Kategorija: Naujienos
Džiaugsmingų artėjančių švenčių!
J.Stalino dukters istorija
Šią savaitę JAV žiniasklaida pranešė apie sovietų diktatoriaus Josifo Stalino dukters, dramatiško likimo moters Svetlanos Alilujevos mirtį.
Patyrusi sovietų režimo privilegijas ir terorą, pasirinkusi emigrantės dalią, Svetlana Alilujeva savo gyvenimą aprašė autobiografiniame romane „Dvidešimt laiškų draugui“ (Twenty Letters to a Friend) bei atsiminimų knygoje „Tik vieneri metai“ (Only One Year).
Šios abi knygos, išverstos į rusų, italų ir prancūzų kalbas saugomos Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus fondo Lozoraičių šeimos kolekcijoje.
[slideshow custom=true]
XX a. Lietuvos istorija Arlingtono scenoje
Šių metų rugsėjo viduryje viename iš unikaliausių Vašingtono teatrų – „Artisphere“ – pirmą kartą buvo pristatyta lietuvių kilmės režisieriaus, aktoriaus, kompozitoriaus Pauliaus Rajecko spektaklių trilogija, pagrįsta Antrojo pasaulinio karo įvykiais ir šeimos istorijos atsiminimais. Drauge su rašytoju George Chieffet sukurtą projektą sudaro spektakliai „Laiškai tėvynei“, „Mano brangioji lietuvaitė“ ir miuziklas „Meilė gydo vėžį“. Plačiau apie režisierių ir jo lietuviškosios trilogijos kelią į JAV teatro sceną pasakoja L. Apanavičienės straipsnis.
Tarp psichodelinio „Scarygirl“ pasaulio ir baltų pasakų
Galbūt nedaug kas girdėjote, kad populiarios internetinės pasakos „Scarygirl“ autorius – gerai žinomas grafikos dizaino ir žaislų gamybos pasaulyje lietuvių kilmės dailininkas Nathan Jurevičius.
2009 m. Australijos leidyklos „Allen & Unwin“ išleista garsiosios mergaitės istorija autoriui pelnė „Aurealis“ apdovanojimą už geriausias iliustracijas. O šiuo metu dailininkas kuria filmą pagal baltų pasakas.
Plačiau apie N. Jurevičių ir jo kūrybą skaitykite R.M. Lapo straipsnyje.
Apie režisierių J. Jurašą
Naujausiame dienraščio „Draugas“ kultūriniame priede kviečiame skaityti kolegės Jolantos Matuzaitės publikaciją apie režisierių Joną Jurašą, minint 75-ąsias jo gimimo metines. Autorė išsamiai pristato visą režisieriaus kūrybinės veiklos kelią. Skaitytojus ypač turėtų sudominti tai, jog šiame straipsnyje pirmą kartą pristatomas ir iki tol mažai Lietuvoje analizuotas J. Jurašo kūrybinis laikotarpis Vakaruose – 1976-1989 m.