{"id":2374,"date":"2016-05-02T16:13:43","date_gmt":"2016-05-02T13:13:43","guid":{"rendered":"http:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/?p=2374"},"modified":"2016-05-02T16:13:43","modified_gmt":"2016-05-02T13:13:43","slug":"archyvus-prakalbinus-pabaltijo-universiteto-rektorius-v-stanka-2","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/2016\/05\/02\/archyvus-prakalbinus-pabaltijo-universiteto-rektorius-v-stanka-2\/","title":{"rendered":"Archyvus prakalbinus: Pabaltijo universiteto rektorius V. Stanka (2)"},"content":{"rendered":"

Pareng\u0117 Dalia Cidzikait\u0117<\/a><\/p>\n

\n

Kiek daug apie \u017emog\u0173 ir jo aplink\u0105 gali papasakoti vos keturi jo ra\u0161yti lai\u0161kai! 1946 met\u0173 sausio 15-oji, pra\u0117jus beveik metams nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, \u2013 tokia data pa\u017eym\u0117tas vienas i\u0161 keturi\u0173 Amsterdamo universiteto bibliotekoje saugom\u0173 prof. Vlado Stankos (Vladimiras Stankevi\u010dius arba Vlad Stankevi\u010d; 1884\u20131968) lai\u0161k\u0173.<\/p>\n

Angli\u0161kai para\u0161ytame lai\u0161ke, adresuotame Aleksandrui Fedorovi\u010diui, prof. Stanka trumpai u\u017esimena apie paskutin\u012fj\u012f j\u0173dviej\u0173 susitikim\u0105 Pary\u017eiuje 1939 metais ir pa\u017eint\u012f su Aleksandro Fedorovi\u010diaus s\u016bnumis Anglijoje, kur profesorius praleido tris savaites. Nors lai\u0161ke adresato pavard\u0117 nenurodoma, tik pirmasis vardas ir t\u0117vavardis, \u017einant prof. Stankos rusi\u0161k\u0105j\u012f gyvenimo laikotarp\u012f ir sprend\u017eiant i\u0161 keleto lai\u0161ke minim\u0173 detali\u0173, galima manyti, jog autorius lai\u0161k\u0105 ra\u0161\u0117 savo buvusiam vir\u0161ininkui ir bendra\u017eygiui, 1917 met\u0173 Rusijos Laikinosios vyriausyb\u0117s ministrui pirmininkui Aleksandrui Fedorovi\u010diui Kerenskiui (1881\u20131970), kuris po Spalio revoliucijos iki 1940 met\u0173 gyveno Pary\u017eiuje.<\/p>\n

\"Prof.
Prof. Vlado Stankos lai\u0161ko Aleksandrui Fedorovi\u010diui Kerenskiui fragmentas, 1946 m.<\/figcaption><\/figure>\n

<\/p>\n

Stankos jaunyst\u0117 prab\u0117go Rusijoje: i\u0161 prad\u017ei\u0173 jis mok\u0117si Rygoje, v\u0117liau Petrapilyje, kur \u012fgijo magistro laipsn\u012f teis\u0117s srityje, dar v\u0117liau tapo baud\u017eiamosios teis\u0117s docentu. Prasid\u0117jus Pirmajam pasauliniam karui, \u012fstojo ir baig\u0117 karo mokykl\u0105, d\u0117st\u0117 Petrapilio karo in\u017einieri\u0173 mokykloje. Aktyviai dalyvavo 1917 met\u0173 Rusijos revoliucijoje: buvo Darbinink\u0173, kareivi\u0173 ir valstie\u010di\u0173 tarybos, v\u0117liau \u2013 darbie\u010di\u0173 partijos atstovas, \u0161ios tarybos vykdomojo komiteto ir jos biuro narys; karo ministro A. Kerenskio kabineto vir\u0161ininkas bei Laikinosios vyriausyb\u0117s komisaras prie \u0161iaur\u0117s fronto.<\/p>\n

