{"id":2645,"date":"2016-11-15T12:10:14","date_gmt":"2016-11-15T09:10:14","guid":{"rendered":"http:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/?p=2645"},"modified":"2016-11-15T12:10:14","modified_gmt":"2016-11-15T09:10:14","slug":"idemesnis-zvilgsnis-i-centrini-marijonu-kongregacijos-archyva-romoje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/2016\/11\/15\/idemesnis-zvilgsnis-i-centrini-marijonu-kongregacijos-archyva-romoje\/","title":{"rendered":"\u012ed\u0117mesnis \u017evilgsnis \u012f Centrin\u012f marijon\u0173 kongregacijos archyv\u0105 Romoje"},"content":{"rendered":"

K\u0119stutis Ra\u0161kauskas<\/strong><\/p>\n

\n

\"marijonai1\"\u0160i\u0173 met\u0173 rugpj\u016b\u010dio 29\u2013rugs\u0117jo 9 ir spalio 10\u201317 dienomis rinkau archyvin\u0119 med\u017eiag\u0105 Centriniame marijon\u0173 kongregacijos archyve Romoje. \u0160ias i\u0161vykas \u012fgalino dvi stipendijos, gautos i\u0161 Lietuvos kult\u016bros tarybos ir Lietuvos mokslo tarybos. I\u0161vykos turi savo prie\u0161istor\u0119. Prie\u0161 ketvert\u0105 met\u0173 prad\u0117jau rinkti med\u017eiag\u0105 apie Londono lietuvi\u0173 praeit\u012f ir archyvin\u0117s med\u017eiagos paie\u0161kos 2014 metais nuved\u0117 mane \u012f min\u0117t\u0105j\u012f archyv\u0105. Aplankyti j\u012f paskatino aplinkyb\u0117, jog lietuvi\u0173 marijon\u0173 kunigai 1931\u20131999 m. buvo Londono lietuvi\u0173 religinio gyvenimo vadovai. \u0160is apsilankymas pad\u0117jo atkurti ai\u0161kesn\u012f lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s Londone religinio gyvenimo vaizd\u0105, nei kad jis skleid\u0117si i\u0161 fragmenti\u0161ko lietuvi\u0173 ba\u017eny\u010dios Londone archyvo bei emigracin\u0117s spaudos. Poros savai\u010di\u0173 darbas archyve atskleid\u0117 Londone kunigavusi\u0173 marijon\u0173 kunig\u0173 tarpusavio ry\u0161ius ir globalius kongregacijos veiklos pavidalus XX am\u017eiaus lietuvi\u0173, lenk\u0173, baltarusi\u0173 ir rus\u0173 i\u0161eivijoje. \u0160i\u0173 met\u0173 vasar\u0105 sugr\u012f\u017e\u0119s prie minties detaliau pastudijuoti \u0161io archyvo lituanistin\u0119 sud\u0117t\u012f, para\u0161iau parai\u0161kas \u012f auk\u0161\u010diau min\u0117tas tarybas.<\/p>\n

\u012ed\u0117miau \u017evilgtel\u0117jus \u012f Centrinio marijon\u0173 archyvo sud\u0117t\u012f, tapo ai\u0161ku, jog daugiau nei pus\u0117 jo med\u017eiagos yra tiesiogiai susijusi su Lietuva ir lietuviais. Pagrindin\u0117 jo dalis yra marijon\u0173 provincij\u0173, nam\u0173, misij\u0173 ar vikariat\u0173 dokumentacija bei asmenin\u0117s bylos. Kelias de\u0161imtis metr\u0173 lentyn\u0173 u\u017eima Lietuvos \u0161v. Jurgio provincijos (provincija \u012fsteigta 1930 m., bet med\u017eiaga nuo 1909 m.) ir JAV \u0161v. Kazimiero provincijos (provincija \u012fsteigta 1930 m., bet med\u017eiaga nuo 1916 m.) dokumentacija. Prie j\u0173 \u0161liejasi palyginti nedideli lietuvi\u0161k\u0173 vikariat\u0173 Argentinoje (nuo 1939 m.) ir Australijoje (nuo 1961 m.) bei misijos Londone (1931-1999 m.) dokument\u0173 rinkiniai.<\/p>\n

