{"id":1191,"date":"2013-05-03T08:00:35","date_gmt":"2013-05-03T07:30:35","guid":{"rendered":"http:\/\/blog.lnb.lt\/lituanikosskyrius\/?p=1191"},"modified":"2014-05-02T10:09:54","modified_gmt":"2014-05-02T07:09:54","slug":"ar-kristupas-kolumbas-buvo-lietuvos-karalaitis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/2013\/05\/03\/ar-kristupas-kolumbas-buvo-lietuvos-karalaitis\/","title":{"rendered":"Ar Kristupas Kolumbas buvo Lietuvos karalaitis?"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"alignleft size-full wp-image-1192\" alt=\"K. Kolumbas\" src=\"http:\/\/blog.lnb.lt\/lituanikosskyrius\/files\/2013\/05\/christopher_columbus_image.jpg\" width=\"275\" height=\"190\" srcset=\"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/files\/2013\/05\/christopher_columbus_image.jpg 275w, https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/files\/2013\/05\/christopher_columbus_image-250x172.jpg 250w\" sizes=\"auto, (max-width: 275px) 85vw, 275px\" \/>Oficialioje K. Kolumbo biografijoje teigiama, kad jis tikriausiai gim\u0117 Genuoje 1451 metais. Jo vardas itali\u0161kai skamb\u0105s Christoforo Colombo, o ispani\u0161kai \u2013 Crist\u00f3bal Col\u00f3n. Jo t\u0117vas dirb\u0119s vilnos perdirbimo versle. 1479 metais Kolumbas ved\u0119s kilming\u0105 moter\u012f Filipa Moniz Perestrelo, Porto Santo salos, esan\u010dios Atlanto vandenyne Madeiros sal\u0173 grup\u0117je, valdytojo dukter\u012f. B\u016bdamas Portugalijoje, K. Kolumbas i\u0161mok\u0119s lotyn\u0173, portugal\u0173, ispan\u0173 kalbas, susipa\u017ein\u0119s su astronomija, teologija, geografija ir istorija.<!--more--><\/p>\n<p style=\"text-align: justify\">Portugal\u0173 kilm\u0117s amerikietis Manuel da Silva Rosa, dirbantis Duke University North Carolina valstijoje, 20 met\u0173 rinko med\u017eiag\u0105 apie Kolumb\u0105-Kolon\u0105. Jis surinko daugyb\u0119 \u017eini\u0173, jas tikrino, kaup\u0117 ir apie tai portugal\u0173 kalba i\u0161leido knyg\u0105. 2010 m. lapkri\u010dio m\u0117nes\u012f \u0161i jo knyga pasirod\u0117 ispan\u0173 kalba \u201eColon. La Historia Nunca Contada\u201c. M. Rosos surinkti faktai ne tik liudija, kad Kolonas i\u0161 motinos pus\u0117s buvo kilmingas portugalas, bet kad jo t\u0117vas buvo Lenkijos karalius Vladislovas III Varnietis, Jogailos s\u016bnus. M. Rosa tvirtina, kad karalius Vladislavas III i\u0161liko gyvas po m\u016b\u0161io prie Varnos, nors osmanai sako, kad \u012f j\u0173 rankas patekusi jo galva, o visas k\u016bnas nebuv\u0119s surastas. Po m\u016b\u0161io prie Varnos karalius Vladislavas III atsid\u016br\u0117 Bosnijoje, paskui kaip riteris keliavo \u012f \u0160vent\u0105j\u0105 \u017dem\u0119. Galiausiai jis nusprend\u0117 apsigyventi tuo metu \u017einomame pasaulio gale \u2013 Portugalijai priklausan\u010diame Madeiros salyne. Portugalijos karalius jam suteik\u0117 \u017eem\u0117s Madeiros salyne, kur jis ir ved\u0117. Vladislovas III tame salyne buvo \u017einomas Henrique Alemao vardu. Jam gim\u0117 s\u016bnus Segismondo Henriques (de Sa Colonna) ir dukra Barbara Henriques. Pranci\u0161kon\u0173 vienuolis Mykolas Floris 1472 met\u0173 lai\u0161ke Did\u017eiajam kry\u017eiuo\u010di\u0173 magistrui patvirtina, kad jis daug met\u0173 bendravo su Lenkijos karaliumi, gyvenan\u010diu Madeiros saloje ir nesiry\u017eusiu gr\u012f\u017eti \u012f Lenkij\u0105 jos valdyti. I\u0161ry\u0161k\u0117jo daug fakt\u0173, kurie patvirtina ra\u0161ytojo Rosos teigimus apie karaliaus s\u016bnaus tolimesn\u012f gyvenim\u0105. Savo knygoje M. Roso pateikia prie\u017eastis, kod\u0117l min\u0117tasis Segismondo Henriques gal\u0117jo b\u016bti Kolumbu, pakeitusiu pasaul\u012f 1492 metais:<\/p>\n<ul>\n<li style=\"text-align: justify\">Kolumbas buvo labai i\u0161silavin\u0119s \u017emogus, kalb\u0117j\u0119s ispani\u0161kai, portugali\u0161kai ir lotyni\u0161kai, susipa\u017ein\u0119s su kosmografija, kartografija, teologija, navigacija. Ar gal\u0117jo pusiau ra\u0161tingas vilnos perdirb\u0117jas, kuriuo neva buv\u0119s Kolumbas, \u012fgyti tokias puikias \u017einias, gyvendamas Portugalijoje? Atrad\u0117jas