{"id":4512,"date":"2020-04-01T16:45:14","date_gmt":"2020-04-01T13:45:14","guid":{"rendered":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/?p=4512"},"modified":"2020-04-03T13:24:54","modified_gmt":"2020-04-03T10:24:54","slug":"kun-antanas-saulaitis-reikia-branginti-kiekviena-zmogu-ne-tik-lietuvi-bet-ypac-lietuvi","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/2020\/04\/01\/kun-antanas-saulaitis-reikia-branginti-kiekviena-zmogu-ne-tik-lietuvi-bet-ypac-lietuvi\/","title":{"rendered":"Kun. Antanas Saulaitis: reikia \u201ebranginti kiekvien\u0105 \u017emog\u0173, ne tik lietuv\u012f, bet ypa\u010d lietuv\u012f\u201c"},"content":{"rendered":"\n\n\n

\u0160iais metais, minint Lietuvos Respublikos nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimo 30 met\u0173 sukakt\u012f, prisimename \u017emones, prisid\u0117jusius prie Lietuvos valstybingumo atk\u016brimo ir \u012ftvirtinimo. Nors vie\u0161ojoje erdv\u0117je daugiausia d\u0117mesio skiriama S\u0105j\u016bd\u017eio aktyvistams, Kovo 11-osios akto signatarams, ta\u010diau nedera pamir\u0161ti ir t\u0173, kurie savo palaikymu ir kantriu kasdieniniu darbu stat\u0117 ir tebestato \u0161iuolaikin\u0117s Lietuvos valstyb\u0117s ir visuomen\u0117s m\u016br\u0105. Valstybingumo atk\u016brimo ir \u012ftvirtinimo procese dalyvavo ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir i\u0161eivija. Jos vaidmuo ypa\u010d svarbus keliant Lietuvos nepriklausomyb\u0117s pripa\u017einimo klausim\u0105 tarptautin\u0117je erdv\u0117je, stabdant sovietin\u012f teror\u0105 ir teikiant materialin\u0119 param\u0105 nepriklausomyb\u0117s prad\u017eioje.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimas sudar\u0117 s\u0105lygas nevar\u017eomam po pasaul\u012f i\u0161bla\u0161kyt\u0173 Lietuvos vaik\u0173 bendravimui. \u012e t\u0117vyn\u0119 trumpesniam ar ilgesniam laikui \u0117m\u0117 gr\u012f\u017eti ir lietuviai i\u0161eiviai. Kai kurie i\u0161 j\u0173 \u012f t\u0117vyn\u0119 persik\u0117l\u0117 nuolatiniam gyvenimui. Tarp j\u0173 \u2013 Adolfas ir Jadvyga Damu\u0161iai.<\/strong> 1997 m. (po 53 met\u0173 praleist\u0173 emigracijoje) jie gr\u012f\u017eo gyventi \u012f Lietuv\u0105. Nors b\u016bdami garbingo am\u017eiaus jie steng\u0117si dalintis savo \u017einiomis ir patirtimi su Lietuvos visuomene.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Adolfo ir Jadvygos Damu\u0161i\u0173 pavyzdys paskatino mus labiau pasidom\u0117ti sugr\u012f\u017eusiaisiais \u2013 j\u0173 motyvais, patirtimis, s\u0117km\u0117s ir nes\u0117km\u0117s istorijomis. Suman\u0117me parengti interviu cikl\u0105, kur\u012f pavadinome \u201e30 istorij\u017330 met\u0173: gr\u012f\u017eusi\u0173j\u0173 patirtys ir ind\u0117lis Lietuvos valstybingumo \u012ftvirtinimui\u201c<\/strong>. \u0160iuo projektu siekiame \u201etilt\u0173\u201c tarp gyvenan\u010di\u0173 Lietuvoje ir u\u017e jos rib\u0173 formavimo, o taip pat populiarinti suvokim\u0105, kad gr\u012f\u017eusieji ir gr\u012f\u017etantieji yra judri Lietuvos visuomen\u0117s dalis, kuri savo \u017einiomis, patirtimi ir sukauptu kapitalu gali prisid\u0117ti prie pozityvi\u0173 poky\u010di\u0173 Lietuvos valstyb\u0117je ir visuomen\u0117je. <\/em><\/p>\n\n\n\n

Pristatome pirm\u0105j\u012f \u0161io ciklo pokalb\u012f \u2013 Ilonos Strumickien\u0117<\/strong>s<\/a> interviu su kunigu, j\u0117zuitu Antanu Saulai\u010diu. Projekt\u0105 vykdo Lietuvos nacionalin\u0117s Martyno Ma\u017evydo bibliotekos Adolfo Damu\u0161io demokratijos studij\u0173 centras.<\/em><\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure><\/div>\n\n\n\n

1941 m., b\u016bdamas tik pusantr\u0173 met\u0173, A. Saulaitis kartu su t\u0117vais i\u0161vyko i\u0161 Lietuvos. Saulai\u010di\u0173 \u0161eima, kaip ir daugelis, tuo metu tik\u0117jo, kad pasitraukimas \u2013 laikinas ir po karo bus galima gr\u012f\u017eti \u012f t\u0117vyn\u0119. \u0160ioms viltims nebuvo lemta i\u0161sipildyti. A. Saulaitis \u012f Lietuv\u0105 trumpam vizitui gal\u0117jo atvykti tik 1987 m. Po to kelion\u0117s vis da\u017en\u0117jo. Pirmaisiais nepriklausomyb\u0117s metais t\u0117vas Antanas da\u017eniausiai atvykdavo neilgiems vizitams, da\u017eniausiai -\u201evert\u0117jauti\u201c. 1997 m. paskirtas \u012f Lietuvos ir Latvijos j\u0117zuit\u0173 provincijos provincijolo pareigas, jis Lietuvoje gyveno iki 2006 m. Nuo 2014 m. (po 8 met\u0173 praleist\u0173 JAV) jis ir v\u0117l darbuojasi Lietuvoje. Kalb\u0117jom\u0117s apie A. Saulai\u010dio \u0161eimos i\u0161vykimo aplinkybes, lietuvi\u0161kos tapatyb\u0117s i\u0161laikym\u0105 i\u0161eivijoje, ry\u0161ius su soviet\u0173 okupuotoje Lietuvoje likusiais artimaisiais, \u012fsp\u016bd\u017eius, atvykus \u012f Lietuv\u0105 ir darbus, kuriuos reik\u0117jo ir dar reikia padaryti. Po \u0161velniu, tik t\u0117vui Antanui b\u016bdingu humoru, slypi did\u017eiulis susir\u016bpinimas \u017emogumi, Lietuvos visuomene, o ypa\u010d \u2013 Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia. Linkime malonaus skaitymo!<\/em><\/p>\n\n\n\n

I.S. \u0160iais metais \u0161ven\u010diant Lietuvos nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimo trisde\u0161imtmet\u012f daug kalbama apie S\u0105j\u016bd\u017eio \u017emones, Kovo 11-osios akto signatarus ir kitas \u017emoni\u0173 grupes, prisid\u0117jusias prie Lietuvos nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimo ir \u012ftvirtinimo. Vis d\u0117lto, viena grup\u0117 \u017emoni\u0173 kaip ir lieka pamir\u0161ta \u2013 tai gr\u012f\u017eusieji i\u0161 emigracijos ir prisid\u0117jusieji prie Lietuvos valstyb\u0117s ir visuomen\u0117s k\u016brimo. J\u016bs esate vienas i\u0161 t\u0173 \u017emoni\u0173. Labai a\u010di\u016b, kad sutikote pasikalb\u0117ti.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Pokalb\u012f nor\u0117\u010diau prad\u0117ti klausimu, kiek Jums buvo met\u0173, kai i\u0161vykote i\u0161 Lietuvos.<\/em><\/p>\n\n\n\n

A.S. Pusantr\u0173 met\u0173. 1941 metais per pirm\u0105 okupacij\u0105 sovietin\u0119.<\/p>\n\n\n\n

I.S. J\u016bs\u0173 t\u0117veliai pasitrauk\u0117 per pirm\u0105j\u0105 okupacij\u0105, ne per antr\u0105j\u0105 \u2013 kaip daugelis kit\u0173?<\/em><\/p>\n\n\n\n

A.S. Jie gyveno Kaune ir t\u0117veliui gr\u0117s\u0117 i\u0161tr\u0117mimas \u012f Sibir\u0105. Jis dirbo Raudonajam Kry\u017eiui, buvo reikal\u0173 ved\u0117jas. Darbininkai \u012fsp\u0117jo, sak\u0117: \u2013 \u010dia tokie land\u017eioja, klausin\u0117ja. Tai tada i\u0161vykom.<\/p>\n\n\n\n

I.S. \u012e Vokietij\u0105?<\/em><\/p>\n\n\n\n

A.S. \u012e Rytpr\u016bsius. Rytpr\u016bsiuose [praleidome] ka\u017ekiek tai met\u0173 ir paskui 1945 m. prad\u017eioj (gal vasario m\u0117nes\u012f) atsiradome Piet\u0173 Vokietijoje.<\/p>\n\n\n\n\n\n\n\n

I.S. Ar Jums teko pagyventi tose vadinamosiose DP stovyklose?<\/em><\/p>\n\n\n\n

A.S. Tai taip, mes gyvenome keturis metus.<\/p>\n\n\n\n

I.S. Tuo metu J\u016bs dar buvote ma\u017eas vaikas, ar liko prisiminim\u0173 i\u0161 to laikme\u010dio?<\/em><\/p>\n\n\n\n

A.S. A\u0161 prisimenu dvi r\u016b\u0161is stovykl\u0173. Vienos buvo dar naci\u0173 laikais \u2013<\/a> pab\u0117g\u0117li\u0173 stovyklos Rytpr\u016bsiuose ar arti Rytpr\u016bsi\u0173. O paskui, kai karas pasibaig\u0117, nuo 1945 m. baland\u017eio galo iki 1949 m. gegu\u017e\u0117s mes buvome stovykloje Augsburge. Dviejuose. Tai buvo didel\u0117 stovykla \u2013 gal du t\u016bkstan\u010diai lietuvi\u0173. Buvo, \u017einoma, ten ir lenk\u0173, ir kit\u0173 tautybi\u0173 [\u017emoni\u0173].<\/p>\n\n\n\n

I.S. Kiek esu skai\u010diusi, vaikai (skirtingai nei suaugusieji) t\u0105 laikmet\u012f prisimena visai smagiai.<\/em><\/p>\n\n\n\n

A.S. Buvom vaikai. \u010cia yra kaip Sibiras. Sibiras mums siaubas, o kas buvo jaunas \u2013 tai buvo j\u0173 jaunyst\u0117. Atsimenu, kad ant malk\u0173 kr\u016bvos lakstydavome ir \u017eaisdavome. Ir atsimenu, kad alkani buvom, bet ne taip, kad kas nors tragi\u0161ko [b\u016bt\u0173]. Tai buvo m\u016bs\u0173 vaikyst\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Mes su seserimi esame por\u0105 kart\u0173 buv\u0119 Augsburge ir tas vietas aplank\u0117me, kurios mums brangios \u2013 kur kal\u0117dinis turgus b\u016bdavo, kur ba\u017eny\u010di\u0105 lankydavom, kur mokykla buvo lietuvi\u0161ka.<\/p>\n\n\n\n

I.S. Tai \u0161ito savo gyvenimo laikotarpio nevadintum\u0117te trauminiu?<\/em><\/p>\n\n\n\n

A.S. Vieninteliai bombardavimai man buvo bais\u016bs.<\/p>\n\n\n\n

I.S. Prisimenant bombardavimus?<\/em><\/p>\n\n\n\n

A.S. Taip, \u012f karo pabaig\u0105 kasdien bombarduodavo. Man buvo beveik \u0161e\u0161eri, kai karas baig\u0117si. \u012esivaizduokit, mes vaikai (ne tik lietuvi\u0173, nes mes ir vietiniais vaikais [draugaudavome]) sakydavome, kad amerikie\u010diai \u2013 dr\u0105s\u016bs, nes jie mus bombarduoja dien\u0105, o anglai \u2013 bailiai, nes mus bombarduoja nakt\u012f, kada [niekas] negali matyti j\u0173 l\u0117ktuv\u0173. Toks buvo vaik\u0173 supratimas.<\/p>\n\n\n\n

I.S. O i\u0161 Lietuvos pasitrauk\u0117 tik J\u016bs\u0173 ma\u017ea \u0161eima \u2013 t\u0117tis, mama, vaikai?<\/em><\/p>\n\n\n\n

