Čilės lietuvis Ignotas Domeika – maištininkas ir profesorius

207762002 metus UNESCO paskelbė geologo, minerologo Ignoto Domeikos (1802-1889), gyvenusio Čilėje, metais. Tais metais į Lietuvą buvo atvykę daug šio žinomo žmogaus palikuonių iš Čilės, JAV, Australijos, Norvegijos ir Lenkijos. Tada Vilniuje vyko tarptautinė mokslinė konferencija: „Ignoto Domeikos gyvenimas. Darbas ir indėlis į mokslą“. Konferencijoje dalyvavo ir viešnia iš Australijos Paz Domeyko, kurią teisėtai galėtume pavadinti savo proprosenelio biografe. Nors ji nėra profesionali istorikė ar mokslininkė, bet pastaraisiais laikais labai atsidėjusi tyrinėjo I. Domeikos biografiją ir asmeninį gyvenimą ir būtent daugiau ne kaip mokslininko, rašytojo ar visuomenės veikėjo, bet kaip šeimos žmogaus. Visa tai atsispindi ir 2002 m. Čilėje ispanų kalba išleistoje Paz Domeyko knygoje „Ignacio Domeyko: la vida de un emigrante (1802-1889)“ apie jos žymųjį proprosenelį ir mūsų kraštietį. Knyga parašyta remiantis dokumentine medžiaga, Ignoto Domeikos laiškais bei archyvu, kuris yra Domeikų šeimos Santjage nuosavybė. Knyga 2005 m. Pasirodė ir anglų kalba.

Reikia pasakyti, kad Domeikų giminė Čilėje labai gerbiama, jos atstovai dažnai užima aukštą padėtį visuomenėje. Čilės sostinėje Santjage 2001 m. I. Domeikos 200-osioms gimimo metinėms buvo įkurta Domeikos Ancutos kultūros draugija, kurios tikslas yra paremti ir plėsti tarptautines studijas, skirtas šio mokslininko gyvenimui, mokslinei ir kūrybinei veiklai tyrinėti.

Jonas Rimka

Išleista politinės minties raidą lietuvių išeivijoje pristatanti antologija

ontologijaIšleista Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) darbuotojų parengta knyga „Lietuvos politinės minties antologija“, skirta išeivijos politinės minties raidai 1944-1990 m.. Tai jau antrasis šiemet publikuotas antologijos tomas (pirmajame pristatytas Lietuvos politinės minties vystymasis 1918-1940 m.)

Daugiau nei 600 puslapių veikale publikuojama per keturias dešimtis iškiliausių lietuvių diasporos politinių ir visuomeninių organizacijų atstovų darbų. Sudarytojai siekė pateikti kuo įvairesnį ir išsamesnį išeivijoje skelbtų skirtingų ideologijų, atstovaujamų įvairiose užsienio valstybėse įsikūrusių užsienio lietuvių darbų spektrą, visų jų darbus įvertindami bendru, įžanginiame straipsnyje įvardijamu apibrėžimu „lietuvybės palaikymas tėvynės netekties šešėlyje“ (Kęstutis Girnius, Justinas Dementavičius. Egzodo užduotys : lietuvybės palaikymas tėvynės netekties šešėlyje. Lietuvos politinės minties antologija, II. Politinė mintis išeivijoje. Vilnius, 2013, p. 9-32 ).

Džiugu pažymėti, kad rengiant šią knygą TSPMI mokslininkams talkino ir Lituanikos skyriaus darbuotojai, teikę duomenis leidinyje pristatomų asmenų biogramoms bei atrinkę iliustracinę medžiagą. Knygos sudarytojai pratarmėje pažymi, kad rengdami leidinį naudojosi ir anksčiau skyriaus darbuotojų publikuotais lietuvių išeivijos spaudą pristatančiais bibliografiniais leidiniais.

Lietuvos išeivių krepšinis

Tėvų kelias, nr. 10 (38), (1952).
Tėvų kelias, Nr. 10 (38), (1952).    

…Jei lietuvių tautos kultūros veidas ryškinamas ir keliamas mokslo, meno ir religijos priemonėmis, tai sportui dar lieka plati tautiškojo būdo ugdymo sritis…(V. Čižiūnas, Sportas, nr. 1-2, 1961 m. kovas)

Lietuvos krepšinio istorija prasidėjo nuo 1920 m. Jau 1922 m. Kaune įvyko ir pirmosios rungtynės. Galima teigti, kad iš JAV į Lietuvą krepšinį atvežė Amerikos lietuviai. Išeiviai pakeitė Lietuvos krepšininkų supratimą apie šį žaidimą. Iki pat 1937 m. lietuviai nebuvo iškovoję nei vienos tarptautinės pergalės. Lietuvos vyrų rinktinė Europos čempionų titulą apgynė 1939 m.

Sportas išeivijoje užėme svarbią vietą. Steigėsi įvairios sporto sąjungos, kurioms priklausė daugiau kaip 1000 narių.  Ypač aktyvi buvo Čikagos lietuvių sportinė veikla. Toliau skaityti „Lietuvos išeivių krepšinis“