Iš Lituanikos fondų: LKB kronika

LKB kronika1972 m. kovo 19 d. pogrindžio sąlygomis Lietuvoje išleistas pirmasis „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ numeris. Gražus 40 metų jubiliejus buvo minėtas pernai. Bet tikrai verta prisiminti šią datą, nes LKB kronika – tai bene šviesiausias nesmurtinio pasipriešinimo puslapis XX a. Lietuvos istorijoje. Nors intensyviai persekiojama, LKB kronika buvo leidžiama iki 1989 m. kovo 19 d. Per 17 metų buvo išleistas 81 numeris, paskelbta apie 5000 tikinčiųjų diskriminavimo atvejų ir kitų su žmogaus teisių pažeidimais susijusių faktų. Kroniką leido Lietuvos kunigai bei disidentai, o ją platinant dalyvavo daugybė įvairių asmenų. Tektų vardinti ilgą sąrašą. Tad paminėsim pirmąjį leidinio redaktorių kunigą Sigitą Juozą Tamkevičių ir kunigą Joną Borutą, kuris perėmė vadovavimą leidybai po S. J. Tamkevičiaus suėmimo. Pati LKB kronika taip apibūdino savo bendradarbius: „Jei prieš 10 metų LKB Kronika turėjo vos kelis bendradarbius, tai šiandien jų labai daug ir Tėvynėje, ir už jos ribų. <…> Daugumos bendradarbių pavardžių LKB Kronika nežino, bet jaučia jų moralinį artumą“. (1) Suprantama, kad Lietuvoje Kronika buvo platinama ypač sunkiomis ir pavojingomis sąlygomis. Mažai kas žinojo, kaip atrodė originalus Kronikos numeris. Mašinraščio kopijos, kurių tituliniame puslapyje buvo spausdinamas šūkis „Perskaitęs, duok kitam!“, ėjo iš rankų į rankas ir tai dažniausiai buvo nuorašų nuorašai. LTSR KGB 1984 m. rugpjūčio 6 d. TSRS KGB nurodė, kad pagal iškeltas baudžiamąsias bylas dėl LKB kronikos leidybos ir platinimo baudžiamojon atsakomybėn patraukti 23 asmenys, 63 asmenims buvo taikytos „profilaktinės priemonės“, bet Kronika buvo leidžiama ir platinama toliau. (2) Toliau skaityti „Iš Lituanikos fondų: LKB kronika”

Su gimtadieniu, Rio!

Rio De Janeiro1565 m. kovo 1 d. portugalai įkūrė São Sebastião do Rio de Janeiro gyvenvietę. Rio de Žaneiras – antrasis pagal dydį Brazilijos miestas (6,02 mln. gyventojų, 2007 m.). Iki 1960 m. balandžio 21 d. jis buvo Brazilijos sostinė. Miestas žinomas savo paplūdimiais ir vienu seniausių Tižukos (Tijuca) nacionalinių parkų – jis laikomas didžiausiu urbanizuotoje teritorijoje esančiu pasaulio mišku – užima 33 km² plotą. Be abejonės, Rio de Žaneiras garsėja garsiausiu pasaulio karnavalu – jis rengiamas nuo 1641 m., trunka keturias dienas ir kasmet sutraukia apie milijoną žiūrovų. Miestą puošia milžiniška 38 metrų aukščio Kristaus skulptūra (Cristo Redentor; dizaino autorius Heitor da Silva Costa, skulptorius Paul Landowski), pastatyta 1931 m. ant Corcovado kalvos.

Mums Rio de Žaneiras – tai ir dar vienas pasaulio taškas, kuriame gyvena lietuviai. Šaltiniuose minimos pirmosios lietuvių šeimos, atvykusios 1892 m. Rio de Žaneiro lietuvių bendruomenė niekada nebuvo tokia gausi, kaip Sao Paulo, bet 1951 m. buvo priskaičiuojama 800 šeimų. Nors ir negausi, bendruomenė aktyviai reiškėsi Lietuvių sąjungos Brazilijoje, įkurtos 1931 m., veikloje. Kūrė ir savo draugijas: „Vilnis“, „Dainava“, „Ateitis“. Bendruomenė leido knygas, rengė radio laidas, parodas. Kūrybinga buvo ir lietuviškos parapijos veikla.

