Trijų Karalių dieną – V.Mykolaičio–Putino gimtadienis

Vinco Mykolaičio-Putino memorialiniame bute-muziejuje vykusiame rašytojo 118-ųjų gimimo metinių progai skirtame vakare darbuotojos sukūrė nepaprastai jaukią atmosferą – kaip ir dera per Tris karalius, kvepėjo mira, smilkalais, dalinomės auksu…
Renginyje filosofė Pillė Veljataga, pasakojo apie V.Mykolaičio-Putino ir A.Jakšto-Dambrausko dialogą meno esmės klausimu, o filosofas Andrius Konickis kalbėjo apie rusų filosofą Vladimirą Solovjovą. Šio mąstytojo pažiūrų estetikos klausimais nagrinėjimą V.Mykolaitis-Putinas pasirinko daktaro disertacijos tema, kurią apgynė Fribourge 1923 m. Malonu, kad muziejuje saugoma ir bibliografine retenybe vadinama V.Mykolaičio-Putino disertacija yra ir mūsų bibliotekoje. Lituanikos skyriuje saugomą šios knygos egzempliorių ženklina ir žyma – „Specialiojo saugojimo skyrius“.

Netektis

2010 m. gruodžio 30 d. netekome ištikimo bičiulio, nuolatinio mūsų bendradarbio, Čikagos knygnešio Kazio Rožansko. 2001 m. grįžęs gyventi į Lietuvą ir apsistojęs Vilniuje, jis nuolat užsukdavo į Lituanikos skyrių nešinas pluoštu savo prenumeruojamos lietuvių išeivių spaudos, taip ištisą dešimtmetį padėdamas mums kaupti Draugo, Dirvos, Mūsų pastogės, kitų periodinių leidinių kolekciją.

Plačiau apie žinomą lietuvių išeivijos visuomenininką.

Spaudos naujienos: apie lietuvių mokslininkų pasiekimus užsienyje

Smagu, kad žiniasklaida vis dažniau dėmesį atkreipia ne tik į vadinamojo „penktojo puslapio“ lietuvių pasiekimus, bet garsina ir vienoje ar kitoje mokslo srityje pasižymėjusius mūsų tautiečius. Šį kartą siūlome skaityti Delfi portale skelbtą straipsnį apie lietuvių mokslininkės Lauros Manelytės ir jos kolegų atradimą genetikos srityje. 

Su šios ir kitų mokslininkų publikuotais mokslo darbais taip pat galima susipažinti Nacionalinės bibliografijos duomenų banke, į kurį informacija atrenkama iš bibliotekoje gaunamos spaudos bei iš prenumeruojamų duomenų bazių.

Straipsnis apie sudėtingus lietuvių – politinių emigrantų – likimus

Penki sovietinės okupacijos dešimtmečiai Lietuvos bei kitų Baltijos šalių istorijoje buvo pažymėti ir mūsų tautiečių bandymais prasiveržti pro „geležinę uždangą“ į laisvąjį Vakarų pasaulį. Suprantama, kad Simo Kudirkos, Jono Pleškio, tėvo ir sūnaus Brazinskų, Vlado Šakalio istorijos Sovietų Sąjungoje nebuvo garsiai aptarinėjamos, tačiau užsienio žiniasklaida pasistengė šiuos įvykius išsamiai nušviesti. Rekomenduojame perskaityti K. Šalavėjaus straipsnį Politinių pabėgėlių sukaktys, primenantį kelių dešimčių metų istorijas.

Susidomėjusieji pasakojimu Lituanikos skyriaus fonde taip pat ras išsamiai šiuos įvykius ir žmones atspindinčių autentiškų to meto publikacijų lietuvių išeivijos spaudoje ar atskirais leidimais išėjusių knygų. Informacijos apie tai teiraukitės Lituanikos skaitykloje!