{"id":4030,"date":"2019-07-11T09:12:57","date_gmt":"2019-07-11T06:12:57","guid":{"rendered":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/?p=4030"},"modified":"2019-07-11T15:57:20","modified_gmt":"2019-07-11T12:57:20","slug":"k-sabaliauskaite-literatura-suklesti-santykyje-su-pasauliu-o-ne-su-kaimyno-grycios-tvora","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/2019\/07\/11\/k-sabaliauskaite-literatura-suklesti-santykyje-su-pasauliu-o-ne-su-kaimyno-grycios-tvora\/","title":{"rendered":"K. SABALIAUSKAIT\u0116: literat\u016bra suklesti santykyje su pasauliu, o ne su kaimyno gry\u010dios tvora"},"content":{"rendered":"\n
\"\"
Pauliaus Gasi\u016bno nuotr. <\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n\n

Ra\u0161ytojos Kristinos Sabaliauskait\u0117s<\/strong> pavard\u0119 Lietuvoje \u017eino visi, kurie pastaruosius 10 met\u0173 bent truput\u012f dom\u0117josi literat\u016bros naujienomis. Vilniaus knyg\u0173 mug\u0117je susitikimai su autore sutraukia minias, prie tetralogijos \u201eSilva rerum\u201c dali\u0173 bibliotekose nusidriekdavo ne\u012fprastai ilgos eil\u0117s. K. Sabaliauskait\u0117s k\u016brybos gerb\u0117jai jau laukia rugpj\u016bt\u012f i\u0161eisian\u010dio romano \u201ePetro imperator\u0117\u201c<\/a>, kuriame pasakojama apie lietuv\u0117s bajor\u0117s Martos Skowro\u0144skos<\/strong> \u2013 caro Petro I \u017emonos ir pirmosios Rusijos imperator\u0117s Jekaterinos I \u2013 gyvenim\u0105. Vis d\u0117lto Lietuvos vie\u0161ojoje erdv\u0117je primir\u0161tama, kad istorini\u0173 roman\u0173 autor\u0117 jau senokai gyvena toli nuo buvusi\u0173 Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s \u017eemi\u0173.<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u0160ie metai Seimo paskelbti Pasaulio lietuvi\u0173 metais, pavasar\u012f Vilniuje \u012fvyko pirmasis pasaulio lietuvi\u0173 ra\u0161ytoj\u0173 suva\u017eiavimas. J\u016bs nuo 2002 m. gyvenate Londone. Ar save laikote diasporos lietuve?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Ne. Ir kiti, matyt, \u201ediasporos lietuve\u201c man\u0119s nelaiko, nes joki\u0173 kvietim\u0173 \u012f pasaulio lietuvi\u0173 renginius ar \u0161\u012f ra\u0161ytoj\u0173 suva\u017eiavim\u0105 nesu sulaukusi. Arba nesu vald\u017eios numyl\u0117tin\u0117, arba prie\u017eastis paprasta \u2013 n\u0117 kiek nesu atitr\u016bkusi nuo Lietuvos: ir mano visa k\u016bryba ir Lietuvai ir apie Lietuv\u0105, ir \u012f kult\u016brin\u012f bei visuomenin\u012f gyvenim\u0105 esu \u012faugusi. Kur nedalyvauju \u2013 tai ka\u017ekokiuose i\u0161eivi\u0173 lietuvi\u0173 klubuose, bet tai n\u0117ra ka\u017ekoks s\u0105moningas ignoravimas: tiesiog su \u017emon\u0117mis bendrauju d\u0117l j\u0173 savybi\u0173, o ne tautybi\u0173.<\/p>\n\n\n\n\n\n\n\n

U\u017e kokius dalykus labiausiai\nvertinate London\u0105? Kuo \u0161is miestas skiriasi nuo kit\u0173 Vakar\u0173 pasaulio sostini\u0173?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kartais juokauju, kad kalbant metafori\u0161kai, jei Lietuva ir Vilnius \u2013 man kaip t\u0117vas ir mama, juos turi vienus ir j\u0173 niekas niekada nepakeis, Lenkija man yra tarsi tokia kult\u016brin\u0117 mo\u010diut\u0117 d\u0117l mano \u0161akn\u0173 ir Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos kult\u016brinio palikimo, Pranc\u016bzija ir Pary\u017eius yra kaip pirmas meilu\u017eis (esu frankofil\u0117, be to ir pirmas Vakar\u0173 didmiestis, kuriame \u0161iek tiek ilg\u0117liau, kelis m\u0117nesius gyvenau miesto ritmu buvo Pary\u017eius), tai Londonas man yra kaip profesorius \u2013 jo nepasirinkau, pas j\u012f pakliuvau, bet \u0161is