{"id":4468,"date":"2020-03-06T11:33:59","date_gmt":"2020-03-06T08:33:59","guid":{"rendered":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/?p=4468"},"modified":"2020-03-06T11:41:27","modified_gmt":"2020-03-06T08:41:27","slug":"pakalbekime-apie-ora","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/2020\/03\/06\/pakalbekime-apie-ora\/","title":{"rendered":"Pakalb\u0117kime apie or\u0105"},"content":{"rendered":"\n<p>Pareng\u0117 <strong><a href=\"https:\/\/www.lnb.lt\/kontaktai\/dokumentinio-paveldo-tyrimu-departamentas\/retu-knygu-ir-rankrasciu-skyrius\/rima-dirsyte\">Rima Dirsyt\u0117 <\/a><\/strong><\/p>\n\n\n\n<hr class=\"wp-block-separator\" \/>\n\n\n\n<p>Orai yra viena i\u0161 neutraliausi\u0173 pokalbio, ypa\u010d atsitiktinio, tem\u0173. Juolab kad \u0161iemet orai (pirmiausia \u2013 nebuvo \u012fprastos \u017eiemos) tikrai stebina. Gyvename klimato kaitos laikais, nors spauda prane\u0161a, kad 8% \u017emoni\u0173 tuo netiki. Visgi turime, k\u0105 turime. Tod\u0117l buvo \u012fdomu su\u017einoti, kokie orai pas mus vyravo XIX a. viduryje. Apie tai ra\u0161\u0117 tuo metu gyven\u0119s \u017demai\u010di\u0173 vyskupas <strong>Motiejus Valan\u010dius <\/strong>(1801\u20131875) rankra\u0161tyje \u201eRozmaite Wiadomo\u015bci zebrane\u201c. Nacionalin\u0117s bibliotekos Ret\u0173 knyg\u0173 ir rankra\u0161\u010di\u0173 skyriuje saugoma nedidel\u0117 dalel\u0117 vyskupo ra\u0161ytinio palikimo (fondas F42). Tarp j\u0173 \u2013 du min\u0117tieji s\u0105siuviniai, ra\u0161yti apie 1843-1859 metus lenk\u0173 kalba. Viso i\u0161lik\u0119 bene keturi&nbsp; rankra\u0161\u010diai, kuriuose M. Valan\u010dius pasi\u017eym\u0117davo savo mintis apie kai kuriuos to laiko faktus. Gav\u0119s tuos s\u0105siuvinius, <strong>Juozas Tumas-Vai\u017egantas<\/strong> dal\u012f teksto pasirinktinai i\u0161vert\u0117 \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105 ir nuo 1899 m. skelb\u0117 \u201eT\u0117vyn\u0117s sarge\u201c<a href=\"#_ftn1\">[1]<\/a>, o 1929 m. i\u0161leido atskiru leidin\u0117liu, pavadintu \u201ePastabos pa\u010diam sau\u201c.<a href=\"#_ftn2\">[2]<\/a><\/p>\n\n\n\n<p>I\u0161 M. Valan\u010diaus u\u017era\u0161\u0173 su\u017einome, kad jo laikais \u017eiemos buvo \u0161altos, kartais permainingos. \u0160tai 1847 metais da\u017enai siaut\u0117 p\u016bgos, daug prisnigo. Visus metus orai buvo permainingi, sulaukta prasto derliaus. Nuo gruod\u017eio 5 d. iki pat met\u0173 galo laik\u0117si stipr\u016bs \u0161al\u010diai be atodr\u0117kio, o sniego nebuvo visi\u0161kai!<a href=\"#_ftn3\">[3]<\/a><\/p>\n\n\n\n<p>Visi 1848 metai pasitaik\u0117 \u0161alti, su vos keliomis kar\u0161tomis dienomis liepos m\u0117nes\u012f, ta\u010diau derlius buvo labai geras. O \u017eiema prasid\u0117jo savo laiku. \u0160alti buvo ir kiti \u2013 1849 \u2013 metai. Valan\u010dius net pa\u017eymi, kad \u201eiki liepos m\u0117nesio be kailini\u0173 negalima buvo apsieiti\u201c.<a href=\"#_ftn4\">[4]<\/a> \u0160tai po de\u0161imtme\u010dio 1857 metai buvo labai sausi, ta\u010diau derlingi. O \u017eiemi\u0161ki \u0161al\u010diai nestojo net iki 1858 m. prad\u017eios.<a href=\"#_ftn5\">[5]<\/a><\/p>\n\n\n\n<!