Pažvelgus į lietuvių literatūrą ispanų kalba: vertimo galia

Gabrielė Gedo


Turbūt nedaug kas sietų ispanų kalbą ir literatūrą su lietuvių – atrodo, kad jos labai nepanašios ir neturi nieko bendro. Tad įdomu, kad Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugoma maždaug 200 lituaninių knygų ispanų kalba. Ypač smalsu pasižvalgyti, koks yra literatūros rinkinys: rodos, nemažai romanų, poezijos ir novelių rinkinių ir pasakų vertimų. ,,Eglė, žalčių karalienė“ tampa ,,Egle, la reina de las áspides“, o ,,Lygiosios trunka akimirką“ – ,,Tablas por segundos“. Knygos ir brošiūros apibrėžia literatūros svarbą Lietuvai. Tikrai įdomu patirti tokią integralią kultūros dalį ne tos kultūros kalba – naujas ir netikėtas būdas suprasti savo pačios kultūrą.

             Kelios brošiūros ispanų kalba pabrėžia, kokia svarbi lietuviškos kultūros dalis yra literatūra. Kazimiero Čibiro (Casimiro Verax) ,,La lucha de una nación por su prensa“ (,,Šalies kova už savo spaudą“) aiškina  tyliosios kultūrinės rezistencijos istoriją spaudos draudimo metu carinėje Lietuvoje. Knygnešį apibūdina kaipo ,,rezistencijos simbolį“ ir ,,Lietuvos kultūros herojišką kankinį“. Aiškina, kad kitoms šalims spaudos laisvė yra normali ir tikėtina gyvenimo dalis, bet lietuviams tai ypač svarbu. Šiuo atžvilgiu pritaria Antano Vaičiulaičio ,,La literatura, guardián de la nación: historia de las letras lituanas“ (,,Literatūra, šalies globėja: lietuvių literatūros istorija“). Šioje literatūros istorijos santraukoje Vaičiulaitis aiškina, kad begalybė šalies kančių ir jos kova už nepriklausomybę yra stipriai susijusios su literatūra. Ši istorija yra svarbi Lietuvos istorijos dalis ir todėl verta vertimo – pats pasirinkimas šias brošiūras parašyti ispanų kalba atskleidžia daug informacijos apie šalies istoriją ir vertybes. Galiausiai, kaip nurodo ,,La lucha…“ brošiura, Lietuvai literatūra yra kažkas ,,šventa“. Toliau skaityti „Pažvelgus į lietuvių literatūrą ispanų kalba: vertimo galia“

Pažvelgti į akis Vasario 16-osios Respublikos žmonėms

Laidą žiūrėkite >>

Artėjant valstybės atkūrimo šimtmečiui, vis dažniau atsigręžiame į Vasario 16-osios Respubliką. Laidos „IQ presingas“ kūrėjai  atsispyrė nuo šviesaus atminimo filosofo Leonido Donskio minties, kad nesame pasiruošę pažvelgti į akis tos epochos žmogui. „To meto žmonės yra užkloti daugybe skraisčių. Neretai tas skraistes kuria jų atminties įamžintojai – kai kurie publicistai, istorikai“, – sako laidos pašnekovas, Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus tyrėjas dr. Kęstutis Raškauskas.

Nugalėjusi užmarštį

„Eilėraščiai yra lyg ir maža būties pergalė prieš buitį, jie išsaugo laiką, išplėšia jį iš kasdienybės. O ir tos kasdienės valandos yra vienintelės, nepakartojamos“, –  teigė poetė Judita Vaičiūnaitė (1937–2001), kuriai  šiandien būtų sukakę 80 metų.

