{"id":3145,"date":"2018-01-04T10:31:51","date_gmt":"2018-01-04T07:31:51","guid":{"rendered":"http:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/?p=3145"},"modified":"2018-01-04T10:31:51","modified_gmt":"2018-01-04T07:31:51","slug":"valstybingumo-erdveje-sausi-vyksiantys-renginiai-parodos-ekspozicijos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/2018\/01\/04\/valstybingumo-erdveje-sausi-vyksiantys-renginiai-parodos-ekspozicijos\/","title":{"rendered":"Valstybingumo erdv\u0117je saus\u012f vyksiantys renginiai, parodos, ekspozicijos"},"content":{"rendered":"

Valstybingumo erdv\u0117je vyksta kult\u016brin\u0117 ir edukacin\u0117 veikla, skatinanti ugdyti pilieti\u0161kum\u0105, skirta gilintis \u012f \u0161alies istorijos, jos valstyb\u0117s tapsmo procesus, \u0161iandienos politinius, visuomeninius rei\u0161kinius ir aktualius \u012fvykius.<\/p>\n

Pristatome sausio m\u0117nes\u012f Valstybingumo erdv\u0117je vyksian\u010dius renginius, taip pat kvie\u010diame aplankyti \u010dia eksponuojamas parodas, susipa\u017einti su \u0161ioje erdv\u0117je saugoma prof. Vytauto Landsbergio asmenine biblioteka.<\/p>\n

\u012e\u0117jimas \u012f visus renginius laisvas.<\/p>\n

\n

\"\"Sausio 9 d. 17 val.:<\/strong> parodos \u201eI\u0161eivi\u0161koji diplomatija laisv\u0117s tarnyboje\u201c atidarymas.<\/strong><\/p>\n

Parodoje eksponuojamos lietuvi\u0173 i\u0161eivi\u0173 politin\u0117s veiklos epizodus menan\u010dios nuotraukos, vaizdo \u012fra\u0161ai, kita istorin\u0117 med\u017eiaga, liudijanti lietuvi\u0173 diasporos diplomatin\u0119 veikl\u0105. Vakaruose susiformavusi stipri lietuvi\u0173 diaspora atliko svarb\u0173 vaidmen\u012f Lietuvos valstyb\u0117s politiniame, ekonominiame, kult\u016briniame gyvenime. Itin svarbi buvo politin\u0117 veikla ir tautos reprezentavimas svetimuose kra\u0161tuose bei Lietuvos laisv\u0117s bylos klausimas. \u0160i veikla da\u017eniausiai suvienydavo \u012fvairi\u0173 kart\u0173, emigracijos bang\u0173 ir skirting\u0173 kra\u0161t\u0173 lietuvius.<\/p>\n

Senosios, vadinamosios grynori\u0173 emigrant\u0173 bangos atstovai tapo neoficialiais Lietuvos ir lietuvi\u0173 tautos ambasadoriais u\u017esienyje ir suvaidino svarb\u0173 vaidmen\u012f modernios Lietuvos valstyb\u0117s k\u016brimosi laikotarpiu. Soviet\u0173 okupacijos metais JAV ir kit\u0173 kra\u0161t\u0173 lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s buvo svarbiausios lietuvi\u0161kumo ir nepriklausomyb\u0117s tradicij\u0173 serg\u0117tojos ir puosel\u0117tojos. Lietuvai 1990 m. atk\u016brus nepriklausomyb\u0119 pasikeit\u0117 diasporos politiniai tikslai, ta\u010diau ji ir toliau i\u0161liko nuolatine Lietuvos reikal\u0173 reprezentante Vakar\u0173 pasaulyje.<\/p>\n

Parodos reng\u0117jai \u2013 VDU Lietuvi\u0173 i\u0161eivijos institutas<\/strong> ir Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus<\/strong>.<\/p>\n

Paroda veiks iki sausio 26 d.<\/strong><\/p>\n

\n

\"\"Sausio 12 d. 15 val.: sausio 13-osios i\u0161vakar\u0117se \u2013 apskritojo stalo diskusija apie gr\u0117smes valstyb\u0117s saugumui.<\/strong><\/p>\n