Kaip daugelis lietuvi\u0173, Antrojo pasaulinio karo metais soviet\u0173 karo frontui antr\u0105kart art\u0117jant prie Lietuvos, prof. Stanka su \u017emona (lai\u0161ke ji vadinama trumpiniu Nat. Vlad.) ir dukra Elena Stankaite-Gabris paliko gimtin\u0119 ir atsid\u016br\u0117 netoli Danijos ir Vokietijos sienos, Husum miestelyje (Vokietija). \u201eLietuvoje palikome vis\u0105 savo turt\u0105 ir \u0161iandien, \u0161tai jau antr\u0105 kart\u0105 savo gyvenime, mes esame varg\u0161ai, i\u0161 savo gimtosios \u017eem\u0117s i\u0161rauti pab\u0117g\u0117liai\u201c, – ra\u0161o lai\u0161ko autorius. Lai\u0161ko ra\u0161ymo metu Stanka gyveno brit\u0173 okupacinei zonai priklausiusioje ma\u017eoje stovykloje, profesoriaus pavadintoje Ost-Arbeiter ir para\u0161ytoje kabut\u0117se. Antrojo asmens po Adolfo Hitlerio, nacistin\u0117s Vokietijos reichsmar\u0161alo Hermanno G\u00f6ringo sukurtas \u017eodis \u201eOstarbeiter\u201c rei\u0161k\u0117 \u201edarbininkus i\u0161 Ryt\u0173\u201c \u2013 \u017emones, 1942\u201344 metais Tre\u010diojo reicho prievarta i\u0161gabentus i\u0161 Ryt\u0173 Europos kaip nemokam\u0105 ar menkai apmokam\u0105 darbo j\u0117g\u0105. Vis d\u0117lto, nepaisant varging\u0173 ir sunki\u0173 gyvenimo s\u0105lyg\u0173 bei stovykloje gyvenusi\u0173j\u0173 pab\u0117g\u0117li\u0173 tautin\u0117s kilm\u0117s, pasl\u0117pt\u0173 po \u017eod\u017eiu \u201eOstarbeiter\u201c, Stank\u0173 \u0161eima vert\u0117si kaip i\u0161man\u0117. Profesoriaus dukra, laisvai kalbanti angli\u0161kai, dirbo Brit\u0173 karo vyriausyb\u0117je, o pats prof. Stanka gavo leidim\u0105 verstis advokato praktika Karo teisme, kur, pasigiria Kerenskiui, jis s\u0117kmingai i\u0161band\u0117 savo j\u0117gas gindamas byl\u0105 angl\u0173 kalba.<\/p>\n

\"I\u0161leid\u017eiant
I\u0161leid\u017eiant prof. V. Stank\u0105 \u012f JAV, 1949 m. gegu\u017e\u0117s 31 d.\u00a0I\u0161 kar\u0117s: P. Gruodis, J. Vengris, E. Stankait\u0117, E. Eimaityt\u0117, F. Bintakys, V. Stanka, N. Stankien\u0117, M. Bir\u017ei\u0161ka<\/figcaption><\/figure>\n

\u0160iame lai\u0161ke prof. Stanka taip pat u\u017esimena es\u0105s i\u0161rinktas vienu i\u0161 trij\u0173 Hamburge steigiamo Pabaltijo universiteto rektori\u0173, nors, pastebi jis, kol kas \u012f Hamburg\u0105 kraustytis neskuba. Grei\u010diausiai tok\u012f prof. Stankos delsim\u0105 prad\u0117ti eiti rektoriaus pareigas 1946 metais duris atv\u0117rusiame lietuvi\u0173, latvi\u0173 ir est\u0173 universitete l\u0117m\u0117 tame pa\u010diame lai\u0161ke i\u0161sakyta svajon\u0117 kada nors emigruoti \u012f JAV. \u201e<…> mes visi trys dien\u0105-nakt\u012f svajojame apie Amerik\u0105, – ra\u0161o jis lai\u0161ke. – Ta\u010diau suprantame, jog tai \u2013 tik gra\u017ei svajon\u0117, ypa\u010d turint omenyje, jog neprotingai nepasir\u016bpinome jokiu \u201eamerikie\u010diu d\u0117de\u201c.\u201c U\u017eb\u0117gant \u012fvykiams u\u017e aki\u0173, prof. Stanka Amerikos krantus pasieks 1949-iais, pra\u0117jus trejiems metams nuo \u0161io lai\u0161ko para\u0161ymo.<\/p>\n

