Iš tarpukario laikraščių: blondinės ir brunetės

Kaip ir šiandien, tarpukariu spauda užsiėmė rimtais klausimais. Apie 1930 metus prancūzų romanistai gavo vieno laikraščio anketą apie brunetes ir blondines. Rašytojai  pasiaštrino plunksnas. Vienas  atsakė, kad myli blondines, bet vedė brunetę. Kitas griežtai pasisakė už blondines: Ieva ir Venera, senovės idealai, buvusios blondinės.  Trečias priminė, kad Baironą žavėjusios tamsiaplaukės Rytų tipo moterys, tačiau ištikimas jis buvo tik blondinei.  Ketvirtasis pateikė kompromisinę nuomonę: visiems patinka brunetės su žydromis akimis ir blondinės su juodomis akimis…

Tekstas aptiktas  „Lietuvos žiniose“ (1930, bal. 25, p. 2)>>

Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimo dalyviai susibūrė Nacionalinėje bibliotekoje

Gegužės 5–7 d. Vilniuje vyko pirmasis pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 30 rašytojų, vertėjų, literatūros kritikų iš 15-os šalių. Spalvingoje suvažiavimo renginių programoje – nuo lietuvių literatūros klasikos ir autorinės dalyvių kūrybos skaitymų iki specialiai šiam susitelkimui parengtos pasaulio lietuvių rašytojų antologijos pristatymo – gražus ir Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos indėlis: specialiai surengta ir pristatyta suvažiavime dalyvavusių autorių kūrinių paroda, pasaulio lietuvių rašytojai pakviesti į jaukų susitikimą ir pažintį su didžiausia šalies biblioteka.

Pasaulio lietuvių suvažiavimas surengtas remiantis keliomis intencijomis. Pirmoji, pasak Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komisijos pirmininkės Jūratės Caspersen, – siekis vienas kitą pažinti, pasidalyti skirtingomis patirtimis ir pasaulio suvokimu, pasverti, kokio galingumo yra pasaulio lietuvių rašytojų kūrybinės jėgos, kiek tvirtai įleistos šaknys į protėvių žemę. Šis suvažiavimas taip pat skirtas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti.

Toliau skaityti „Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimo dalyviai susibūrė Nacionalinėje bibliotekoje“

Gegužės mėnesio renginiai Valstybingumo erdvėje

Gegužės 2–31 d. (bibliotekos darbo laiku)

Paroda „Lietuvos valstybę kūrėme kartu: JAV lietuvių bendruomenės veikla 1951–2018 m.“

2019-ieji paskelbti Pasaulio lietuvių metais, jiems skiriama daug renginių tiek Lietuvoje, tiek išeivijoje. Ši paroda atspindi garbingą JAV lietuvių bendruomenės istoriją ir supažindina su šiandienine išeivijos lietuvius vienijančia organizacijos veikla.

Parodoje atskleidžiama, kad Amerikos lietuviai visada buvo ir yra glaudžiais ryšiais susisieję su Lietuva ir joje vykstančiu gyvenimu. Lietuvių išeivija yra sudėtinė Lietuvos istorijos dalis – net ir palikę savo Tėvynę lietuviai dirbo ir dirba jos labui. Vienas iš 1951 m. susikūrusios JAV lietuvių bendruomenės uždavinių taip pat buvo kova už Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, ši JAV lietuvius vienijanti organizacija palaiko ryšius su Lietuva, bendradarbiauja su jos valstybinėmis bei visuomeninėmis institucijomis, prisideda prie Lietuvos vardo garsinimo išeivijoje.


Gegužės 7 d.  17:00 val. Ukrainos savarankiškosios cerkvės vadovų susitikimas su visuomene

Nacionalinėje bibliotekoje viešės vienas iš Ukrainos savarankiškosios cerkvės vadovų – Černigovo patriarchas Eustratijus Zoria. Jį lydės Ukrainos savarankiškosios cerkvės socialinės tarnybos vadovas, Michailovo soboro Kijeve šventikas, karo kapelionas Sergijus Dmitrijevas.

