Knyga „Nailono uždanga“ – kitoks žvilgsnis į Šaltojo karo istoriją

Silvija Stankevičiūtė


Iš kairės: Š. Nakas, prof. dr. R. Stanevičiūtė, prof. dr. D. Petrauskaitė, prof. dr. G. Jankevičiūtė

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatytas muzikologių Rūtos Stanevičiūtės, Danutės Petrauskaitės bei Vitos Gruodytės parengtas dvitomis „Nailono uždanga. Lietuvių muzika tarptautinėje Šaltojo karo istorijoje“. 2018 metais Lietuvos muzikos ir teatro akademijos išleistą dvitomį sudaro kolektyvinė monografija „Nailono uždanga. Šaltasis karas, tarptautiniai mainai ir lietuvių muzika“ ir laiškų knyga „Lietuvių muzikų užsienio korespondencija 1945–1990“.

Knygos pristatyme-diskusijoje dalyvavo knygos sudarytojos prof. dr. R. Stanevičiūtė, prof. dr. D. Petrauskaitė, taip pat kompozitorius Šarūnas Nakas ir menotyrininkė prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė.


Knygos pristatyme dalyvavo ir prof. Vytautas Landsbergis

Kolektyvinėje monografijoje, remiantis gausiais archyviniais dokumentais (laiškais, nuotraukomis), surinktais iš valstybinių archyvų, organizacijų bei privačių asmenų archyvų, plačia publikuotų šaltinių baze, analizuojama, kaip ir kokiais kanalais sovietmečiu vyko muzikinės informacijos, individų, institucijų mainai tarp Lietuvos ir užsienio, kas skatino Šaltojo karo ideologinės konfrontacijos padalytas muzikines terpes megzti tarpasmeninius ir transnacionalinius ryšius, kokie ideologiniai, ekonominiai, kultūriniai suvaržymai ir skirtumai juos ribojo, kokį poveikį tarptautiniai mainai turėjo nacionalinei muzikos scenai.

„Rašant kitas knygas, daugelį metų domintis muzikos istorija, modernėjimo temomis, į akiratį pastoviai pakliūdavo daug neskelbtos istorinės medžiagos. Vienas labai konkrečių inspiracijos šaltinių – Vytauto Bacevičiaus korespondencija, nes ji atveria daug šaltinių. Pavadinimas suponuoja, kad rašoma apie tarptautinius ryšius ir mainus Šaltojo karo politiniuose ir kultūriniuose kontekstuose, tačiau mes esame meno istorikės ir istoriją rašome šiek tiek kitaip nei politikos, ekonomikos, karo istorikai“, – svarstė vakaro prelegentė R. Stanevičiūtė.

Plačiau skaitykite „Bernardinuose“ >>

Septyniasdešimties metų senumo dedikacija

Prieš 70 metų Kęstučiui jo tėvų įrašyta lakoniška dedikacija atveria abu – ir istorinį, ir žmogiškąjį – pjūvius. Išeivių maldaknygėje „Viešpatie, pasigailėk mūsų!“, sudarytoje ir spaudai parengtoje kun. A. Bardausko, išleistoje Pössnecke/Thüre (Vokietija), ranka įrašytas tekstas: „Kęstutėli, Tu toli nuo Tėvynės priimi Pirmąją Šv. Komuniją. Tebūnie Tau ši diena brangi ir nepamirštama. Tavo Tėveliai. 1949 m. IV m. 24 d. Tremtyje“, mena nuo karo į Vokietiją pasitraukusių lietuvių likimą ir išsaugotą tikėjimą geresne ateitimi. Nežinome nei Kęstučio pavardės, nei kaip susiklostė jo tolimesnis gyvenimas. Šiandien apie jį ir už jį kalba tik šis kuklus vos dviejų sakinių įrašas.

Remiantis istoriniais šaltiniais, maldaknygė „Viešpatie, pasigailėk mūsų!“ buvo pirmoji karo gale pabėgėlių stovyklose Vakarų Vokietijoje atsidūrusių lietuvių spausdinta knyga, išleista 1945 m. gegužės 7 d.

Žodyje ir vaizde įamžinta Paryžiaus katedra

Balandžio 15 dienos vakarą nuo gaisro nukentėjusią Paryžiaus Dievo Motinos katedrą prisimename Juozo Tysliavos poetiniu žodžiu ir Vytauto Kasiulio į dangų kylančiu vaizdu:

     Šiandien

     Apie senąjį Paryžių,

     Porą žodžių

     Apie Notre-Dame.

