Spaudiniuose likę cenzūros ženklai

Tyrinėdama tarpukariu Centriniame valstybės knygyne[1] (toliau – CVK) saugotą ir kauptą draudžiamą spaudą, Arida Riaubienė kai kuriuose spaudiniuose pastebėjo ženklų, susijusių su cenzūra. Šis pasakojimas apie tai.

Centriniam valstybės knygynui buvo svarbu ne tik komplektuoti cenzūros draustus spaudinius „slaptajame skyriuje“, bet ir žymėti juos atitinkamais spaudais. Nepriklausomoje Lietuvoje leistų knygų cenzūravimą liudija šio laikotarpio spaudiniuose palikti ženklai – cenzūros valdininkų padaryti įrašai ir knygyno darbuotojų dėti spaudai. Apie tai, kad vienas ar kitas spaudinys cenzūros buvo sulaikytas, galime spręsti ir iš pavienių įrašų, randamų knygų viršeliuose, antraštiniuose puslapiuose.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (LNB) saugoma bibliografo, spaudos tyrinėtojo Vytauto Steponaičio kolekcija. Unikalų rinkinį sudaro apie 20 000 spaudos vienetų[2]. Kai kurių Vytauto Steponaičio kolekcijai priklausančių spaudinių antraštiniuose puslapiuose galima pastebėti ranka padarytą įrašą – „Konfiskuota“, neretai šalia nurodomi metai, kartais mėnuo ir data. Atsakymą į klausimą, kaip cenzūros drausti spaudiniai pateko į Steponaičio biblioteką, padeda rasti jį pažinojusių ir ilgą laiką kartu dirbusių žmonių atsiminimai. Bibliografas Stasys Tomonis prisiminė, kad, dirbdamas Lietuvos kariuomenės generaliniame štabe, Steponaitis ėjo vyriausiojo cenzoriaus pareigas. Per jo rankas pereidavo daugelis tuo metu leidžiamų cenzūros draustų spaudinių. Steponaitis, būdamas aistringas bibliofilas, „<…> konfiskuotus spaudinius labai vertino dėl jų retumo, kaupė vos ne visų po 3 egz.“[3]. Kad Steponaitis dirbo tarpukario spaudos priežiūros sistemoje, liudija ir žinios, rastos archyviniuose dokumentuose. Lietuvos centriniame valstybės archyve (toliau – LCVA) saugomas nutarimas, susijęs su 1933 m. Vokietijoje leistų spaudinių draudimu įvežti į Lietuvą. Greta tuomečio Valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) direktoriaus Augustino Povilaičio minėtą dokumentą pasirašo laikinai einantis Spaudos skyriaus viršininko pareigas Vytautas Steponaitis[4]. Rinkti cenzūros konfiskuotus spaudinius Steponaičiui padėjo ne tik užimamos pareigos, bet ir žmonės, žinoję apie jo domėjimąsi retais spaudiniais, aistrą bibliofilijai. Steponaičio žmona Agnietė Steponaitienė prisiminimuose apie vyrą rašė: „Visose spaustuvėse turėjo draugų ir žinojo, kur kas spausdinama. Per juos gaudavo net slaptų komunistinių proklamacijų ir įvairių atsišaukimų“[5]. Pats Steponaitis taip pat prisiminė, kad spaustuvininkai, žinodami jo polinkį kolekcionuoti spaudinius, parūpindavo nelegalių atsišaukimų[6].    Pažymėtina tai, kad Juozas Rimantas 1960 m. rinko medžiagą straipsniui „Vytautas Steponaitis – bibliografas ir knygotyrininkas“. Retų knygų ir rankraščių skyriuje išlikusiame straipsnio rankraštyje yra įrašas, informuojantis apie Steponaičio, galbūt, planuotą parengti „Cenzūros neleistų leidinių bibliografiją“[7]. Steponaitis rinko statistines žinias apie 1920–1946 m. uždraustus spaudinius – knygas, periodinius leidinius, smulkiąją spaudą. Didelė tikimybė, kad šioje rankraštinėje  bibliografijoje  užfiksuoti tie spaudiniai, kuriuos Steponaitis buvo peržiūrėjęs pats. Anot bibliografo, daugiausia cenzūros uždraustų spaudinių būta 1924 m. – 53. Vėliau skaičiai ėmė mažėti: 1928 m. žinomi 33 uždrausti leidiniai, 1930 m. – 30.

Kai kuriose cenzūros draustose knygose kartais galima rasti ranka padarytų cenzūros valdininkų įrašų. Įrašai ne tik pagrindžia patį knygos draudimo faktą, bet ir suteikia informacijos, iš kurių institucijų spaudinys pateko į CVK.

Toliau skaityti „Spaudiniuose likę cenzūros ženklai“

Mokymo „bazės“ prieš šimtą metų

Atrinko Deimantė Žukauskienė


Nuo kovo 30-osios šalies ugdymo įstaigose pradėtas vykdyti ikimokyklinis, priešmokyklinis, pradinis, vidurinis ir profesinis mokymas nuotoliniu būdu. Tai galioja ir aukštojo mokslo studijoms.