Susitikime su visuomene bus kalbama apie dabartinę padėtį Ukrainoje, pirmiausia – karo su Rusija kontekste. Renginio svečiai tiesiogiai dalyvavo Ukrainos stačiatikių bažnyčiai atsiskiriant nuo Maskvos patriarchato įtakos ir tampant savarankiška, pripažinta Konstantinopolio, tad ši tema bus viena iš pagrindinių pokalbio temų. Kitos temos – karo poveikis Ukrainos visuomenei, padėtis Rusijos okupuotose teritorijose, karo perspektyvos, dabartinė atmosfera Ukrainos visuomenėje po nesenų prezidento rinkimų.

Renginį moderuos žurnalistas Vytautas Bruveris.


Gegužės 8 d. 17:30 val. Diskusija „Ar Lietuvai reikia išplėsti dvigubos pilietybės institutą?“

Kartu su pirmuoju prezidento rinkimų turu vyks referendumas dėl dvigubos pilietybės konstitucinio įteisinimo. Šia aktualia tema Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks diskusija „Ar Lietuvai reikia išplėsti dvigubos pilietybės institutą?“

Per gegužės 12 d. referendumą piliečių bus klausiama, ar reikia keisti dabar galiojančią pilietybės išsaugojimo tvarką ir leisti dvigubą pilietybę asmenims, išvykusiems į šalis, atitinkančias „euroatlantinės integracijos kriterijus“. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnis dėl pilietybės bus pakeistas, jeigu referendume už tai balsuos daugiau kaip pusė visų šalyje registruotų rinkėjų.

Apie dvigubos pilietybės institutą diskutuosime su visuomenininke Skirma Kondratas, Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Antanu Kulakausku, Lietuvos ir Kanados prekybos rūmų vadovu Rimu Čuplinsku ir politologu Vytautu Sinica. Renginį moderuos politologas, Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vyresnysis metodininkas-tyrėjas Matas Baltrukevičius.

Neturinčius galimybės dalyvauti renginyje kviečiame stebėti tiesioginę transliaciją Nacionalinės bibliotekos „Facebook“ paskyroje.


Toliau skaityti „Gegužės mėnesio renginiai Valstybingumo erdvėje“

A. Nykos-Niliūno šimtmečiui skirtos popietės programa

  • P. Ž. Beranžė daina „Paukščiai“ (vert. A. Churginas).
  • V. Budreckaitės pranešimas apie VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytojus ir A. Nykos-Niliūno studijų metus.
  • Daina „Tyloj“, pagal A. Nykos-Niliūno eilėraštį „Tyli daina“. Muzika – G. Storpirščio.
  • N. Kašelionienė pristato prancūziškuosius A. Nykos-Niliūno gyvenimo ir kūrybos kontekstus.
  • A. Nykos-Niliūno verstų eilėraščių skaitymai prancūzų ir lietuvių kalbomis. Skaito D. Cidzikaitė ir S. Kavoliūnienė.
  • Daina „Ruduo“, pagal A. Nykos-Niliūno eiles „Man buvo toks sunkus namų tuštumas“. Muzika – V. V. Landsbergio.
Parodos „Užsienio profesionalai – Lietuvai“ fragmentas.
VDU Humanitarinių mokslų fakulteto, kuriame studijavo A. Nyka-Niliūnas, dėstytojai.

Kultūros žmonių portretai: Salomėja Nėris ir Vytautas Mačernis

Inspiracijos šaltiniu gali tapti ne tik menininkų kūrybos vaisiai, bet ir jų asmenybės, gyvenimai, biografijos detalės. Viena – žmogaus kūrybinis palikimas ir jo aktualumas, kita – asmens pasirinkimai, supusi aplinka, istorinis laikmetis bei individualių patirčių įtaka kūrybai. Tai atsiskleidžia rašytojos, muziejininkės Aldonos Ruseckaitės knygose, kuriose naujai interpretuojamos ir, remiantis gausiais istoriniais šaltiniais, pristatomos Salomėjos Nėries bei Vytauto Mačernio asmenybės.

Gegužės 13 d. 17.30 val. Valstybingumo erdvėje bus pristatomi A. Ruseckaitės kūriniai  „Padai pilni vinių: romanas apie Salomėją Nėrį“ ir „Dūžtančios formos: romanas apie Vytautą Mačernį“. Pristatyme-diskusijoje dalyvaus knygų autorė ir literatūros kritikas Petras Bražėnas. Vakaro prelegentai diskutuos apie knygų rašymo inspiracijos šaltinius, autorės siekius, kūrybinio proceso ypatumus ir sunkumus, atsakys į klausytojų klausimus.