\"marijonai3\"Marijonai buvo svarbus veiksnys pasaulio lietuvi\u0173 religiniame ir visuomeniniame gyvenime \u2013 per\u0117m\u0119 ar \u012fsteig\u0119 parapijas, jie dieg\u0117 \u0161v\u010d. Mergel\u0117s Marijos kulto turiniu prisodrint\u0105 religingum\u0105 bei steig\u0117 ar per\u0117m\u0119 administravo mokyklas, leidyklas ir periodinius leidinius. Provincij\u0173 bylose atsispindi marijampolieti\u0161ko \u201e\u0160altinio\u201c, amerikieti\u0161ko \u201eDraugo\u201c\u00a0 ar argentinieti\u0161ko \u201eLaiko\u201c leidimo bei Marianapolio vidurin\u0117s mokyklos JAV veiklos kasdienyb\u0117, u\u017efiksuota tekstuose ir fotografijose.<\/p>\n

Antras svarbus archyvo d\u0117muo yra mirusi\u0173j\u0173 arba i\u0161 kongregacijos i\u0161\u0117jusi\u0173 marijon\u0173 asmenin\u0117s bylos, leid\u017eian\u010dios rekonstruoti daugyb\u0117s u\u017emar\u0161tyje atsid\u016brusi\u0173 sielovadinink\u0173 ir visuomeninink\u0173 pagrindinius gyvenimo faktus. \u0160iose bylose kas kelet\u0105 met\u0173 jie charakterizuojami pagal marijoni\u0161kos gyvensenos standartus, o i\u0161\u0117jusi\u0173 i\u0161 kongregacijos bylose netr\u016bksta gyvenimi\u0161k\u0173 dram\u0173 p\u0117dsak\u0173 ar kongregacijos veiklos kritikos. Kai kurios asmenin\u0117s bylos, per\u017eengusios marijoni\u0161ko pob\u016bd\u017eio ribas, yra tapusios ma\u017eais asmeniniais fondais.<\/p>\n

Tre\u010dias dokument\u0173 masyvas susideda i\u0161 keliasde\u0161imt metr\u0173 besidriekian\u010di\u0173 marijon\u0173 tarpusavio korespondencijos byl\u0173, prie kuri\u0173 \u0161liejasi j\u0173 susira\u0161in\u0117jimo su nemarijonais med\u017eiaga. Turinio prasme \u0161ios bylos neretai persipina su provincij\u0173 bylomis, nes jose gausu ataskaitinio pob\u016bd\u017eio lai\u0161k\u0173. Novicijatuose u\u017esimezgusios draugyst\u0117s kartais i\u0161laikydavo laiko i\u0161bandymus, tod\u0117l yra i\u0161likusi\u0173 daug epistoliarini\u0173 dialog\u0173. Juose gausu detali\u0173 apie bendruomenes, kuriuose kunigauta ar apie visuomenines lietuvi\u0173 akcijas, \u012f kurias \u012fsitraukta. Ypa\u010d svarb\u016bs marijon\u0173 generol\u0173 ir provincijol\u0173 lai\u0161kai bi\u010diuliams, kurie detaliai atspindi kongregacijos globalios ar lokalin\u0117s veiklos strategijas ar vidines polemikas bei trintis. Asmenini\u0173 draugys\u010di\u0173 p\u0117dsakai matyti ir nemarijon\u0173 lai\u0161k\u0173 fonde, pvz., i\u0161skirtinos Magdalenos Radvilien\u0117s, Zenono Ivinskio, Stasio Ylos, Sta\u010dio Lozorai\u010dio, Eduardo Turausko ar Aleksandro Ru\u017eancovo susira\u0161in\u0117jimo su marijonais bylos.<\/p>\n