     Kolonados,

     Kolonados.

     Gera būtų mokytis

     Iš jų tylėt

     Ir šypsotis.

     Kaip chimeros

     Su ironija

     Iš dvidešimto amžiaus architektorių.

Ištrauka iš eilėraščio „Radio poema“ iš „Tysliava Paryžiuj“, 1935 metai

http://www.tekstai.lt/tekstu-naujienos/7612-juozas-tysliava-rinkinys-poezija-1935

V. Kasiulio „Notre Dame katedra“, http://www.iseivijosdaile.lt/en/pictures/lidf-0443/

Nacionalinėje bibliotekoje paminėtos 105-osios M. Duras gimimo metinės

Parengė Silvija Stankevičiūtė


Iš kairės: prof. dr. Vytautas Bikulčius, Valdas Puteikis.
( 📷 Vygaudo Juozaičio nuotr. )

Balandžio 2 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko 105-ųjų Marguerite’os Duras gimimo metinių minėjimui skirtas renginys „Lietuviškoji Duras“. M. Duras kūrybą apžvelgė bei biografijos detales, rašytojos portretą vaizdžiai ir išsamiai pristatė Vilniaus universiteto profesorius dr. Vytautas Bikulčius bei žurnalistas Valdas Puteikis. Minėjimo vakaras, į kurį susirinko kelios dešimtys M. Duras kūrybos gerbėjų ir su ja norinčių susipažinti skaitytojų –  Prancūzų instituto Lietuvoje ir Nacionalinės bibliotekos bendradarbiavimo, kuriuo puoselėjama ir skatinama kultūrinė diplomatija, vaisius.

Toliau skaityti „Nacionalinėje bibliotekoje paminėtos 105-osios M. Duras gimimo metinės“

Balandžio mėnesį Valstybingumo erdvėje vyksiantys renginiai

04–02 18:00 val.

„Lietuviškoji Duras“

Prancūzų institutas Lietuvoje kviečia minėti 105-ąsias Marguerite’os Duras gimimo metines ir prisiminti jos kūrybą renginių cikle „Marguerite Duras: literatūra, teatras, kinas“. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks šiai progai skirtas renginys „Lietuviškoji Duras“. Rašytojos kūrybą apžvelgs Vilniaus universiteto profesorius dr. Vytautas Bikulčius, lyginamosios literatūros tyrinėtoja ir vertėja profesorė Nijolė Kašelionienė bei žurnalistas Valdas Puteikis.

M. Duras kūrybą sunku su kuo nors palyginti, ji – originali, stipri, kai kada šokiruojanti savo personažais, susipinančiu žiaurumu ir švelnumu. Kūryboje rašytoja daug dėmesio skyrė ne veiksmui, o veikėjų vidiniams išgyvenimams, jausmams, kuriuos vaizdavo itin subtiliai, iki mažiausių pustonių. Viena svarbiausių jos kūrybos ypatybių yra vadinamoji paslapties estetika: gausios elipsės arba nuolat pasakojimą išraižantys nutylėjimai.


Toliau skaityti „Balandžio mėnesį Valstybingumo erdvėje vyksiantys renginiai“

Apie parodą „À la française: prancūziškoji kasdienybės estetika Lietuvoje“

Vygaudo Juozaičio nuotr.

„Frankofonija yra ne tik prancūzų kalba, bet ir literatūra, kultūra, jos sklaida. XVIII a. Paryžius tampa intelektualine sostine, ir skelbiamos naujos idėjos plinta ne tik po Prancūzijos provincijas, bet pasiekia ir kitas Europos šalis. Mes atrinkome XVIII–XIX amžių prancūzų literatūros leidinius. Pasirinkti ne žinomiausi to laikmečio autorių veikalai, pavyzdžiui, Voltaire‘o (Voltero) ar Charles de Montesquieu (Šarlio Monteskjė), o tie, kurie yra įdomūs savo forma ir stiliumi. Šie leidiniai yra geriau žinomi specialistams, prancūzų kalbos žinovams, literatūrologams, bet ne plačiajai visuomenei“,  –pasakoja Nacionalinės bibliotekos retų knygų ir rankraščių skyriaus vyresnioji redaktorė Dalia Tarailienė.

Visas interviu >>