tur\u0117jo b\u016bti kilmingas, turintis tinkam\u0105 i\u0161silavinim\u0105 jau nuo jaun\u0173 dien\u0173;<\/li>\n<li style=\"text-align: justify\">Kolumbas buvo ved\u0119s moter\u012f i\u0161 visuomen\u0117s elito, i\u0161 Santjago krik\u0161\u010dioni\u0161ko karinio-religinio ordino, kurio magistras buvo Portugalijos karalius. Tik jis gal\u0117jo duoti leidim\u0105 tokiai santuokai. Ar gal\u0117jo Filipa Moniz tek\u0117ti u\u017e neturtingo svetim\u0161alio valstie\u010dio? Santuokos tarp nekilming\u0173 \u017emoni\u0173 ir didik\u0173 (ypa\u010d jei nekilmingas buvo vyras) buvo negalimos viduram\u017eiais;<\/li>\n<li style=\"text-align: justify\">Kolumbas ankstyvuosuose lai\u0161kuose pasira\u0161ydavo vienintele raide S, kuri tur\u0117t\u0173 reik\u0161ti Segismundo;<\/li>\n<li style=\"text-align: justify\">Jau prie\u0161 1492 metus Kolumbas ir jo broliai buvo vadinami garbingu titulu \u201eDonas\u201c. Ar gal\u0117jo nekilmingas \u017emogus tur\u0117ti tok\u012f titul\u0105?<\/li>\n<li style=\"text-align: justify\">Kolumbas buvo labai auk\u0161to \u016bgio, \u0161viesi\u0173 aki\u0173, blondinas. O tai rei\u0161kia, kad jis netur\u0117jo tipi\u0161k\u0173 Vidur\u017eemio j\u016bros baseino gyventoj\u0173 po\u017eymi\u0173;<\/li>\n<li style=\"text-align: justify\">Yra pana\u0161um\u0173 tarp Kolumbo ir karaliaus Vladislavo III herb\u0173.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify\">Auk\u0161\u010diau min\u0117ta M. Roso knyga jau i\u0161versta \u012f lenk\u0173 kalb\u0105 ir 2012 m. i\u0161leista pavadinimu Kolumb. Historia nieznana. \u0160ita knyga Lenkijoje tur\u0117jo didel\u012f pasisekim\u0105 ir j\u0105 noriai pri\u0117m\u0117 daugyb\u0117 Lenkijos mokslinink\u0173. Knyga i\u0161versta ir \u012f angl\u0173 kalb\u0105, bet autorius jai neranda leid\u0117j\u0173. M. Roso ie\u0161ko \u0161iai knygai leidyklos ir Lietuvoje. Autorius su lenk\u0173 kilm\u0117s aktoriumi Christopher Mikale kuria scenarij\u0173 filmui pagal \u0161i\u0105 knyg\u0105. Manuel Roso tikisi, kad ateityje bus galima atlikti gyv\u0173 ir mirusi\u0173 Jogalai\u010di\u0173 dinastijos palikuoni\u0173 DNR testus. At\u0117jus tinkamam laikui, \u0161ie testai bus padaryti, ir autorius yra tikras, jog jis tiksliai \u012frodys, kad Kolumbas buvo lenk\u0173-lietuvi\u0173 kilm\u0117s Portugalijos karalaitis.<\/p>\n<p style=\"text-align: right\">Jonas Rimka<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Oficialioje K. Kolumbo biografijoje teigiama, kad jis tikriausiai gim\u0117 Genuoje 1451 metais. Jo vardas itali\u0161kai skamb\u0105s Christoforo Colombo, o ispani\u0161kai \u2013 Crist\u00f3bal Col\u00f3n. Jo t\u0117vas dirb\u0119s vilnos perdirbimo versle. 1479 metais Kolumbas ved\u0119s kilming\u0105 moter\u012f Filipa Moniz Perestrelo, Porto Santo salos, esan\u010dios Atlanto vandenyne Madeiros sal\u0173 grup\u0117je, valdytojo dukter\u012f. B\u016bdamas Portugalijoje, K. Kolumbas i\u0161mok\u0119s lotyn\u0173, &hellip; <a href=\"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/2013\/05\/03\/ar-kristupas-kolumbas-buvo-lietuvos-karalaitis\/\" class=\"more-link\">Toliau skaityti<span class=\"screen-reader-text\"> &#8222;Ar Kristupas Kolumbas buvo Lietuvos karalaitis?&#8221;<\/span><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":6,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[89],"tags":[204,203,71,201,202],"class_list":["post-1191","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-asmenybes","tag-christoforo-colombo","tag-cristobal-colon","tag-jonas-rimka","tag-kristupas-kolumbas","tag-manuel-da-silva-rosa"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1191","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/users\/6"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1191"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1191\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1191"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1191"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1191"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}