Česlovui Milošui atminti

Česlovas Milošas 1911 m. birželio 30 d. - 2004 m. rugpjūčio 14 d.
Česlovas Milošas
1911 m. birželio 30 d. –
2004 m. rugpjūčio 14 d.

Niekad tavęs, mieste

Niekad tavęs, mieste, negalėjau palikti,
Ilgos buvo mylios, tačiau stūmė mane atgal it šachmatų figūrą.
Bėgau žeme, kuri sukosi vis greičiau,
Bet visados atsidurdavau ten: su knygom drobinėj terbelėj,
Įbedęs akis į bronzines kalvas už Šv. Jokūbo bokštų,
Kur varganas juda arklys ir žmogelis smulkus paskui plūgą,
Nebegyvas – ir vienas, ir kitas.
Taip, tas tiesa, nesuprato niekas bendruomenės anei miesto,
Kinų Lux ir Helios, Halperno ir Segalo iškalbų,
Vaikštynių Šv. Jurgio gatve, pavadinta Mickevičiaus.
Ne, nesuprato niekas. Niekam nebuvo skirta.
Tačiau kai gyvenimas minta vien tik viltim,
Jog išauš diena aštri ir perregima,
Tai labai dažnai skaudžiai gaila.

Berklis, 1963

Vertė Rolandas Rastauskas

Nauja knyga apie sovietų kovą su rezistencija

Statiev_virselis1943 m. pradžioje, pradėję pirmuosius reidus giliau į Vakarų Ukrainą, sovietų partizanai susidūrė su tūkstančiais vietinių kovotojų. Kai kurie iš jų turėjo šautuvus, dažnai – be taikiklių ar magazinų; kiti nešėsi tik kardus, iš dalgių pagamintas ietis, kirvius ar šautuvų imitacijas, padarytas iš langų skląsčių, kad žiūrint iš nuotolio atrodytų kaip tikri ginklai“, šiais sakiniais prasideda Alexanderio Statievo knyga „The Soviet Counterinsurgency in the Western Borderlands“. 2013 m. Kembridžo universiteto leidyklos išleistoje knygoje analizuojama sovietų kova su antikomunistiniu pasipriešinimu Vakarų Ukrainoje, Vakarų Baltarusijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, kai šie kraštai buvo  inkorporuoti į Sovietų Sąjungos sudėtį po Molotovo-Ribentropo pakto.

Daugiau apie knygą:

http://www.cambridge.org/us/academic/subjects/history/twentieth-century-european-history/soviet-counterinsurgency-western-borderlands#contentsTabAnchor

Apie autorių:

https://uwaterloo.ca/history/people-profiles/alexander-statiev

Architektas Edmundas Arbas-Arbačiauskas

Edmundas Arbas-Arbačiauskas su savo tapybos darbais
Edmundas Arbas-Arbačiauskas su savo tapybos darbais

Edmundas Arbas-Arbačiauskas gimė 1915 m. birželio 26 d. Karsakų kaime, Žaslių valsčiuje. Arbas laikomas vienu iš žymiausių išeivijos architektų, dailininkų.

Edmundo Arbo darbų diapazonas labai platus. Jis projektavo bankų ir universitetų pastatų kompleksus, skirtus Amerikos visuomenei, pažymėtus internacionalinės architektūros ženklu ir Kalifornijos gyvenamuosius namus, turinčius būdingų organiškosios architektūros bruožų, lietuvių išeivijai skirtus pastatus, kuriuose kartais nostalgiškai naudojami tautinės architektūros elementai ir ornamentika, surenkamus ekonomiškus pastatus, kuriuose dominuoja technologija, monumentus ir paminklus, kur nevaržo užsakovo poreikiai, kūrybiškai parenkamos plastinės išraiškos priemonės.

Arbas ne tik talentingas architektas, jis rašo straipsnius į profesinę ir lietuvių išeivijos spaudą, skaito paskaitas apie dailę savo tautiečiams, taip pat Amerikos architektų instituto (AIA) seminaruose, dirba organizacinį darbą PLIAS/ ALIAS (Amerikos ir Pasaulio lietuvių inžinierių ir architektų sąjunga) ir piešia.

Paruošta pagal: Architektas Edmundas Arbas-Arbačiauskas: architektūra, tapyba, piešiniai. Vilnius: Vaga, 1992, p. 3.