miestas man labai daug dav\u0117 ir suformavo mane kaip asmenyb\u0119. I\u0161mok\u0117 mane be galo sunkiai, daug ir \u0161iek tiek kitaip nei Lietuvoje dirbti, negailestingai susid\u0117lioti prioritetus. O kartu \u2013 siekti labai ambicing\u0173 svajoni\u0173, nebijoti k\u016brybi\u0161kai rizikuoti. \u0160is miestas turi daug tr\u016bkum\u0173, be jokios abejon\u0117s, bet jo energija, jo \u201eyou can do it\u201c, \u201etu gali” nuostata, geb\u0117jimas absorbuoti talentus i\u0161 kur jie beb\u016bt\u0173, mano \u012fkvepian\u010di\u0173 ir k\u016brybing\u0173 draug\u0173 ratas, kult\u016brinio gyvenimo pasi\u016bla yra tikrai unikal\u016bs.<\/p>\n\n\n\n

Kokie Lietuvos vie\u0161ojo gyvenimo,\nvisuomen\u0117s bruo\u017eai \u2013 tiek teigiami, tiek neigiami \u2013 i\u0161 nuotolio labiausiai\nkrenta \u012f akis? (Jeigu apskritai jau\u010diate, kad susiformavo didesn\u0117 ar ma\u017eesn\u0117 distancija.)<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Matote, yra ir distancija, ir kartu gelminis intymumas su Lietuvos vie\u0161uoju gyvenimu. Esu ir jo dalis, ir tuo pat metu \u2013 neverdu vien jo sultyse, nes tenka dalyvauti ir kit\u0173 \u0161ali\u0173 kult\u016briniame gyvenime. Lietuvoje, saky\u010diau, vyksta dviej\u0173 prad\u0173 grumtyn\u0117s: esama did\u017eiulio potencialo ir noro gyventi europieti\u0161kai, kaip ir dera normaliems \u017emon\u0117ms: gerbiant kito teises, ie\u0161kant kompromis\u0173 ir sutarimo, atiduodant maksimalias pastangas kokybi\u0161kai dirbti, suteikiant \u017emogui laisv\u0119 ir atsakomyb\u0119. Bet ir yra to seno, u\u017er\u016bgusio sovietizmo, i\u0161 kurio niekaip nei\u0161sivaduojame: vidutinybi\u0173 st\u016bmimas priekin d\u0117l \u201eblato\u201c, \u0161itaip \u017elugdant gabiuosius ir darb\u0161\u010diuosius, rytieti\u0161ki miesteli\u0173 ir kaim\u0173 savivaldos \u201ekaraliukai\u201c, individo ir jo iniciatyvos lau\u017eymas biurokratijos aparatu, siaurakakti\u0161kas pseudopatriotizmas, ksenofobija ir homofobija, nuo kuri\u0173 jaunimas b\u0117ga \u012f u\u017esien\u012f, pigus, \u017emoni\u0173 intelekt\u0105 nuvertinantis populizmas… Tad svyruojame tarp kra\u0161tutinum\u0173, esame kontrast\u0173 \u0161alis, dar tik mokom\u0117s patys b\u016bti atsakingais savo valstyb\u0117s \u0161eimininkais. O tai prasideda nuo ma\u017ey\u010di\u0173 dalyk\u0173. Neseniai atnaujinau pas\u0105 Lietuvoje, procesas u\u017etruko 10 minu\u010di\u0173: 7 min pra\u0161ymo pateikimas ir biometrini\u0173 duomen\u0173 pa\u0117mimas, 3 min \u2013 atsi\u0117mimas numatyt\u0105 dien\u0105. Ponia prie langelio buvo greita, maloni, \u0161ypsojosi, fotografuodama juokavo. Tai \u2013 man geriausias Lietuvos valstyb\u0117s progreso rodiklis. Arba j\u016bs\u0173 Nacionalin\u0117s bibliotekos metamorfoz\u0117 \u2013 pamenu j\u0105 studentavimo metais: ap\u0161iurusi\u0105, nejauki\u0105, menkai ap\u0161ildyt\u0105. O dabar \u2013 malonumas lankytis, o Vaik\u0173 skyrius koks, o dirbtuvi\u0173 \u0161aunumas! Toki\u0173 ma\u017e\u0173, kasdieni\u0173 dalyk\u0173 sklandumas, kokyb\u0117 man yra m\u016bs\u0173 Lietuvos pasiekim\u0173 \u012frodymas. O paskui i\u0161lenda kokie Seimo lunatikai ir pradeda ai\u0161kinti, k\u0105 d\u0117ti \u012f l\u0117k\u0161t\u0119, pl\u0117\u0161yti reklamas i\u0161 \u017eurnal\u0173, teisinti \u0161arlatanus, nuodyti \u017emones netinkamais vaistais, o j\u0173 gyvenim\u0105 \u2013 visokeriopais draudimais. Arba pamynus nekaltumo prezumpcij\u0105 blokuoti \u017emogaus banko s\u0105skaitas, jei institucijai kilo \u012ftarimas, kad ka\u017ekoks mokestis nesumok\u0117tas ar paaugliui u\u017e \u201e\u017eol\u0117s\u201c suktin\u0119 gadinti vis\u0105 ateit\u012f, \u012fpai\u0161ant teistum\u0105. Tai ne tik pakerta pasitik\u0117jim\u0105 Lietuva, bet ir neabejotinos tam tikr\u0173 j\u0117g\u0173 pastangos re-sovietizuoti m\u016bs\u0173 valstyb\u0119, paversti ja policine ar totalitarine. M\u016bs\u0173 demokratijos egzaminas \u2013 kiek sugeb\u0117sime \u0161ioms pastangoms pasiprie\u0161inti ir jas u\u017ekardyti.<\/p>\n\n\n\n