A.S. Mano sesuo Marija gim\u0117 Rytpr\u016bsiuose tris dienas po i\u0161vykimo. Dar buvo m\u016bs\u0173 senel\u0117 \u2013 m\u016bs\u0173 mamos mama. M\u016bs\u0173 t\u0117velio mama liko kaime Me\u0161kui\u010diuose, prie \u0160iauli\u0173. Ir paskui dar susira\u0161in\u0117jome [su ja] i\u0161 Amerikos iki kol ji mir\u0117.<\/p>\n\n\n\n

I.S. 1949 m. i\u0161vykote \u012f JAV. Turb\u016bt plauk\u0117te laivu?<\/em><\/p>\n\n\n\n

A.S. \u017dinoma.<\/p>\n\n\n\n

I.S. Kaip prisimenate t\u0105 plaukim\u0105.<\/em><\/p>\n\n\n\n

A.S. [Plauk\u0117me] de\u0161imt dien\u0173. A\u0161 sirgau j\u016bros liga, bet ne visi sirgo. Ir buvo toki\u0173 pramog\u0173 \u2013kaip valgyti apelsinus arba ka\u017ek\u0105 tokio, ko anks\u010diau nebuvome [ragav\u0119].<\/p>\n\n\n\n

I.S. Kai gyvenote jau Amerikoje, kas Jums buvo Lietuva? Kaip J\u016bs, J\u016bs\u0173 t\u0117veliai j\u0105 prisimin\u0117te, kaip \u012fsivaizdavote? Ar buvo pasvajojama, pakalbama, kad nor\u0117tume gr\u012f\u017eti?<\/em><\/p>\n\n\n\n

A.S. Taip. \u010cia kaip ta knyga, kuri i\u0161\u0117jo neseniai \u201eMan\u0117m, kad gr\u012f\u0161im\u201c. Kaip tik Dievas dav\u0117, vienos kelion\u0117s \u012f Lietuv\u0105 metu Kaune susitikau su moterimi, sena moterimi, kuri buvo mano aukl\u0117, kai buvau jaunesnis nei pusantr\u0173 met\u0173. Tuomet ji buvo koki\u0173 \u0161e\u0161iolikos met\u0173 mergait\u0117 (ji dabar jau mirusi). Ir ji tada pasakojo, kad kai t\u0117veliai traukiniu i\u0161va\u017eiavo i\u0161 Kauno, tai m\u016bs\u0173 mama jai pasak\u0117, \u2013 lauk m\u016bs\u0173, mes gr\u012f\u0161im. Vis\u0173 svajon\u0117 buvo gr\u012f\u017eti \u012f Lietuv\u0105.<\/p>\n\n\n\n

I.S. Mes, gyvenantys Lietuvoje ne\u017einome ir da\u017enai net nesuvokiame, kad \u017emon\u0117s tik\u0117josi, kad greitai gr\u012f\u0161. Gal po keli\u0173 m\u0117nesi\u0173.<\/em><\/p>\n\n\n\n

A.S. Taip, pasibaigs karas ir gr\u012f\u0161. Taip, kaip anks\u010diau. Kai 1915 m. ar 1917 m. pasitrauk\u0117 \u012f Rusij\u0105 ir tada po karo gr\u012f\u017eo. [Ir Antrojo pasaulinio karo metu \u017emon\u0117s] galvojo, kad \u010dia bus tas pats, bet nebuvo. \u0160\u012f kart\u0105 buvo visai kitaip.<\/p>\n\n\n\n

I.S. Puikiai kalbate lietuvi\u0161kai, J\u016bs\u0173 sesuo, kaip \u017einau, ra\u0161o poezij\u0105 lietuvi\u0161kai. Kas pad\u0117jo Jums i\u0161laikyti lietuvi\u0161kum\u0105?<\/em><\/p>\n\n\n\n

A.S. \u010cia yra keletas toki\u0173 nes\u0105moning\u0173 ir s\u0105moning\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Viena [j\u0173] \u2013 namuose kalb\u0117jome lietuvi\u0161kai ir savo tarpe, ir su t\u0117vais, ir t\u0117v\u0173 draugais. Ir dalyvavome skautuose, ir \u017einoma, parapijoje \u2013 lietuvi\u0173 parapijoje. Tai visur [buvo vartojama] lietuvi\u0173 kalba.<\/p>\n\n\n\n

I.S. O J\u016bs \u010cikagoje gyvenote?<\/em><\/p>\n\n\n\n

A.S. Ne. Rytuose, Konektikuto valstijoje. M\u016bs\u0173 \u0160v. Juozapo parapija tur\u0117jo gal du t\u016bkstan\u010dius \u0161eim\u0173. Jos geriausi metai buvo nuo 1948 iki 1965.<\/p>\n\n\n\n

I.S. O \u010dia daugiau dipukai?<\/em><\/p>\n\n\n\n

A.S. Ne, [buvo] ir sen\u0173j\u0173, prie\u0161karini\u0173, atvykusi\u0173 prie\u0161 Pirm\u0105j\u012f [pasaulin\u012f] kar\u0105. \u0160e\u0161tadieniais tur\u0117jome lituanistin\u0119 mokykl\u0105, [joje u\u017esi\u0117mimai vykdavo] nuo devintos iki dvyliktos valandos. Bet buvo tik a\u0161tuonios klas\u0117s. Tuomet, kai jau baig\u0117si a\u0161tuonios klas\u0117s, a\u0161 klausiau mokytojo Kleinai\u010dio[1]<\/a>, ar gal\u0117\u010diau toliau lankyti, jis man duot\u0173 k\u0105 daryti, skaityti. Ir a\u0161 dar keturis metus mokiausi vienas su vaikais, kurie u\u017e mane jaunesni. [Mokytojas] man duodavo ir ra\u0161inius ra\u0161yti ir t.t., nes a\u0161 nor\u0117jau gerai mok\u0117ti [lietuvi\u0173 kalb\u0105].<\/p>\n\n\n\n

Kai jau buvau prad\u0117j\u0119s universitet\u0105, o mano sesuo Maryt\u0117, turb\u016bt, ruo\u0161\u0117si \u012f universitet\u0105, mes \u0161e\u0161ias savaites Fordhamo universitete, Niujorke lank\u0117me [lituanistinius kursus]. Buvo toks t\u0117vas Jaskevi\u010dius[2]<\/a> \u2013 j\u0117zuitas (i\u0161 sen\u0173 lietuvi\u0173, [atvykusi\u0173] prie\u0161 Pirm\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105) ir jis buvo rus\u0173 skyriaus ar departamento, ar fakulteto ved\u0117jas. Jis 18 met\u0173 organizavo taip vadinam\u0105 lituanistin\u0119 program\u0105, kuri\u0105 lank\u0117 vienuol\u0117s, lietuvi\u0161kose mokyklose d\u0117s\u010diusios lietuvi\u0173 kalb\u0105. \u012evairi\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 vienuol\u0117s \u2013 pranci\u0161kiet\u0117s, kazimieriet\u0117s, gal ir Nukry\u017eiuotojo J\u0117zaus [seserys] (Amerikoje \u012fsteigtos bendruomen\u0117s). Mes \u0161e\u0161ias savaites praleidome tuose kursuose. M\u016bs\u0173 buvo trisde\u0161imt keli jauni \u017emon\u0117s. Niujorkas \u2013 ne m\u016bs\u0173 namai, tai [nebuvo] k\u0105 kit\u0105 veikti, i\u0161skyrus ten b\u016bti. Galima sakyti, dien\u0105 nakt\u012f u\u017esiimdavom. Studijavom lietuvi\u0173 kalb\u0105, istorij\u0105, literat\u016br\u0105, tautosak\u0105.<\/p>\n\n\n\n

I.S. O kas buvo J\u016bs\u0173 mokytojai, d\u0117stytojai tenai?<\/em><\/p>\n\n\n\n

A.S. I\u0161 pasak\u0173 knygos \u2013 Salys[3]<\/a> (kalbininkas), Puzinas[4]<\/a>, Trumpa[5]<\/a>, Vasys[6]<\/a> (istorikas), tada Barzdukas[7]<\/a> (lietuvi\u0173 kalba). Galima surasti t\u0105 s\u0105ra\u0161\u0105, bet tikrai visi \u2013 klasikai. Buvo taip \u012fdomu. Jie \u2013 labai geri d\u0117stytojai. \u0160lepetyt\u0117[8]<\/a>, man atrodo, d\u0117st\u0117 tautosak\u0105. Buvo tikri klasikai. Tai tas pad\u0117jo \u012fgyti ne tik liaudi\u0161k\u0105 \u0161eimos arba ma\u017eo miestelio supratim\u0105, bet ir truput\u012f akademinio lygio ir suteik\u0117 labai daug pasitik\u0117jimo lituanistin\u0117mis \u017einiomis.<\/p>\n\n\n\n

Paskui stengiausi visur rinktis lietuvi\u0161kas temas, kai ra\u0161iau ra\u0161to darbus. \u201eTiesos s\u0105voka soviet\u0173 istoriografijoje\u201c buvo mano magistro darbas i\u0161 filosofijos.<\/p>\n\n\n\n

Mes dalyvavome skautuose ir a\u0161 vis\u0105 laik\u0105 [dirbau] su spauda. Pirm\u0105 savo ra\u0161in\u012f para\u0161iau, kai buvau penkiolikos met\u0173. M\u016bs\u0173 mama i\u0161taisydavo kalb\u0105 arba jeigu \u012f redakcij\u0105 nusi\u0173sdavai, tai kas nors kitas. Iki \u0161iandien\u0105 a\u0161 ra\u0161au \u201eBitut\u0117s\u201c \u017eurnalui ir jie visi \u017eino, kad reikia taisyti [mano] kalb\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Dar labai svarbus veiksnys buvo [tai], kad m\u016bs\u0173 t\u0117velis [buvo] i\u0161 \u0160iauli\u0173 (\u0160iauli\u0173 apylink\u0117s) kil\u0119s ir tur\u0117jo draug\u0173, geriau pasakius \u2013 draugi\u0173. Jis augo Venclauski\u0173 \u0161eimoj. Buvo tokia \u0161eima \u2013 advokatas Venclauskis[9]<\/a> ir jo \u017emona Venclauskien\u0117 Stas\u0117, gal Stanislava[10]<\/a>. Jie augino na\u0161lai\u010dius, arba tokius, kaip m\u016bs\u0173 t\u0117velis (jis tur\u0117jo tik mam\u0105 kaime, o \u0160iauliuose lank\u0117 mokykl\u0105, gimnazij\u0105 ir gyveno pas juos). Ir tie visi kiti [Venclauski\u0173] augintiniai, kuri\u0173 buvo 140 per penkiasde\u0161imt met\u0173 ar kiek, jie visi kaip gimin\u0117s yra. Mums irgi kaip gimin\u0117s yra. Tai viena i\u0161 t\u0173 [augintini\u0173] (mes [j\u0105] vadinome teta Lialia, tai ji Aldona turb\u016bt buvo) gyveno Kaune ir per j\u0105, jos vardu [mums] buvo siun\u010diamos knygos ir \u017eurnalai i\u0161 Lietuvos. Tai mes gaudavome \u201eM\u016bs\u0173 gamta\u201c, \u201eMokslas ir gyvenimas\u201c, kartais \u2013 kok\u012f \u201eMoksleiv\u012f\u201c ar dar ka\u017ek\u0105, o taip pat knygas \u2013 gro\u017eines, istorines.<\/p>\n\n\n\n

U\u017esienyje lietuviai mokslininkai studijavo kaip sovietai ten sutvark\u0117 visk\u0105. Tai \u017einojome, kad pirm\u0173 puslapi\u0173 nereikia skaityti, kur visi tie \u012fvadai. Arba sakysim, Simonaityt\u0117s \u201eAuk\u0161t\u0173j\u0173 \u0160imoni\u0173 likimas\u201c sovietin\u0117 laida [nei\u0161spausdino] paskutinio skyriaus. Mes t\u0105 \u017einojome, kadangi tur\u0117jome original\u0105.<\/p>\n\n\n\n

O apie gamt\u0105, architekt\u016br\u0105, istorij\u0105, archeologij\u0105 ir visus kitus dalykus nelabai suklastosi.<\/p>\n\n\n\n