Lietuvių bendruomenės centro Los Andželo konkursinis projektas
Lietuvių bendruomenės centro Los Andželo konkursinis projektasia.

 

Artėjančių Joninių proga…

papartis-prie-vandensJoninės arba dar kitaip vadinamos Rasos švenčiamos naktį iš birželio 23-osios į 24-ąją. Tuo metu šiauriniame pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Joninės Lietuvoje švenčiamos jau keletą šimtmečių. Ši šventė simbolizuoja žmogaus ir gamtos susijungimą. Ypač reikšmingi vandens, ugnies, žolynų elementai ir su jais susijusios apeigos: laužo deginimas, vainikų pynimas, plukdymas, įvairių žolelių rinkimas ir paparčio žiedo ieškojimas. Paparčio žiedas simbolizuoja pažinimą, laimę ir turtus. Nuo 2003 m. Joninės paskelbtos valstybine švente. Joninės jau keletą dešimtmečių švenčiamos ir išeivijoje. Vainikai Jonams ir Janinoms pinami JAV, Joninių laužai šviečia Pietų Amerikoje, paparčio žiedo ieškoma Australijoje, o lietuvių liaudies dainos skamba Europos atokiausiuose kampeliuose. Pasveikinkite visas Joanas, Džaninas, Janius, Ivanus, Žanas, Džonus, Hansus, Chuanus!

Apie Joninių tradicijas galite skaityti : http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=318341&biRecordId=104209 (Lithuanian heritage, 2006, Nr. 3, p. 26)

Kazys Jurgis Bėkšta: mylėti ir pažinti kiekvieną žmogų

Amazon Tupana Jungle Lodge, nr Manaus, AmazonasKazys Jurgis Bėkšta (portug. Casimiro Beksta) gimė 1924 m. gegužės 22 d. Klaipėdoje. Bėkšta – kunigas salezietis, misionierius, etnografas.

1944 m. per karą pasitraukė į Vokietiją. 1946 m. įstojo į Lietuvių kunigų seminariją Aichštete. Ten studijavo filosofiją Aichšteto aukštojoje teologijos mokykloje. 1950 m. atvyko į Braziliją. 1956 m. baigė Pijaus XI popiežiškąjį teologijos institutą ir įšventintas kunigu. 1957–1968 m. misionierius Amazonės valstijos indėnų gentyse. 1968–1972 m. dirbo Amazonės vyskupų konferencijoje, rūpinosi indėnų sielovada, išvertė Evangeliją į tukanų kalbą. 1972–1999 m. Manauso arkivyskupijos dvasinėje seminarijoje dėstė kultūros antropologiją ir lingvistiką. Rinko tukanų genties folklorą, parengė jų mitų ir legendų rinkinį. 1957 m. Įkūrė Manauso indėnų kultūros muziejų. Prisidėjo prie Erlan Souza ir Fernanda Bizarria dokumentinio filmo Remições do Rio Negro (2011 m.) kūrimo.

Į Amazonės indėnų gyvavimo istoriją įsilieję lietuviai misionieriai, apie kuriuos rašo kunigas Antanas Saulaitis knygoje „Trys dešimtmečiai Pietų Amerikoje“. Knygoje aprašyti misionieriai – tai kunigas ir daktaras Ferdinandas Aleksandras Bendoraitis, vienuolė sesuo Ksavera Emilija Šakėnaitė, daktaras Vytas Kiaušas, sesuo Liucija Maziliauskaitė. Daugiau apie juos straipsnyje: http://www.bernardinai.lt/index.php/straipsnis/2011-10-15-rasa-baskiene-esame-gime-kad-myletume-dieva-ir-artima/70494

Prieš 125 metus gimė rašytojas Jurgis Savickis

laiskai1Prieš 125 metus gimė rašytojas, diplomatas Jurgis Savickis. Šia proga pateikiame laišką dr. Jurgiui Šauliui (1879-1948), Lietuvos nepriklausomybės akto signatarui ir Savickio kolegai diplomatui. Šis J. Savickio laiškas įdomus tuo, jog parašytas tarsi grožinės literatūros kūrinys. Jame atsiskleidžia kūrėjo gyvenimo detalės bei asmeniškas rašytojo bendravimas su diplomatu J. Šauliu.

Toliau skaityti „Prieš 125 metus gimė rašytojas Jurgis Savickis“