Kalėdoms artėjant …

jpg586
Kalėdų dovana : eiliuota pasaka / parašė Birutė Pūkelevičiūtė ; iliustravo Kazys Veselka. – Chicago, Ill. : Darna, 1973. – 40 p. : iliustr..

Ar žinojote, kad išeivijos rašytoja Birutė Pūkelevičiūtė yra parašiusi eiliuotų pasakų vaikams: „Daržovių gegužinė“ (1973), „Kalėdų dovana“ (1973), „Peliukai ir plaštakės“ (1973), „Klementina ir Valentina“ (1974), „Skraidantis paršiukas“ (1974).
Artėjant Šv. Kalėdoms, kviečiame paskaityti nuotaikingą ištrauką iš eiliuotos pasakos „Kalėdų dovana“, kurią galite rasti Lituanikos skyriuje.  Toliau skaityti „Kalėdoms artėjant …“

Lapkričio 1-oji – Visų Šventųjų diena

velines***
Mes deginom šią lempą vakarais.
Ant knygų plūdo tamsuma, sumišus
su kaistančio arbatinio garais
ir lagamino blizgesiu iš nišos.
Kai merkėsi nugąsdinta ugnis,
bičiulis taisė sumazgytą laidą,
idant, paneigę naktį ir pusnis,
save stebėtume iš kito laiko.
Ir jis atėjo. Dingo kambarys,
ir siela baigė perdeginti kūną
senajam jo gyventojui, kuris
paniekino šiaurietišką lagūną.
Dar žybčioja arbatinio ąsa.
Knyga ir atvirukas virš gobtuvo.
Bet sienų nebėra. Ir tik šviesa
gyva, dėkodama už tai, kas buvo.

Venclova, Tomas. Reginys iš alėjos: Eilėraščiai. – Vilnius: Baltos lankos, 1998.

Naujos knygos lenkų kalba

zywoty_hetmanow_krolestwa_polskiego_i_wielkiego_ksiestwa_litewskiego_IMAGE1_162924_3Żywoty hetmanów Królestwa Polskiego i Wielkiego Księstwa Litewskiego / Samuel Brodowski. – Komorów : Wydawnictwo Antyk Marcin Dybowski, 1997. C(LKA)lenk.28/014

1850 m. P. Žegota Lvove išleido S. Brodovskio parengtą knygą, kurioje pateikiama Lenkijos Karalystės ir Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės kariuomenės etmonų biografijos. Leidinys iliustruotas jų herbais ir portretais. Knyga perleista 1997 m. Leidinys naudingas visiems besidomintiems istorija.

pol7Kamińska, Janina. Universitas Vilnensis, 1793–1803 : od Szkoły Głównej Wielkiego Księstwa Litewskiego do Imperatorskiego Uniwersytetu Wileńskiego. – Warszawa : Wydawnictwa Uniwersytetu Warszawskiego, 2012. – 420 p.  C(LKA)lenk.50/012

Ši Varšuvos universiteto humanitarinių mokslų dr. Janinos Kaminskos (Janina Kamińska) knyga – tai išsami XVIII–XIX a. Vilniaus universiteto istorijos studija. Autorė aptaria universiteto struktūrą, jo profesūros, studentų ir absolventų veiklą. Darbas grindžiamas Lenkijoje, Vilniuje bei Sankt Peterburge surinkta mažai žinoma archyvine medžiaga ir šių istorinių šaltinių analize.

Henrikui Nagiui atminti

Henrikas_Nagys
1920 m. spalio 12 d. gimė poetas Henrikas Nagys

*

Visą gyvenimą

ieškojau tavęs –

savo paukščio.

Dabar ant aukšto

nulapojusio klevo,

tarp sunkių ir lietingų

lapkričio debesų.

Tupi vienas ir svetimas

mano sakalas:

miegustom akim

tarytum sapnuodamas,

žiūri jisai

į tolimą tolumą –

ir nemato žemės,

nemato manęs.

Prisijaukinsiu sakalą, Chicago: Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas, 1978, p. 65.

Ką žinome apie lietuvį fiziką Raymond J. Krisst?

Krisciokaitis-geriausiaJAV fizikas dr. Raymond J. Krisst, Lietuvoje žinomas kaip Rimas Kriščiokaitis, nuo pat atvykimo su tėvais į JAV (1949 m.) gyvena Hartforde, Konektikuto (Connecticut) valstijoje. Mokslininkas vykdė fundamentinius ir taikomuosius tyrimus Mičigano (Michigan State University, East Lansing), Jeilio (Yale) ir Harvardo universitetuose, Argono nacionalinėje laboratorijoje (Argonne National Laboratory), Masačiusetso technologijos institute (Massachusetts Institute of Technology), Helmholtzo asociacijos mokslinių tyrimų centro DESY (Deutsches Elektronen-Synchrotron) laboratorijose Vokietijoje ir kt. Ši daugiaplanė dr. Rimo Kriščiokaičio veikla gali pasitarnauti mokslo ir verslo plėtrai Lietuvoje.

Daugiau apie mokslininką bei jo tyrinėjimus skaitytkite >> http://mokslolietuva.lt/2015/07/esu-veiklos-zmogus/

Vasario 16-osios gimnazijai 65-eri

jpg487II pasaulinio karo pabaigoje daugiau kaip 65 000 lietuvių pasitraukia į Vakarų Vokietiją. Čia pradedama vystyti kultūrinė veikla, leidžiami laikraščiai ir knygos, steigiamos mokyklos. 1948-aisiais Vokietijoje veikia 158 lietuviškos mokyklos, iš kurių 26 – gimnazijos, tačiau jų skaičius palaipsniui pradėjo mažėti. Iki šių dienų neišliko nei latvių, nei lenkų, nei vengrų mokyklos. Išliko Vasario 16-osios gimnazija.

1950 m. Vokietijos lietuvių bendruomenės (VLB) valdyba Diepholzo kareivinėse įsteigia gimnaziją su bendrabučiu. 1951 m. gimnazijai Lietuvos nepriklausomybės šventės metu suteikiamas laisvės – Vasario 16-osios – vardas. Iškilmėse dalyvavo garbės svečias Vilhelmas Storostas-Vydūnas. 1954 m. Tėvo Alfonso Bernatonio iniciatyva gimnazija perkeliama į Hüttenfeldą, kuriame VLB įsigijo 5 ha sklypą su Rennhofo pilimi. Didelės pasaulio lietuvių paramos sulaukusi gimnazija remontuojama, pilis pritaikoma klasėms ir bendrabučiui. Laikui bėgant pastatomas klasių ir administracijos pastatas, 1972 ir 1987 metais – mergaičių ir berniukų bendrabučiai. 1999 m. Gimnazijai suteikiamas Vokietijos valstybės pripa­žintos gimnazijos statusas.jpg488

Šiandien gimnazija yra dvikalbė mokykla, kurioje dirbama pagal Vokietijos valstybinę mokymo programą, ji papildyta lituanistinio ugdymo programa: lietuvių kalba ir literatūra, Lietuvos istorija, lietuviškai mokomasi religijos, geografijos, veikia tautinių šokių kolektyvas, vokiečių vaikai lanko lietuvių kalbos būrelį. Gimnazijoje mokosi 187 mokiniai, dirba 30 mokytojų, 10 administracinių-ūkinių darbuotojų, mokoma penkių kalbų: lietuvių, vokiečių, anglų, rusų, prancūzų, veikia 23 neformaliojo ugdymo būreliai.

Paruošta pagal: VLB informacijos 2015, nr. 2, p.4-5

Nuotraukos iš Gimazijos/VLB archyvo