Kategorija: Nauji leidiniai

Leonidas Donskis – filosofas šiuolaikiniame pasaulyje

200px-l_donskisFilosofas, Europos Parlamento narys Leonidas Donskis ne kartą išreiškė apgailestavimą dėl šiandienos pasaulyje įsigalėjusios moralinės nejautros. Detaliai šios temos studijai filosofas atsidėjo vienoje naujausių savo knygų: dialogų su gyvuoju sociologijos klasiku Zygmuntu Baumanu rinkinyje „Moralinis aklumas: jautrumo praradimas likvidžioje modernybėje“ („Moral Blindness: the Loss of Sensivity in Liquid Modernity“).

Nuo šiol „Moralinį aklumą“ ir visas kitas užsienyje išleistas L. Donskio knygas rasite Lituanikos skyriuje. Neseniai gavome vieną didžiausių dovanų per pastaruosius metus: L. Donskis mūsų skyriui maloniai suteikė visus trūkstamus savo leidinius.  Toliau skaityti „Leonidas Donskis – filosofas šiuolaikiniame pasaulyje”

Išleista politinės minties raidą lietuvių išeivijoje pristatanti antologija

ontologijaIšleista Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) darbuotojų parengta knyga „Lietuvos politinės minties antologija“, skirta išeivijos politinės minties raidai 1944-1990 m.. Tai jau antrasis šiemet publikuotas antologijos tomas (pirmajame pristatytas Lietuvos politinės minties vystymasis 1918-1940 m.)

Daugiau nei 600 puslapių veikale publikuojama per keturias dešimtis iškiliausių lietuvių diasporos politinių ir visuomeninių organizacijų atstovų darbų. Sudarytojai siekė pateikti kuo įvairesnį ir išsamesnį išeivijoje skelbtų skirtingų ideologijų, atstovaujamų įvairiose užsienio valstybėse įsikūrusių užsienio lietuvių darbų spektrą, visų jų darbus įvertindami bendru, įžanginiame straipsnyje įvardijamu apibrėžimu „lietuvybės palaikymas tėvynės netekties šešėlyje“ (Kęstutis Girnius, Justinas Dementavičius. Egzodo užduotys : lietuvybės palaikymas tėvynės netekties šešėlyje. Lietuvos politinės minties antologija, II. Politinė mintis išeivijoje. Vilnius, 2013, p. 9-32 ).

Džiugu pažymėti, kad rengiant šią knygą TSPMI mokslininkams talkino ir Lituanikos skyriaus darbuotojai, teikę duomenis leidinyje pristatomų asmenų biogramoms bei atrinkę iliustracinę medžiagą. Knygos sudarytojai pratarmėje pažymi, kad rengdami leidinį naudojosi ir anksčiau skyriaus darbuotojų publikuotais lietuvių išeivijos spaudą pristatančiais bibliografiniais leidiniais.

Žilvino Kempino kūryba Reino fone

Optinę virpėjimo iliuziją sukuriančios linijos albumo „Žilvinas Kempinas. Lėta eiga“ („Zilvinas Kempinas. Slow Motion“) viršelyje yra tarytum virbai vartuose, kurie veda į dinamiškus vizualinių menų kūrėjo Ž. Kempino darbus.

Slow Motion Leidinys skirtas šią vasarą Jeano Tinguely muziejuje Bazelyje, Šveicarijoje, atidarytai parodai „Lėta eiga“. Tai – didžiausia personalinė Ž. Kempino paroda: muziejus menininkui suteikė net 1500 kvadratinių metrų plotą. Šioje erdvėje eksponuojami tiek nauji, tiek senesni kūriniai. Dalyje parodos Ž. Kempinas formuoja dialogą su kinetines skulptūras kūrusio šveicarų menininko J. Tinguely (1925 – 1991) darbais. Išnaudojama ir Reino upės kaimynystė: už muziejaus langų atsiveriantis gamtovaizdis tampa „Laiko juosta“ („Timeline“) pavadintos instaliacijos dalimi.

Toliau skaityti „Žilvino Kempino kūryba Reino fone”

„Coeurs ébouillantés / Nuplikytom širdim“: šiuolaikinės lietuvių poetės prabyla prancūzų kalba

CAEURS-EBOUILLANTES-NUPLIKYTOM-SIRDIMLituanikos skyrių pasiekė dovana – Prancūzijoje išleista septyniolikos šiuolaikinių lietuvių poečių antologija „Coeurs ébouillantés / Nuplikytom širdim“. Knygą padovanojusi Lietuvos kultūros atašė Prancūzijoje Rasa Balčikonytė pabrėžia, kad ši poezijos knyga yra puikus vadovas po Lietuvą. Šalis atsiskleidžia asmeniškuose skirtingų kartų autorių tekstuose: antologija pradedama nuo tarpukariu augusios Aldonos Elenos Puišinytės eilėraščių, o baigiama pačioje sovietmečio pabaigoje, 1987 m., gimusios Aušros Kaziliūnaitės poezija.