Kas yra gr\u0117sm\u0117 valstyb\u0117s saugumui? Kaip ji suprantama akademin\u0117je erdv\u0117je ir vie\u0161ajame diskurse? Kaip \u0161iandien suvokiame Rusij\u0105? Ar esama skirtum\u0173 tarp to, kurias gr\u0117smes svarbiausiomis laiko \u0161alies elitas ir eiliniai jos pilie\u010diai? K\u0105 \u017einome apie hibridines gr\u0117smes, kylan\u010dias Lietuvos saugumui \u0161iandien?<\/p>\n

Diskusijoje dalyvaus: Generolo Jono \u017demai\u010dio Lietuvos karo akademijos (LKA)<\/strong> prorektor\u0117 prof. J\u016brat\u0117 Novagrockien\u0117<\/strong>, LKA ir VU TSPMI profesorius Gediminas Vitkus<\/strong>, LKA Politikos moksl\u0173 katedros ved\u0117jas dr. Giedrius \u010cesnakas<\/strong>.<\/p>\n

Rengin\u012f moderuos dr. Sigita Trainauskien\u0117<\/strong> (LKA).<\/p>\n

\n
\"\"
Knygos vir\u0161elis<\/figcaption><\/figure>\n

Sausio 23 d. 17.30 val.:<\/strong> prof. Dovil\u0117s Jakni\u016bnait\u0117s knygos \u201eKaip tapti valstybe: sienos ir erdv\u0117s Gruzijos teritoriniuose konfliktuose\u201c pristatymas.<\/strong><\/p>\n

Monografijoje D. Jakni\u016bnait\u0117 analizuoja sien\u0173 k\u016brimo ir teritorij\u0173 kontrol\u0117s praktik\u0105 nuo XX am\u017eiaus pabaigos \u012fvairiomis formomis veikian\u010diuose nuo Gruzijos atskilusiuose Piet\u0173 Osetijos ir Abchazijos regionuose \u2013 kaip \u012fvairios sien\u0173 atsiradimo praktikos ne tik atriboja vien\u0105 valstyb\u0119 nuo kitos, bet ir padeda elgtis kaip valstybei, taigi ir b\u016bti valstybe. Nors knygoje tiriamas konkretus atvejis, ta\u010diau sykiu kalbama apie tai, kaip veikia \u0161iuolaikiniai tarptautiniai santykiai, kok\u012f vaidmen\u012f juose vaidina teritorijos bei sienos ir k\u0105 rei\u0161kia tapti valstybe XXI a. pasaulio politikoje.<\/p>\n

\n

Sausio 24 d. 17.30 val.:<\/strong> \u201eBried\u017eio\u201c leidyklos i\u0161leistos Igno \u0160einiaus knygos \u201eRaudonasis tvanas\u201c pristatymas.<\/strong><\/p>\n

Tarpukario Lietuvos diplomato, spaudos darbuotojo, ra\u0161ytojo Igno Jurk\u016bno-\u0160einiaus (1889\u20131959) knyga \u201eRaudonasis tvanas\u201c atveria vien\u0105 tragi\u0161kiausi\u0173 Lietuvos istorijos laikotarpi\u0173 \u2013 sovietin\u0119 kra\u0161to okupacij\u0105. Iki \u0161iol aktualumo neprarandant\u012f leidin\u012f papildo keli \u0161imtai archyvini\u0173 nuotrauk\u0173, tarp j\u0173 ir i\u0161 I. \u0160einiaus \u0161eimos archyvo, dalis j\u0173 publikuojama pirm\u0105 kart\u0105.<\/p>\n

