„Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“ apie nesvetingai sutinkamus emigrantus Amerikoje

Parengė Arida Riaubienė


Laiško pristatymas laikraštyje
Laiško pristatymas laikraštyje

Emigrantų padėtis visais istoriniais laikotarpiais  nebuvo stabili.  „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“ 1891 m. išspausdino Lietuvos sūnumi prisistačiusio K. Romanausko  laišką, kuriame jis pasakojo apie nesvetingai sutinkamus į JAV atvykusius žmones. Laiške taip buvo rašoma apie emigrantus:

Szimet 20 dieną liepos m. atvažiavo 2 palioku ir 1 lietuvis į Ameriką ir atsisuko į Roanoką. Cze jie vaikszcziojo szen, vaikszcziojo ten, niekur neužtiko nei paliokų nei lietuvių, nes cze jų nebeprisilaiko, o kapeikos visi trys nebeturėjo nei prie duszios. Vaikszcziojo jau treczią dieną badmiriaudami – susisznekėti nei su vienu negali; vaikai angliku pradėjo mėtyti su akmenimis ir szaukti ant jų: „hello grinhou!, hello grinhou!“ etc. (ei szviežias atėjūnas, durnas žmogus!). Ir teisingai, kad būtų anglikų vaikai neįviję į tą kromą, kuriame asz buvau, užtikro būtų badu numirę (kaip nesykį jau teip atsitiko). Szit tau mielaszirdingi Amerikoje žmonės! Iszvydęs asz juos negalėjau graudume isztverti, žiūrėdamas ant jų nelaimės. Žinoma, kiek galėjau pagelbėjau tuos nelaimingus. Bet kas žino kur kas eina ir keliauja, ar eis kas jeszkoti tokių nelaimingų, o juk tokių isz Lietuvos keliauninkų nemaž į Ameriką keliauja“.

Pateikdamas liūdną emigrantų gyvenimo vaizdą,  žinutės autorius ragino tautiečius, neturinčius  Amerikoje giminių ar draugų,  pasilikti  namuose, nekeliauti  į „pienu plaukiančiąją žemę“.

Romanauskas K. „Dėl visuotinės žinios išeinantiems į Ameriką …“. Lietuvos sunus K. Romanauskas.  ŽLA, 1891, rugp. 15 (nr. 16), p. 128
http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=35007&biRecordId=4036

Apie poeziją ir poetus

 

Gegužės antrojoje pusėje tradiciškai vyks didžiausias Lietuvoje literatūros renginys – „Poezijos pavasaris“. Ką šiuolaikiniams lietuvių poetams reiškia poezija? Minčių apie poezijos  vaidmenį paieškojome kūrėjų duotuose interviu.

 

poezijos-paukšte

Vladas Braziūnas

„Man poezija yra ta, kurią nujaučiu tokią esant. Kurią pats sau poezija ir pavadinu. Kuri laimingo atsitiktinumo dėka nepraėjo pro ausis, many suskambo. Kitam šitaip kita, kitokia. Pasitaiko, kad jo ir mano pasirinkimas sutampa. Retai. Bet vis tiek smagu.“

>>


Jurgita Jasponytė

„Man atrodo, jog visi tekstai ateina iš vidinio jausmo intensyvumo. Nesvarbu ar tai liūdesys ar džiaugsmas, tai neprivalo būti nei didelė kančia. Svarbu pats intensyvumas. Tekstai yra tai, kas nesutelpa manyje, kas yra šiek tiek daugiau.“

>>


Vainius Bakas

„Poezijai reikia žmogaus, to adresato, abonento, kuris kažkur, kitame laido gale, klausosi tavo žodžių. Poezijai reikia, kad kas nors atsilieptų, kai skambina, kad pakeltų ragelį, kad pakeltų… tai, ką vienam būtų sunku pakelti.“

>>


Donaldas Kajokas

„Šiuo metu man artimiausias toks apibrėžimas: poezija – tai energetikos paėmimas, patalpinimas žodžiuose ir tokių sąlygų sudarymas, kad kitas žmogus, prisijungęs prie tų žodžių, pajustų tą pačią energetiką.“

>>


Aidas Marčėnas

„Rašydamas poeziją, tu visų pirma susiduri su asmenybės problema – su žmogaus demonais ir angelais, kurie jį lydi visą gyvenimą. Tokia yra šio gyvenimo dramaturgija. Pirmame veiksme žodį „poetas“ ištardavau ir kaip pasiteisinimą – „esu poetas, galiu sau tą ir tą leisti“. Antrąjį veiksmą praleidau bufete. Trečiame veiksme galvoju kitaip. Anksčiau ar vėliau supranti, kad būti poetu ir yra būti žmogumi, nors į žmogiškąjį lygmenį tave galbūt iškelia ne tavo gyvenimas, o tavo kūryba.“

>>

Atsinaujinome!

