Autorius: LS

„Sugrįžimų“ šventė Maironio muziejuje

Lietuvių rašytojų tremtinių draugijos suvažiavimo dalyviai. Augsburgas, 1947 m. Nuotrauka iš Maironio lietuvių literatūros muziejaus archyvo

Vasario 24 dieną Maironio lietuvių literatūros muziejus pakvietė į naujos ekspozicijos Sugrįžimai atidarymo šventę. Kauniečiams ir miesto svečiams buvo pristatyta paroda, skirta lietuvių išeivių rašytojų kultūriniam gyvenimui Vokietijoje ir Austrijoje 1944–1950 metais.

Renginyje kalbėjusios profesorė Viktorija Skrupskelytė, literatūrologė dr. Žydronė Kolevinskienė, Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Paulauskienė pristatė sudėtingo mūsų šaliai ir jos žmonėms istorinio laikotarpio, besisiejančio su didžiosios dalies lietuvių intelektualų priverstiniu pasitraukimu į Vakarus ir  sudėtingos įvairiapusės jų veiklos priverstinėje tremtyje atspindžius to meto grožinėje literatūroje, mene, scenos bei muzikos darbuose, gausiame pluošte periodinės spaudos…Ypatingos nuotaikos vakarui suteikė aktorius, bardas Henrikas Savickis, į susirinkusius prabilęs dainuojamąja poezija virtusiais H. Nagio, A. Nykos-Niliūno kitų išeivijos poetų posmais.

Plačiau apie parodą.

Visada malonu gauti dovanų…

Apie tai, kad Belgijos lietuvių bendruomenė (BLB) išleido kasmetinį savo „Kaleidoskopą“, sužinojau iš laišką parašiusios BLB narės Karolinos Štelmokaitės. Tačiau kai po savaitės biblioteką pasiekė vokas su dviem naujojo numerio egzemplioriais, prisipažinsiu, nustebau, nes tai buvo visiškai kitoks leidinys, nei iki tol internete matyti numeriai – puikios poligrafinės kokybės, nepriekaištingai suredaguotas, informatyvus Belgijos lietuvių gyvenimą pristatantis žurnalas. Bet matyt ir neturėtų būti kitaip, nes Belgijos lietuviai – ypatinga lietuvių bendruomenė užsienyje. Iš Lietuvos išvažiavę ne ekonominių sunkumų slegiami, bet naujų iššūkių, karjeros, naujų perspektyvų ištroškę jauni žmonės. Tad ir jų veiklą atspindintis leidinys dinamiškas, modernus ir tikrai labai informatyvus. Jame telpa ir rašiniai apie kultūrinius  rengininius, pažintis su BLB – valdyba, bendruomenės nariais, įdomūs pasakojimai apie tai, ką Belgijoje verta pamatyti, straipsnis apie sudėtingus belgų ir lietuvių asmeninius likimus… Taigi, nė kiek neperdedu sakydama, kad leidinys įdomus ne tik Belgijoje gyvenantiems lietuviams, patirti malonumą skaitant šį numerį tikrai turėtų kiekvienas…

 J.B.

Apie įžymųjį lietuvį iš Manilos universiteto

Dažnas, paprašytas įvardinti žymiausią Lietuvos gamtininką, pirmiausia turbūt paminėtų Tadą Ivanauską. Tačiau tikrai nedaugelis – Pranciškų Baltrų Šivickį (1882-1968) – Lietuvos eksperimentinės zoologijos pradininką, ugdytoją ir puoselėtoją, 7 JAV universitetų absolventą, Manilos universiteto Filipinuose profesorių. Apie žymaus zoologo gyvenimo odisėją, nuopelnus ne tik biologijos mokslui, bet ir Lietuvos kino istorijai, begalinį darbštumą ir patriotizmą pasakoja Laimos Petrauskienės ir Eugenijos Tamaros Arnastauskienės straipsniai, o Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka susidomėjusiems siūlo 2005 m. Vilniaus universiteto Ekologijos instituto išleistą paties mokslininko atsiminimų knygą „Gyvoji mintis”.

Pora straipsnių emigracijos tema

Pastarosiomis dienomis šalies spaudoje pasirodė bent keletas straipsnių lietuvių emigracijos tema. Nenuostabu, kad vieningos nuomonės apie šį procesą bei jo dalyvius nėra nei pačių emigrantų išsakomose pozicijose, nei šį vyksmą vertinančių tautiečių čia, Lietuvoje, dėstomose įžvalgose.
Skaitytojų dėmesiui siūlome skirtingas nuomones atstovaujančius straipsnius :
Lietuvos ryto el. svetainėje paskelbtą Jurgitos Noreikienės rašinį Naujosios kartos emigrantų literatūra – be ilgesio prieskonio, kuriame užfiksuotos jaunosios kartos kūrėjų – emigrantų požiūris bei Deimantės Dokšaitės publikaciją Emigrantai Lietuvos žiniasklaidoje: savi ar svetimi?, paremtą Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos atstovybės Lietuvoje vadovės Ievos Davydenko atliktų mokslinių tyrimų duomenimis.>

Netekome garsaus išeivijos publicisto Zenono Rekašiaus

Vasario 19-ąją Šv. Kazimiero lietuvių kapinės Čikagoje priglaus profesorių Zenoną Rekašių (1928-2011). Atsisveikinimui su pirmadienio rytą mirusiu garsiu publicistu, liberalios išeivijos minties mėnraščio „Akiračiai“ įkūrėju ir redkolegijos nariu, aktyviu federacijos „Santara-Šviesa“ veikėju, daugelio poleminių rašinių autoriumi skirtas R. Valatkos straipsnis.

Kviečiame skaityti!

Ką tik pasirodė naujausias laikraščio Draugas kultūrinio priedo el. variantas, kuriame be kitų straipsnių siūlome perskaityti Lituanikos skyriaus vedėjos Jolantos Budriūnienės straipsnį, skirtą rašytojo, vertėjo bei leidėjo Stepo Zobarsko šimtmečiui bei žurnalistės Aldonos Žemaitytės publikaciją, skirtą rašytojos Vytautės Žilinskaitės aštuoniasdešimtmečiui, kurioje autorė už bendradarbiavimą dėkoja Nacionalinės bibliotekos Vaikų literatūros centro darbuotojoms.