Ir i\u0161 to i\u0161\u0117jo visokie dalykai.<\/p>\n\n\n\n

B\u016bdamas \u010dia, Vilniuje, vis prisimenu kaip a\u0161tuoniasde\u0161imt\u0173j\u0173 prad\u017eioj ruo\u0161davome tokius trij\u0173 dien\u0173 savaitgalius skautams paaugliams (14-17 met\u0173) ir tur\u0117davom koki\u0105 nors ypating\u0105 program\u0105 kuria nors tema, kaip Vinco Kr\u0117v\u0117s \u201e\u0160iaudin\u0117 pastog\u0117\u201c. Vien\u0105 kart\u0105 buvo apie Vilni\u0173. Tai mes padar\u0117me ant lentos Vilniaus toki\u0105 panoram\u0105, maket\u0105 \u2013 kalnelius, upes ir pagrindinius pastatus i\u0161 molio. Tam naudojome nuotraukas knygose (pavyzd\u017eiui Katedros ir kit\u0173 pastat\u0173). Kiek galima buvo tuo metu u\u017esienyje rasti. Vaikai, na jaunimas, i\u0161 molio gabaliuk\u0173 padarydavo [lipdinius] ir mes juos taip sud\u0117davome. T\u0105 pat\u012f dar\u0117me ir su Trakais \u2013 kelis kartus dar\u0117m Trak\u0173 pil\u012f irgi i\u0161 nuotrauk\u0173, o tada i\u0161 molio.<\/p>\n\n\n\n

Tai nebuvo tik lietuvi\u0173 kalba, buvo visa, kas eina su tuo.<\/p>\n\n\n\n

I.S. I\u0161 to, k\u0105 jau pasakojote, suprantu, kad kai J\u016bs\u0173 \u0161eima pasitrauk\u0117, Lietuvoje dar liko giminai\u010di\u0173, artim\u0173j\u0173, pvz., – teta Lialia, su kuria palaik\u0117te santykius, dar min\u0117jote, kad su ka\u017ekuo susira\u0161in\u0117jote. Turb\u016bt, buvo ir siuntinukai?<\/em><\/p>\n\n\n\n

A.S. Taip, t\u0117velis si\u0173sdavo savo mamai siuntin\u012f kasmet. Tais laikais sovietai reikalavo si\u0173sti tik naujus dalykus ir muitas buvo 100 nuo\u0161im\u010di\u0173. Baisu! Buvo 300 doleri\u0173. T\u0117velis u\u017edirbdavo 50 doleri\u0173 per savait\u0119. Tai buvo dideli [mokes\u010diai] ir u\u017etai gal\u0117jo tik vien\u0105 siuntin\u012f per metus nusi\u0173sti.<\/p>\n\n\n\n

I.S. Sovietai tiesiog lupikavo.<\/em><\/p>\n\n\n\n

A.S. Tiesiog apgavyst\u0117.<\/p>\n\n\n\n

I.S. Ir lai\u0161kai turb\u016bt keliaudavo?<\/em><\/p>\n\n\n\n

A.S. Lai\u0161kai. Nera\u0161ydavo savo vardu, bet kaip ir pakeista mamos pavarde. Vietoj Saulaitis buvo SOLE, tai pana\u0161iai tar\u0117si SOOL. Ir tur\u0117jo [si\u0173sti] \u012f pa\u0161to d\u0117\u017eut\u0119, ne \u012f nam\u0173 adres\u0105. Taip buvo vis\u0105 laik\u0105.<\/p>\n\n\n\n

I.S. O \u017einios lai\u0161kuose pad\u0117davo \u0161iek tiek susidaryti \u012fsp\u016bd\u012f apie pad\u0117t\u012f Lietuvoje.<\/em><\/p>\n\n\n\n

A.S. Taip, taip. Buvo [ra\u0161oma] apie gimines \u2013 kas gim\u0117, mir\u0117 ir taip toliau, ar kad \u0161alta ar \u0161ilta.<\/p>\n\n\n\n

O kitos [\u017einios] buvo i\u0161 lietuvi\u0173 mokslinink\u0173 (pavyzd\u017eiui, prie VLIKo), kurie tyrin\u0117jo, kas Lietuvoj dedasi. A\u0161 labai gerai atsimenu, buvo studija apie tai, kiek Lietuvoje \u017euvo, kiek i\u0161tremta [\u017emoni\u0173] yra pagal tai, kiek mokini\u0173 mokyklose yra. Pagal tai i\u0161skai\u010diavo. \u017dinojo, kiek tur\u0117t\u0173 b\u016bti; \u017einojo, kiek \u012f u\u017esienius i\u0161va\u017eiavo (kaip mes ir t.t.) ir kiek tr\u016bksta \u017emoni\u0173 Lietuvoje. Tai nebuvo tiktai kas lai\u0161kuose, bet ir k\u0105 mokslininkai \u201ei\u0161kniso\u201c.<\/p>\n\n\n\n

I.S. Ie\u0161kodama informacijos apie Jus, radau, kad pirm\u0105 kart\u0105 \u012f Lietuv\u0105 atva\u017eiavote 1987 m. Ar \u010dia teisinga informacija?<\/em><\/p>\n\n\n\n

A.S. 1987 m. lapkri\u010dio m\u0117nes\u012f. Ir dar [soviet\u0173 saugumas] sekiojo, paskui vaik\u0161tin\u0117jo. Gyvenom \u201eLietuvos\u201c vie\u0161butyje. Buvau su grupe i\u0161 Bostono, nes asmeni\u0161kai negavau vizos, bet ka\u017ekaip su grupe leido. Kelion\u0117 truko de\u0161imt dien\u0173, viena i\u0161 j\u0173 \u2013 Kaune. Ir Kaune sekiojo. Kaip tik su teta Lialia susitikom (ir jos vaikais) ir \u0117jom prie sesi\u0173 benediktini\u0173 ba\u017enyt\u0117l\u0117s Kaune. Ten yra toks aklas kiemas \u2013 be i\u0161\u0117jimo. Mes \u012f\u0117jome \u012f t\u0105 kiem\u0105 ka\u017ek\u0105 paimti ir tas slapukas \u012f\u0117jo paskui mus ir mes jam u\u017ekirtom keli\u0105 i\u0161eiti i\u0161 to kiemo.<\/p>\n\n\n\n

I.S. Taip \u012f\u017e\u016bliai elg\u0117si?<\/em><\/p>\n\n\n\n

A.S. Visi\u0161kai. Laiptais eini laiptin\u0117j pas k\u0105 nors, tai eina paskui ir praeina ka\u017ekaip. Labai \u012f\u017e\u016bliai. Ir a\u0161 manau, kad siek\u0117 nervus gadinti \u017emon\u0117ms, ne tik su\u017einoti, kur eini, bet ir \u012fbauginti.<\/p>\n\n\n\n

Spalio revoliucijos paradas Gedimino prospekte buvo labai gera patirtis. Atsimenu toki\u0105 patrank\u0105 temp\u0117 ir toks varg\u0161as, gal uzbekas (nu su kita spalva ir akyt\u0117s) s\u0117di prie tos patrankos ir j\u0105 traukia. Taip toli nuo savo nam\u0173 i\u0161tremtas \u017emogus!<\/p>\n\n\n\n

I.S. Tuo metu J\u016bs atva\u017eiavote tuo vadinamuoju turistiniu tikslu, gal pasimatyti su giminai\u010diais. Ar tur\u0117jot dar koki\u0173 tiksl\u0173? Gal ketinote susitikti su Lietuvos j\u0117zuitais?<\/em><\/p>\n\n\n\n

A.S. Taip, nor\u0117jau susitikti su j\u0117zuitais. Na i\u0161 viso aplankyti Lietuv\u0105, nes kiti \u017emon\u0117s jau anks\u010diau lank\u0117si. Pavyzd\u017eiui, mano sesuo buvo [atvykusi] 1972 m.<\/p>\n\n\n\n

O a\u0161 tik tada gal\u0117jau. Ir susitikau su j\u0117zuitais. \u0116jom ne visi kartu, bet po vien\u0105 \u012f nam\u0105, Po\u0161kaus gatv\u0117je, \u017dv\u0117ryne. Ir valg\u0117m pietus.<\/p>\n\n\n\n

I.S. O J\u016bs tada vienas atva\u017eiavote i\u0161 j\u0117zuit\u0173?<\/em><\/p>\n\n\n\n

A.S. Vienas. Anks\u010diausiai buvo [atva\u017eiav\u0119s] t\u0117vas Vincentas Pupinis[11]<\/a> i\u0161 Brazilijos. Ir jis buvo, pana\u0161iai kaip mano sesuo \u2013 1972 m. Jis dirbo su rusais Brazilijoje (anks\u010diau Austrijoje, v\u0117liau \u2013 Brazilijoje) ir ve\u017e\u0117si dvylika \u0161vent\u0173 ra\u0161t\u0173. Ir traukiny, kai perstat\u0117 traukin\u012f, va\u017eiuojant \u012f Lietuv\u0105, j\u012f patikrino ir sako: \u2013 tu turi dvylika, galima tik vien\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Jis sako: – taip, yra po vien\u0105 kiekvienam m\u0117nesiui.<\/p>\n\n\n\n

I.S. \u0160auniai sugalvojo.<\/em><\/p>\n\n\n\n

A.S. Jis labai gerai susigaud\u0117 t\u0105 akimirk\u0105.<\/p>\n\n\n\n

A\u0161 atsimenu jo pasakojim\u0105. Jo t\u0117vas tuo metu buvo dar gyvas (gyveno \u017demaitijoje, nepasakysiu kokioje vietoje) ir gimin\u0117s j\u012f slaptai nuve\u017e\u0117 pas t\u0117v\u0105. Gr\u012f\u017e\u0119s \u012f Vilni\u0173, su\u017einojo, kad t\u0117vas mir\u0117. T\u0117vas jo sulauk\u0117 ir mir\u0117. Tai tada jam leido dar \u012f laidotuves va\u017eiuoti. Tai taip i\u0161\u0117jo jam laimingai.<\/p>\n\n\n\n

Kiekviena ta kelion\u0117 turi savo atspalvius.<\/p>\n\n\n\n

I.S. Kokia Jums Lietuva pasirod\u0117 tada 1987 m.?<\/em><\/p>\n\n\n\n

A.S. A\u0161 susitikau su tos pa\u010dios tetos Lialios jau suaugusiais vaikais (ir an\u016bkai jau buvo). Tai buvo toks \u0161eimyni\u0161kas \u0161iltumas. Paskui \u010dia Vilniuj buvo susitikim\u0173 per Venclauski\u0173 augintinius. Viena augintin\u0117 buvo profesoriaus Urbo[12]<\/a> (vert\u0117jo i\u0161 graik\u0173 kalbos) \u017emona. Buvom pas j\u012f namuose. A\u0161 atsimenu, kaip mes \u0161nek\u0117jom\u0117s j\u0173 bute, telefon\u0105 buvom u\u017edeng\u0119 drabu\u017eiais. Ir jis aprod\u0117 Vilniaus universitet\u0105, mes pavaik\u0161\u010diojom. A\u0161 atsimenu, \u2013 lipom laiptais, ten prie bibliotekos ir jis klausia, \u2013 koks \u012fsp\u016bdis? A\u0161 sakau, \u2013 labai \u012fsp\u016bdinga. Ir jis sako, \u2013 mes norim, kad b\u016bt\u0173 dar \u012fsp\u016bdingiau.<\/p>\n\n\n\n

Tai tas pasiprie\u0161inimas buvo justi.<\/p>\n\n\n\n

I.S. O po 1987 m. kelion\u0117s \u012f Lietuv\u0105 vis da\u017en\u0117jo?<\/em><\/p>\n\n\n\n

A.S. Kita buvo labai \u012fsp\u016bdinga. [Atvykau] 1989 m., gal baland\u017eio 30 d. Tur\u0117jo b\u016bti skaut\u0173 suva\u017eiavimas, atk\u016brimas. Ir negal\u0117jau gauti vizos, bet ka\u017ekaip per S\u0105j\u016bd\u012f papra\u0161\u0117 ir per S\u0105j\u016bd\u012f gavau viz\u0105. Atskridau ir dalyvavau tame suva\u017eiavime. O gegu\u017e\u0117s prad\u017eioje keletas skaut\u0173 mane ve\u017eiojo vis\u0105 savait\u0119 po Lietuv\u0105.<\/p>\n\n\n\n

I.S. Tuomet gal\u0117jot gerai Lietuv\u0105 ap\u017ei\u016br\u0117ti?<\/em><\/p>\n\n\n\n