Romane „Padai pilni vinių“ atskleidžiama prieštaringo likimo poetės Salomėjos Nėries gyvenimo paslaptis. Autorė tarsi preparuoja įvykius, dėl kurių poetė iki šiol vertinama nevienareikšmiškai – vienų ginama, kitų puolama, ir siekia parodyti, kaip menininką įtraukia laikmečio sąlygos. Knygoje taip pat vaizduojama, kaip asmeninį pasirinkimą lemia žmogaus prigimtis, charakteris, išsilavinimas, artimieji. Išteisinti Salomėją Nėrį ar nuteisti – šį klausimą autorė, gausiai pateikdama archyvinės medžiagos, spręsti palieka patiems skaitytojams.  

Romano „Dūžtančios formos“ puslapiai įtraukia ir pasakoja apie jauniausią lietuvių literatūros klasiką Vytautą Mačernį. Knygoje daug dėmesio skiriama ne tik poeto asmenybei ar kūrybai, bet ir meilei. Meilei, kuriai nebuvo lemta subręsti ir kuri neturėjo laimingos pabaigos. Autorė rėmėsi V. Mačernio sužadėtinės Bronės Vildžiūnaitės atsiminimais ir jos ilgus metus saugotais poeto rašytais laiškais. Knygos autorė užsklandoje rašo: „V. Mačernio meilės laiškus ir leidimą tuoktis B. Vildžiūnaitė į muziejų atidavė tik 2016 metų rudenį. Supratau, kad gyvuoja meilės legenda.“

Knyga „Nailono uždanga“ – kitoks žvilgsnis į Šaltojo karo istoriją

Silvija Stankevičiūtė


Iš kairės: Š. Nakas, prof. dr. R. Stanevičiūtė, prof. dr. D. Petrauskaitė, prof. dr. G. Jankevičiūtė

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatytas muzikologių Rūtos Stanevičiūtės, Danutės Petrauskaitės bei Vitos Gruodytės parengtas dvitomis „Nailono uždanga. Lietuvių muzika tarptautinėje Šaltojo karo istorijoje“. 2018 metais Lietuvos muzikos ir teatro akademijos išleistą dvitomį sudaro kolektyvinė monografija „Nailono uždanga. Šaltasis karas, tarptautiniai mainai ir lietuvių muzika“ ir laiškų knyga „Lietuvių muzikų užsienio korespondencija 1945–1990“.

Knygos pristatyme-diskusijoje dalyvavo knygos sudarytojos prof. dr. R. Stanevičiūtė, prof. dr. D. Petrauskaitė, taip pat kompozitorius Šarūnas Nakas ir menotyrininkė prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė.


Knygos pristatyme dalyvavo ir prof. Vytautas Landsbergis

Kolektyvinėje monografijoje, remiantis gausiais archyviniais dokumentais (laiškais, nuotraukomis), surinktais iš valstybinių archyvų, organizacijų bei privačių asmenų archyvų, plačia publikuotų šaltinių baze, analizuojama, kaip ir kokiais kanalais sovietmečiu vyko muzikinės informacijos, individų, institucijų mainai tarp Lietuvos ir užsienio, kas skatino Šaltojo karo ideologinės konfrontacijos padalytas muzikines terpes megzti tarpasmeninius ir transnacionalinius ryšius, kokie ideologiniai, ekonominiai, kultūriniai suvaržymai ir skirtumai juos ribojo, kokį poveikį tarptautiniai mainai turėjo nacionalinei muzikos scenai.

„Rašant kitas knygas, daugelį metų domintis muzikos istorija, modernėjimo temomis, į akiratį pastoviai pakliūdavo daug neskelbtos istorinės medžiagos. Vienas labai konkrečių inspiracijos šaltinių – Vytauto Bacevičiaus korespondencija, nes ji atveria daug šaltinių. Pavadinimas suponuoja, kad rašoma apie tarptautinius ryšius ir mainus Šaltojo karo politiniuose ir kultūriniuose kontekstuose, tačiau mes esame meno istorikės ir istoriją rašome šiek tiek kitaip nei politikos, ekonomikos, karo istorikai“, – svarstė vakaro prelegentė R. Stanevičiūtė.

Plačiau skaitykite „Bernardinuose“ >>