Valstybingumo centro ir Lituanistikos skyriaus vasario mėnesį organizuojami renginiai

Vasario 5 d. 17.30 val. Paskaita „Ką apžiūrėti Vilniuje. Kelionių vadovai po Lietuvos sostinę nuo XVIII a. iki mūsų dienų“

Jau ne vieną šimtmetį keliaujantys žmonės naudojasi specifiniais informaciniais leidiniais – kelionių vadovais. Tokių kūrinių ištakų galima rasti dar antikoje, bet populiariausi jie tapo XIX a. antrojoje pusėje ir turėjo didelę reikšmę iki Antrojo pasaulinio karo. Kelionių vadovų žanras populiarus iki šiol. Jie nuolat leidžiami, pastaraisiais dešimtmečiais pasirodė daug reikšmingų šio pobūdžio leidinių. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje kelionių vadovus nuo XVIII a. apžvelgs Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos dr. Domininkas Burba.

Paskaitoje Nacionalinėje bibliotekoje bus kalbama apie Lietuvos sostinę Vilnių, kuris įvairiais istoriniais laikotarpiais buvo svarbus miestas, jame apsistodavo daug žmonių iš įvairių kraštų. Kelionių vadovuose Vilnius pirmą kartą paminėtas dar XVIII amžiuje. Miestas buvo minimas bendruose kelionių po Abiejų Tautų Respubliką, Rusijos imperiją, tarpukario Lenkiją, Tarybų Sąjungą vadovuose. Dar 1856 m. pasirodė pirmasis kelionių vadovas po Vilnių, kurio autorius buvo Adomas Honoris Kirkoras.

Ar kiekvieną kelionių vadovu pavadintą leidinį galima tokiu ir laikyti? Kiek kelionių vadovuose mokslo, kiek – komercijos? Kaip šios tendencijos atsispindi užsienio ir Lietuvos kelionių vadovuose? Šie ir kiti klausimai bus svarstomi dr. D. Burbos paskaitoje.

Daugiau informacijos >>


Vasario 6 d. 18.00 val. Ateitininkai kviečia: filosofiniai skaitymai su prof. A. Sverdiolu

Minėdami solidžią 110-ies metų sukaktį ateitininkai kviečia į Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje rengiamą viešą diskusiją apie lietuvių kultūros pašaukimą. Atspirties taškas – ištraukos iš Stasio Šalkauskio teksto „Lietuvių tauta ir jos ugdymas“. Tekstą atvers filosofas, hermeneutas, S. Šalkauskio raštų sudarytojas prof. Arūnas Sverdiolas.

Profesorių S. Šalkauskį (1886–1941) drąsiai galima priskirti prie lietuviškojo filosofijos žodyno kūrėjų, jis – vienas iškiliausių Lietuvos kultūros filosofų. Prof. A. Sverdiolas kviečia išbandyti S. Šalkauskį kaip šiandienos apmąstymų partnerį. S. Šalkauskiui rūpėjo, koks yra lietuvių kultūros pašaukimas. Kaip šiandien atsakytume į šį klausimą? Ar apskritai sutinkame jį taip kelti? Gal šitaip klausti pernelyg nekorektiška? Gal primena už Atlanto skambančius šūkius padaryti šalį vėl didingą, o gal toks klausimas kaip tik labai laiku – galbūt atsakymas į jį duotų taip reikalingą postūmį švietimo sistemai ir apskritai Lietuvai? Gyvą pokalbį bei mąstymą čia ir dabar inicijuoja ateitininkai.

Lietuvos Respublikos Seimas 2020-uosius paskelbė Ateitininkų metais. Ateitininkų metų filosofiniai skaitymai rengiami bendradarbiaujant su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centru. Kituose šių metų susitikimuose planuojama atverti ateitininkų filosofų ir mąstytojų Antano Maceinos, Juozo Girniaus, Prano Kuraičio, Stasio Ylos ir Prano Dovydaičio tekstus.


Toliau skaityti „Valstybingumo centro ir Lituanistikos skyriaus vasario mėnesį organizuojami renginiai“