A.S. Visur jau buvo tie Atgimimo laikai. Visur \u2013 ir \u010dia [Vilniuje], ir Klaip\u0117doje ir visur kitur dainavo tas visas dainas. Ir Punioj buvom, ir, \u017einoma, Trakuose, ir visokiuose kitose vietose. Jau buvo visai kas kita [nuotaika]. Buvau irgi gal de\u0161imt dien\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Ir su j\u0117zuitais susitikau. Mes lauke \u0161nek\u0117jome, kieme. Nes jie tur\u0117jo reikal\u0173. J\u0173 provincijolas (reik sakyti, \u2013 m\u016bs\u0173 provincijolas) t\u0117vas Danyla[13]<\/a> jau buvo buv\u0119s provincijolu (vyriausiuoju) keturiasde\u0161imt met\u0173, buvo jau senas \u0117m\u0117 visk\u0105 pamir\u0161ti, tod\u0117l nebegal\u0117davo eiti pareig\u0173. Lietuvos j\u0117zuitai nor\u0117jo, kad b\u016bt\u0173 kitas [provincijolas]. Dar karo metais buvo sutarta su visais [j\u0117zuitais], ne tik Lietuvoje, kad kai n\u0117ra ry\u0161i\u0173 su Roma, tuo metu pareigas \u0117j\u0119s provincijolas gali paskirti kit\u0105. Bet [Lietuvos j\u0117zuitai] nor\u0117jo suderinti su Roma. Jie man pasak\u0117, kad Jonas Boruta[14]<\/a> b\u016bt\u0173 naujas provincijolas. A\u0161 i\u0161vykau ir prane\u0161iau [Romai]. Tada atskrido t\u0117vas Zaremba[15]<\/a> (kuris \u010dia Lietuvoj gyveno v\u0117liau) ir jis t\u0105 sutvark\u0117. Tai su j\u0117zuitais jau buvo toks laisvesnis susitikimas ir bendravimas.<\/p>\n\n\n\n

I.S. O po 1989 m.?<\/em><\/p>\n\n\n\n

A.S. Paskui a\u0161 daug kart\u0173 [lankiausi]. Galvoju, kad reik\u0117t\u0173 pasus mano per\u017ei\u016br\u0117ti ir u\u017esira\u0161yti, kada a\u0161 skridau. Tais laikais, kai Lietuva atsiv\u0117r\u0117 pasauliui, visi j\u0117zuitai mok\u0117jo lietuvi\u0161kai ir rusi\u0161kai. Vienas kitas mok\u0117jo truput\u012f voki\u0161kai, truput\u012f pranc\u016bzi\u0161kai. Tada man reik\u0117jo vert\u0117jauti. Kai mes [j\u0117zuitai] atgavome Kauno mokykl\u0105, mokytojai buvo i\u0161 sovietini\u0173 laik\u0173. [Reik\u0117jo] galvoti, [kaip mokykl\u0105] padaryti kataliki\u0161k\u0105, j\u0117zuit\u0173. Reik\u0117jo kurs\u0173 mokytojams. Reik\u0117davo atskristi ir vert\u0117jauti. Kursus vesdavo amerikie\u010diai i\u0161 Romos (bet amerikie\u010diai); rekolekcijas pravesdavo ar amerikie\u010diai, ar vokie\u010diai, ar dar kas nors.<\/p>\n\n\n\n

Paskui Boruta vyko \u012f pasaulin\u012f provincijol\u0173 suva\u017eiavim\u0105 (tas buvo gal 1991 m.) \u012f Ispanij\u0105. Tai a\u0161 kartu su juo [vykau]. Ten buvo rekolekcijos ir savait\u0117 pos\u0117d\u017ei\u0173, tai reik\u0117jo vert\u0117jauti i\u0161 t\u0173 vis\u0173 kalb\u0173. Tai daugiausia u\u017esi\u0117miau vert\u0117javimu j\u0117zuitams.<\/p>\n\n\n\n

I.S. I\u0161 kit\u0173 vienuolij\u0173 (ypa\u010d moter\u0173) pavyzd\u017eio \u017einau, kad pagrindin\u0117s i\u0161eivijos vienuolij\u0173 pagalbos Lietuvos vienuolijoms formos buvo vert\u0117javimas, pad\u0117jimas su\u017einoti, kuo Ba\u017eny\u010dia gyveno, kai Lietuva buvo okupuota (ypa\u010d Vatikano II susirinkimo nutarim\u0173 \u012fgyvendinimas), o taip pat materialin\u0117 pagalba. Sp\u0117ju, kad j\u0117zuit\u0173 atveju buvo taip pat.<\/em><\/p>\n\n\n\n

A.S. Buvo. Ka\u017ekaip tais laikais ne\u0117mei \u012f galv\u0105. Dabar atrodo siaubinga. Mes, ai\u0161ku, tur\u0117jom susitaup\u0119 pinig\u0173. U\u017esienyje, \u010cikagoje buvo m\u016bs\u0173 b\u016bstin\u0117 ir kai skridai, reik\u0117davo atve\u017eti pinig\u0173 \u2013 grynais. Tai mes banke susitardavome, kad ateisime toki\u0105 ir toki\u0105 dien\u0105, kad b\u016bt\u0173 nauji pinigai \u2013 neap\u010diupin\u0117ti, nelankstyti. Ir \u0161imt\u0105 t\u016bkstan\u010di\u0173, sakysim. Ir nueini \u012f bank\u0105, ir gauni \u0161imt\u0105 t\u016bkstan\u010di\u0173. Tai nueini \u012f muitin\u0119 ir pasakai, \u2013 a\u0161 ve\u017eu toki\u0105 ir toki\u0105 sum\u0105. Ne\u017einau, kiek kart\u0173 a\u0161 ve\u017eiau. Ir vien\u0105 syk\u012f a\u0161 tur\u0117jau a\u0161tuoniasde\u0161imt t\u016bkstan\u010di\u0173 ir, \u017einoma, a\u0161 pild\u017eiau t\u0105 [deklaracij\u0105] muitin\u0117je, kad ne slaptai ve\u017eu. Einant \u012f l\u0117ktuv\u0105 (kur ta d\u016bda \u012f l\u0117ktuv\u0105) mane sustabd\u0117 ir sako: \u2013 ar ve\u017ei pinig\u0173? Mes norim patikrinti.<\/p>\n\n\n\n

A\u0161 sakau, \u2013 labai gerai.<\/p>\n\n\n\n

\u012e tok\u012f koridori\u0173 i\u0161\u0117jom, jie i\u0161kraust\u0117 vis\u0105 lagamin\u0105, net mano pinigin\u0117j buvusius pinigus suskai\u010diavo. Buvo galima suklysti de\u0161imt nuo\u0161im\u010di\u0173. Jie skai\u010diavo, skai\u010diavo. Tie pinigai i\u0161barstyti, nes \u012f kr\u016bvas d\u0117jo. Paskui sako, \u2013 skub\u0117k, nes pav\u0117luosi \u012f l\u0117ktuv\u0105. A\u0161 galvojau, \u2013 j\u016bs kiaul\u0117s, j\u016bs mane sulaik\u0117te. A\u0161, gi, turiu dokument\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Bet tas viskas buvo [skirta Lietuvos j\u0117zuitams] pad\u0117ti. Jie pasako, \u2013 kam reikia arba kiek reikia, arba kiek mes galime [duoti]. Nes mes taup\u0117me. A\u0161 atsimenu, kaip buvo dar 15 j\u0117zuit\u0173 u\u017esienyje (m\u016bs\u0173 toki\u0173 kaip a\u0161), mes tur\u0117jome pus\u0119 milijono pinig\u0173 grynais banke. To net neb\u016bt\u0173 u\u017etek\u0119 senatvei \u0161it\u0173 vis\u0173 \u017emoni\u0173. Ir tada atve\u017eti \u010dia [\u012f Lietuv\u0105] \u0161imt\u0105 ar du \u0161imtus t\u016bkstan\u010di\u0173. Tai buvo ma\u017edaug kaip nura\u0161yti vis\u0173 sveikatos draudim\u0105, bet ve\u017e\u0117m ir dar\u0117m ir viskas. Kaip ir kiti \u017emon\u0117s savo gimin\u0117ms, ar ne? Kai atvykdavom \u010dia, eidavom \u012f Konarskio gatv\u0119 pirkti, ten buvo ta parduotuv\u0117<\/p>\n\n\n\n

I.S. Dolerin\u0117?<\/em><\/p>\n\n\n\n

A.S. Dolerin\u0117. Tai vis reikdavo nupirkti automobil\u012f u\u017e de\u0161imt t\u016bkstan\u010di\u0173. Man atrodo, u\u017e de\u0161imt t\u016bkstan\u010di\u0173. Ir jie j\u012f parduodavo, neva\u017ein\u0117davo juo. Lietuvos j\u0117zuitai jau buvo sutar\u0119, kas perka. Dar pirkdavom padangas ir dar ka\u017ek\u0105, a\u0161 jau nebeatsimenu smulkiau.<\/p>\n\n\n\n

I.S. \u010cia tokia \u0161e\u0161\u0117lin\u0117 ekonomika.<\/em><\/p>\n\n\n\n

A.S. \u0160e\u0161\u0117lin\u0117, bet tuo metu kitaip nebuvo galima.<\/p>\n\n\n\n

I.S. Yra tek\u0119 gird\u0117ti, kad gr\u012f\u017eusieji kartais jausdavosi taip, kad i\u0161 j\u0173 per daug pra\u0161oma. \u017dmon\u0117s Lietuvoje galvojo, kad i\u0161eiviai \u2013 nepaprastai turtingi.<\/em><\/p>\n\n\n\n

A.S. Bet tas yra iki \u0161i\u0173 dien\u0173. Ir b\u016bdinga ne tik lietuviams. A\u0161 atsimenu, kor\u0117jie\u010diai emigruodavo ir \u012fsivaizdavo, kad JAV gatv\u0117s gr\u012fstos aukso luitais, arba, kad ant med\u017ei\u0173 auga \u017eali doleriai. Nors viskas yra per a\u0161aras u\u017edirbta.<\/p>\n\n\n\n

I.S. \u012edomu tai, kad tuo metu kai buvo S\u0105j\u016bdis, nepriklausomyb\u0117s paskelbimas Lietuvoje buvo jau\u010diamas tautinis susipratimas, tautinis atgimimas. Ta\u010diau tikintys, religingi \u017emon\u0117s i\u0161 karto pasteb\u0117jo, kad Lietuvai reikia ir dvasinio atgimimo, nes soviet\u0173 okupacija pakeit\u0117 \u017emones. K\u0105 j\u016bs pamat\u0117te lietuviuose?<\/em><\/p>\n\n\n\n

A.S. J\u016bs jau truput\u012f min\u0117jote apie Vatikano II-\u0105j\u012f [susirinkim\u0105]. Kai 1987 m. buvau susitik\u0119s su j\u0117zuitais. Buvom \u2013 gal 6 ar 7. A\u0161 s\u0117d\u0117jau gale stalo ir t\u0117vas Lauri\u016bnas[16]<\/a> (jis i\u0161 Linkmen\u0173, Linkmenyse dirbo, per anksti mir\u0117; geriausias buvo pamokslininkas) sak\u0117: \u2013 mes \u017einom, kas yra para\u0161yta Vatikano II dokumentuose arba j\u0117zuit\u0173 dokumentuose, bet mes nesuprantame, k\u0105 jie rei\u0161kia, nes jie yra apie klausimus, kurie Lietuvoje nebuvo aktual\u016bs. Tai iki \u0161ios dienos Lietuvoje yra sunku. Jau pra\u0117jo trisde\u0161imt met\u0173, ai\u0161ku. Bet ta visa strukt\u016bra ba\u017enytin\u0117 yra kaip dramblys, sunku pajudinti. Tai tas u\u017edarumas ar nelankstumas Ba\u017eny\u010dioje. Galiu palyginant su Afrika. Kai Vatikanas II \u012fved\u0117 vietines kalbas, tai Afrikoj (turb\u016bt toj pietin\u0117j Afrikoj) buvo did\u017eiausiais pergyvenimas ar pasiprie\u0161inimas. Tie, kurie gyvyb\u0119 guld\u0117 u\u017e tik\u0117jim\u0105, u\u017e ba\u017eny\u010di\u0105, dar\u0117 tai u\u017e ba\u017eny\u010di\u0105, kuri lotyni\u0161kai visk\u0105 daro. O staiga bus vietine kalba! Ne ta ba\u017eny\u010dia, u\u017e kuri\u0105 mes kovojome!<\/p>\n\n\n\n

