Sukaktuvinio leidinio ,,Leave Your Tears in Moscow” pristatymas

Klyvlendo (Cleveland) Lietuvių namuose sausio 28 dieną buvo pristatytas Barboros Armonienės 50 metų sukaktuvinis leidinys „Leave Your Tears in Moscow“. Šios jautrios knygos istorija prasidėjo nuo straipsnių „Life“ žurnale ir pirmo leidinio išspausdinimo 1961 metais, vėliau ji buvo išversta į lietuvių, ispanų, portugalų, vokiečių ir rusų kalbas. Lituanikos skyriaus fonde yra saugomos originali (anglų), lietuvių ir vokiečių kalbų versijos.

Daugiau apie knygos pristatymą skaitykite čia >>>

Išleistas Silvijos Vėlavičienės straipsnių rinkinys „Draustosios spaudos pėdsakais“

Metų sandūroje iš spaudos išėjo ilgametės Nacionalinės bibliotekos darbuotojos Silvijos Vėlavičienės straipsnių rinkinys „Draustosios spaudos pėdsakais“. Jame publikuojami anksčiau įvairiuose šaltiniuose skelbti pastarųjų dviejų dešimtmečių autorės intensyvios veiklos Nacionalinėje bibliotekoje atspindžiai.
Tekstuose užfiksuoti esminiai politinių procesų nulemti spaudos, leidybos pokyčiai, susiję su žodžio laisvės atvėrimu, spaudos cenzūros griūtimi, bibliotekų specfondų naikinimu, laisvojo pasaulio literatūros pažinimu, lietuvių išeivijos kultūrinio paveldo grįžimu.

Ši knyga – ir Nacionalinės bibliotekos XX a. pab. – XXI a. pradžios istorinių įvykių liudijimas, išsamiai pristatanti per atkurtos nepriklausomybės laikotarpį bibliotekoje vykusius su lietuvių išeivijos spaudos fondo formavimu, jo pristatymu visuomenei susijusius procesus.
S.Vėlavičienės profesinės veiklos momentus paryškina pluoštas dokumentinių fotografijų, visi jos publikuoti straipsniai spausdinami pridedamoje Silvijos Vėlavičienės darbų bibliografijoje.

Knygos leidybą finansiškai rėmė JAV gyvenantis mecenatas p. Donatas Januta, Niujorke įsikūręs „Tautos fondas“ bei Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, dizainu rūpinosi ilgametė Silvijos bičiulė, dailininkė Elona Marija Ložytė.

Straipsnių rinkinys neabejotinai bus vertingas šaltinis lietuvių išeivijos spaudos tyrinėtojams, humanitarinių krypčių specialybių studentams, visiems besidomintiems lietuvių išeivijos spaudos paveldu.

Dėl leidinio įsigijimo kreiptis į bibliotekos Leidybos skyrių (Sirvydo g. 4, 01101 Vilnius, tel. (8 5) 263 9111, faks. (8 5) 263 9111, el. p. leidiniu.platinimas@lnb.lt).

Trileris išeivijos literatūroje – Algio Rukšėno romanas „Devil’s Eye“

Iš šventyklos Indijoje XVI a. viduryje buvo pagrobtas gražuolis deimantas. Manoma, jog ten jis puošė statulą kaip trečioji akis. Žyniai prakeikė vagis, o po pasaulį prasidėjusi brangakmenio kelionė nežadėjo nieko gero. Ar tikrai daugelio šių dienų Amerikos nesėkmių priežastis – garsiausias pasaulio deimantas? 2010 m. JAV išleistas Algio Rukšėno romanas „Devil’s Eye“ – intriguojantis pasakojimas apie garsius pasaulio įvykius nulėmusias priežastis – turėtų sudominti nuotykinės literatūros mėgėjus. Plačiau apie romano sukūrimo aplinkybes ir autorių pasakoja A. Simanonytės straipsnis.

Praturtėjo Lozoraičių šeimos kolekcija

Naujieną parengė Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė

Užsienio reikalų ministerijos pastangomis iš Italijos pargabenta didžiulė siunta dokumentų, knygų bei asmeninių daiktų, perduotų Lietuvai po diplomato Stasio Lozoraičio, jr. našlės Danielos Lozoraitis mirties.

Dar 144 dėžės, talpinančios apie 6 tūkst. knygų, saugotų namų bibliotekoje, papildė Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriuje jau esančią Lozoraičių šeimos kolekciją, kuri, šviesios atminties ambasadoriaus Kazio Lozoraičio valia buvo padovanota 2007 m. Toliau skaityti „Praturtėjo Lozoraičių šeimos kolekcija“

Rūta Šepetys: „Šią istoriją sugalvojau ne aš – tai Lietuvos istorija“

Šiandien lietuvių literatūroje knygų tremtinių kančios, meilės, išlikimo tema – ne viena dešimtis. Tačiau Jungtinėse Amerikos Valstijose pirmasis lietuvių kilmės detroitietės Rūtos Šepetys romanas „Between shades of gray“ jau keletą savaičių yra viena populiariausių knygų jaunimui. Ir ne tik JAV. Šiuo metu knyga yra prekiaujama 25 šalyse, ji išversta į prancūzų, italų, vokiečių, lenkų ir lietuvių kalbas, su didele pagarba sutinkama lietuvių bendruomenėse. Apie susitikimą su R. Šepetys Pasaulio lietuvių centre Lemonte ir jos romaną plačiau.