Memuarin\u0117s knygos puslapiuose I. \u0160einius apra\u0161o, kaip buvo naikinta Nepriklausomyb\u0117, gniau\u017etas lietuvi\u0161kas patriotizmas ir kei\u010diamas sovietiniu, brukti svetimi \u0161\u016bkiai ir gyvenimo b\u016bdas, sovietizuojamas \u0161alies \u016bkis ir nusavinamos \u012fmon\u0117s. Lietuvai atsid\u016brus u\u017e gele\u017ein\u0117s u\u017edangos prasid\u0117jo visuotinio sekimo, su\u0117mim\u0173, susidorojim\u0173 banga. \u201eRaudonasis tvanas\u201c \u2013 i\u0161kalbingas t\u0173 baisi\u0173 \u012fvyki\u0173 liudininkas.<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Pirm\u0105kart \u201eRaudonasis tvanas\u201c i\u0161leistas 1940 metais Stokholme. Vakar\u0173 skaitytojui skirtame pasakojime autorius, to meto \u012fvyki\u0173 liudytojas, ne tik atskleid\u0117 skaud\u017ei\u0105 savo T\u0117vyn\u0117s dram\u0105, bet ir siek\u0117 supa\u017eindinti su Lietuvos istorija, kult\u016bra, \u017emon\u0117mis. Netrukus knyga i\u0161versta \u012f kitas skandinav\u0173 kalbas, lietuvi\u0161kai ji pirm\u0105 kart\u0105 pasirod\u0117 1953 m. Niujorke.<\/p>\n

Renginyje dalyvaus: istorik\u0117 dr. Rasa \u010cepaitien\u0117<\/strong>, literat\u016brolog\u0117, skandinavist\u0117 prof. Sigita Radzevi\u010dien\u0117<\/strong>, Nacionalin\u0117s Martyno Ma\u017evydo bibliotekos Adolfo Damu\u0161io demokratijos studij\u0173 centro vadovas Vidmantas Valiu\u0161aitis<\/strong>.<\/p>\n

\n

Sausio 26 d. 16 val.:<\/strong> parodos \u201eI\u0161eivi\u0161koji diplomatija laisv\u0117s tarnyboje\u201c u\u017edarymas ir apskritojo stalo diskusija \u201eLietuvi\u0173 i\u0161eivijos paveldas\u201c apie \"\"lietuvi\u0161kojo paveldo tyrin\u0117jimus u\u017esienyje. <\/strong><\/p>\n

Dalyvaus: Ar\u016bnas Antanaitis<\/strong> (Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus), Ram\u016bnas Kandratas<\/strong> (VU muziejus), Lietuvos vyriausiasis archyvaras Ramojus Kraujelis<\/strong>, projekto \u201eTikslas \u2013 Amerika\u201c k\u016br\u0117jai, Nacionalin\u0117s bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrim\u0173 departamento Lituanistikos skyriaus darbuotojai.<\/p>\n

\n

Sausio 31 d. 17.30 val.: knygos \u201eBalt\u0173 piliakalniai: ne\u017einomas paveldas\u201c pristatymas.<\/strong><\/p>\n

Lietuvos archeologijos draugija, prisid\u0117dama prie 2017-aisiais min\u0117t\u0173 Piliakalni\u0173 met\u0173 iniciatyv\u0173, \u012fgyvendino projekt\u0105 \u201eBalt\u0173 piliakalniai: ne\u017einomas paveldas\u201c ir pristato \u0161iai temai skirt\u0105 leidin\u012f.<\/p>\n

\"\"Knygoje \u201eBalt\u0173 piliakalniai: ne\u017einomas paveldas\u201c pateikiami pagrindiniai duomenys apie piliakalnius visame kadaise balt\u0173 apgyventame areale \u2013 ne tik Lietuvoje,\u00a0bet ir Baltarusijoje, buvusioje Pr\u016bsijos teritorijoje, atitinkamose Latvijos, Lenkijos ir Rusijos teritorijose, taip pat \u00a0aptariamas balt\u0173 piliakalni\u0173 kaip archeologijos paveldo objekt\u0173 i\u0161skirtinumas, j\u0173 vieta Europos gynybini\u0173 \u012ftvirtinim\u0173 kontekste, dabartin\u0117s piliakalni\u0173 pa\u017einimo tendencijos.<\/p>\n