Tai \u010dia [Lietuvoje], a\u0161 sp\u0117ju, buvo ka\u017ekas pana\u0161aus. \u010cia turi mokslininkai sakyti, ne toks liaudi\u0161kas \u017emogus, kaip a\u0161, grynai i\u0161 praktikos.<\/p>\n\n\n\n

Tai ba\u017eny\u010dioje ir \u0161iandien yra labai sunku [suprasti], kad pasaulie\u010diai turi atsakomybes, kad moterys ba\u017eny\u010dioje turi vaidmen\u012f. Va, prie\u0161 trejus metus, \u0160v. Jon\u0173 ba\u017eny\u010dioje (a\u0161 ir anais laikais dirbau, ir dabar) mes pasi\u016bl\u0117me \u017emon\u0117ms pad\u0117ti dalinti Komunij\u0105 ir kursus praved\u0117me. Buvo \u0161e\u0161iolika \u017emoni\u0173 \u2013 a\u0161tuonios moterys, a\u0161tuoni vyrai (bet atsitiktinai toks skai\u010dius). Ir reik\u0117jo gauti vyskupo leidim\u0105, pritarim\u0105. Jis sak\u0117: \u2013 per daug moter\u0173. Man neat\u0117jo \u012f galv\u0105 \u2013 ar a\u0161tuonios, ar dvylika, ar a\u0161tuoniolika. Net n\u0117ra klausimo.<\/p>\n\n\n\n

Dar kitas labai skaudus [dalykas]. Pernai, t. y. 2019 m., nusi\u017eud\u0117 14 m. berniukas Auk\u0161taitijoje. \u012esivaizduokite, kunigas net neat\u0117jo \u012f \u0161ermenis. J\u016bs galit t\u0105 \u012fsivaizduoti? Prie\u0161 \u0161imt\u0105 met\u0173 tas buvo pakeista, kad [savi\u017eud\u017eius] laidoja kaip visus kitus \u2013 ne atskiram tam kampelyje. \u010cia Vilniuje [j\u012f] vadina na\u0161lai\u010di\u0173 [kapin\u0117mis], arba Me\u0161kui\u010diuose (m\u016bs\u0173 senel\u0117s kapuose) yra skyrelis nekrik\u0161tyt\u0173 vaik\u0173 ir nusi\u017eud\u017eiusi\u0173. Negalima! 14 m. vaikas mir\u0117, \u017euvo ir nenueiti yra nesuvokiama, bet tas \u012fvyksta.<\/p>\n\n\n\n

Kaip tik prie\u0161 m\u0117nes\u012f buvo i\u0161 Emyrat\u0173 daryti film\u0105 apie savi\u017eudybes Lietuvoje ir jiems reik\u0117jo angli\u0161kai kalban\u010dio [\u017emogaus]. Kadangi a\u0161 susigaudau tuose reikaluose, tai mes vis\u0105 dien\u0105 filmavom\u0117s. Ir a\u0161 pasakojau, kad Atgimimo prad\u017eioje nusi\u017eud\u0117 vieno kunigo t\u0117vas. Ir tarp kunig\u0173 i\u0161\u0117jo diskusija, ar gali s\u016bnus eiti \u012f t\u0117vo laidotuves. Sveiko proto \u017emon\u0117s nei nesvarsto tokio dalyko.<\/p>\n\n\n\n

Tas kataliki\u0161kas ar krik\u0161\u010dioni\u0161kas tik\u0117jimas [Lietuvoje] pasidar\u0117 jausm\u0173 dalykas, o ne \u017eini\u0173. [\u017dmon\u0117s] nesupranta, kad reikia \u017einoti. Ir d\u0117l pasnink\u0173, reikia \u017einoti. Reikia \u017einoti ir istorij\u0105, ir dokumentus, ir kas pasaulyje dedasi, o tada [spr\u0119sti], kaip \u010dia daryti. A\u0161 vis kartoju, ir prie vyskup\u0173 sakau, kad Jungtin\u0117se[17]<\/a> vyskupai net ne\u017einau kuriais metais nusprend\u0117, kad penktadien\u012f n\u0117ra jokia nuod\u0117m\u0117 nepasninkauti. Jie si\u016blo penktadien\u012f padaryti dien\u0105, kada lankai vieni\u0161us \u017emones ir senelius. Tai suprantama kaip artimo meil\u0117s ar susitaikinimo u\u017esi\u0117mimas. Nekalbama apie \u017euv\u012f ar m\u0117s\u0105. Ir tiems seneliams ar vieni\u0161iems \u017emon\u0117ms yra daug geriau kai kas nors aplanko, negu kad nueinu ir j\u016br\u0173 g\u0117rybes u\u017e 25 eurus suvalgau.<\/p>\n\n\n\n

Ir jau\u010diasi, ypa\u010d i\u0161 auk\u0161tesni\u0173 ba\u017enytini\u0173 pareig\u016bn\u0173, tas sovietinis mokymas, kad visos blogyb\u0117s i\u0161 Vakar\u0173 ateina, o labiausiai \u2013 i\u0161 Jungtini\u0173. Tai toks kaip a\u0161, kaip i\u0161 Jungtini\u0173, tai a\u0161 jau esu niekam tik\u0119s, kadangi esu i\u0161 ten, i\u0161 kur ateina visos blogyb\u0117s. Taip yra.<\/p>\n\n\n\n

I.S. 1989-1992 m. buvo savoti\u0161kas gr\u012f\u017eim\u0173, va\u017eiavim\u0173 trumpesniam ar ilgesniam laikui bumas, bet paskui 1992-1993 m. Lietuvos \u017emon\u0117s i\u0161sirinko demokratin\u0119 darbo partij\u0105 \u012f Seim\u0105, o Brazausk\u0105 prezidentu. Nors komunizmas buvo suvokiamas kaip labai blogas dalykas, bet \u017emon\u0117s i\u0161sirinko tuos, nuo kuri\u0173 band\u0117me i\u0161sivaduoti prie\u0161 kelet\u0105 met\u0173, o JAV ir kit\u0173 \u0161ali\u0173 lietuviai labai pad\u0117jo, k\u0117l\u0117 visus tuos klausimus savo vyriausyb\u0117ms. Kaip J\u016bs tai vertinate?<\/em><\/p>\n\n\n\n

A.S. Tai tas viskas yra suprantama arba \u017einoma i\u0161 to Stokholmo sindromo, ar ne? Yra \u017emogus \u012fkaitas ir paskui j\u012f i\u0161laisvina, ir jeigu jis turi pasirinkti tarp t\u0173, kurie j\u012f laik\u0117 suimt\u0105, ir kurie j\u012f i\u0161laisvins, jis pasirenka ten, kur jis jau\u010diasi saugus.<\/p>\n\n\n\n

I.S. Kas, J\u016bs\u0173 nuomone, l\u0117m\u0117, kad nedaug i\u0161eivi\u0173 sugr\u012f\u017eo po nepriklausomyb\u0117s \u012f Lietuv\u0105. Kaip J\u016bs manote, kod\u0117l taip atsitiko? Ar tie politiniai \u012fvykiai, ar nepri\u0117mimas taip, kaip tik\u0117tasi? Kaip J\u016bs manote?<\/em><\/p>\n\n\n\n

A.S. Tas nepri\u0117mimas buvo labai ry\u0161kus. Jau dabar ma\u017eiau yra. Prad\u017eioje buvo labai, labai ry\u0161ku. Bet [svarbiau] buvo tai, kad \u017emon\u0117s buvo \u012fleid\u0119 \u0161aknis.<\/p>\n\n\n\n

A\u0161 ne\u017einau, m\u016bs\u0173 dipuk\u0173 kartos [duomen\u0173], bet a\u0161 labai gerai \u017einau Brazilijos [lietuvi\u0173 atvej\u012f]. \u012e Brazilij\u0105 \u017emon\u0117s i\u0161 Lietuvos vyko 1926-1929 m. Kai a\u0161 dirbau parapijoje, mes tur\u0117jome apie tris t\u016bkstan\u010dius \u0161eim\u0173. Kadangi prie\u0161 Kal\u0117das lank\u0117me [parapijie\u010dius], tai tur\u0117jome gana tikslius duomenis. Ir i\u0161 tos pirmos kartos, kurie atvyko i\u0161 Lietuvos, b\u016bdami suaug\u0119, 5 nuo\u0161im\u010diai ved\u0117 ar i\u0161tek\u0117jo u\u017e kitatau\u010di\u0173; antroje kartoje \u2013 pus\u0117 ved\u0117 [kitatau\u010dius]. Tas rei\u0161kia, kad du tre\u010ddaliai \u0161eim\u0173 buvo mi\u0161rios. Apie tre\u010di\u0105 kart\u0105 a\u0161 jau nebe\u017einau. Pana\u0161iai buvo ir Jungtin\u0117se. Kai mes palaidojome t\u0117vus, ten liko j\u0173 kapai. Mes su seserimi neturim palikuoni\u0173, o kiti, kurie tur\u0117jo vaik\u0173, kurie i\u0161sisklaid\u0117 visur d\u0117l darbo, mokslo, suk\u016br\u0117 savo \u0161eimas, an\u016bkai visi tenai yra. Kur tu b\u016bdama mo\u010diut\u0117 gyvensi, pad\u0117dama auginti an\u016bkus \u2013 ar tenai ar \u010dia?<\/p>\n\n\n\n

Atvyksta \u010dia, \u012f t\u0105 seneli\u0173 prieglaud\u0105 Kalvarij\u0173 gatv\u0117j, prie seminarijos kur yra. Ten vienas sparnas, viena to pastato dalis yra skirta u\u017esienio lietuviams. Jie net savo baldus atsive\u017ea. Ir jie sako: \u010dia Lietuvoje yra labai gerai, \u2013 visi lietuvi\u0161kai \u0161neka, galima pasiskambinti pusseserei \u010dia Lietuvoj; bet n\u0117ra joki\u0173 draugi\u0173, su kuriomis keturiasde\u0161imt met\u0173 gyveno Jungtin\u0117se, su kuriomis susitikdavo ir \u012f parduotuv\u0119 [va\u017eiuodavo], ir su vaikais, ir parapijoje [susitikdavo] ir visa kita. N\u0117ra draug\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Apie t\u0105 gr\u012f\u017eim\u0105 ar atvykim\u0105. A\u0161 galiu sakyti, kad a\u0161 sugr\u012f\u017eau, nes a\u0161 buvau pusantr\u0173 met\u0173, kai i\u0161vykau. Daugyb\u0117 sako \u201esugr\u012f\u017eo\u201c, bet jie \u010dia niekad negyveno. Ir yra kur ir versl\u0105 pradeda, ir moksle ir visur kitur.<\/p>\n\n\n\n

Pa\u010dioje atgimimo prad\u017eioje buvo tokia u\u017esienio lietuvi\u0173 draugija ir jie rinkdavosi pas \u0160lapelius. (\u010dia, Pilies gatv\u0117s gale). Vien\u0105 kart\u0105 per m\u0117nes\u012f. A\u0161 jau u\u017emir\u0161au, kuri\u0105 dien\u0105. A\u0161 buvau kelis kartus.<\/p>\n\n\n\n

I.S. Smagu b\u016bdavo?<\/em><\/p>\n\n\n\n

A.S. Ooo, sutikdavai pa\u017e\u012fstamus. Ne tik tai i\u0161 Jungtini\u0173, bet ir i\u0161 Kanados, i\u0161 Piet\u0173 Amerikos b\u016bdavo. Ir k\u0105 mes darydavome? Visi sk\u0173sdavosi, kas negerai, pasiskund\u017eia, pasipasakoja (bando versl\u0105 prad\u0117ti \u2013 niekaip nei\u0161eina su tais dokumentais; dar ka\u017ekas, dar ka\u017ekas, visoki\u0173 neteisybi\u0173, apgavys\u010di\u0173 ir taip toliau, visa, kas negerai). Ir kai jau eina \u012f pabaig\u0105 tas pos\u0117dis, tada v\u0117l visi su viltimi i\u0161eina toliau kovoti t\u0105 ger\u0105j\u0105 kov\u0105.<\/p>\n\n\n\n