Nors prof. Stankos lai\u0161ko tikslas \u2013 u\u017emegzti Antrojo pasaulinio karo metais nutr\u016bkusi\u0105 draugyst\u0119 su Kerenskiu, kuris 1940 metais Vokietijai okupavus Pranc\u016bzij\u0105 emigravo \u012f JAV, ir galb\u016bt ateityje ja pasinaudoti emigruojant i\u0161 Vokietijos, vienas jo paragrafas skiriamas ir abiej\u0173 vyr\u0173 profesiniams interesams \u2013 teisei, istorijai ir politikai. \u201eB\u016bt\u0173 labai \u012fdomu Jus susitikti ir \u0161nektel\u0117ti apie praeit\u012f, dabart\u012f ir ateit\u012f\u201c, – ra\u0161o prof. Stanka, 1921 metais Berlyne rus\u0173 kalba pasirod\u017eiusios knygos Rusijos taut\u0173 likimai<\/em> autorius. Ir priduria, jog jam b\u016bt\u0173 nepaprastai \u012fdomu su\u017einoti Kerenskio nuomon\u0119 apie galimyb\u0119 sukurti Rusijoje opozicij\u0105 ir federalizm\u0105, kaip b\u016bsimos Rusijos konstitucijos princip\u0105. \u201eNegalima paneigti, jog \u0161is principas \/[tiesa] ne praktikoje\/ yra nuosekliai taikomas modernioje Rusijoje, ypa\u010d po paskutini\u0173j\u0173 patais\u0173 soviet\u0173 konstitucijoje \/ kiekvienai soviet\u0173 respublikai \u2013 savi u\u017esienio atstovai ir sava kariuomen\u0117\/. Tik komunist\u0173 partijos diktat\u016bra ir NKVD visus \u0161iuos gra\u017eius dalykus paver\u010dia iliuzija\u201c, – Soviet\u0173 S\u0105jungos teisin\u0119 ir politin\u0119 s\u0105rang\u0105 1946 metais ap\u017evelgia prof. Stanka.<\/p>\n

Belieka tik sp\u0117lioti, ar \u0161is lietuvio lai\u0161kas pasiek\u0117 savo adresat\u0105. Gali b\u016bti, jog j\u012f i\u0161tiko toks pat likimas, kaip ir pirm\u0105j\u012f prof. Stankos lai\u0161k\u0105 Kerenskiui \u2013 jis adresato arba nepasiek\u0117, arba adresatas d\u0117l vienoki\u0173 ar kitoki\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 tiesiog neatsak\u0117. Nors egzistuoja ir kita galimyb\u0117 \u2013 ka\u017ekur archyvuose gulinti ir savo tyr\u0117j\u0173 belaukianti prof. Stankos ir Kerenskio korespondencija.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pareng\u0117 Dalia Cidzikait\u0117 Kiek daug apie \u017emog\u0173 ir jo aplink\u0105 gali papasakoti vos keturi jo ra\u0161yti lai\u0161kai! 1946 met\u0173 sausio 15-oji, pra\u0117jus beveik metams nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, \u2013 tokia data pa\u017eym\u0117tas vienas i\u0161 keturi\u0173 Amsterdamo universiteto bibliotekoje saugom\u0173 prof. Vlado Stankos (Vladimiras Stankevi\u010dius arba Vlad Stankevi\u010d; 1884\u20131968) lai\u0161k\u0173. Angli\u0161kai para\u0161ytame lai\u0161ke, adresuotame Aleksandrui … Toliau skaityti „Archyvus prakalbinus: Pabaltijo universiteto rektorius V. Stanka (2)”<\/span><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":6,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[89,659],"tags":[1433,1437,550,1439,1435,190,1313,1367],"class_list":["post-2374","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-asmenybes","category-naujienos-lt","tag-aleksandras-karenskis","tag-amsterdamo-universiteto-biblioteka","tag-dp-stovyklos","tag-korespondencija","tag-laiskai","tag-lietuviai-dp-stovyklose-vokietijoje","tag-pabaltijo-universitetas","tag-vladas-stanka"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2374","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/users\/6"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2374"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2374\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2374"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2374"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2374"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}