Nauja virtuali paroda skirta europiečių emigracijai į Jungtines Amerikos Valstijas

EmigracijaPristatome naują virtualią parodą, kurią parengė Europeana kartu su Amerikos viešąja skaitmenine biblioteka„Paliekant Europą: Naujas gyvenimas Amerikoje“. Paroda skirta papasakoti europiečių, emigravusių į Jungtines Valstijas XIX-XX a., istoriją. Šiai parodai panaudota daugiau nei 100 nuotraukų, rankraščių, paveikslų, laiškų ir kitų dokumentų. Jie iliustruoja žmonių kelionę iš Europos žemyno ir įsikūrimą Jungtinėse Valstijose. Daugelis šių vaizdų publikuojami pirmą kartą, jie yra surinkti iš JAV bei Europos bibliotekų, muziejų ir archyvų.

 „Europeana, sujungsi jėgas kartu su Amerikos viešaja skaitmenine biblioteka padėjo pagrindą, kuris sieks daug toliau nei ši paroda: tam, kad sukurti sėkmingą skaitmeninę ateitį, mes turime bendradarbiauti tarptautiniu lygiu“, sakė Robertas Darntonas, Harvardo Universiteto bibliotekos direktorius.

Daugiau nei 30 milijonų europiečių nuo Skandinavijos iki Sicilijos išplaukė į naują gyvenimą XIX amžiuje ir XX pradžioje. Paroda, padalinta į 7 pagrindines temas, aprašo patirtis, su kuriomis susidūrė skirtingų grupių imigrantai. Paroda suteikia galimybę virtualiam lankytojui palydėti juos šioje sunkioje kelionėje iš savo tėvynės, per visą Atlanto vandenyną, į Jungtinių Valstijų uostus, miestus ir vietines bendruomenes.

„Paliekant Europą: Naujas gyvenimas Amerikoje“ prieinama anglų ir prancūzų kalbomis.

In memoriam. Rašytojas Vytautas Volertas (1921-2012)

Vytautas Volertas2012-ųjų gruodis Lietuvos rašytojų sąjungai atnešė liūdną žinią iš Filadelfijos. Netekome rašytojo, žurnalisto, vertėjo, aktyvaus JAV lietuvių bendruomenės veikėjo, Kultūros tarybos premijos laureato Vytauto Volerto.

Prisiminkime šiandien vis dar aktualias Jo mintis apie sugrįžimą Tėvynėn, išsakytas prieš šešiolika metų žurnale „Į laisvę”: APIE GRĮŽIMĄ: kiti laikai, kiti žmonės, kitas žvilgsnis?

Poetiškasis Aloyzas Baronas

Aloyzas BaronasŠiandien pristatysime vieną produktyviausių romanų, novelių, eilėraščių knygų autorių išeivijoje – Aloyzą Baroną. 1917 gruodžio 12 dieną gimęs Biržų rajone, Vabalninke, 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, čia studijavo Frankfurto prie Maino universitete. 1949 m. atvyko į JAV, dirbo fabrikuose. Rašytojas Aloyzas Baronas su savo nemažu kūrybos bagažu – dvidešimt šešiomis knygomis – priklauso išeiviškąjam mūsų literatūros sparnui, nes būtent ten prasidėjo kūrybinis jo kelias. A. Baronas yra parašęs trylika romanų, penkis novelių rinkinius, humoristinių eilėraščių, knygų vaikams, dvi monografijas. Nuo 1955 metų prisidėjo prie laikraščio „Draugas“ redakcijos.  Toliau skaityti „Poetiškasis Aloyzas Baronas”

Lietuviškasis „Grafas Montekristas“ – Zigmantas Mineika

Paskutiniame žurnalo „Lithuanian Heritage“ numeryje (2012, Nr. 5, p. 12-16) pasirodė graikų-lenkų istoriko, scenaristo Miltiades Varvounis (gim. 1980 m. Atėnuose) straipsnis apie inžinierių Zigmantą Mineiką (Zygmunt Mineyko).