I.S. Kas toje draugijoje dar dalyvavo?<\/em><\/p>\n\n\n\n

A.S. A\u0161 galvoju, ar a\u0161 jau gyvenau Lietuvoje, ar dar prie\u0161 tai, nes a\u0161 kartais pab\u016bdavau ilgesn\u012f laik\u0105 (per vis\u0105 Gav\u0117ni\u0105, ten por\u0105 m\u0117nesi\u0173). A\u0161 apsigyvenau 1997 m., bet ne\u017einau, ar tas buvo anks\u010diau ar jau kai \u010dia gyvenau. Gal ta ponia, kuri \u0160lapeli\u0173 muziej\u0173 pri\u017ei\u016bri, ka\u017ek\u0105 prisimena, ar \u017eino. Nes ji lyg yra j\u0173 giminait\u0117. Tuose susitikimuose susitik\u0119 [gr\u012f\u017eusieji] kartais ir susitardavo. Verslininkai sakydavo, \u2013 a\u0161 pa\u017e\u012fstu t\u0105, galiu ten pad\u0117ti. Toks tinklas pasidar\u0117.<\/p>\n\n\n\n

I.S. Tarp gr\u012f\u017eusi\u0173 buvo visoki\u0173 \u017emoni\u0173, visoki\u0173 profesij\u0173. Buvo ir dvasinink\u0173 \u2013 kunigai, vienuol\u0117s. J\u016bs \u2013 tame tarpe. Ir kaip manote, kaip Lietuvos visuomen\u0117 ir Ba\u017eny\u010dia juos sutiko?<\/em><\/p>\n\n\n\n

A.S. Kaip \u010dia apibendrinti? I\u0161 moter\u0173 vienuoli\u0173 \u2013 tai \u017einoma, Nekaltojo prasid\u0117jimo vargdieni\u0173[18]<\/a> \u2013 sesel\u0117 Ign\u0117[19]<\/a> (\u010dia jau yra kita kategorija jos darbai ir labai gerai, kad gavo tuos visokius pa\u017eym\u0117jimus). Jos atk\u016br\u0117 t\u0105 sodyb\u0105 prie \u0160v. Kry\u017eiaus ba\u017eny\u010dios. Paskui – ta sesel\u0117 i\u0161 pranci\u0161kie\u010di\u0173, kuri Utenoj \u0160v. Klaros hospis\u0105 (pirm\u0105 Lietuvoj) prad\u0117jo. Kazimieriet\u0117s labai r\u0117m\u0117 kazimierietes, bet nei viena, man atrodo, neatva\u017eiavo gyventi, bet jos r\u016bpinosi kursais visoms vienuol\u0117ms. Paskui buvo ses\u0117 Barbora i\u0161 Konektikuto (Valuckait\u0117, ar kas nors tokio), kuri praved\u0117 sesel\u0117ms dvasinio vadovavimo kursus. Ji \u2013 ne i\u0161 lietuvi\u0161kos vienuolijos, bet, ai\u0161ku, lietuvi\u0173 kilm\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

I\u0161 kunig\u0173 a\u0161 tik kunig\u0105 Senk\u0173[20]<\/a> \u017einojau. Jis buvo Kaune ir mir\u0117 visai neseniai \u2013 buvo labai senas \u2013 \u0161imto ir ka\u017ekiek met\u0173. Jis buvo muzikas, pakeisdavo giesmi\u0173 \u017eod\u017eius \u2013 tai daugyb\u0117 \u017emoni\u0173 negal\u0117davo giedoti.<\/p>\n\n\n\n

I\u0161 m\u016bs\u0173 j\u0117zuit\u0173 tai pirmas gal buvo Zaremba (Kaune seminarijoje pad\u0117davo), v\u0117liau \u2013 Tamo\u0161aitis[21]<\/a> (jis sulauk\u0117 beveik \u0161imto met\u0173).<\/p>\n\n\n\n

Pranci\u0161konai lankydavosi, pad\u0117davo, ai\u0161ku, bet ar apsigyveno kas nors, ne\u017einau. \u010cia buvo tas vokietis pranci\u0161konas, kuris i\u0161moko lietuvi\u0161kai \u2013 Severinas[22]<\/a> (labai svarbus yra tame pranci\u0161kon\u0173 atnaujinime).<\/p>\n\n\n\n

I.S. I\u0161 ties\u0173, t\u0173 gr\u012f\u017eusi\u0173, atvykusi\u0173 dvasinink\u0173 buvo nedaug, bet jie padar\u0117 labai daug. D\u0117st\u0117 universitetuose ir seminarijose, teik\u0117 finansin\u0119 pagalb\u0105, organizavo \u012fvairius kursus ir mokymus ir prad\u0117jo kitas gra\u017eias iniciatyvas. J\u016bs buvote sukaup\u0119 patirt\u012f \u2013 mok\u0117jote, \u017einojote kaip tai daroma, o Lietuvoje dar nelabai mok\u0117jo.<\/em><\/p>\n\n\n\n

A.S. \u010cia ir \u012f tem\u0105, ir ne \u012f tem\u0105. Pranci\u0161konai buvo visai ding\u0119 Lietuvoje, nebuvo i\u0161lik\u0119 gyv\u0173. Arba gal vienas brolis buvo Kretingoje kur nors. Ir kai pirmieji (tokie kaip Astijus[23]<\/a>) jau b\u016br\u0117si ir kurs pranci\u0161konus i\u0161 knyg\u0173, tai pranci\u0161konai i\u0161 Jungtini\u0173 jiems atsiunt\u0117 kompiuter\u012f. Lietuvos pranci\u0161konai pagalvojo, kad kompiuteris yra prabanga ir vienuoliams netinka, tod\u0117l j\u012f pardav\u0117. O dabar bernardinai.lt yra tokia svarbi Ba\u017eny\u010dios gyvenimo dalis. Tuo metu jie netur\u0117jo jokio pavyzd\u017eio, visk\u0105 suprato visi\u0161kai raidi\u0161kai.<\/p>\n\n\n\n

I.S. 1997 m. J\u016bs buvote paskirtas \u012f Lietuv\u0105. Kaip j\u016bs t\u0105 vertinate \u2013 ar tai yra sugr\u012f\u017eimas \u012f t\u0117vyn\u0119, ar tai buvo darbas, vienuolijos suformuluotos misijos atlikimas?<\/em><\/p>\n\n\n\n

A.S. Visas tas jausmas arba kaip \u017emon\u0117s sako, nostalgija, romantika buvo labai didel\u0117. Sakysim, a\u0161 eidavau \u012f \u0160v. Jon\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105 ir galvodavau, – kas \u010dia per tuos \u0161imtme\u010dius \u0117jo, kas vyko ir t.t. Tai tas labai reik\u0161minga yra arba matyti tuos piliakalnius ir visa kit\u0105. Bet \u0161iaip buvo darbas, pareigos. A\u0161 ne savo noru atvykau, mane paskyr\u0117.<\/p>\n\n\n\n

I.S. Bet nesiprie\u0161inote?<\/em><\/p>\n\n\n\n

A.S. Ne, nebuvo nei kaip prie\u0161intis. Per mano gimtadien\u012f 1997 m. Borut\u0105 paskyr\u0117 vyskupu, o mane t\u0105 pa\u010di\u0105 dien\u0105 \u2013 \u010dia provincijolu lietuvi\u0173. O a\u0161 tenai [JAV] buvau atsakingas u\u017e vis\u0105 aparat\u0105. Tai man u\u017etruko beveik keturi m\u0117nesiai atsikraustyti. Sutvarkyti visk\u0105. Tada buvo darbas ir tada \u017ei\u016bri, k\u0105 galima padaryti.<\/p>\n\n\n\n

I.S. Su kokia mintimi atva\u017eiavote, k\u0105 labiausiais nor\u0117jote padaryti?<\/em><\/p>\n\n\n\n

A.S. A\u0161 \u017einojau, kad reikia r\u016bpintis j\u0117zuitais, kad jaunieji turi [eiti \u012f] mokslus ir finansiniai arba kaip nors kitaip [reikia] sudaryti s\u0105lygas, kad b\u016bt\u0173 normalus vienuoli\u0161kas, j\u0117zuiti\u0161kas gyvenimas; kad ba\u017eny\u010dios, apeigos ir visa kita atsinaujint\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Toj pa\u010dioj \u0160v. Kazimiero ba\u017eny\u010dioje buvo pirmos Lietuvoje ekumenin\u0117s pamaldos. I\u0161 viso! Ir a\u0161 labai gerai atsimenu, \u2013 pasibaig\u0117 ir \u017emon\u0117s klausia, kada bus Mi\u0161ios. Nes niekad [anks\u010diau toki\u0173 pamald\u0173] netur\u0117jo. \u0160itoj ba\u017eny\u010dioje \u017emon\u0117s prad\u0117jo eiti Komunijos stov\u0117dami, eil\u0117j. Dabar visur priimta, o tais laikais tai buvo skandalinga.<\/p>\n\n\n\n

I.S. J\u016bs t\u0173 \u201eskandal\u0173\u201c ne vien\u0105 suk\u0117l\u0117te.<\/em><\/p>\n\n\n\n

A.S. Lietuva yra visuotin\u0117s ba\u017eny\u010dios dalis. Reikia daryti, kas reikia. Galvojome, k\u0105 reikia daryti su \u0160v. Jon\u0173 (universiteto) ba\u017eny\u010dia. Tai mes prad\u0117jome akademin\u0119 sielovad\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Ir tada a\u0161 pats d\u0117s\u010diau, paskui sesuo (tais laikais ji dar buvo vienuol\u0117) Au\u0161ra Karali\u016bt\u0117. Mudu kartu d\u0117st\u0117m ir \u010dia \u2013 Vilniaus, ir Romerio universitete (tada dar vadinosi teis\u0117s), ir Muzikos akademijoje, ir Dail\u0117s akademijoje.<\/p>\n\n\n\n

I.S. O kaip sek\u0117si su jaunimu, studentais?<\/em><\/p>\n\n\n\n

A.S. Vilniaus universitete mes tur\u0117jome \u0161imt\u0105 student\u0173. Kiekvien\u0105 semestr\u0105. Ir paskui pra\u0161\u0117 daugiau. Ir mes antr\u0105 kurs\u0105 i\u0161vyst\u0117m \u201eKult\u016bra ir religija\u201c ar \u201eKrik\u0161\u010dionyb\u0117 ir kult\u016bra, paskui -\u201eBa\u017eny\u010dia moderniame pasaulyje\u201c. Romeryje (ir vien\u0105 semestr\u0105 Vilniaus universitete) d\u0117s\u010diau socialin\u012f darb\u0105 (vis\u0105 t\u0105 krik\u0161\u010dioni\u0161ko socialinio darbo turin\u012f ir metodik\u0105).<\/p>\n\n\n\n

I.S. Tai nepaprastai svarbu, nes tokio pob\u016bd\u017eio \u017eini\u0173 ir supratimo m\u016bs\u0173 visuomen\u0117je labai tr\u016bksta<\/em>.<\/p>\n\n\n\n

A.S. Vienas i\u0161 t\u0173 svarbiausi\u0173 dalyk\u0173 yra savanoryst\u0117. \u0160tai sekmadien\u012f atskrido dvide\u0161imt jaun\u0173 \u017emoni\u0173 i\u0161 Jungtini\u0173 (Gru\u0161o[24]<\/a> atkviest\u0173). Tokia Focus grup\u0117 \u2013 studentai misionieriai, katalikai, ai\u0161ku. Ir man\u0119s pra\u0161\u0117 ir pernai, ir \u0161iemet naujai atvykusiems papasakoti apie Lietuv\u0105. A\u0161, \u017einoma, [kalb\u0117jau] apie dalykus, kurie skiriasi [nuo JAV]. Ir vienas i\u0161 pirm\u0173j\u0173 skirtum\u0173 yra apie savanoryst\u0119, nes sovietmety ji buvo u\u017edrausta. Iki pat (a\u0161 labai gerai \u017einau) 2000 m. gegu\u017e\u0117s 12 d., kada Lietuvoje buvo priimtas pirmas koks \u012fstatymas apie savanoryst\u0119. Jau neb\u0117ra u\u017edrausta, bet n\u0117ra taip sutvarkyta kaip Europos S\u0105jungoje, [I.S. arba kaip Amerikoje]. O Ba\u017eny\u010dia Jungtin\u0117se ir Brazilijoje, ir kitur remiasi savanori\u0161ka tarnyba, nekalbant jau apie visus kitus socialinius jud\u0117jimus (ekologija ar skautai, ar kas nors kito). Tai \u010dia yra did\u017eiulis skirtumas. Ir \u012fpir\u0161ti Lietuvoje savanoryst\u0119 yra labai sunku. M\u016bs\u0173 gimnazija nuo pat prad\u017ei\u0173 \u017einojo (a\u010di\u016b Dievui, j\u0117zuitai \u017einojo), kad reikia, kad mokiniai daryt\u0173 savanori\u0161k\u0105 tarnyb\u0105. Privaloma savanori\u0161ka tarnyba yra sunkiai suderinama, bet n\u0117ra kaip kitaip paai\u0161kinti. Ir atsimenu, man sako, \u2013 ateik ir kalb\u0117k su mokini\u0173 t\u0117vais ir paai\u0161kink jiems, kod\u0117l vaikai turi savanoriauti. A\u0161 ne\u017einojau, k\u0105 reikia sakyti, nes yra ma\u017edaug \u2013 kod\u0117l j\u016bs\u0173 vaikai turi kv\u0117puoti. A\u0161 nemok\u0117\u010diau i\u0161ai\u0161kinti. Ka\u017ek\u0105, \u017einoma, a\u0161 sakiau.<\/p>\n\n\n\n

