{"id":3676,"date":"2018-11-28T10:00:14","date_gmt":"2018-11-28T07:00:14","guid":{"rendered":"http:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/?p=3676"},"modified":"2018-11-28T16:53:34","modified_gmt":"2018-11-28T13:53:34","slug":"karaliene-is-lietuvos-kurios-asmenybe-keri-svedus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/2018\/11\/28\/karaliene-is-lietuvos-kurios-asmenybe-keri-svedus\/","title":{"rendered":"Karalien\u0117 i\u0161 Lietuvos, kurios asmenyb\u0117 keri \u0161vedus"},"content":{"rendered":"

\"\"1562 m. spalio 4 d. Vilniuje Kotryna Jogailait\u0117 \u2013 \u017dygimanto Senojo dukra \u2013 i\u0161tek\u0117jo u\u017e Suomijos kunigaik\u0161\u010dio Jono Vazos, v\u0117liau tapusio \u0160vedijos karaliumi. Bonos Sforcos dukter\u012f \u0161ved\u0173 istorikai vadina \u201eRenesanso karaliene\u201c, nes ji atve\u017e\u0117 itali\u0161kojo Renesanso id\u0117jas. 2018 m. i\u0161\u0117jusi \u0161ved\u0173 kult\u016bros istorik\u0117s Evos Mattsson<\/strong> biografin\u0117 knyga Furstinnan<\/em>\u00a0<\/strong>apie Kotryn\u0105 Jogailait\u0119 gausiai iliustruota, para\u0161yta gan paprasta kalba, trumpais sakiniais, tod\u0117l paskaitoma ir teturintiems \u0161ved\u0173 kalbos pagrindus.<\/p>\n

O Kotrynos Jogailait\u0117s gyvenimas i\u0161 ties\u0173 vertas plunksnos \u2013 arba kino kameros. \u00a0\u201ePrie\u0161 450 met\u0173 surengtos tokios vestuv\u0117s, kokios, jei tik Holivudo scenaristai b\u016bt\u0173 skait\u0119 Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tijos istorij\u0105, seniai b\u016bt\u0173 tapusios \u201eOskarais\u201c nominuoto kostiuminio nuotyki\u0173 filmo siu\u017eetu\u201c,[1]<\/a> \u2013 \u00a02012 met\u0173 spal\u012f, per vestuvi\u0173 sukakt\u012f, \u017eaismingame tekste ra\u0161\u0117 Rimvydas Valatka. Nors Kotryna, ypa\u010d am\u017einink\u0173 standartais, buvo labai \u012fmet\u0117jusi nuotaka (beveik 36-eri\u0173!), jos rankos d\u0117l politini\u0173 sumetim\u0173 siek\u0117 ne vienas \u0160iaur\u0117s ir Ryt\u0173 Europos valdovas. Rusijos valdov\u0105 santuoka \"\"nepaprastai \u012f\u017eeid\u0117: \u201eNevaldomu charakteriu gars\u0117j\u0119s caras Joanas[2]<\/a> pasijuto pa\u017eemintas, tod\u0117l pasiunt\u0117 5 t\u016bkst. vyr\u0173 armij\u0105 \u012f Estij\u0105, kur per Pernu ir Reval\u012f \u012f tuomet\u0119 Suomijos sostin\u0119 Ab\u0105 (dabar Turku) keliavo jaunaved\u017eiai. Rus\u0173 armijai buvo duotas tik vienas trumpas \u012fsakymas: pagrobti Kotryn\u0105 ir atve\u017eti j\u0105 \u012f Maskv\u0105!\u201c[3]<\/a> Pasalos keliauninkai i\u0161veng\u0117, ta\u010diau kelion\u0117 \u0160iaur\u0117n, \u012f Suomij\u0105, u\u017esit\u0119s\u0117 kelis m\u0117nesius, nes \u017eiema tais metais pasitaik\u0117 ankstyva ir at\u0161iauri. Suomijoje jaunaved\u017eius pasitiko santuokai nepritarusio \u0160vedijos karaliaus Eriko XIV \u2013 jaunikio brolio \u2013 r\u016bstyb\u0117, o Maskvoje vis nerimo caras. Po keis\u010diausi\u0173 istorijos vingi\u0173, k\u0117lusi\u0173 gr\u0117sm\u0119 Kotrynos gyvybei, 1569 m. \u2013 Liublino unijos metais \u2013 Upsaloje ji buvo kar\u016bnuota \u0160vedijos karaliene. Beje, E. Mattsson teigia galimai radusi Kotrynos vestuvin\u0119 kar\u016bn\u0105.<\/p>\n

