai pasikonsultuoti su įvairių sričių teisininkais dėl individualių teisinių problemų. Kviečiame visus norinčius kiekvieną mėnesį dalyvauti teisinėse paskaitose aktualiomis temomis.
Sausio 23 d. trečiąją ciklo paskaitą „Prekių sauga ir kokybė: ką turi žinoti kiekvienas vartotojas?“ skaitys doc. dr. Lina Novikovienė. Vartotojo teisė į tinkamą prekių kokybę – viena kertinių vartotojo teisių. Tačiau ar visada ši teisė tinkamai užtikrinama? Ar visada įsigytas daiktas tenkina Tavo lūkesčius? Įsigijai, o gal gavai dovanų daiktą, kuris pasirodo esantis netinkamos kokybės, nesaugus, o gal tiesiog Tau nepatinka? Ateik ir sužinok ką tokiais atvejais daryti. Būk atidus vartotojas !
Po kiekvienos paskaitos bibliotekoje vyks teisinės konsultacijos. Interesantus konsultuos patyrę administracinės, civilinės, baudžiamosios, darbo, vartotojų ir kitų teisės sričių praktikai ir advokatai, o prie jų jungsis ir studentai. Kompleksiniai klausimai bus registruojami ir sprendimų bus ieškoma papildomose konsultacijose.
Sausio 28 d. 17.30 val. Diskusija „Albertas Zalatorius: kūrybinis palikimas ir atmintis“
XX a. lietuvių literatūros laukas neįsivaizduojamas be talentingo literatūrologo, literatūros kritiko Alberto Zalatoriaus (1932–1999) drąsių, originalių įžvalgų ir aktualumo net šiomis dienomis nestokojančių idėjų. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks diskusija, kurioje bus analizuojami A. Zalatoriaus literatūros kritikos, literatūros mokslo darbai, prisimenama, o nepažinojusiems, remiantis autentiškais prisiminimais, pristatoma jo asmenybė, aptariamas jo idėjų, darbų aktualumas šių dienų literatūros lauke ir visuomenėje. Renginiu taip pat pažymimas A. Zalatoriaus asmeninio archyvo perdavimas Nacionalinei bibliotekai.
Renginyje dalyvaus A. Zalatoriaus dukra Eglė Zalatoriūtė ir sūnus Mantas Zalatorius, skaitovas Juozas Šalkauskas, literatūros kritikė Jūratė Sprindytė, literatūros kritikas Petras Bražėnas, rašytojas, akademikas Vytautas Martinkus. Vakarą ves Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vadovas Dainius Vaitiekūnas. Po diskusijos vyks filmuotos medžiagos apie A. Zalatorių peržiūra.
Sausio 29 d. 17.30 val. Pokalbis „Kalbos ir mąstymo ryšys: pasaulėvoka ir pasaulėkūra“
Kai mąstome apie kalbą, susikuriame labai daug stereotipų. Juos sugriauti bandysime Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje naujame pokalbių cikle „Kalbos klubas“. Kiekvieno mėnesio paskutinį trečiadienį kalbėsime apie tai, kas yra kalba ir kaip jos dėka kuriama gerovė. Galėtume dar efektyviau siekti tikslų, jei suprastume, kad kalbos išmanymas kiekvienam mūsų duotas iš prigimties, o kalba galime naudotis ne tik komunikuodami.
Pirmojo pokalbio tema „Kalbos ir mąstymo ryšys: pasaulėvoka ir pasaulėkūra“. Dalyvauja rašytojas ir žurnalistas Marijus Gailius, parašęs puikią distopiją „Oro“, filosofas Vilius Dranseika (VU, KTU), atliekantis moralės psichologijos ir eksperimentinės filosofijos tyrimus, ir Rytų kalbų mokovai. Klubo svečius subūrė ir kalbins lingvistikos profesorė Jolanta Zabarskaitė (KSU).
Kol vasara įsibėgės, planuojami ir kiti pokalbiai:
- „Mano kalbos ribos žymi mano pasaulio ribas: semantika ir pasaulio vaizdas kalboje“
- „Margas žodžių pasaulis: žodžiai – kaukės, žodžiai – piešiniai, žodžiai – burtažodžiai“
- „Šiuolaikinės kalbos technologijos, didieji duomenys, lingvotechai“
- „Klok žodžiui vietą, kaip svečiui patalą: psicholingvistika, pragmatika, neurolingvistinis programavimas“
- „Alternatyvūs kalbiniai pasauliai: jų vieta, reikšmė, vertė. Žargonas, slengas, koinė“
Sausio 30 d. 17.30 val. Paskaita „Šeimos ir vaiko teisių labirintuose“
Ketvirtąją ciklo „Teisė kiekvienam“ paskaitą skaitys prof. dr. Inga Kudinavičiūtė-Michailovienė. Tema – „Šeimos ir vaiko teisių labirintuose“. Paskaitos metu bus pasidalinta įžvalgomis apie šeimos narių teises, atskleista, ar šeimos teisinė forma turi įtakos vaiko teisėms įgyvendinti. Vaiko teisių konvencijai jau trisdešimt metų, tad bus analizuojama, kaip realizuojamos ir ginamos konkrečios vaikų teisės, kaip patys tėvai užtikrina vaiko teises.
Po kiekvienos paskaitos bibliotekoje vyks teisinės konsultacijos. Interesantus konsultuos patyrę administracinės, civilinės, baudžiamosios, darbo, vartotojų ir kitų teisės sričių praktikai ir advokatai, o prie jų jungsis ir studentai. Kompleksiniai klausimai bus registruojami ir sprendimų ieškoma per papildomas konsultacijas.