Besidomintiems daugiau informacijos Lituanikos fonde saugomuose leidiniuose:  Toliau skaityti „Su gimtadieniu, Rio!”

Istorinių įvykių atspindžiai Lituanikos fondo dokumentuose: Vatikano valstybės sukūrimas

Il VaticanoPasaulį apskriejo žinia apie popiežiaus Benedikto XVI atsistatydinimą. Todėl šiomis dienomis ypač daug kalbama apie Vatikaną. Verta prisiminti, kad būtent vasario 11 dieną 1929 metais popiežius Pijus XI pasirašė su Italijos vyriausybe Laterano susitarimą, kuriuo remiantis oficialiai buvo sukurta nepriklausoma Vatikano valstybė, ir Romos katalikų bažnyčia įgavo išskirtinį statusą Italijoje.

Vatikano miestas-valstybė su Šv. Petro aikšte centre, užima vos 0,44 km². Joje gyvena mažiau nei 1000 piliečių. Tačiau vargu, ar kokioje nors kitoje pasaulio vietoje aptiksite daugiau meno lobių ir prabangos nei šioje nykštukinėje valstybėje – visas Vatikanas yra kultūros paminklas. O Vatikano slaptasis archyvas ir Vatikano apaštalinė biblioteka yra vienos didžiausių ir svarbiausių pasaulyje knygų ir rankraščių saugyklų, sukaupusių neįkainojamus rašytinio kultūros paveldo turtus. Sakoma, kad Vatikano apaštalinėje bibliotekoje saugoma daugiau nei 1,1 milijono tomų knygų ir 72 tūkstančiai rankraščių aplankų. Juose taip pat yra saugomi itin svarbūs Lietuvos istorijos dokumentai nuo XIII a. iki šių dienų – Lietuvos valdovų aktai, popiežių laiškų Lietuvos valdovams, vyskupams, didikams nuorašai, gausi medžiaga Lietuvos Bažnyčios, valstybės ir kultūros istorijai.  Toliau skaityti „Istorinių įvykių atspindžiai Lituanikos fondo dokumentuose: Vatikano valstybės sukūrimas”

Istorinių įvykių atspindžiai Lituanikos fondo dokumentuose: 1932 02 07 Kaune įsteigta Draugija užsienio lietuviams remti (DULR)

Nepriklausomos Lietuvos laikais kilo antra didelė emigracijos banga. 1918-1940 m. iš Lietuvos pasitraukė virš 100 tūkst. gyventojų. Nelengvą emigrantų dalią dar labiau apsunkino pasaulinė ekonominė krizė. Naujųjų emigrantų padėtis vertė Lietuvos valstybę pradėti rūpintis emigrantų klausimu. Taip, remiama Lietuvos vyriausybės, ir buvo įkurta Draugija užsienio lietuviams remti. Jos iniciatoriai buvo J. Grigolaitis, K. Kasakaitis, R. Skipitis ir J. Vanagas-Simonaitis. DULR kėlė uždavinį sudaryti bendrą visų pasaulio lietuvių organizaciją, remti lietuvių mokyklas emigra­cijoje, parūpinti joms mokytojus, steigti prie mokyklų bibliotekas, rūpintis tikybos reikalais, remti spaudą. Vienas reikšmingiausių DULR užmojų – tai pirmojo Pasaulio lietuvių kongreso sušaukimas. Jis įvyko Kaune 1935 m. rugpjūčio 11-17 d. Kongrese dalyvavo apie 100 atstovų iš keliolikos valstybių, buvo išrinkta Pasaulio lietuvių sąjungos valdyba, Kaune leidusi žurnalą „Pasaulio lietuvis“.

Toliau skaityti „Istorinių įvykių atspindžiai Lituanikos fondo dokumentuose: 1932 02 07 Kaune įsteigta Draugija užsienio lietuviams remti (DULR)”