Lietuvos 100-me\u010dio proga \u0160vedijos ambasada Lietuvoje vienam spalio vakarui, per Kotrynos vestuvi\u0173 dienos metines, atk\u016br\u0117 Kotryna Jogailait\u0117s laik\u0173 atmosfer\u0105. Kotrynos Jogailait\u0117s vaidmen\u012f, pasipuo\u0161usi brangakmeniais i\u0161puo\u0161ta suknia, atliko pati istorik\u0117 E. Mattsson.[4]\u00a0<\/a>\u0160vedijoje entuzias\u010di\u0173 yra ir daugiau: spal\u012f 15 min. ra\u0161\u0117 apie Victoria Enefors, kuri didik\u0117s gyvenimu aistringai domisi jau ketvirt\u012f am\u017eiaus.[5]<\/a><\/p>\n

\n

<\/a><\/p>\n

[1]<\/a>https:\/\/www.15min.lt\/naujiena\/aktualu\/istorija\/geidziamiausios-lietuvos-istorijoje-senmerges-kotrynos-jogailaites-suomiskoms-vestuvems-vilniuje-450-metu-582-260970?copied<\/a><\/p>\n

[2]<\/a> Ivanas R\u016bstusis.<\/p>\n

[3]<\/a> https:\/\/www.15min.lt\/naujiena\/aktualu\/istorija\/geidziamiausios-lietuvos-istorijoje-senmerges-kotrynos-jogailaites-suomiskoms-vestuvems-vilniuje-450-metu-582-260970?copied\u201c<\/a><\/p>\n

[4]<\/a> https:\/\/www.delfi.lt\/veidai\/kultura\/svedu-istorike-mano-radusi-lietuviska-lobi-vestuvine-kotrynos-jogailaites-karuna.d?id=79342891<\/a><\/p>\n

[5]<\/a> https:\/\/www.15min.lt\/gyvenimas\/naujiena\/laisvalaikis\/susizavejusi-kotryna-jogailaite-victoria-pasisiuvo-jos-suknele-ir-keliauja-karalienes-pedomis-po-europa-1038-1041506#_<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

1562 m. spalio 4 d. Vilniuje Kotryna Jogailait\u0117 \u2013 \u017dygimanto Senojo dukra \u2013 i\u0161tek\u0117jo u\u017e Suomijos kunigaik\u0161\u010dio Jono Vazos, v\u0117liau tapusio \u0160vedijos karaliumi. Bonos Sforcos dukter\u012f \u0161ved\u0173 istorikai vadina \u201eRenesanso karaliene\u201c, nes ji atve\u017e\u0117 itali\u0161kojo Renesanso id\u0117jas. 2018 m. i\u0161\u0117jusi \u0161ved\u0173 kult\u016bros istorik\u0117s Evos Mattsson biografin\u0117 knyga Furstinnan\u00a0apie Kotryn\u0105 Jogailait\u0119 gausiai iliustruota, para\u0161yta gan paprasta … Toliau skaityti „Karalien\u0117 i\u0161 Lietuvos, kurios asmenyb\u0117 keri \u0161vedus”<\/span><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":6,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[8,659],"tags":[3145,3149,3151,3147,2115],"class_list":["post-3676","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-nauji-leidiniai","category-naujienos-lt","tag-eva-mattsson","tag-furstinnan","tag-karaliene","tag-kotryna-jogailaite","tag-svedija"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3676","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/users\/6"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3676"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3676\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3676"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3676"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3676"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}