--more-->\n\n\n\n<p>Apie visa tai galima perskaityti ir min\u0117toje Vai\u017eganto i\u0161leistoje knygel\u0117je. O \u0161tai 1846 met\u0173 orai \u012f j\u0105 nepateko. Bet galime gr\u012f\u017eti prie paties vyskupo rankra\u0161\u010dio. 1846-iesiems skirti beveik du puslapiai. <a href=\"#_ftn6\">[6]<\/a> Pateikiame vyskupo \u012fra\u0161o vertim\u0105: <\/p>\n\n\n\n<div class=\"wp-block-image\"><figure class=\"aligncenter size-large\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"450\" height=\"347\" src=\"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/files\/2020\/03\/blog_Valancius-1.jpg\" alt=\"\" class=\"wp-image-4469\" srcset=\"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/files\/2020\/03\/blog_Valancius-1.jpg 450w, https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/files\/2020\/03\/blog_Valancius-1-300x231.jpg 300w, https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/files\/2020\/03\/blog_Valancius-1-250x193.jpg 250w\" sizes=\"auto, (max-width: 450px) 85vw, 450px\" \/><figcaption>Rankra\u0161\u010dio fragmentas<\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n\n<blockquote class=\"wp-block-quote is-layout-flow wp-block-quote-is-layout-flow\"><p>1846 met\u0173 \u017eiema buvo labai \u0161velni: did\u017eiausias \u0161altis tesiek\u0117 vos 19 laipsni\u0173 pagal Reumier\u0105. Vasario antroje pus\u0117je visi\u0161kai at\u0161ilo. Visiems atrod\u0117, kad ta \u0161iluma, per daug anksti at\u0117jusi, netrukus tur\u0117s u\u017eleisti viet\u0105 \u0161al\u010diams: ta\u010diau \u0161is sp\u0117jimas pasirod\u0117 visi\u0161kai klaidingas, nes \u0161al\u010diai daugiau nebegr\u012f\u017eo. Kovo pirmoje pus\u0117je niekur nebeliko sniego, visi upok\u0161niai ir up\u0117s nuo ledo apsival\u0117; antroje pus\u0117je atskrido gandrai, pemp\u0117s, kiel\u0117s, gulb\u0117s itd. Balandis buvo net ne \u0161iltas, bet tiesiog kar\u0161tas: &nbsp;\u0161\u012f m\u0117nes\u012f visoje \u017demaitijoje daug \u017emoni\u0173 netik\u0117tai mir\u0117, kas buvo priskiriama nelauktiems kar\u0161\u010diams; tuo metu staigiai mir\u0117:&nbsp; teis\u0117jas Zaleskis,&nbsp; Ivoni\u0161kio Laukoni\u0173 parapijoje paveld\u0117tojas, teis\u0117jas Bytautas, Pagirg\u017edu\u010di\u0173 paveld\u0117tojas, ponia Gedvilien\u0117 [gyvenanti] netoli kalno, vadinamo Medv\u0117galiu, itd. Gegu\u017e\u0117s ir bir\u017eelio m\u0117nesiai buvo nenutr\u016bkstamai gana v\u0117s\u016bs: \u0161alnos laik\u0117si&nbsp; kasnakt net iki pat \u0161v. Petro, kurios pakenk\u0117 lankoms ir \u017eiemken\u010diams, ruden\u012f labai gra\u017eiai su\u017e\u0117lusiems. Rugiai, jau margav\u0119, apie \u0160v. Jon\u0105 daugelyje viet\u0173, ypa\u010d prie \u017evyryn\u0173, visi\u0161kai i\u0161\u0161alo, o vietomis nema\u017eai nukent\u0117jo. Prasid\u0117jus liepai, tuoj pat stojo nepaprasti kar\u0161\u010diai, kurie be perstojo truko net iki rugs\u0117jo. Reumiero termometras net pav\u0117syje nuolat rod\u0117 30 laipsni\u0173 \u0161ilumos. O liepos 21 d. pakilo iki 42 laipsni\u0173: nuo toki\u0173 kar\u0161\u010di\u0173 pra\u017e\u016bt\u0173 i\u0161tisi pas\u0117liai, jeigu apdairi gamta nors&nbsp; laikas nuo laiko nepa\u0161lakstyt\u0173 lietumi i\u0161d\u017ei\u016bvusios \u017eem\u0117s: vis\u0105 vasar\u0105 nebuvo lietaus be griaustinio, o griaustinio nebuvo be&nbsp; perk\u016bnijos; tad po kiekvienos \u017einios apie pra\u0117jusius lietus&nbsp; arba kru\u0161as galima buvo i\u0161girsti apie perk\u016bnijos padaryt\u0105 \u017eal\u0105. Rugs\u0117jo ir spalio m\u0117nesiai buvo tokie \u0161ilti kaip kitais metais b\u016bdavo liepa ir rugpj\u016btis. Spalio pabaigoje&nbsp; dar buvo lietaus su griaustiniu. Apie visus \u0161ventus mi\u0161kuose buvo pilna baravyk\u0173 ir kitoki\u0173 