Henrikas Nagys : VASAROS

Saulėgrąžų soduos pabunda ir gieda strazdai.

Henrikas Nagys prie Alaušo ežero. 1939

Nušoka per akmenis šaltas šaltinių vanduo.
Putojančių liepų žiedų sklidini šuliniai.

Įkaitę vėjų pėdos nudulka per vieškelį kietą.
Išdegę grioviai kvepia moliu ir žemuogėm.
Seno tilto turėklai prakaituoja sakais.

Lanka atlinguodami vyrai vienmarškiai neša
ant žvilgančių dalgių baltą dienovidžio saulę.
Sukasi kregždžių verpetai jiems virš galvų.

Padūmavusi erdvė dreba. Žydrą voratinklį
karpo lėtais sparnų mojavimais gandras.
Žadą prikandę žiūri žaliom akim miškai.

Nagys, Henrikas. Mėlynas sniegas: poezija. – Boston: Lietuvių enciklopedijos l-kla, 1960.

Per Japoniją į Ameriką (ir atgal)

Parengė Dalia Tarailienė


Birželio 1 d. Nacionalinėje bibliotekoje buvo pristatytas Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro neseniai sukurtas dokumentinis filmas  „Kaunas. Sugiharos ir Japonijos ženklai“ apie Lietuvą ir Japoniją siejančias asmenybes. Viena iš jų – Matas Šalčius: mokytojas, rašytojas, žurnalistas, kelioninės žurnalistikos Lietuvoje pradininkas ir žymus tarpukario Lietuvos keliautojas. Filme buvo panaudoti dokumentai iš Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomo jo archyvinio palikimo.

Į pirmąją kelionę į JAV per Sibirą, Kiniją, Japoniją M. Šalčius išvyko 1915 metais. Tai nebuvo pažintinė kelionė: jis iškeliavo norėdamas išvengti tarnybos kariuomenėje. Savo kelionių apybraižoje „Mano kelionė į Ameriką“ M. Šalčius rašė, kad vykdamas į Ameriką jis pasirinko neįprastą keliautojams maršrutą:

Aš gi atlikau kelionę visai iš kitos pusės: ne į vakarus, o į rytus. Iš Lietuvos iškeliavau iš Šiaulių, pro Vilnių, Smolenską, Samarą, Čeliabinską, visą Sibirą, Vladivostoką, Japonų jūras ir Japoniją, Didįjį vandenyną, į San Francisko miestą Kalifornijoje, o iš ten į Čikagą ir į Bostoną.

F189-312 Mato Šalčiaus laiškas broliui Petrui į Maskvą 1915 m.

Toliau skaityti „Per Japoniją į Ameriką (ir atgal)”

Psichologiškai subtili poezija, kuri kalba milijonams žmonių

„Amžiaus poetas“, – taip kovo mėnesį, prieš Londono knygų mugę,  Tomą Venclovą pristatė Didžiosios Britanijos žurnalas „The Spectator“. „Pirmoji knyga, kurią Tomas Venclova perskaitė anglų kalba, buvo „1984-ieji“. Nebloga kalbinė pradžia, jeigu turėsime omenyje jo vėlesnę karjerą. Vakaruose Venclova žinomas menkiau už savo bičiulius Josifą Brodskį ir  Czesławą Miłoszą, bet jis –  tarytum jų baltiškas ekvivalentas: disidentas poetas, turintis tarptautinį svorį, didelę dalį savo gimtosios šalies sovietinės okupacijos metų praleidęs egzilyje, Jungtinėse Valstijose“, – tekste apie T. Venclovą rašo žymus žurnalistas, literatūros kritikas Samas Leithas. Nežymiai sutrumpinta publikacijos versija (žurnale publikuojamas Ellen Hinsey atliktas eilėraščio „Bulvare prie rotušės“ vertimas) prieinama „The Spectator“ internetiniame puslapyje >>

„The Spectator“ pas mus, į Lituanistikos skyrių, atkeliavo siuntoje nuo T. Venclovos, su kitu žurnalu – „Modern poetry in traslation“ (2018, No. 1), kuriame pristatomi trys Baltijos šalių poetai: T. Venclova, latvis Kārlis Vērdiņš (g. 1979) , estė Maarja Kangro (g. 1973). Kaip ir T. Venclova, abu pastarieji kūrėjai yra socialiai angažuotos asmenybės: literatūrologas Vērdiņš tyrinėja lytiškumo ir queer klausimus latvių kultūroje, Kangro pabrėžia savo feministinę poziciją.  Londono knygų mugės kontekste estė pastebėjo, kad dabar madinga jos šalį pristatyti kaip egzotizmą: anot jos, žmonės tikisi, kad visi, kilę iš šio regiono, rašys apie sovietmečio traumas ir mojuos nacionalinėmis vėliavomis.  „Bet mes esame modernaus pasaulio procesų dalis ir rašome apie tai“, –  teigė Kangro[1].

