Čilės mozaika

cileŠiandien turime dar vieną labai populiarią medijų formą – interneto dienoraštį (angl. blog, weblog, web log) arba blogą. Blogas – erdvė, kurią gali valdyti pats autorius: rašyti savo mintis, skelbti nuotraukas, talpinti nuorodas, sulaukti interneto vartotojų komentarų. Pati interneto dienoraščio paskirtis nuo rašymo sau ir draugams pakito. Dabar tinklaraščiai yra prieinami kiekvienam interneto vartotojui. Tinklaraščius pildo menininkai, mokslininkai, keliautojai, rašytojai ir pan. Pastebima tendencija, jog užsienyje gyvenantys ar laikinai apsistoję lietuviai dažnai tampa „blogeriais“. Taip dalijamasi gyvenimo svečioje šalyje patirtimis. Vieną tinklaraštį Čilės mozaika verta pristatyti.  Toliau skaityti „Čilės mozaika“

Sausio 28 d. gimė rašytoja Eglė Juodvalkė

sugrįžusi mįslėm kalbu mįslėm rašau . . .

Eglė Juodvalkė (gimė 1950 m. sausio 28 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose) – poetė, žurnalistė, rašytoja. Čikagos universitete baigė Slavistikos fakultetą bei Pedagoginį lituanistikos institutą. Daug metų dirbo Laisvosios Europos radijo Lietuvių skyriuje Vokietijoje. Eglė Juodvalkė yra keturių poezijos rinkinių ir autobiografinės knygos autorė. Rašytoja kūrybą publikuoja Kultūros baruose, Literatūroje ir mene, literatūros leidinyje Rampike (Kanada), o taip pat rašo straipsnius į periodinę lietuvių ir užsienio spaudą. Pirmoji jos knyga – eilėraščių rinkinys Pas ką žiedas žydi (1983). Eglė Juodvalkė yra Lietuvos rašytojų sąjungos, tarptautinio rašytojų klubo PEN Lietuvos centro Vilniuje ir Lietuvių rašytojų draugijos Čikagoje narė. Gyvena ir kuria Čikagos priemiestyje.

Archeomitologijos pradininkė Marija Gimbutienė

apie2002011020111534Marija Gimbutienė gimė 1921 m. sausio 23 d. Vilniuje. Lietuvių kilmės archeologė ir antropologė. Pasaulyje Marija Gimbutienė laikoma viena įtakingiausių archeologų. Ji savo tyrimuose susintetino archeologiją, lingvistiką, etnologiją ir religijos mokslą į bendrą discipliną – archeomitologiją, kuri gerokai pakeitė Europos priešistorės sampratą. M. Gimbutienė išsiskyrė nauju požiūriu į archeologiją. Ji archeologinius radinius ėmėsi ne tik aprašinėti, bet ir juos interpretuoti, paaiškinti jų prasmę. Savo moksliniuose darbuose Gimbutienė atskleidė Europos tautų, o tarp jų ir baltų, priešistorės evoliuciją, sukūrė naują koncepciją apie Senosios Europos kultūrą ir jos žlugimą. Toliau skaityti „Archeomitologijos pradininkė Marija Gimbutienė“

Žymioji JAV lietuvių dainininkė Ana Kaskas

Kaskas AnnaAna Kaskas (tikr. Ona Katkauskaitė) gimė 1907 m. sausio 4 d. Bridžporte, Konektikuto valstijoje. JAV lietuvių dainininkė (lyrinis kontraltas).

Ana Kaskas 1926 metais baigė Hartfordo konservatoriją. 1926-1927 m. dainavo Kauno teatre. Sukūrė vaidmenis Džiuzepės Verdžio operoje Kaukių balius, Šarlio Guno operoje Faustas. Gavusi Lietuvos valstybės stipendiją dvejus metus mokėsi Milane pas F. Feraro. Dainavo žymiausiose Italijos operos teatruose. 1929 m. sugrįžo vėl į JAV. Ana Kaskas giedojo Šv. Juozapo katedroje Hartforde ir ten turėjo savo muzikos studiją. Kurį laiką tobulinosi pas E. Rosati Niujorke. 1936-1946 m. Metropolitan Opera solistė Niujorke, debiutavo Džiuzepės Verdžio operoje Rigoletas. Per visą muzikinę karjerą sukūrė 33 vaidmenis, dainavo 27 operose. 4-6 dešimt. laikyta viena žymiausių JAV operos dainininkių. Gastroliavo su įvairiomis solistų grupėmis ir simfoniniais orkestrais. Surengė nemažai koncertų lietuvių parapijose. 1946-1957 m. dėstė muziką JAV universitetuose. Penkiolika metų dirbo Ročesterio universiteto Eastmano muzikos mokykloje, ten vadovavo vokalo katedrai. 1974 m. garbės profesorė.

Dokumentinis filmas „Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus“

AdamkusV. Adamkaus 87-ojo gimtadienio proga per LRT televiziją įvyko dokumentinio filmo apie Prezidentą premjera. Filme kalba artimiausi V. Adamkaus draugai ir bendraminčiai, išeivijos lietuviai. Filmo kūrybinė grupė lydėjo Prezidentą sugrįžtant į svarbiausias jo gyvenime vietas – gimtuosius namus Kaune, pirmąją rezidenciją Čikagoje, darbovietę JAV aplinkos apsaugos agentūroje. Antrojo pasaulinio karo metais V. Adamkus pasitraukė į Vokietiją, vėliau į JAV. Visus metus išeivijoje aktyviai dalyvavo „Santaros – Šviesos” veikloje, buvo vienas iš 1983m. Pasaulio lietuvių sportinių žaidinių organizatorių. Nespėjusius pamatyti premjeros kviečiame filmą žiūrėti LRT mediatekoje.

Filmą galite peržiūrėti čia >> http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/45474
Naujieną parengė Irmina Abramovienė