XX a. Lietuvos istorija Arlingtono scenoje

Režisierius Paulius Rajeckas

Šių metų rugsėjo viduryje viename iš unikaliausių Vašingtono teatrų – „Artisphere“ – pirmą kartą buvo pristatyta lietuvių kilmės režisieriaus, aktoriaus, kompozitoriaus Pauliaus Rajecko spektaklių trilogija, pagrįsta Antrojo pasaulinio karo įvykiais ir šeimos istorijos atsiminimais. Drauge su rašytoju George Chieffet sukurtą projektą sudaro spektakliai „Laiškai tėvynei“, „Mano brangioji lietuvaitė“ ir miuziklas „Meilė gydo vėžį“. Plačiau apie režisierių ir jo lietuviškosios trilogijos kelią į JAV teatro sceną pasakoja L. Apanavičienės straipsnis.

 

Spektaklis „Laiškai tėvynei“ iš „Lietuviškos trilogijos“

Mokslinė konferencija „Išeivijos paveldas Lietuvoje“

2011 m. lapkričio 18 d. Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos institute vyko konferencija, kurioje pristatytos ir aptartos pagrindinės su lietuvių išeivijos palikimu susijusios atpažinimo, kaupimo, saugojimo, tvarkymo, viešinimo problemos. Pranešimų autoriai – archyvų, muziejų, bibliotekų, mokslo institutų atstovai pristatė jų institucijose saugomą išeivijos paveldą, įvardino problemas, siūlė sprendimus išeivijos dokumentiniam palikimui surinkti ir pristatyti visuomenei.

Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus vedėja Jolita Steponaitienė perskaitė pranešimą Išeivijos rankraštinis paveldas Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje, kuriame aptarė bibliotekoje saugomą rankraštinį išeivijos paveldą, jo kaupimo, tvarkymo ir sklaidos tradicijas. Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė savo pranešime Moteriškoji Lozoraičių bibliotekos kolekcijos dimensija pristatė Lozoraičių bibliotekos kolekcijos dalį – Vincentos Lozoraitienės spaudinių rinkinį, akcentuodama jo sudedamųjų dalių retumą bei unikalumą, o taip pat svarbą asmenybės pažinimo, jos įvairiapusės veiklos atspindėjimo procese.

Plačiau apie konferenciją >>>.

Tarp psichodelinio „Scarygirl“ pasaulio ir baltų pasakų

Galbūt nedaug kas girdėjote, kad populiarios internetinės pasakos „Scarygirl“ autorius – gerai žinomas grafikos dizaino ir žaislų gamybos pasaulyje lietuvių kilmės dailininkas Nathan Jurevičius.
2009 m. Australijos leidyklos „Allen & Unwin“ išleista garsiosios mergaitės istorija autoriui pelnė „Aurealis“ apdovanojimą už geriausias iliustracijas. O šiuo metu dailininkas kuria filmą pagal baltų pasakas.
Plačiau apie N. Jurevičių ir jo kūrybą skaitykite R.M. Lapo straipsnyje.

Apie režisierių J. Jurašą

Naujausiame dienraščio „Draugas“ kultūriniame priede kviečiame skaityti kolegės Jolantos Matuzaitės publikaciją apie režisierių Joną Jurašą, minint 75-ąsias jo gimimo metines. Autorė išsamiai pristato visą režisieriaus kūrybinės veiklos kelią. Skaitytojus ypač turėtų sudominti tai, jog šiame straipsnyje pirmą kartą pristatomas ir iki tol mažai Lietuvoje analizuotas J. Jurašo kūrybinis laikotarpis Vakaruose – 1976-1989 m.

Kur veda emigracijos ištakos…

Iki šiol įvairių šalių istorikus tebedominanti tema – K.Kolumbo kilmė aptariama J. Platakio publikacijoje Ar K.Kolumbas – lietuvių princas? Naujų versijų apie tai pateikiama ir neseniai pasirodžiusioje knygoje COLON. La Historia Nunca Contada, kurios autorius – žymus istorikas, Manuel da Silva Rosa. Ši knyga – tai jau trečiasis autoriaus kūrinys, nagrinėjantis žymaus keliautojo K. Kolumbo gyvenimo ir veiklos pėdsakus.

Trileris išeivijos literatūroje – Algio Rukšėno romanas „Devil’s Eye“

Iš šventyklos Indijoje XVI a. viduryje buvo pagrobtas gražuolis deimantas. Manoma, jog ten jis puošė statulą kaip trečioji akis. Žyniai prakeikė vagis, o po pasaulį prasidėjusi brangakmenio kelionė nežadėjo nieko gero. Ar tikrai daugelio šių dienų Amerikos nesėkmių priežastis – garsiausias pasaulio deimantas? 2010 m. JAV išleistas Algio Rukšėno romanas „Devil’s Eye“ – intriguojantis pasakojimas apie garsius pasaulio įvykius nulėmusias priežastis – turėtų sudominti nuotykinės literatūros mėgėjus. Plačiau apie romano sukūrimo aplinkybes ir autorių pasakoja A. Simanonytės straipsnis.