Švietimo ministerijos rekomendacijose siūlomos nuotolinio mokymo priemonės, elektroninių šaltinių, kuriais galės naudotis mokiniai ir mokytojai. Taip pat parengtos ir nuolat pildomos skaitmeninio mokymo bazės su mokymosi aplinkomis, metodine medžiaga, mokymo priemonėmis ir kita mokykloms svarbia informacija.

O kokias mokymo „bazes“ turėjo Lietuvos mokiniai, studentai prieš šimtą metų? Ko jie mokėsi  tada? Kaip skyrėsi mokymo medžiaga nuo šiandienos ?

Vadovėlius galite skaityti kultūros paveldo svetainėje epaveldas.lt:


Toliau skaityti „Mokymo „bazės“ prieš šimtą metų“

Laikas poezijai

Atrinko Deimantė Žukauskienė


Pasaulinė poezijos diena, kurią paskelbė UNESCO (būstinė – Paryžius), kovo 21 d. minima nuo 2000 m. Visame pasaulyje kovą organizuojami poezijos skaitymai, susitikimai su poetais, kiti renginiai… Mes kviečiame visus susitikti www.epaveldas.lt , kur galite aptikti ne tik senosios, bet ir šiuolaikinės literatūros rinkinių. O jeigu jums artimesnė, pavyzdžiui, Adomo Mickevičiaus ar Vytauto Mačernio kūryba, virtualioje kultūros paveldo svetainėje neabejotinai surasite tai, ko ieškote. Kviečiame skaityti!

Rašymas – tai komunikacija. Jeigu tekstas aiškiai neperteikia minties, istorijos, išgyventos patirties, – jis nevykęs. Geras tekstas, kad ir kokio žanro jis būtų, kreipiasi į skaitytoją tuo pat metu ir intelektiniame, ir emociniame lygmenyje.  (Vincė, Laima. Rašyti gali kiekvienas. Vilnius: Baltos lankos, 2010, p. 67.)

Toliau skaityti „Laikas poezijai“

Kovas – moterų istorijos mėnuo

Kovas daugelyje pasaulio šalių minimas kaip Moterų istorijos mėnuo. Šiemet planavome pristatyti moteris rašytojas, prie kurių darbų bei įdomių biografijų nuveda Alexandre’o Dumas, tėvo (1802–1870), autografo mįslė. Jis pasirašė savo knygoje „Fechtavimo mokytojas“ („Le maitre d’armes“, Paris, 1840–1841), dabar saugomoje Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Deja, suplanuotą parodą ir paskaitą teko atšaukti dėl pandemijos.

Toliau skaityti „Kovas – moterų istorijos mėnuo“

Nacionalinė biblioteka atšaukia renginius, laikinai neteiks dalies paslaugų

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktais nurodymais Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka nuo kovo 13 dienos atšaukia visus renginius savo patalpose ir laikinai stabdo lankytojų aptarnavimą bei dalies paslaugų teikimą. Nacionalinė biblioteka lankytojams bus uždaryta iki kovo 27 dienos.

„Mes atidžiai stebime šią itin sudėtingą situaciją, laikydamiesi tiek Vyriausybės, tiek Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos nutarimų ir rekomendacijų. Pagal paskutinę oficialią informaciją – Nacionalinė biblioteka teiks nuotolines paslaugas elektroniniu būdu, tačiau visi renginiai irfizinių paslaugų teikimas laikinai yra stabdomas iki kovo 27 d., – komentavo Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas.

Kasdienėje savo veikloje biblioteka laikosi visų saugumo rekomendacijų – tą patį daryti norėtume paraginti ir visuomenę.

Nacionalinės moksleivių akademijos (NMA) dalyviai kūrė komiksus

Šį mėnesį pas mus, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, viešės Nacionalinės moksleivių akademijos (NMA) Filologijos sekcijos dalyviai. Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus darbuotoja Deimantė Žukauskienė jiems buvo suformulavusi tokią užduotį:

Pasitelkdami tinkamą kalbinę raišką sukurkite komiksą. Komiksai gali remtis jau sukurtais literatūros kūriniais (pasakomis, romanais, eilėraščiais ir kt.) ar literatūriniais įvykiais. Pvz., besiremdami literatūros kūriniu ar kultūriniu įvykiu sukeisite tradicinius vaidmenis, perkelsite siužetą į šiuolaikinę, modernią aplinką, remsitės kelių kūrinių elementais arba parašysite naują pasakos pabaigą.

Komiksas turėtų būti nedidelis 4-6pav., A4 formato lape, tačiau, jeigu kuriama istorija ilga, galima kurti tęsinį kituose lapuose. Komiksą pateikti kartu su kitų užduočių atsakymais arba pridėti prie laiško Jūsų pasirinktu word.doc, jpeg formatu. Improvizuokite, fantazuokite, jaukitės laisvai, kiekvienas gali sukurti komiksą.

Kelis gautus komiksus paskelbsime Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriaus „Facebook“ paskyroje >>