Kadangi rinktinėje pateikiami tiek vertimai, tiek tekstai originalo kalba, šiuolaikinių lietuvių poečių kūrybos spektrą gali peržvelgti ir prancūzų kalbos nemokantys skaitytojai. Mokantiesiems atsiveria šią knygą sumaniusių vertėjų Dianos Sakalauskaitės ir Nicole Barrière interpretacijos ir bendro darbo rezultatas.

Knygos viršelyje matome lietuvių fotografo Antano Sutkaus nuotrauką su moters figūra prie jūros. Ši nuotrauka padaryta 1963 m. Nidoje. Po dvejų metų Lietuvos pajūryje fotografas užfiksavo du prancūzų literatūros klasikus – Jeaną-Paulį Sartre’ą (pagal A. Sutkaus nuotrauką sukurta rašytojo skulptūra dabar stovi Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje) ir Simone de Beauvoir, vieną ryškiausių feministinės minties autorių. Dėl tokio konteksto nuotrauka idealiai tinka antologijai, kurioje lietuvių poečių kūryba virsta tekstais prancūzų kalba.

Į antologiją atrinkti Aldonos Elenos Puišinytės, Ramutės Skučaitės, Stasės Lygutaitės-Bucevičienės, Gražinos Cieškaitės, Zitos Mažeikaitės, Violetos Šoblinskaitės Aleksos, Tautvydos Marcinkevičiūtės, Dovilės Zelčiūtės, Elenos Karnauskaitės, Daivos Čepauskaitės, Erikos Drungytės, Neringos Abrutytės, Agnės Žagrakalytės, Giedrės Kazlauskaitės, Ilzės Butkutės, Indrės Valantinaitės, Aušros Kaziliūnaitės eilėraščiai.

Iš Lituanikos fondų: Saukų kūrybos albumas

Sauka_knygaLituanikos skyriaus fonduose galima rasti ne tik lietuvių išeivijos periodinių ledinių, grožinės, istorinės literatūros, bet ir kitomis kalbomis išleistų lituanistinių knygų, meno albumų. Lituanikos skyrių pasiekė tapybos ir skulptūros darbų almanachas „Sauka family. Painting. Sculpture“.

Menininkų Saukų šeimos vardas labai gerai žinomas Lietuvoje. Rimantas Dichavičius 2001-aisiais sudarė ir išleido Šarūno Saukos tapybos albumą, kuriame apie dailininko kūrybą kalba: „Šarūno Saukos kūryba peržengia siaurus nacionalinės kultūros rėmus, tapdama ne tiktai mūsų šalies, mūsų amžiaus ligos istorija, bet ir visos krikščioniškosios civilizacijos tragiško likimo simboliu.“ Rimantas Dichavičius žymaus lietuvių tapytojo kūrybą siekė parodyti Maskvos žiūrovams. 2011 m. rugsėjo 21 dieną Rusijos sostinėje atidaryta personalinė Šarūno Saukos paroda.

2012 metais Sankt Peterburge išleista knyga apie Saukų šeimos (Šarūno Saukos, Nomedos Saukienės ir sūnaus Mykolo Saukos) kūrybą. Šis kūrybos almanachas supažindina Rusijos skaitytoją su šiuolaikine lietuvių menininkų kūryba. Almanache dar galima rasti pačių menininkų refleksijas apie paslaptingą kartais net gąsdinančią žmogaus būtį/prigimtį, kuri yra išeiškiama šeimos kūryboje. Šį leidinį sudaro keturi kritiniai straipsniai. Pirmame straipsnyje analizuojamos  filosofinės, etinės, meno problemos Saukų kūriniuose. Kiti trys šio albumo tekstai skirti kiekvieno autoriaus kūrybai aptarti. Leidinys papildytas menininkų darbų reprodukcijomis, fotografijomis bei biografijomis.

Susitikimas su lietuvių kilmės iraniete rašytoja Anita Amirrezvani

Anita_AmirrezvaniŠiomis dienomis Lietuvoje lankosi JAV gyvenanti lietuvių ir iraniečių kilmės rašytoja, šokių kritikė Anita Amirrezvani, kurios motina yra lietuvė, o tėvas – iranietis. Jos debiutinis romanas yra „Gėlių kraujas“, kuriame įrašyta tokia dedikacija: „Skiriu savo šeimai – iranietiškai, lietuviškai ir amerikietiškai“. Šį romaną – jau išleistą daugiau kaip 25 kalbomis – apie kilimų rišėją autorė skyrusi savo tėvo karštui Iranui. Rašytoja viliasi ateityje sukurti ir knygą apie Lietuvą. Lietuvoje ji turi nemažai giminaičių. Pirmą kartą rašytoja į Lietuvą buvo atvykusi 2002 metais. Jos motinai Vilniuje teko būti ir 1969 metais. Vėliau jau su dukra lankydamasi Vilniuje ir žingsniuodama Gedimino prospektu, ji parodė viešbutį, kuriame anuomet penkias dienas – tik tiek pabūti leido valdžia – gyveno ir visą laiką jautėsi kažkieno stebima. Toliau skaityti „Susitikimas su lietuvių kilmės iraniete rašytoja Anita Amirrezvani”