Ir man gra\u017eiausias atminimas i\u0161 t\u0173 laik\u0173 yra, kai de\u0161imtos klas\u0117s berniukai ir mergait\u0117s \u0117jo \u012f k\u016bdiki\u0173 namus (kur iki trij\u0173 met\u0173). Ir mergait\u0117s steb\u0117josi, kaip gra\u017eiai berniukai su tais k\u016bdik\u0117liais u\u017esiimdavo. Atrodo, \u010dia yra vir\u0161\u016bn\u0117.<\/p>\n\n\n\n

I.S. Lietuvos visuomen\u0117je vis dar vaikai, k\u016bdikiai yra mam\u0173 reikalas. Nors pama\u017eu toks supratimas kei\u010diasi.<\/em><\/p>\n\n\n\n

A.S. Labai kei\u010diasi. Buvo nutikimas su u\u017esienie\u010diais (i\u0161 ne kataliki\u0161ko universiteto). Penkiolika student\u0173, o j\u0173 d\u0117stytoja lietuvi\u0173 kilm\u0117s (mes su ja gal net lietuvi\u0161kai kalb\u0117jom\u0117s truput\u012f). Ji man\u0119s papra\u0161\u0117 papasakoti apie Lietuv\u0105 ir a\u0161 pasakojau, kad anks\u010diau retai matydavai gatve einan\u010dias mamas su ve\u017eim\u0117liu, nes jos bijodavo, kad kas nors nu\u017ei\u016br\u0117s j\u0173 vaik\u0105. O dabar, sakau, \u2013 po trisde\u0161imt met\u0173, \u2013 t\u0117vas stumia ve\u017eim\u0105, o mama \u0161alia eina ir kalba telefonu su savo drauge.<\/p>\n\n\n\n

Ir \u012fsivaizduok, mes buvome restorane Pilies gatv\u0117je (\u201eEtno\u201c buvo, dabar ka\u017ekaip kitaip vadinasi \u2013 \u201eDvaro fortas\u201c) su tais penkiolika student\u0173 i\u0161einame \u012f Pilies gatv\u0119, o tiesiai prie\u0161 mus \u2013 va\u017eiuoja t\u0117vas su ve\u017eim\u0117liu ir mama [kalba] telefonu.<\/p>\n\n\n\n

Gr\u012f\u017etant prie savanoryst\u0117s ba\u017eny\u010dioje, labai svarb\u016bs yra diakonai. Kauno vyskupijoje dabar yra \u0161e\u0161i ar kiek, vienas \u2013 i\u0161 Klaip\u0117dos, bet \u0161itai yra nei\u0161vystyta. Rei\u0161kia, vyskupams nereikia diakon\u0173. O Brazilijoje ar Jungtin\u0117se, kur a\u0161 dirbau, \u2013 pilna diakon\u0173, jau nekalbant apie visus kitus savanorius. Ir tod\u0117l ba\u017eny\u010dia veikia. Savanoryst\u0119 i\u0161vystyti teb\u0117ra did\u017eiulis u\u017edavinys.<\/p>\n\n\n\n

Kai dirbau Lemonte, Matulai\u010dio misijoje po mano pirmo buvimo Lietuvoje (nuo 2006 iki 2014 m.) tai mes sakydavome, \u2013 mums reikia savanori\u0173 t\u0105 padaryti, t\u0105 sutvarkyti. Ateina tada naujai atvyk\u0119 i\u0161 Lietuvos, keturiasde\u0161imties ar kiek met\u0173, ir sako, \u2013 a\u0161 \u010dia noriu savanoriauti, kiek j\u016bs mok\u0117site? I\u0161va\u017eiuodami i\u0161 Lietuvos jie nieko nebuvo gird\u0117j\u0119 apie savanoryst\u0119.<\/p>\n\n\n\n

O savanoryst\u0117 prasid\u0117jo su mo\u010diut\u0117mis \u201eCarite\u201c, o paskui su studentais.<\/p>\n\n\n\n

A\u0161 manau, kad su \u017emon\u0117mis n\u0117ra tokia b\u0117da kaip su dvasininkija. Dvasininkija visuomet yra labai konservatyvi. Jie \u017ei\u016bri kaip i\u0161laikyti Ba\u017eny\u010dios institucij\u0105, o ne – kaip vystyti.<\/p>\n\n\n\n

I.S. Nor\u0117\u010diau paklausti, gal liko koki\u0173 prisiminim\u0173 susijusi\u0173 su buitimi, atvykus \u012f Lietuv\u0105?<\/em><\/p>\n\n\n\n

A.S. Beveik kiekvien\u0105 dien\u0105 pagalvoju, kad kai a\u0161 atskrisdavau vert\u0117jauti (dar mes gyvenom \u010dia, kur sesel\u0117s yra), tai pasirodo (a\u0161 v\u0117liau su\u017einojau), kad kava b\u016bdavo tiktai tada, kai a\u0161 atvykdavau ir sekmadieniais. Dabar mes turime kavos aparat\u0105 ir galim de\u0161imt kart\u0173 per dien\u0105 nueiti pasigaminti kavos, jeigu nori. Toks didelis buitinis skirtumas. Jei a\u0161 b\u016b\u010diau \u017einoj\u0119s, kad man kaip ir pataikauja ar [nori] priimti maloniai, par\u016bpint kav\u0105 i\u0161tisai, kad tas buvo d\u0117l man\u0119s, a\u0161 b\u016b\u010diau neg\u0117r\u0119s. Bet nesusigaud\u017eiau.<\/p>\n\n\n\n

I.S. Na bet J\u016bs buvote sve\u010dias.<\/em><\/p>\n\n\n\n

A.S. Bet sve\u010diui nesmagu.<\/p>\n\n\n\n

I.S. Tai tas materialin\u0117s b\u016bkl\u0117s ger\u0117jimas akivaizd\u017eiai matyti?<\/em><\/p>\n\n\n\n

A.S. Akivaizd\u017eiai. Ir pa\u017ei\u016bra \u012f pinigus arba \u012f i\u0161teklius yra pasikeitusi. Dabar jauni j\u0117zuitai (u\u017eaug\u0119 jau laisvesniais laikais) kitaip \u017ei\u016bri \u012f tuos dalykus. Ypa\u010d tie, kas studijavo u\u017esienyje, mat\u0117, kaip [\u017emon\u0117s] gyvena kitur.<\/p>\n\n\n\n

I.S. Ar jums teko susidurti su tokiais dalykais kaip pilietyb\u0117s, turto atstatymo reikalai?<\/em><\/p>\n\n\n\n

A.S. Taip. Kai a\u0161 atvykau, man reik\u0117jo Lietuvos pilietyb\u0117s. Tai Boruta i\u0161r\u016bpino ir Brazauskas suteik\u0117 lietuvi\u0161k\u0105 pilietyb\u0119.<\/p>\n\n\n\n

I.S. Ar \u010dia buvo ta vadinamoji i\u0161imties tvarka?<\/p>\n\n\n\n

A.S. Taip, i\u0161imties tvarka. Kad a\u0161 gau\u010diau pas\u0105, reik\u0117jo b\u016bti priregistruotam, bet kad gal\u0117tum prisiregistruoti, reik\u0117jo tur\u0117ti pas\u0105. Tai \u010dia buvo visoki\u0173 nesusipratim\u0173 ir tokia ponia, ka\u017ekaip sutvark\u0117 t\u0105 [reikal\u0105].<\/p>\n\n\n\n

Su kai kurio j\u0117zuit\u0173 [turto] atgavimu \u0117jo bylos. Trylika met\u0173. Pareig\u016bnas i\u0161 savivaldyb\u0117s sak\u0117, \u2013 neb\u016bkite tokie gob\u0161\u016bs. Gob\u0161\u016bs atsiimti savo nuosavyb\u0119! Mums priklaus\u0117, mes atgavome, po trylikos met\u0173. \u0160alia Tallat-Kelp\u0161os konservatorijos. Tuomet miestas si\u016bl\u0117 mums parduoti. Turk\u0173 ambasada nor\u0117jo pirkti. Sako, parduodam per pus\u0119, pasidalinam pinigus. \u010cia buvo kaip mafija.<\/p>\n\n\n\n

O a\u0161 \u017einau apie \u017emoni\u0173 nusiteikim\u0105 [tuomet]. Mes anais laikais va\u017eiavom su Boruta, Baniuliu[25]<\/a> ir dar ka\u017ekuo \u012f \u0160iaulius, pro Pa\u0161iau\u0161\u0119. O Pa\u0161iau\u0161\u0117je anks\u010diau buvo j\u0117zuit\u0173 kolegija, ypa\u010d garsi muzika. Ir mes \u017einojome, kad ten nieko neliko, bet nor\u0117jom pamatyti t\u0105 viet\u0105. Mes nuva\u017eiavome ir tokia kiaulid\u0117 pastatyta ant buvusios koply\u010dios pamat\u0173. Mes nor\u0117jome tik nueiti pa\u017ei\u016br\u0117ti, kaip ten atrodo. Tai tokia moteris man\u0117, kad \u010dia atvyko ponai\u010diai (mes apsireng\u0119 kunigi\u0161kai buvom) atsiimti koki\u0173 nors \u017eemi\u0173. Ir neleido praeiti.<\/p>\n\n\n\n

Ir \u012f u\u017esienio lietuvius (tokius, kaip mes) \u017ei\u016br\u0117davo kaip \u012f tuos, kurie atims \u017eemes ir u\u017eims Lietuvos vald\u017eioj pareigas. \u010cia buvo i\u0161 liaudies toks nusiteikimas. Toks labai nesmagus.<\/p>\n\n\n\n

I.S. Pana\u0161ius dalykus galima pasteb\u0117ti ir su dabar i\u0161vykstan\u010diais. Rodos, juos [A.S. nura\u0161om] savo \u017emones.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Po tiek met\u0173, ar jau\u010diat\u0117s, kad esate \u0161itos visuomen\u0117s dalis ar vis d\u0117lto \u012f Jus vis d\u0117lto \u017ei\u016bri kaip \u017emog\u0173 i\u0161 Jungtini\u0173?<\/em><\/p>\n\n\n\n

A.S. \u017dinoma, \u017einoma, a\u0161 nesu tikras lietuvis.<\/p>\n\n\n\n

I.S. Yra labai li\u016bdna, kad mes ir visuomen\u0117, ir vald\u017eia nura\u0161om tuos \u017emones. Lietuvoje \u017emoni\u0173 ma\u017e\u0117ja, o tie, kurie i\u0161vyk\u0119 ir nor\u0117t\u0173 k\u0105 nors daryti, mes juos nura\u0161ome.<\/em><\/p>\n\n\n\n

A.S. Taip.<\/p>\n\n\n\n

I.S. Mano bene paskutinis klausimas b\u016bt\u0173, k\u0105 gal\u0117tum\u0117te rekomenduoti Lietuvos vald\u017eiai, kuri skelbiasi, kad nori susigr\u0105\u017einti i\u0161vykusiuosius.<\/em><\/p>\n\n\n\n