gryb\u0173, nors mi\u0161kai jau buvo apsinuogin\u0119 nuo lap\u0173. \u0160i\u0173metiniai rugiai buvo ve\u0161l\u016bs ir tinkami \u0161iaudams, ta\u010diau d\u0117l pavasarini\u0173 \u0161aln\u0173 prikulta buvo menkai. Dar\u017eovi\u0173 derlius gana prastas \u2013 bulv\u0117s nuo bereikalingos \u0161ilumos bema\u017e i\u0161kep\u0117 lysv\u0117se. Derlius buvo ma\u017eas ir pernelyg link\u0119s p\u016bti. Gr\u016bd\u0173 kainos buvo gana auk\u0161tos, jau lapkri\u010dio m\u0117nes\u012f u\u017e 24 gor\u010di\u0173 p\u016br\u0105<a href=\"#_ftn7\">[7]<\/a> \u017eiemini\u0173 kvie\u010di\u0173 buvo mokama po 4 sidabro rublius<a href=\"#_ftn8\">[8]<\/a>, u\u017e rugi\u0173 p\u016br\u0105 po 5 sidabro rublius ir 50 kapeik\u0173. Obuoliai ir kriau\u0161\u0117s ypa\u010d u\u017eder\u0117jo. Rinktinius kelius tur\u0117jome iki v\u0117lyvo rudens, pirmieji rudeniniai liet\u016bs vos apie lapkri\u010dio 16 d. pasirod\u0117, d\u0117l to keliai nuo to laiko prad\u0117jo blog\u0117ti. Lapkri\u010dio 20 d. pa\u0161alo, 24 d. i\u0161krito sniegas: i\u0161kart stojo \u017eiema, vienok \u0161al\u010diai nepakilo auk\u0161\u010diau 13 laipsni\u0173 pagal Reumier\u0105. Apie Kal\u0117das i\u0161krito gausus sniegas, kuris i\u0161silaik\u0117 iki met\u0173 galo.<\/p><\/blockquote>\n\n\n\n<p>Visgi 1846 m. \u017eiema, Valan\u010diaus pavadinta \u0161velnia, mums tokia grei\u010diausiai nepasirodyt\u0173&#8230; Kaip matome, Valan\u010dius oro temperat\u016br\u0105 matuoja ne mums \u012fprasta Celsijaus skale. Reomi\u016bro skal\u0117 gana retai pastebima moksliniuose darbuose, vartojama tik buitin\u0117ms reikm\u0117ms kai kuriose vietov\u0117se. \u0160i skal\u0117 1730 m. buvo sudaryta pranc\u016bzo mokslininko Reomi\u016bro (Ren\u00e9 Antoine Ferchault de R\u00e9aumur, 1683 \u20131757)<a href=\"#_ftn9\">[9]<\/a>. Jis atlikin\u0117jo eksperimentus su spiritiniu termometru ir pri\u0117jo i\u0161vad\u0105, kad termometro skal\u0119 galima graduoti pagal spirito \u0161ilumin\u012f pl\u0117tim\u0105si. Nustat\u0119s, kad jo naudojamas spiritinis tirpalas, sumai\u0161ytas su vandeniu santykiu 5:1, ple\u010diasi santykiu 1000:1080, kai temperat\u016bra kei\u010diasi nuo vandens u\u017e\u0161alimo iki u\u017evirimo, mokslininkas pasi\u016bl\u0117 naudoti skal\u0119, graduot\u0105 laipsniais nuo 0 iki 80. \u0160iuo atveju 0\u00b0R atitinka vandens u\u017e\u0161alimo temperat\u016br\u0105, o 80\u00b0R&nbsp;\u2013 virimo temperat\u016br\u0105. Su Celsijaus skale galioja priklausomyb\u0117: R&nbsp;=&nbsp;0.8 \u00b0C&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p> Taigi M. Valan\u010diaus minimi 19 \u00b0R\u00e9 &nbsp;\u017eiem\u0105 pagal Celsijaus skal\u0119 b\u016bt\u0173 23,7 \u00b0C \u0161al\u010dio,&nbsp;&nbsp;vasaros 30\u00b0R\u00e9 \u0161ilumos \u2013 37,5\u00b0C . O minimi 42\u00b0R\u00e9 liepos m\u0117nes\u012f net sunkiai \u012ftik\u0117tini \u2013 52,5\u00b0C ! Belieka tik\u0117ti, kad M. Valan\u010diaus prietaisas veik\u0117 nepriekai\u0161tingai.&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; <br><\/p>\n\n\n\n<hr class=\"wp-block-separator\" \/>\n\n\n\n<p><a href=\"#_ftnref1\">[1]<\/a> 1896\u20131904 m. Til\u017e\u0117je leistas kataliki\u0161kas m\u0117nesinis leidinys. J. Tumas Vai\u017egantas iki 1902 m. buvo jo leid\u0117jas ir redaktorius.