Kalbant apie Baltijos šalių poezijos vertimus anglosaksiškame pasaulyje, būtina pasakyti bent kelis žodžius apie patį žurnalą „Modern poetry in traslation“. Jį 1965 m. Londone įkūrė žymūs poetai Tedas Hughesas ir Danielis Weissbortas; nuo pirmojo numerio leidinyje publikavo Rytų Europos poetų eilėraščius. Rytų Europą du bendraminčiai matė kaip regioną, atsidūrusį kataklizmų centre, todėl gimdantį aukštesnio lygio poeziją: psichologiškai subtilią, tačiau kalbančią milijonams žmonių. Kukliai išleistame pirmajame numeryje, kurį galima apžiūrėti čia, publikavo būtent šio regiono poetų ir izraeliečio Yehudos Amichai kūrybą. Pirmajame numeryje keturis eilėraščių vertimus paskelbė ir Czesławas Miłoszas. Septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje žurnalas augo ir keitėsi, tačiau, kelių vertėjų dėka, išsaugojo dėmesį Rytų Europos poezijos vertimams.

Baltijos šalių poezijos vertimai į anglų kalbą svarbūs ir pačių Baltijos šalių skaitytojams : kadangi prastai mokame vieni kitų kalbas, o anglų kalba ir mūsų regione įsitvirtina kaip lingua franca, šie vertimai padeda pažinti kaimyninių, istoriškai ir kultūriškai artimiausių valstybių šiuolaikinę poeziją.

[1] https://www.publishersweekly.com/pw/by-topic/international/international-book-news/article/76421-publishing-in-the-baltic-region-2018-maarja-kangro-estonian-and-european-feminist.html

Vidmanto Laurinavičiaus knygos „Pinigai ir pinigų sistemos pokyčiai Lietuvoje (1988–2016)“ pristatymas

Balandžio 10 dieną 17.30 val. kviečiame į istoriko, Lietuvos banko Pinigų muziejaus vadovo Vidmanto Laurinavičiaus knygos „Pinigai ir pinigų sistemos pokyčiai Lietuvoje (1988–2016)“ pristatymą. Renginyje taip pat dalyvaus pirmasis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Bronius Povilaitis, pokalbį moderuos istorikas dr. Algirdas Jakubčionis.

Toliau skaityti „Vidmanto Laurinavičiaus knygos „Pinigai ir pinigų sistemos pokyčiai Lietuvoje (1988–2016)“ pristatymas”

Su Kovo 11-ąja – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena!

Žodis 

Gyvenau
tiktai tau.
Nieko kito netroškau
tiktai,
kad išmokčiau
tave kaip motinos
vardą, vaikystėj kartotą;
kad kvėpuočiau tavimi kaip oru;
kad tekėtum ir šniokštum 
kaip  kovo upokšniai atokaitoj, 
po sniego danga; kad noktum 
kupėdamas kaip javai; kad tu 
mane užplūstumei kaip lietus, 
kaip nenumaldomas potvynis.


Nagys, Henrikas. Prisijaukinsiu sakalą. -
Chicago: A. Mackaus knygų leidimo fondas, 1978.

Lituanistikos skyriaus darbuotojai Vilniaus knygų mugėje 2018

 

Vasario 22 (Bičiulių diena), 11 val., LITEXPO konferencijų salėje 5.2: Jerzy Giedroyco ir Czesławo Miłoszo knygos „Laiškai“ trijų tomų pristatymas. 

Dalyvauja: Kazys Uscila, Giedrė Milerytė-Japertienė, Andžej Pukšto, Alvydas Nikžentaitis.

Plačiau apie renginį >> 


Vasario 23 (Ilgasis penktadienis), 12.00 val., Forumas-LRT studija: diskusija „Pabėgėlių temos ir migracijos krizės atspindžiai literatūroje, fotografijoje, teatre“

Moderuoja Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
Dalyvauja: knygų apie istorinę emigraciją autorė Dalia Cidzikaitė, fotožurnalistas Artūras Morozovas, Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros atstovė Lietuvoje Renata Kuleš, istorikas Tomas Balkelis, teatro režisierius Oskaras Koršunovas. Organizatorius: Aukso žuvys. Filmuoja LRT

Plačiau apie renginį >>


 

Vasario 24 (Šimtas pasimatymų), 13.00 val., Forumas-LRT studija: Diskusijų klubas: „Tautinės mažumos XX a. Lietuvos istorijos verpetuose“. Renginio kalba lt/en

Moderuoja Tomas Balkelis.

Dalyvauja: Yves Plasseraud, Tomasz Blaszczak. Filmuoja LRT

Plačiau apie renginį >>