In memoriam. Romo Kasparo balsui nutilus

Šiandien Pasaulio lietuvių bendruomenė neteko aktyvaus visuomenininko, žurnalisto, ilgamečio „Amerikos balso“ lietuvių tarnybos bendradarbio Romo Kasparo.

R. Kasparas gimė 1933 m. Klaipėdoje. Po Antrojo pasaulinio karo pasitraukęs į Vokietiją baigė Oldenburgo lietuvių gimnaziją. 1948-1958 m. gyveno Brazilijoje, studijavo Belo Horizontės technikos universitete. 1958 m. persikėlė į JAV, čia baigė Ilinojaus technologijos institutą Čikagoje, 1967-1982 m. buvo šio instituto bendradarbis, ne vieno patentuoto išradimo autorius. 1971-1972 m. R. Kasparas aktyviai dalyvavo rengiant II pasaulio lietuvių jaunimo kongresą, jaunimo peticiją JT. 1973 m. išrinktas į Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybą. Nuo 1976 m. bendradarbiavo žurnale „Pasaulio lietuvis“, 1978-1980 m. buvo vienas iš jo redaktorių. Daugelis Lietuvoje šiandien dar mena sovietmetyje iš pritildytų radijo imtuvų sklindantį R. Kasparo balsą: „Kalba „Amerikos balsas“ iš Vašingtono..“. Nuo 1982 m. jis buvo šios radijo stoties lietuvių tarnybos bendradarbis, nuo 1999 m. – Lietuvos radijo korespondentas JAV.

Atsisveikinimui – Ž. Makauskienės pokalbis su Romu Kasparu žurnale „Aušra“.

Titanikas: po 100 metų…

Balandžio 14 dieną sukanka 100 metų nuo Titaniko laivo tragedijos. Turbūt daugeliui yra žinomas faktas, kad neskęstančiu paskelbtu laivu keliavo ir kunigas iš Lietuvos – Juozas Montvila. Dvasininkas, savo vietą gelbėjimosi valtyje užleidęs nepažįstamajam, nepasiekė kranto ir iki paskutinės akimirkos rūpinosi kitais. Daugiau apie šią iškilią asmenybę kviečiame skaityti Lituanikos skyriuje saugojamoje knygoje:

Kai grįžta praeitis: apie kun. Juozą Montvilą ir Titaniko nuskendimą / Petro J. Montvilos prisiminimai. A(LK)47/977

In memoriam. Vytautui Kamantui atminti

Balandžio 1-ąją Pasaulio lietuvių bendruomenė neteko ilgamečio pirmininko, vieno iš Lietuvių fondo steigėjų, aktyvaus visuomenininko Vytauto Kamanto. Šviesiam Jo atminimui – prieš porą metų vykęs pokalbis apie 1944-aisiais paliktą Lietuvą ir šešis gyvenimo dešimtmečius, skirtus lietuvybei ir lietuviams už Atlanto. >>>

Moteriškoji Lozoraičių bibliotekos kolekcijos dalis

Vincenta Matulaitytė-Lozoraitienė

Naujausiame laikraščio „Draugas“ kultūriniame priede publikuotas Lituanikos skyriaus vedėjos Jolantos Budriūnienės straipsnis apie moteriškąją Lozoraičių bibliotekos kolekcijos dalį. Ši kolekcijos dalis atspindi ją surinkusios Vincentos Matulaitytės-Lozoraitienės visuomeninę veiklą bei asmeninius interesus nuo tarpukario iki paskutiniųjų gyvenimo metų Romoje. Straipsnyje Lozoraitienės kaupta kolekcija aptariama atsižvelgiant į jos veiklos sritis – darbą Lietuvos moterų taryboje, gilinimąsi į pedagogikos mokslo teoriją ir praktiką, lituanistinį švietimą bei domėjimąsi sovietinės Lietuvos knygų leidyba. Kviečiame skaityti!

Lietuvių išeivijos informacinis karas

Remigijus Misiūnas

LTV laidoje „Įžvalgos” Virginijaus Savukyno kalbintas Vilniaus Universiteto profesorius Remigijus Misiūnas (išleidęs knygą „Lietuva prieš LTSR”) teigia: „Nerimstanti lietuvių išeivija visą laiką kėlė susierzinimą sovietams“.

Daugiau apie sovietus erzinusią emigrantų veiklą, užslėpto turinio laiškus ir prokomunistinės išeivijos naivumą skaitykite čia >>>

 

Dramaturgo K. Ostrausko netekus

Sausio 9 d. iš užsienio lietuvių rašytojų būrio pasitraukė pirmosios unikalios lietuvių literatūroje avangardo dramos autorius, literatūros istorikas ir kritikas Kostas Ostrauskas.

Atsisveikinimui – keletas paties dramaturgo minčių apie tikėjimą, kūrybą ir save viename iš labai retų jo interviu knygoje „Tikėti ir rašyti“ (Vilnius : Aidai, 2002).