<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#_ftnref2\">[2]<\/a> Valan\u010dius, Motiejus (1801-1875).Pastabos\npa\u010diam sau \/ Motiejus Valan\u010dius \u017demai\u010di\u0173 vyskupas ; i\u0161 lenki\u0161kosios vyskupo\nMotiejaus ra\u0161liavos sulas\u0117 ir savo pastab\u0173 prid\u0117liojo doc. J. Tumas. \u2013 [Kaunas]\n: [\u0160vietimo ministerijos Knyg\u0173 leidimo komvja], 1929<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#_ftnref3\">[3]<\/a> LNMMB\nRKRS F42<em>\u2013<\/em>1, p.125<em>\u2013<\/em>126.<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#_ftnref4\">[4]<\/a> Ten pat,\np.130, 150<em>\u2013<\/em>151.<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#_ftnref5\">[5]<\/a> Ten\npat., p.180.<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#_ftnref6\">[6]<\/a> Ten pat,\np.97<em>\u2013<\/em>98.<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#_ftnref7\">[7]<\/a> P\u016bras, gor\u010dius\u00a0\u2013 senoviniai t\u016brio matavimo vienetai, skirti birioms med\u017eiagoms matuoti. XVI<em>\u2013<\/em>XIX a. pr. lietuvi\u0173 (\u017eemai\u010di\u0173) p\u016bras buvo lygus \u0161e\u0161tadaliui statin\u0117s, 12 sen\u0173j\u0173 gor\u010di\u0173 (arba 24 nauj\u0173j\u0173 gor\u010di\u0173), 62,7 l.<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#_ftnref8\">[8]<\/a> \u017dodis\nrublis (nuo slavi\u0161ko <em>\u0440\u0443\u0431\u0438\u0442\u044c<\/em>&nbsp;\u2013\n\u201ekirsti, kapoti\u201c) atsirado XIII a. Novgorode; jis tur\u0117jo apie 200 gram\u0173 sidabro.\n1704 m. Petras I \u012fved\u0117 kaldintas rublio monetas ir nustat\u0117 nuolatin\u0119 jos\nvert\u0119&nbsp;\u2013 28 g. sidabro. &nbsp;1769 m.\nprad\u0117tos naudoti rublio asignacijos&nbsp;\u2013 popierinis vekselis su ranka \u012fra\u0161yta\npaskolos verte rubliais. 1849 m. asignacijos prad\u0117tos spausdinti i\u0161 karto\nnurodant j\u0173 vert\u0119 sidabru.<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#_ftnref9\">[9]<\/a> <a href=\"https:\/\/lt.wikipedia.org\/wiki\/Termometras\">https:\/\/lt.wikipedia.org\/wiki\/Termometras<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Pareng\u0117 Rima Dirsyt\u0117 Orai yra viena i\u0161 neutraliausi\u0173 pokalbio, ypa\u010d atsitiktinio, tem\u0173. Juolab kad \u0161iemet orai (pirmiausia \u2013 nebuvo \u012fprastos \u017eiemos) tikrai stebina. Gyvename klimato kaitos laikais, nors spauda prane\u0161a, kad 8% \u017emoni\u0173 tuo netiki. Visgi turime, k\u0105 turime. Tod\u0117l buvo \u012fdomu su\u017einoti, kokie orai pas mus vyravo XIX a. viduryje. Apie tai ra\u0161\u0117 tuo &hellip; <a href=\"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/2020\/03\/06\/pakalbekime-apie-ora\/\" class=\"more-link\">Toliau skaityti<span class=\"screen-reader-text\"> &#8222;Pakalb\u0117kime apie or\u0105&#8221;<\/span><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":6,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[89,2783],"tags":[3468,3467],"class_list":["post-4468","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-asmenybes","category-libri-et-manuscripta","tag-juozas-tumas-vaizgantas","tag-motiejus-valancius"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4468","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/users\/6"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4468"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4468\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4468"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4468"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4468"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}