Vaičiūnaitė gimė Kaune, pshichiatrijos profesoriaus Viktoro Vaičiūno ir medicinos sesers Adelės Selenytės šeimoje. Su dvejais metais vyresne seserimi Dalia visą gyvenimą ją siejo dvasinis ryšys. „Tu – mano antrasis sparnas“ – rašė apie ją Judita. Humanistinės vertybės ir dukrų lavinimas buvo šeimos prioritetai, prie jų prisidėjo ir tėvo broliai kunigas, meno kolekcininkas ir mecenatas Juozas bei poetas, dramaturgas Petras Vaičiūnai, garsūs tarpukario Lietuvos kultūros žmonės, nuo 1945 m. mirus tėvui globoję dukras ir našlę. 1954–1959 m. Vaičiūnaitė studijavo lituanistiką Vilniaus universitete. Kurso draugai buvo poetas Tomas Venclova, Aušra Sluckaitė (poetė, Rašytojų sąjungos konsultantė, vėliau – režisieriaus Jono Jurašo žmona), artimi bičiuliai – vertėjas Virgilijus Čepaitis, poetas Marcelijus Martinaitis, J. Vaičiūnaitės knygas iliustravęs grafikas Rimtautas Gibavičius, poetas Sigitas Geda.

Gintarė Bernotienė. Daugiau >>

 

BARBORA RADVILAITĖ

Senos fotografijos [Garso įrašas] / Judita Vaičiūnaitė. – [Москва] ; [Vilnius], © 1987. – 1 plokštelė (41 min., 00 sek.)
Klausyti: http://bit.ly/2sOmK9o
Aš būsiu ne pageltęs pergamentas. Aš nesensiu.
Man meilė bus galia išlikti, kaip poetui eilės.
Aš čia gimiau.
Aš pavirtau čia Vilniaus renesansu.
Iš čia ir mano žavesys, per amžius neapleidęs…

Grįžau čia mirusi. Tamsus ir ankštas buvo karstas.
Už jo – kanopų ritmas tarsi laikrodžio tiksėjimas.
Už jo – Žygimanto alsavimas, duslus ir karštas.
Grįžau čia mirusi, į savo dangų įtikėjus.

Į šitą miestą ūkanoj – į prigesintą, drėgną
jo bokštų spindesį, į šiltą išganingą lietų
grįžau.
Ne karūnavimui išvežę, bet ištrėmę
vėl parvežė.
Ir prisikėliau, žemės prisilietus.

1971

 

 

Lietuviški ženklai Vakarų kultūrose: Švedija. Paskaitos įrašas

 


Balandį Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pratęsė renginių ciklą „Lietuviški ženklai Vakarų kultūrose“, pakviesdama į paskaitą „Lietuviai kitapus Baltijos: Ignas Šeinius ir Švedijos Karališkojo archyvo slėpiniai“. Paskaitą perskaitė Lietuvos edukologijos universiteto dėstytoja prof. Sigutė Radzevičienė, knygos „Neatrastasis Ignas Šeinius: gyvenimas ir kūryba Švedijoje“ autorė.


Prof. S. Radzevičienės paskaitos GARSO ĮRAŠAS: https://www.youtube.com/watch?v=pCbn_SF5beU

Pažintis su LCVA veikla

Gegužės 11-osios, ketvirtadienio, popietę Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus darbuotojai praleido neįprastai:  išvykome iš bibliotekos ir apsilankėme kitoje atminties institucijoje – Lietuvos centriniame valstybės archyve (LCVA). Detaliau susipažinome su šios institucijos istorija, pavaikščiojome po fondus, pamatėme, kaip restauruojami dokumentai.

Dėkojame kolegoms, kad supažindino su mūsų veiklos panašumais ir skirtumais!

 

Lietuviški ženklai Vakarų kultūrose: Latvija. Paskaitos įrašas

Trečiajame ciklo „Lietuviški ženklai Vakarų kultūrose“ renginyje literatūrologė, baltistė, vertėja dr. Laura Laurušaitė skaitė paskaitą „Šiuolaikiniai lietuvių ir latvių emigrantai kultūros paraštėse“. Lektorė apžvelgė, kaip šiuolaikinių emigrantų situacija atsispindi XXI a. lietuvių ir latvių literatūros tekstuose. Nagrinėjo, su kuo tapatinasi mūsų emigrantas, kaip jį suvokia Vakarų Europos šalių atstovai.

Paskaitos GARSO ĮRAŠAS: https://www.youtube.com/watch?v=eAAf9FMViJA