Mokslinio ir mokslo populiarinimo pob\u016bd\u017eio leidinio autoriai \u2013 doc. dr. Gintautas Zabiela<\/strong> ir doc. dr. Manvydas Vitk\u016bnas<\/strong> \u2013 siek\u0117 atskleisti piliakalni\u0173, kaip vieno unikaliausi\u0173 nekilnojamojo kult\u016bros paveldo objekt\u0173 Ryt\u0173 Baltijos regione, potencial\u0105 pa\u017eintinei ir mokslinei veiklai, vie\u0161inti ir populiarinti informacij\u0105 tarptautiniu lygmeniu bei pristatyti j\u0105 patraukliai ir lengvai suprantamai pla\u010diai piliakalni\u0173 myl\u0117toj\u0173 bendruomenei.<\/p>\n

Leidinys yra parengtas ir publikuotas lietuvi\u0173, angl\u0173, rus\u0173 kalbomis.<\/p>\n

\n

Lietuvos Nepriklausomyb\u0117s Akto originalo faksimil\u0117<\/strong><\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Valstybingumo erdv\u0117je eksponuojama profesoriaus Liudo Ma\u017eylio Vokietijos u\u017esienio reikal\u0173 ministerijos politiniame archyve surasto ir Nacionalinei bibliotekai i\u0161kilmingai perduoto Lietuvos Nepriklausomyb\u0117s Akto originalo lietuvi\u0173 kalba oficiali faksimil\u0117.<\/p>\n

\n

Vytauto Landsbergio asmenin\u0117 biblioteka ir autorini\u0173 knyg\u0173 paroda<\/strong><\/p>\n

\"\"Valstybingumo erdv\u0117s atvirajame fonde kaupiamas ir saugomas Lietuvos Auk\u0161\u010diausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko profesoriaus Vytauto Landsbergio asmenin\u0117s bibliotekos rinkinys, \u0161i\u0173 met\u0173 spalio 11 dien\u0105 dovanotas Lietuvos nacionalinei Martyno Ma\u017evydo bibliotekai. \u0160iuo metu turim\u0105 per 2 t\u016bkst. vienet\u0173 kolekcij\u0105 sudaro knygos, periodika, natos. Laipsni\u0161kai pildomos kolekcijos, kurioje gausu leidini\u0173 ne tik lietuvi\u0173, bet ir angl\u0173, vokie\u010di\u0173, pranc\u016bz\u0173, lenk\u0173, latvi\u0173, est\u0173, rus\u0173, \u0161ved\u0173, suomi\u0173 ir kitomis kalbomis, tematika be galo \u012fvairi: \u0161iuolaikin\u0117 politika, diplomatija, muzikologija, tautosaka, religija, istorija, lietuvi\u0173 ir u\u017esienio gro\u017ein\u0117 literat\u016bra, menotyra, meno albumai.<\/p>\n

Dauguma knyg\u0173 yra autografuotos, dedikuotos prof. V. Landsbergiui<\/strong> ir Gra\u017einai Ru\u010dytei-Landsbergienei<\/strong>.<\/p>\n

Taip pat si\u016blome susipa\u017einti su V. Landsbergio autorini\u0173 knyg\u0173 ekspozicija.<\/p>\n

Landsbergio asmenin\u0117 biblioteka laisvai prieinama visiems lankytojams.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Valstybingumo erdv\u0117je vyksta kult\u016brin\u0117 ir edukacin\u0117 veikla, skatinanti ugdyti pilieti\u0161kum\u0105, skirta gilintis \u012f \u0161alies istorijos, jos valstyb\u0117s tapsmo procesus, \u0161iandienos politinius, visuomeninius rei\u0161kinius ir aktualius \u012fvykius. Pristatome sausio m\u0117nes\u012f Valstybingumo erdv\u0117je vyksian\u010dius renginius, taip pat kvie\u010diame aplankyti \u010dia eksponuojamas parodas, susipa\u017einti su \u0161ioje erdv\u0117je saugoma prof. Vytauto Landsbergio asmenine biblioteka. \u012e\u0117jimas \u012f visus renginius laisvas. … Toliau skaityti „Valstybingumo erdv\u0117je saus\u012f vyksiantys renginiai, parodos, ekspozicijos”<\/span><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":6,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[9,10],"tags":[1859,10,2407],"class_list":["post-3145","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-parodos","category-renginiai","tag-parodos","tag-renginiai","tag-valstybingumo-erdve"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3145","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/users\/6"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3145"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3145\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3145"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3145"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3145"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}