Z. Mineika gimė 1840 metais Ašmenos apskrityje, gimnaziją baigė Vilniuje, tėvų buvo auklėjamas lietuviško patriotizmo dvasia. Jis studijavo karo inžinerijos mokykloje Sankt Peterburge, kur 1859 metais įsijungė į besirengiančių sukilti patriotų gretas. Sužinojęs apie tai, kad carinė ochranka susekė būsimojo sukilimo rengėjus, Z. Mineika sugebėjo pabėgti į užsienį, kur Genujoje 1861-1862 metais lankė būsimojo sukilimo karininkų mokyklą. Prasidėjus 1863 metų sukilimui, atvyko į buvusią LDK teritoriją ir buvo paskirtas Ašmenos apskrities komendantu ir vadovavo keliasdešimties sukilėlių būriui. Vietinių rusų ir baltarusių caro valdžios rėmėjų suimtas, buvo perduotas rusų karinei vadovybei, kalintas Ašmenoje ir Vilniuje. Iš pradžių, kaip ir kiti sukilimo vadai, rusų ypatingojo karo lauko teismo buvo nuteistas mirti pakariant, tačiau netrukus mirties bausmė buvo pakeista 12 metų katorgos Sibire. 1864 metais varomas etapu į Tobolską, sugebėjo pabėgti (persirengęs mirusio nelaimės draugo rūbais ir pasiėmęs jo dokumentus), kurį laiką gyveno Tomske, paskui pabėgo į Prancūziją.  Toliau skaityti „Lietuviškasis „Grafas Montekristas“ – Zigmantas Mineika”

Lietuvos karių diena

Lapkričio 23-oji – Lietuvos kariuomenės diena. 1918 metų vasario 16 dieną buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės aktas, o tų pačių metų lapkričio 23 dieną – sukurta Lietuvos kariuomenė.

1919 metais Kaune pradėtas leisti kariuomenės žurnalas „Kariškių žodis“, skirtas kariams, jaunimui, visuomenei. Okupacijos laikotarpiu leidinys buvo atkurtas New Yorke, nuo 1950 m. „Karys“ leistas kaip Pasaulio lietuvių karių žurnalas . Nuo 1991 m. žurnalą leidžia Krašto apsaugos ministerija.

Šia proga dalinamės keliais išeivijoje leisto „Kario“ viršeliais. Na, o visą žurnalą galite paskaityti epavelde arba Lituanikos skaitykloje. Naujausi „Kario” žurnalo numeriai >>>Toliau skaityti „Lietuvos karių diena”

Pasaulio lietuviui – 75 metai

Jau 1937 metais, dar prieš antrąją išeivijos bangą, lietuviai jautė poreikį burti po pasaulį išsibarsčiusius lietuvius. Todėl tuometinėje Lietuvos sostinėje Kaune susikūrusi Pasaulio lietuvių sąjunga nusprendė leisti žurnalą, skirtą puoselėti lietuvių kalbos ir kultūros tradicijas tarp užsienyje gyvenančių tautiečių. Taip 1937 metų lapkričio 15 dieną pasirodė pirmas žurnalo „Pasaulio lietuvis“ numeris. Leidinys informavo apie įvairiose pasaulio šalyse gyvenančius lietuvius, svarstė klausimus, susijusius su lietuvybės išlaikymu.

Deja, kartu su bolševikų okupacija, 1940 metais žurnalo leidyba nutrūko. Darbus pratęsė Pasaulio lietuvių bendruomenės žurnalas tuo pačiu pavadinimu, imtas leisti 1963 metais Klyvlende ir tebeleidžiamas iki šiol. Šiandien „Pasaulio lietuvis“ yra siunčiamas net į 40 šalių. Pilną žurnalo komplektą galite rasti ir Lituanikos skaitykloje.  Toliau skaityti „Pasaulio lietuviui – 75 metai”