Kaip ra\u0161ytoja debiutavote jau\ngyvendama u\u017esienyje: 2008 m., su pirm\u0105ja \u201eSilva rerum\u201c dalimi. Esate min\u0117jusi,\nkad iki tol nebuvo joki\u0173 kit\u0173 gro\u017ein\u0117s literat\u016bros\nbandym\u0173. Ankstyvojoje jaunyst\u0117je tiesiog nejaut\u0117te poreikio kurti? O gal\ns\u0105moningai nutar\u0117te luktel\u0117ti, kol gal\u0117site para\u0161yti brand\u0173 k\u016brin\u012f?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Ne, nebuvo. Nenor\u0117jau papildyti grafoman\u0173 gret\u0173, tod\u0117l ilgai delsiau, istorij\u0105, kuri\u0105 nor\u0117jau papasakoti galvoje ne\u0161iojausi de\u0161imt met\u0173, kol nutariau: kas bus, tas, reikia pabandyti, ji pernelyg \u012fdomi, o LDK kult\u016bra, koki\u0105 j\u0105 pa\u017einojau ir reg\u0117jau pernelyg gra\u017ei, kad nepam\u0117gin\u010diau pasidalinti. Paskui buvo malonu, kad u\u017esienio skaitytojai ir kritikai to laikotarpio Lietuv\u0105 mano romanuose perskait\u0117 kaip kerin\u010di\u0105, \u012fdomi\u0105, neprovinciali\u0105, savit\u0105, turin\u010di\u0105 europini\u0173 dimensij\u0173 \u2013 kokia ji ir buvo.<\/p>\n\n\n\n

Kadangi turite daktaro laipsn\u012f, turb\u016bt nema\u017eai ra\u0161\u0117te akademine kalba. V\u0117liau dirbote dienra\u0161\u010dio korespondente. Kaip sekdavosi i\u0161 akademinio ir \u017eurnalistinio ra\u0161ymo persijungti \u012f literat\u016brin\u012f? Galb\u016bt sukaupta akademin\u0117 ir \u017eurnalistin\u0117 patirtis veikiau pad\u0117davo, nei kliudydavo?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Mano pirmieji publikuoti tekstai buvo dail\u0117s kritika \u2013 dar tebestudijuojant pirmame kurse, \u201e\u0160iaur\u0117s At\u0117nuose\u201c mane publikuodavo Alfonsas Andriu\u0161kevi\u010dius<\/strong>. Esu ra\u0161iusi akademine kalba, bet mano disertacijos komisija ir recenzentai sak\u0117, kad disertacij\u0105 skait\u0117 kaip ger\u0105 intelektualin\u012f triler\u012f \u2013 tad siekis pasakoti netgi \u201esaus\u0105\u201c mokslin\u012f tekst\u0105 \u201esultingai\u201c ir \u012fdomiai, matyt, visada gl\u016bd\u0117jo. Prad\u0117jusi studijuoti Warburgo institute supratau, kad tiesiog pati to ne\u017einodama priklausiau anglosaksi\u0161kai akademinei istorijos ir menotyros tradicijai \u2013 kai akademinis tekstas ra\u0161omas anga\u017euojan\u010diai, patraukliai, nenuobod\u017eiai, su aistra. \u012estrigo vieno profesori\u0173 \u017eod\u017eiai: moksle did\u017eiausias menas yra geb\u0117jimas apie sud\u0117tingiausius dalykus kalb\u0117ti labai paprastai. O tas \u201epaprastumas\u201c ateina tuomet, kai tuos painius dalykus perpranti, perkandi i\u0161 esm\u0117s… \u017durnalistika \u2013 ir t\u0105 esu min\u0117jusi \u2013 i\u0161mok\u0117 vieno pagrindinio dalyko, kuris yra kiekvieno gero reporterio darbo pagrindas: ne\u0161ali\u0161kai i\u0161klausyti visas puses. Taip atsiranda daugelio perspektyv\u0173 \u017evilgsnis, objektyvumo siekis. O kartu ir empatija, geb\u0117jimas \u012fsiklausyti \u012f kit\u0173 \u017emoni\u0173 istorijas, o ne vien \u012f savo ego virpesius. Neatsitiktinai tarp Nobelio premijos laureat\u0173, literat\u016bros klasik\u0173 yra tiek daug \u017eurnalist\u0173. Be to, ir mokslas, ir \u017eurnalistika siekia informatyvumo: labai taupiai, netu\u0161\u010dia\u017eod\u017eiaujant atskleisti kaip \u012fmanoma daugiau. Tod\u0117l \u2013 taip, man neabejotinai pad\u0117jo ir \u017eurnalistin\u0117 patirtis \u2013 \u017evilgsniu i\u0161 skirting\u0173 perspektyv\u0173, \u012fsiklausymu \u012f \u017emoni\u0173 gyvenimus ir istorijas, ir menotyra. Juk dail\u0117s istorikai yra vert\u0117jai \u2013 mes ver\u010diame vaizd\u0173 kalb\u0105 \u012f \u017eod\u017ei\u0173. I\u0161 \u010dia turb\u016bt ir tas kritik\u0173 pabr\u0117\u017eiamas vizualumas mano tekstuose, geb\u0117jimas atmesti neesmines detales, o kartu sukurti regim\u0105 atmosfer\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Atrodyt\u0173, kad ra\u0161ytojai yra individualistai, ta\u010diau jie neretai akcentuoja bendruomen\u0117s, buvimo tarp kit\u0173 ra\u0161ytoj\u0173 svarb\u0105. Kok\u012f svor\u012f ra\u0161ytojo bendravimui su kolegomis teiktum\u0117te j\u016bs?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Man atrodo, kad negalima vis\u0173 ra\u0161ytoj\u0173 traktuoti kaip ka\u017ekokios vientisos mas\u0117s. Ne\u017einau, kas yra tie ra\u0161ytojai, akcentuojantys bendruomen\u0119. Yra toki\u0173, kurie negali be \u201eklubo\u201c ir pasibuvim\u0173 kartu, yra u\u017ekiet\u0117jusi\u0173 atsiskyr\u0117li\u0173 ir vieni\u0161i\u0173. Yra cecho nariai, yra laisvieji, bet man atrodo, kad k\u016br\u0117jas akistatoje su pasauliu, su popieriaus lapu, drobe, partit\u016bra visuomet yra absoliu\u010diai vieni\u0161as, visuomet contra mundum, <\/em>nes tik i\u0161 \u0161ios \u012ftampos gimsta ka\u017ekas reik\u0161minga, o ne tada, kai ra\u0161ai pataikaudamas cecho l\u016bkes\u010diams ar nuomonei. Be to, visuomet matau ne bendruomenes, o individualius \u017emones, j\u0173 savybes, po\u017ei\u016brius, intelekt\u0105. Ir man nesvarbu j\u0173 profesija \u2013 tarp man artim\u0173 \u017emoni\u0173 ar tuo, k\u0105 vadinu savo intelektualine ar dvasine \u201e\u0161eima\u201c, yra kuo \u012fvairiausi\u0173 profesij\u0173 atstov\u0173. Bendrauju su \u017emon\u0117mis, asmenyb\u0117mis, o ne renkuosi pa\u017e\u012fstamus pagal profesij\u0105, visuomenin\u012f status\u0105 ar su viltimi, kad patap\u0161nos per pet\u012f palankia recenzija \u201etu man \u2013 a\u0161 tau\u201c. Tai, kad likimas l\u0117m\u0117 man pa\u017einti artimiau ar sutikti, kalb\u0117tis su keletu did\u017ei\u0173, jau \u012f istorij\u0105 patekusi\u0173 autori\u0173 ir humanist\u0173 \u2013 Leonidu Donskiu<\/strong>, Normanu Daviesu<\/strong>, Olga Tokarczuk<\/strong>, Tomu Venclova<\/strong>, Irena Veisaite<\/strong> priimu tiesiog kaip dosni\u0105 gyvenimo dovan\u0105, bet neapgaudin\u0117ju sav\u0119s, kad jau esu pasiekusi tok\u012f lygmen\u012f ir gyvenimo patirt\u012f, kad gal\u0117\u010diau su jais sudaryti \u201ebendruomen\u0119\u201c. <\/p>\n\n\n\n

K. Sabaliauskait\u0117s ra\u0161inio\nkonkursas jau tapo tradicija. Koks \u012fsp\u016bdis apie moksleivius, j\u0173 k\u016brybingum\u0105\nsusidaro i\u0161 tekst\u0173?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Yra dviej\u0173 tip\u0173 tekstai: vienuose labai jau\u010diamas mokytojo \u201ealsavimas \u012f nugar\u0105\u201c, nors, turb\u016bt, ir ne i\u0161 piktos valios. Tokie ra\u0161iniai b\u016bna para\u0161yti pagal schem\u0105: b\u016btinai pacituotas koks nors \u2013 da\u017eniausiai lietuvi\u0173 programinis \u2013 autorius, prikai\u0161iota su kontekstu kontrastuojan\u010di\u0173, bet \u012f galv\u0105 \u012fkalt\u0173 kli\u0161ini\u0173 posaki\u0173 \u2013 \u201enors ve\u017eimu