\"marijonai2\"Apie pus\u0119 archyvo u\u017eima asmeniniai archyvai. Pirmiausia i\u0161skirtinas marijon\u0173 atk\u016br\u0117jo Jurgio Matulai\u010dio (1871\u20131927 m.) fondas, susidedantis i\u0161 lai\u0161k\u0173 dialog\u0173 byl\u0173 bei jo tekst\u0173. \u0160is fondas \u2013 vienintelis, susilauk\u0119s detalesnio tyrin\u0117toj\u0173 ir \u0161altini\u0173 leid\u0117j\u0173 d\u0117mesio. Su juo glaud\u017eiai susij\u0119s Jurgio Matulai\u010dio beatifikacijos fondas, kuriame surinkta jo beatifikacijos bylos (vyko 1953\u20131987 m.) med\u017eiaga. Bylos vadovai (postuliatoriai ir vicepostuliatoriai) buvo tik lietuviai. Tai b\u016bta akcijos, \u012ftraukusios ne tik vis\u0105 marijon\u0173 kongregacij\u0105, bet ir vis\u0105 kataliki\u0161k\u0105 lietuvi\u0173 pasaul\u012f \u2013 fonde detaliai surinkti i\u0161 viso pasaulio \u012f Rom\u0105 keliav\u0119 liudijimai apie ma\u017eas ir dideles malones ar netgi stebuklus, kurias patirdavo besikreipiantys \u012f j\u012f maldoje. Beatifikacijos byla sunkiai jud\u0117jo Vatikano kongregacij\u0173 koridoriuose, j\u0105 lyd\u0117jo Jurg\u012f Matulait\u012f pa\u017einojusi\u0173 apklausos JAV ir Europoje, kuri\u0173 rezultatai b\u016bdavo ver\u010diami \u012f lotyn\u0173 ir ital\u0173 kalbas ir spausdinami vis stor\u0117jan\u010diuose ir brangiai kainuojan\u010diuose tomuose, skirtuose vidiniam naudojimui. Gausi bylos vadov\u0173 tarpusavio korespondencija atspindi jos u\u017ekulisius ir kontekst\u0105.<\/p>\n

Keletas i\u0161kilesni\u0173 marijon\u0173, savo gyvenim\u0105 susiejusi\u0173 su Romos namu (\u012fsteigtas 1927 m.), savo asmeninius archyvus paliko b\u016btent ten. Pirmiausia i\u0161skirtinas Pranas Pranci\u0161kus B\u016b\u010dys (1872\u2013 1951 m.), kuris kartu su Jurgiu Matulai\u010diu atk\u016br\u0117 marijon\u0173 vienuolij\u0105 ir 1927\u20131933 ir 1939\u20131951 m. jai vadovavo. B\u016b\u010dio fonde gausu lai\u0161k\u0173 byl\u0173, kurios, sujungtos su jo lai\u0161kais, esan\u010diais marijon\u0173 korespondencijos fonde, atskleid\u017eia detali\u0105 lietuvi\u0173 visuomeninio gyvenimo ir globalios marijon\u0173 veiklos vizij\u0105 karo ir pokario metais. B\u016b\u010dio, nuo 1927 m. tapus\u012f ir unit\u0173 vyskupu, veiklos bar\u0105 atspindi archyve nugulusios korespondencijos su rus\u0173 ir baltarusi\u0173 dvasininkais ir visuomenininkais bylos. Su savimi jis \u012f Rom\u0105 atsive\u017e\u0117 lotyni\u0161kai ra\u0161yt\u0105 dienora\u0161t\u012f, kur\u012f t\u0119s\u0117 ir karo metais. B\u016b\u010dys atsive\u017e\u0117 \u012f Rom\u0105 ir kai kuriuos antisemitizmu pasi\u017eym\u0117jusio misionieriaus kun. Justino Pranai\u010dio (1861\u20131917 m.) dokumentus, tarp kuri\u0173 i\u0161skirtinas tyrin\u0117tojams ne\u017einomas didel\u0117s apimties dienora\u0161tis.<\/p>\n