Logo_koliaz2016 m. buvęs Lituanikos skyrius gerokai praplėtė savo veiklos lauką ir, tęsdamas anksčiau vykdytas bei pradėjęs įgyvendinti naujas funkcijas,  tapo Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyriumi.

Taigi kviečiame užsukti ir į atsinaujinusį buvusį  Lituanikos, nuo šiol Lituani(sti)kos tinklaraštį.

Skubame pristatyti ne tik naują vizualinį sprendimą! Ištikimiems, o tikimės, jog ir naujiems mūsų skaitytojams be įprastų žinių apie lietuvių diasporos istoriją ir šios dienos aktualijas, nuo šiol siūlysime lituanistikos, baltistikos, informacijos apie Lietuvą sklaidos užsienyje naujienų.

Būkite kartu su mumis!
Laukiame Jūsų nuomonių,  komentarų, pastebėjimų…

Nuoširdžiai

Lituani(sti)kos bendruomenė

Pasaulinei poezijos dienai

Kovo 21 d. – Pasaulinė poezijos diena, kurią paskelbė UNESCO (būstinė – Paryžius) minima nuo 2000 m.

Rašymas – tai komunikacija. Jeigu tekstas aiškiai neperteikia minties, istorijos, išgyventos patirties, – jis nevykęs. Geras tekstas, kad ir kokio žanro jis būtų, kreipiasi į skaitytoją tuo pat metu ir intelektiniame, ir emociniame lygmenyje.  (Vincė, Laima. Rašyti gali kiekvienas. Vilnius: Baltos lankos. 2010, p. 67.)

 

JONAS MEKAS

Šilai ir krūmai

Šilai ir krūmai
dar vis miega,
sapnuodami
žalius lapus.

Bet šiandien,
eidamas
per drumzliną
ir šlapią sniegą,

jaučiau:
pavasaris
jau greitai bus.

Ir svaiguma
per kūną
ėjo,

ir plyšo
užsislėpę
geiduliai,

ir šnervėse
kvepėjo
pirmi pavasario
daigai.

Kovo 16-oji – Knygnešio diena

6882608b4f9400cab5e6325ce0507ddf6c26b0f8Kovo 16-ąją Lietuvoje minime Knygnešio dieną. Šią dieną Lietuvoje pagerbiami knygnešiai, lietuvių kalbos draudimo metais platinę lietuviškas knygas. Carinės Rusijos vykdyta lietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politika, trukusi 40 metų, nenumarino lietuviškosios spaudos. Knygnešystė UNESCO įvertinta kaip unikali ir pasaulyje neturinti atitikmenų.
Alis Balbierius
DEGANČIOS KNYGOS 
Kalbėjusios tautą ir tiesą jos pasmerktos buvo be teismo 
(jų gyvybė keisti negali jų sušaudyt partrenkti nagano smūgiu).
Knygos kilo iš laužo pelenais sparnais pamojavo
ir lyg paukščiai pietuosna į amžinas lėkė dausas.
Knygos kilo aukštyn pelenines jų šviesiosios mintys
su dangum susiliejo ir amžina tapo tiesa,
tu viena prismeigta prie krūtinės pražilusio baltų
išminčiaus
nusidažė raudona – lyg mirštančios Saulės spalva …
Šaltinis >>

Su Kovo 11-ąja – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena!

Šiandien linkime pakilios nuotaikos ir giedrų minčių. Tegul mūsų valstybės atgimimo diena tampa kiekvieno iš mūsų švente.


ŽODIS
Nežinomas fotografas. Nuotrauka. Henrikas Nagys prie Alaušo ežero. 1939
Gyvenau
tiktai tau.
Nieko kito netroškau
tiktai,
kad išmokčiau
tave kaip motinos
vardą, vaikystėj kartotą;
kad kvėpuočiau tavimi kaip oru;
kad tekėtum ir šniokštum 
kaip  kovo upokšniai atokaitoj, 
po sniego danga; kad noktum 
kupėdamas kaip javai; kad tu 
mane užplūstumei kaip lietus, 
kaip nenumaldomas potvynis.


Nagys, Henrikas. Prisijaukinsiu sakalą. - Chicago: A. Mackaus knygų leidimo fondas, 1978.