ve\u017ek\u201c. Ir yra labai brand\u017ei\u0173, intelektuali\u0173, ir, svarbiausia \u2013 gyvybing\u0173 tekst\u0173, kur matyti, kad jaunas \u017emogus u\u017esispyr\u0117, paspaud\u0117 akceleratori\u0173 \u201eiki dugno\u201c ir nukeliavo daug toliau, nei i\u0161 jo reikalauja \u0161vietimo programa ar \u012fprastiniai nurodymai, kaip ra\u0161yti. Tokie tekstai \u012fdomiausi, nes tai autenti\u0161kos mintys, balsai, da\u017enai kalbantys apie labai skaud\u017eius j\u0173 gyvenim\u0173 ir m\u016bs\u0173 visuomen\u0117s dalykus. B\u016btent \u0161\u012f autenti\u0161kum\u0105, ra\u0161ym\u0105 ne pa\u017eymiui ir ne egzaminui, o sau ir skaitytojui, konkursas ir siekia skatinti. Jau nekantraudama laukiu ra\u0161ini\u0173 \u0161i\u0173 met\u0173 tema \u2013 apie gyvenim\u0105 online<\/em>, savo alter ego<\/em> k\u016brim\u0105 internete ir su tuo susijusius i\u0161\u0161\u016bkius.<\/p>\n\n\n\n

Esate u\u017esiminusi, kad paauglyst\u0117je jus kaip skaitytoj\u0105 suformavo u\u017esienio \u0161ali\u0173 literat\u016bra. Jeigu gabi\u0173 gimnazist\u0173 klas\u0117 labai pra\u0161yt\u0173 sudaryti rekomenduojam\u0173 knyg\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105, kuriuos autorius i\u0161 pasaulio literat\u016bros b\u016btinai \u012ftrauktum\u0117te?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Pirmiausia sutvarky\u010diau \u201eko\u0161elien\u0105\u201c, kuria yra tapusi tautin\u0117 literat\u016bros d\u0117stymo programa su savo \u201eteminiais blokais\u201c ir gr\u0105\u017ein\u010diau princip\u0105, kuriuo vadovaujasi visos presti\u017ein\u0117s Europos mokyklos: chronologin\u012f, literat\u016bros istorijos raidos. Jis juk deramas ir moksleivio augimui, brendimui: pradedi nuo pasakos, nuo pasaulio suk\u016brimo mit\u0173 palyginimo \u012fvairiose kult\u016brose, ir keliauji sau per graik\u0173 mitus, Iliad\u0105 ir Odis\u0117j\u0105, viduram\u017ei\u0173 riteri\u0173 romanus, Renesans\u0105 su Dante<\/strong>, \u0160ekspyro<\/strong> \u012fdomyb\u0117mis ir taip toliau, \u012f tuos kontekstus \u012fvedant, \u017einoma, ir lietuvi\u0173 literat\u016bros k\u016brinius, ir darant tai \u012fdomiai, patraukliai. Juk ir apie Husoviano<\/strong> \u201eGiesm\u0119 apie stumbr\u0105\u201c galima pasakoti susiejant j\u012f ne tik siaurai su Vytauto pamin\u0117jimu ir patriotizmu, bet ir su humanizmu, Columbo Amerikos atradimui ir pasaulio \u017eem\u0117lapio brai\u017eymu. Ir taip \u2013 iki \u0161iuolaikin\u0117s nobelist\u0173 literat\u016bros, kuri\u0105 galima \u012fvertinti jau tik turint solidesn\u012f \u017eini\u0173 baga\u017e\u0105. Nepasakysiu nieko nauja \u2013 mokykloje der\u0117t\u0173 gauti solid\u017eius pasaulio literat\u016bros klasikos pagrindus, svarbus ne tiek autori\u0173 kiekis, kiek \u012fd\u0117mus, gilus, analizuojantis ir diskutuojantis tam istoriniam laikotarpiui b\u016bdingo k\u016brinio perskaitymas. Ir supratim\u0105, kaip pasaulio literat\u016bra vyst\u0117si, kokie buvo stiliai, etapai ir kaip lietuvi\u0173 literat\u016bra atrodo, kuo ypatinga bendrajame kontekste. Dabar ji prikim\u0161ta tre\u010diar\u016b\u0161i\u0173 lietuvi\u0173 autori\u0173 ir sunkiai literat\u016bra \u012fvardinam\u0173 tekst\u0173, kuri\u0173 vieta \u2013 visuomen\u0117s mokslo ar istorijos paskaitose. Nemanau, kad Gedimino<\/strong> lai\u0161kus, Gimbutien\u0117s<\/strong> mitok\u016br\u0105, Sad\u016bnait\u0117s<\/strong> ar Marcinkevi\u010diaus<\/strong> kalbas mitinguose der\u0117t\u0173 nagrin\u0117ti kaip literat\u016bros k\u016brin\u012f. Kaip politin\u0117s, visuomenin\u0117s retorikos pavyzd\u012f, Lietuvos istorijos dal\u012f \u2013 neabejotinai taip. O pasaulio klasikos ar \u017eanr\u0173 analiz\u0117s, teksto konstravimo mokymo verkiant tr\u016bksta. Ugdome toliau savo bak\u016b\u017e\u0117s tvoros nematan\u010dius, \u012f kli\u0161es \u012fspraustus pilie\u010dius. Man atrodo skandalinga, kad tarp privalom\u0173 autori\u0173 n\u0117ra Tolstojaus<\/strong>, Dickenso<\/strong>, Prousto <\/strong>ar apskritai temos apie did\u017ei\u0173j\u0173 XIX a. roman\u0173 tradicij\u0105, bet vietoje to yra lietuvi\u0173 humoristai ir laikra\u0161\u010di\u0173 publicistai.<\/p>\n\n\n\n

Taip pat min\u0117jote, kad j\u016bs paauglyst\u0117je, deja, netur\u0117jote galimyb\u0117s susipa\u017einti su lietuvi\u0173 i\u0161eivijos k\u016briniais. Kuri\u0173 i\u0161eivijos autori\u0173 k\u016bryba jus v\u0117liau maloniai nustebino?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kai mokiausi sovietin\u0117je vidurin\u0117je mokykloje mes nieko nebuvome gird\u0117j\u0119 nei apie Antan\u0105 \u0160k\u0117m\u0105<\/strong>, nei apie Henrik\u0105 Radausk\u0105<\/strong>, nei apie Alfons\u0105 Nyk\u0105-Nili\u016bn\u0105<\/strong>, nei apie Czes\u0142aw\u0105 Mi\u0142osz\u0105<\/strong>, kuris d\u0117l turinio laikytinas lenki\u0161kai k\u016brusiu lietuvi\u0173 autoriumi, nei apie Tom\u0105 Venclov\u0105<\/strong>. Dabar \u0161ios gele\u017ein\u0117s mentalin\u0117s u\u017ekardos, laimei, i\u0161nykusios, \u0161ie autoriai yra m\u016bs\u0173 kanono dalimi. Man artimiausi turb\u016bt, Mi\u0142oszas ir Tomas Venclova, kuris ra\u0161o tokia kilnia, tokia i\u0161gryninta, tokia muzikalia lietuvi\u0173 kalba, kad skaitant jo poezij\u0105 neju\u010dia pradedi tik\u0117ti, jog lietuviai galb\u016bt i\u0161 ties\u0173 yra kil\u0119 i\u0161 rom\u0117n\u0173… Bet vargu ar galima vadinti j\u012f \u201ei\u0161eivijos poetu\u201c \u2013 \u0161i s\u0105voka turb\u016bt tur\u0117jo prasm\u0119 tik kaip opozicija sovietin\u0117s Lietuvos ra\u0161ytojams. Dabar \u201ei\u0161eivijos literat\u016bros\u201c s\u0105voka, mano nuomone, tiesiog nebeaktuali.<\/p>\n\n\n\n

Kas, j\u016bs\u0173 nuomone, svarbiausia lavinant literat\u016bros skon\u012f arba menin\u012f skon\u012f apskritai?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Skaityti literat\u016br\u0105, \u017evelgti \u012f meno k\u016brinius ne d\u0117l j\u0173 autori\u0173 tautyb\u0117s ar to, kur jis geografi\u0161kai gyvena, o d\u0117l literat\u016bros ir meno kokyb\u0117s. Didieji k\u016briniai neturi tautybi\u0173, jie priklauso pasauliui ir \u017emonijai. Kuo didesnis talentas \u2013 tuo jis labiau per\u017eengia valstybi\u0173 sienas. O nacionalin\u0117s literat\u016bros, nacionalinio meno klest\u0117jimo b\u016btina s\u0105lyga yra ta, kad k\u016br\u0117jai visuomet save suvokt\u0173 ir kurt\u0173 santykyje su pasaulio masteliu, o ne su kaimyno gry\u010dios tvora.<\/p>\n\n\n\n

Jeigu neklystu, jus traukia ir mados, vadinamojo glam\u016bro pasaulis, kur\u012f menininkai ir intelektualai neretai pa\u0161iepia arba atvirai niekina. Ar niekados nesukirb\u0117jo kalt\u0117s jausmas d\u0117l to, kad domit\u0117s \u201e\u017eemesniaisiais\u201c dalykais?