Marijon\u0173 generol\u0173 sekretoriumi ir archyvaru ilgus metus buvo Kazimieras R\u0117klaitis (1887\u20131962 m.), tad jo korespondencija ypa\u010d gausi. I\u0161skirtini jo studij\u0173 met\u0173 Romoje dienora\u0161\u010diai bei atsiminimai, kuriuos suredagavo Zenonas Ivinskis. Nepavyko rasti p\u0117dsak\u0173, jog \u0161i autobiografin\u0117 med\u017eiaga b\u016bt\u0173 skelbta. Ypa\u010d gausus visuomenininko, publicisto, istoriko bei ra\u0161ytojo Juozapo Vai\u0161noros (1905\u20131987 m.) fondas. Jis susira\u0161in\u0117jo su gausybe visuomeninink\u0173, para\u0161\u0117 kelet\u0105 monografij\u0173, paskelb\u0117 \u0161imtus straipsni\u0173 i\u0161eivijos spaudoje bei skait\u0117 paskait\u0173 ciklus Vatikano radijuje. Visa \u0161i veikla atsispindi nesutvarkytose jo asmeninio archyvo bylose. Visi\u0161kai netvarkyti marijon\u0173 misionieriaus ir lietuvi\u0173 vyskupo i\u0161eivijai Prano Brazio (1915\u20131967 m.) dokumentai, dienora\u0161\u010diai ir korespondencijos rinkiniai, ypa\u010d detaliai atspindintys jo, kaip vyskupo, veikl\u0105 1965\u20131967 m. Jie atskleid\u017eia dalies lietuvi\u0173 dvasinink\u0173 pastangas \u012fdiegti II Vatikano susirinkimo nutarimus i\u0161eivijos ir Lietuvos religiniame gyvenime.<\/p>\n

I\u0161vyk\u0173 laiko pritr\u016bko detaliam lituanistin\u0117s Centrinio marijon\u0173 archyvo med\u017eiagos, u\u017eiman\u010dios apie 70 metr\u0173 lentyn\u0173, apra\u0161ymui. Nemenka jos dalis nesutvarkyta, nes beveik keturis de\u0161imtme\u010dius ten nebuvo archyvaro, kuris mok\u0117t\u0173 lietuvi\u0161kai. Nebuvau pirmas lietuvi\u0173 tyrin\u0117tojas \u0161iame archyve. Pvz., Paulius Suba\u010dius \u0161iemet paskelb\u0117 Prano B\u016b\u010dio ir Jurgio Matulai\u010dio lai\u0161k\u0173, kuri\u0173 dalis paimta i\u0161 \u0161io archyvo, dialog\u0105. Veriasi perspektyva t\u0119sti \u0161altini\u0173 i\u0161 \u0161io archyvo publikacijas arba imtis istorini\u0173 tyrim\u0173, kuri\u0173 pamatu ar dalimi tapt\u0173 \u0161io archyvo med\u017eiaga.<\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

K\u0119stutis Ra\u0161kauskas \u0160i\u0173 met\u0173 rugpj\u016b\u010dio 29\u2013rugs\u0117jo 9 ir spalio 10\u201317 dienomis rinkau archyvin\u0119 med\u017eiag\u0105 Centriniame marijon\u0173 kongregacijos archyve Romoje. \u0160ias i\u0161vykas \u012fgalino dvi stipendijos, gautos i\u0161 Lietuvos kult\u016bros tarybos ir Lietuvos mokslo tarybos. I\u0161vykos turi savo prie\u0161istor\u0119. Prie\u0161 ketvert\u0105 met\u0173 prad\u0117jau rinkti med\u017eiag\u0105 apie Londono lietuvi\u0173 praeit\u012f ir archyvin\u0117s med\u017eiagos paie\u0161kos 2014 metais nuved\u0117 mane … Toliau skaityti „\u012ed\u0117mesnis \u017evilgsnis \u012f Centrin\u012f marijon\u0173 kongregacijos archyv\u0105 Romoje”<\/span><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":6,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[659],"tags":[1237,1915,733,1423,1913,1917,1911,48],"class_list":["post-2645","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-naujienos-lt","tag-archyvai","tag-centrinis-marijonu-kongregacijos-archyvas","tag-italija","tag-kestutis-raskauskas","tag-londono-lietuviai","tag-marijonai","tag-marijonu-kunigai","tag-roma"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2645","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/users\/6"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2645"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2645\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2645"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2645"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2645"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}