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kai prie\u0161 de\u0161imt\u012f met\u0173 dirbau u\u017esienio korespondente, \u0161io darbo dal\u012f sudar\u0117 ir straipsniai bei interviu apie gyvenimo b\u016bd\u0105, madas ir estetik\u0105. U\u017e juos u\u017esidirbdavau pinig\u0173 pragyvenimui ir gal\u0117jau studijuoti itin brangiame didmiestyje Londone, o v\u0117liau \u2013 prad\u0117ti kurti. Tos, grie\u017etos redakcin\u0117s darbotvark\u0117s nereikalaujan\u010dios, \u201eglam\u016brin\u0117s temos\u201c ypa\u010d pravert\u0117 po to, kai susilaukiau vaiko ir pirmaisiais metais su k\u016bdikiu buvo labai sunku: prakti\u0161kai, k\u0105 u\u017edirbdavau, t\u0105 i\u0161leisdavau auklei, kad tas kelias valandas gal\u0117\u010diau skirti ra\u0161ymui. Niekas nepad\u0117jo \u2013 jokia valstyb\u0117, jokios institucijos ar \u201ebendruomen\u0117s\u201c, nes motinyst\u0117 yra pa\u010di\u0173 pagimd\u017eiusi\u0173j\u0173 reikalas. Ar, veikiau, \u2013 pastangos nenusk\u0119sti, jei kalbame apie k\u016brybini\u0173 ir intelektualini\u0173 profesij\u0173 atstoves. Ar jau\u010diuosi kalta, ar man tur\u0117t\u0173 b\u016bti g\u0117da, kad prie\u0161 de\u0161imt\u012f met\u0173 kokybi\u0161kai dirbau gerai apmokam\u0105, bet dideli\u0173 intelektualini\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 nekeliant\u012f, kaip j\u016bs sakote, \u201e\u017eemesn\u012f\u201c,  \u017eurnalistin\u012f darb\u0105? Ne,  prie\u0161ingai \u2013 did\u017eiuojuosi, kad kaip mok\u0117jau, taip i\u0161siver\u010diau pati ir nepra\u0161iau niekieno i\u0161maldos. Matote, esu senovi\u0161ko aukl\u0117jimo \u2013 g\u0117da b\u016bt\u0173 pra\u0161yti i\u0161maldos, o g\u0117ding\u0173 darb\u0173 man n\u0117ra, yra tik prastai atliekami. G\u0117da gal b\u016bt\u0173 u\u017e mokes\u010di\u0173 mok\u0117toj\u0173 pinigus ir stipendijas nuolatos va\u017ein\u0117ti pagerti \u012f m\u0117nesius trunkan\u010dias rezidencijas, per pa\u017eintis kaulyti premij\u0173 ir recenzij\u0173, o nieko ypatingai vertingo ar bent jau skaitomo nesukurti. Be to, rimti ra\u0161ytojai, menininkai ir intelektualai savo laik\u0105 ir energij\u0105 nukreipia \u012f k\u016bryb\u0105, o ne \u012f vojeristinius ka\u017ekoki\u0173 vietin\u0117s reik\u0161m\u0117s \u201eglam\u016br\u0173\u201c pa\u0161iepimus ir niekinimus. Paprastai, jeigu mintama rimtesn\u0117mis id\u0117jomis ir ie\u0161kai gilesni\u0173 dalyk\u0173, tai tokios sferos da\u017eniausiai n\u0117 ner\u016bpi, o su glam\u016brais susiduriama tuo atveju, kai patys ra\u0161ytojai, kaip Salman Rushdie<\/strong>, Joan Didion<\/strong> ar Zadie Smith<\/strong> duoda interviu \u201eHarper’s Bazaar\u201c ar \u201eVogue\u201c. Pastaruosius de\u0161imt\u012f met\u0173 nebe imu, o dalinu interviu, o bet tai nesusij\u0119 su kokiais nors \u201epotraukiais\u201c, o su mano leidykl\u0173 organizuojama informacine sklaida. Mano leid\u0117jai visose \u0161alyse \u017eino, kad asmeninio gyvenimo nekomentuoju, esu privatus \u017emogus, tad gyvenimo b\u016bdo \u017einiasklaidai esu visi\u0161kai netinkama pa\u0161nekov\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Ar sekate \u0161iuolaikin\u0117s popkult\u016bros, televizijos naujienas? Gal, pavyzd\u017eiui, yra pokalbi\u0173 laid\u0173 arba serial\u0173, kuriuos, J\u016bs\u0173 nuomone, verta pa\u017ei\u016br\u0117ti? (Jei gerai pamenu i\u0161 j\u016bs\u0173 ra\u0161yto tinklara\u0161\u010dio \u201eRafinerija\u201c, jums patiko brit\u0173 miniserialas \u201eDaktaras \u017divago\u201c.) <\/strong><\/p>\n\n\n\n

Ne, popkult\u016bros neseku, ir d\u0117l to Lietuvoje \u012fsiveliu \u012f visokias juokingas situacijas, nes man kas nors labai rimtu veidu kartais i\u0161taria koki\u0105 pavard\u0119, kuri man nieko nesako, o paai\u0161k\u0117ja, kad tai koks \u017emogus i\u0161 televizijos, gyvenimo b\u016bdo \u017eurnalo, instagraminis \u012ftakotojas ar pana\u0161iai, kur\u012f visi likusieji Lietuvos gyventojai \u017eino. Jau septyniolika met\u0173  neturiu televizoriaus namie, nes negaliu pak\u0119sti to triuk\u0161mo, vis\u0173 t\u0173 kvail\u0173 viktorin\u0173, \u201etalent\u0173\u201c, pokalbi\u0173 \u0161ou ir pan. Kartais mama prane\u0161a, kad \u017ei\u016br\u0117jo kok\u012f ger\u0105 interviu ar kult\u016brin\u0119 laid\u0105, tai tuomet susirandu j\u0105 LRT mediatekoje. Gaila, kad lietuvi\u0161k\u0173 kult\u016brini\u0173 laid\u0173 vis ma\u017e\u0117ja, jos tampa ka\u017ekokios infantilios. Mielai internete per \u201epasivyk\u201c program\u0105 pa\u017ei\u016briu kai kurias pranc\u016bzi\u0161kas kult\u016bros laidas, dievinu Simono Schama<\/strong>, Simono Sebagh Montefiore<\/strong> ar Waldemaro Januszczako<\/strong> kult\u016brin\u0119 TV dokumentik\u0105, Mary Beard<\/strong> laidas apie Antik\u0105. Serialus \u017ei\u016briu neda\u017enai, per \u201epasivyk\u201c TV interneto portaluose, kai noriu atsipalaiduoti, apie niek\u0105 negalvoti po darbo dienos ir esu pernelyg pavargusi k\u0105 nors skaityti. Tuomet da\u017eniausiai (ir gana  pav\u0117luotai) kliaujuosi draug\u0173 rekomendacijomis. I\u0161 paskutini\u0173 matyt\u0173 TV serial\u0173 patiko \u201eJaunasis popie\u017eius\u201c, \u201eTarnait\u0117s pasakojimas\u201c pagal Margaret Atwood<\/strong> roman\u0105, \u201eNuostabioji draug\u0117\u201c pagal Elen\u0105 Ferrante<\/strong>, Agnieszkos Holland<\/strong> re\u017eisuotas \u010dek\u0173 serialas \u201eDegantis kr\u016bmas\u201c apie Jano Palacho<\/strong> protest\u0105. \u201eDaktaras \u017divago\u201c dulka u\u017emar\u0161tyje, bet labai malonu, kad tok\u012f nei\u0161dildom\u0105 \u012fsp\u016bd\u012f paliko mano ka\u017ekada prie\u0161 de\u0161imt\u012f met\u0173 ra\u0161ytas blog’as. Visai smagu prisiminti anuos laikus, juolab, kad per t\u0105 dekad\u0105 nutiko tiek daug \u012fvairiausi\u0173 dalyk\u0173 \u2013 para\u0161iau keturias knygas, o rugpj\u016bt\u012f pasirodys penktoji \u2013 mano naujas romanas \u201ePetro Imperator\u0117\u201c, tad maniau, kad Nacionalin\u0117 biblioteka apie j\u012f ir klausin\u0117s, o ne apie televizij\u0105 \u2013 ypa\u010d \u017emogaus be televizoriaus. (Juokiasi<\/em>). Bet tai turb\u016bt tik liudijimas, kad televizija ir gyvenimo b\u016bdo dalykai mases domina labiau, nei literat\u016bra.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Ra\u0161ytojos Kristinos Sabaliauskait\u0117s pavard\u0119 Lietuvoje \u017eino visi, kurie pastaruosius 10 met\u0173 bent truput\u012f dom\u0117josi literat\u016bros naujienomis. Vilniaus knyg\u0173 mug\u0117je susitikimai su autore sutraukia minias, prie tetralogijos \u201eSilva rerum\u201c dali\u0173 bibliotekose nusidriekdavo ne\u012fprastai ilgos eil\u0117s. K. Sabaliauskait\u0117s k\u016brybos gerb\u0117jai jau laukia rugpj\u016bt\u012f i\u0161eisian\u010dio romano \u201ePetro imperator\u0117\u201c, kuriame pasakojama apie lietuv\u0117s bajor\u0117s Martos Skowro\u0144skos \u2013 caro Petro … Toliau skaityti „K. SABALIAUSKAIT\u0116: literat\u016bra suklesti santykyje su pasauliu, o ne su kaimyno gry\u010dios tvora”<\/span><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":6,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[89,8],"tags":[],"class_list":["post-4030","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-asmenybes","category-nauji-leidiniai"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4030","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/users\/6"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4030"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4030\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4030"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4030"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4030"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}