A.S. Reikia palaikyti ry\u0161ius. Labai d\u017eiaugiuosi, kad Ba\u017eny\u010dia (ne tiek, kiek reik\u0117t\u0173, pagal mane), pagaliau [prad\u0117jo] r\u016bpintis u\u017esienio lietuviais. Pavyzd\u017eiui, Norvegijoje yra vienas ar du kunigai, kurie be galvos laksto auk\u0161tyn-\u017eemyn. Ir Anglijoj, ir Airijoj. Reikia palaikyti ka\u017ekokius ry\u0161ius. Reikia vertinti kiekvien\u0105. To i\u0161mokau Brazilijoje. Taip mes elg\u0117m\u0117s su senosios emigracijos (atvykusios 1926\u20131929 m.) atstovais. Ir neb\u016btinai, kad b\u016bt\u0173 bent vienas kraujo la\u0161as lietuvi\u0161kas, svarbiausi, kad \u017emogus b\u016bt\u0173 suri\u0161tas su lietuviais. Buvo toki\u0173, kur \u0161eimos motina yra tamsi (afrikie\u010di\u0173 kilm\u0117s prie\u0161 tris \u0161imtus met\u0173), o puikiausiai lietuvi\u0161kai kalba, su vaikais \u2013 lietuvi\u0161kai kalba. Tai mes va\u017eiuodavome po \u0161imt\u0105 kilometr\u0173 vien\u0105 lietuv\u012f aplankyti. Fiziniai, ne simboliniai. Kiek kart\u0173 t\u0105 dar\u0117me. Reikia branginti kiekvien\u0105 \u017emog\u0173, ne tik lietuv\u012f, bet ypa\u010d lietuv\u012f.<\/p>\n\n\n\n

A\u0161 nesuprantu tos siauros galvosenos. Kur a\u0161 t\u0105 u\u017etikau? Visai seniai buvo pamin\u0117ta, kad ma\u017eoje \u0161alyje kartais \u017emon\u0117s jau\u010dia tok\u012f menkaverti\u0161kumo kompleks\u0105. Ir sovietai (ir naciai) tiek met\u0173 mind\u0117, kad paskui pradedi tik\u0117ti, kad esi nieko vertas ar nieko i\u0161 tav\u0119s nebus, ar i\u0161 tos Lietuvos nieko nebus be dideli\u0173 broli\u0173 \u0161alia. Ir [\u017emon\u0117s] nemato kokios yra galimyb\u0117s su trimis milijonais. O kitos valstyb\u0117s puikiausiai laikosi su dviem \u0161imtais t\u016bkstan\u010di\u0173 ar kiek nors [gyventoj\u0173].<\/p>\n\n\n\n

[Migrantai] – tai nei\u0161naudota galimyb\u0117 verslui ir viskam kitam. Yra daugyb\u0117 \u017emoni\u0173, kurie gal\u0117t\u0173 Lietuvai pad\u0117ti bet kokioj srity – ar mokslo, ar verslo, ar kult\u016bros.<\/p>\n\n\n\n

I.S. Pasteb\u0117jau, kad besiruo\u0161damas pokalbiui esate u\u017esira\u0161\u0119s kelet\u0105 pasteb\u0117jim\u0173. Gal gal\u0117tum\u0117te pasidalinti. Gal ka\u017eko svarbaus J\u016bs\u0173 nepaklausiau.<\/em><\/p>\n\n\n\n

A.S. \u010cia toks bendras pasteb\u0117jimas, b\u016bdingas ne tik Lietuvai. Sakoma, kad \u0161alyse, kurios patyr\u0117 okupacij\u0105, kur kiti vald\u0117, \u017emon\u0117s n\u0117ra priprat\u0119 planuoti, jie tik atsiliepia [\u012f i\u0161\u0161\u016bkius]. Kai kas nors atsitinka, tik tada [ima galvoti] – k\u0105 daryti? T\u0105 mes matome ir ba\u017eny\u010dioje.<\/p>\n\n\n\n

Pasteb\u0117jau, kad anks\u010diau \u017emon\u0117s nedraugi\u0161ki buvo. Ir a\u0161 duosiu pavyzd\u012f. Mes su pa\u017e\u012fstama i\u0161 Kolumbijos u\u017e\u0117jom \u012f parduotuv\u0119 (ant Gaono ir Domininkon\u0173 gatvi\u0173 kampo,). Ten buvo tokia lietuvi\u0161k\u0173 dalyk\u0173 (gintarini\u0173 dar ka\u017eko) parduotuv\u0117. Mums \u012f\u0117jus, pardav\u0117ja sako, \u2013 ko j\u016bs \u010dia norite? Gr\u012f\u017ekite, i\u0161 kur j\u016bs atva\u017eiavote! Normaliai \u017emogus parduotuv\u0117je taip neu\u017ekabina at\u0117jusi\u0173 \u017emoni\u0173. Ir tie kioskeliai ar kur kitur parduotuv\u0117se nesidom\u0117jo klientais. Bet pirma vieta, kur tai pasikeit\u0117 yra verslas. Verslo \u017emon\u0117s \u017eino, kad turi mandagiai ir tvarkingai u\u017ekabinti \u017emog\u0173. Ir vairavimas b\u016bdavo labai agresyvus, dabar jau truput\u0117l\u012f geriau. Labai ry\u0161ku.<\/p>\n\n\n\n

Ir dar vienas [pasteb\u0117jimas]. Turb\u016bt, kai skautai ve\u017eiojo 1989 m. gegu\u017e\u0117s prad\u017eioje, va\u017eiavome pro Varnius. T\u0105 dien\u0105 atidar\u0117 pirm\u0105 Lietuvoj paminkl\u0105 partizanams \u2013 Varniuose. Ir mes stovime, a\u0161 kaip \u0161iandien\u0105 matau, \u2013 tokia troba, kur buvo KGB b\u016bstin\u0117, o u\u017e jos \u2013 pelk\u0117, kur i\u0161mesdavo partizan\u0173 k\u016bnus. Ir ten \u017emon\u0117s susirink\u0119 prie to paminklo. Jau buvo pa\u0161ventinimas, bet dar yra \u017emoni\u0173 kr\u016bva. Ir pasakoja ka\u017ekas i\u0161 organizatori\u0173, kad kai tuos partizanus (net baisu pasakoti) nu\u0161audavo, paskui virv\u0119 ant kaklo [u\u017emesdavo] ir atitemdavo gatve iki \u0161i\u010dia. Ir stov\u0117jo vyras (a\u0161 manau, 45 m. ma\u017edaug) ir jis tam pasakotojui sako, \u2013 ar gal\u0117t\u0173 taip b\u016bt\u0173 buv\u0119. O a\u0161 tokius dalykus \u017einojau dar b\u016bdamas vaikas Jungtin\u0117se.<\/p>\n\n\n\n

Kitas man labai mielas atvejis buvo. Mes su studentais i\u0161 Kauno vaik\u0161\u010diojom prie Punios \u0161ilo ir pamat\u0117m u\u017era\u0161yta \u201e\u0160tabo b\u016bstin\u0117\u201c. Ir ka\u017ekas i\u0161 tos grup\u0117s student\u0173 paklaus\u0117, \u2013 kas yra ta \u201e\u0160tabo b\u016bstin\u0117\u201c. Viena student\u0117 sako, \u2013 paklausk Saulai\u010dio. A\u0161 esu i\u0161 u\u017esienio ir puikiausiai gal\u0117jau paai\u0161kinti, kas tas yra.<\/p>\n\n\n\n

Dar tai, kad anks\u010diau apie i\u0161tremtus t\u0117vus ir senelius negal\u0117jai pasakoti, bet dabar tas, a\u010di\u016b Dievui, kei\u010diasi. Reikia \u017einoti ir apie tremt\u012f, ir apie partizanus, ir apie tuos, kur bendradarbiavo su vald\u017eia, netur\u0117dami kitos i\u0161eities arba tur\u0117dami kitoki\u0105 i\u0161eit\u012f. Pasisavinti vis\u0105 t\u0105 istorij\u0105, \u012fskaitant ir skausming\u0105 dal\u012f, kad gal\u0117tume i\u0161gyti.<\/p>\n\n\n\n

I.S. Sunkiai mums sekasi, ypatingai su naci\u0173 kolaborantais ir ne kolaborantais. Daug ko dar ne\u017einome, pykstam\u0117s. Gra\u017eus yra popie\u017eius Pranci\u0161kus pavyzdys, atveriant Antrojo pasaulinio karo met\u0173 Vatikano archyvus. Ba\u017eny\u010dios pozicija gal gali tapti geru post\u016bmiu, nes dar esama selektyvaus praeities vertinimo \u2013 kas man patinka, a\u0161 pasiimu, o kas nepatinka \u2013 palieku istorijos u\u017emar\u0161ty, gal niekas neras ir nepamatys. Mums Lietuvoje reikia i\u0161mokti priimti visk\u0105, \u201esuvir\u0161kinti\u201c.<\/em><\/p>\n\n\n\n

A.S. Reikia i\u0161gydyti, kitaip nieko nebus. Kaip psicholog\u0117 Danut\u0117 Gailien\u0117 sako, tai \u2013potrauminis sindromas. Tiek tremtis, tiek visas tas sovietinis smurtas, ir \u017einoma naci\u0173. Gali i\u0161gyti, tik kai pripa\u017e\u012fsti, kad ka\u017ekas buvo ir tada eiti pirmyn.<\/p>\n\n\n\n

I.S. A\u010di\u016b Jums labai u\u017e \u012fdomias mintis, u\u017e pasidalijim\u0105. Buvo nepaprastai \u012fdomu.<\/em><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

[1]<\/a> Martynas Kleinaitis (1908-2003)<\/p>\n\n\n\n

[2]<\/a> Vladas Kazimieras Jaskevi\u010dius (1916-1996) \u2013 kunigas j\u0117zuitas. Nuo 1952 m. Fordhamo universiteto profesorius. 1957 m. jo iniciatyva \u0161iame universitete \u012fsteigtas Lituanistikos institutas.<\/p>\n\n\n\n

[3]<\/a> Antanas Salys (1902-1972) \u2013 lietuvi\u0173 kalbininkas.<\/p>\n\n\n\n

[4]<\/a> Jonas Puzinas (1905-1978) \u2013 lietuvi\u0173 archeologas.<\/p>\n\n\n\n

[5]<\/a> Vincas Trumpa (1913-2002) \u2013 lietuvi\u0173 istorikas.<\/p>\n\n\n\n

[6]<\/a> Antanas Vasys-Vasiliauskas (1902-1974) \u2013 lietuvi\u0173 istorikas, JAV lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s veik\u0117jas.<\/p>\n\n\n\n

[7]<\/a> Stasys Barzdukas (1906-1981) -lituanistas, aktyvus JAV lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s veik\u0117jas.<\/p>\n\n\n\n

[8]<\/a> Aldona \u0160lepetyt\u0117-Jana\u010dien\u0117 (1927-    ) romanist\u0117, moderni\u0173j\u0173 kalb\u0173, literat\u016bros ir kult\u016bros \u017einov\u0117, visuomeninink\u0117.<\/p>\n\n\n\n

[9]<\/a> Kazimieras Venclauskis (1880-1940) \u2013 teisininkas, visuomeninkas.  Su \u017emona priglaud\u0117 ir i\u0161augino daugiau kaip 100 beglobi\u0173 ir neturting\u0173 vaik\u0173.<\/p>\n\n\n\n

[10]<\/a> Stanislava Jak\u0161evi\u010di\u016bt\u0117, Venclauskien\u0117 (1874-1958) – lietuvi\u0173 m\u0117g\u0117j\u0173 teatro aktor\u0117, visuomen\u0117s veik\u0117ja.<\/p>\n\n\n\n

[11]<\/a> Vincentas Pupinis (1920-1993) \u2013 kunigas, j\u0117zuitas, Vatikano radijo redaktorius.<\/p>\n\n\n\n

[12]<\/a> Dominykas Urbas (1908-1996) \u2013 vert\u0117jas, tekstologas.<\/p>\n\n\n\n

[13]<\/a> Jonas Danyla (1905-2000) \u2013 kunigas, j\u0117zuitas, Lietuvos j\u0117zuit\u0173 provincijolas (1948\u201389).<\/p>\n\n\n\n

[14]<\/a>Jonas Algimantas Boruta ( g. 1944) \u2013 j\u0117zuitas, vyskupas.<\/p>\n\n\n\n

[15]<\/a> Leonas Povilas Zaremba (1923-2017) \u2013 kunigas, j\u0117zuitas.<\/p>\n\n\n\n

[16]<\/a> Jonas Lauri\u016bnas (Laurusevi\u010dius) (1924-1991) \u2013 kunigas, j\u0117zuitas.<\/p>\n\n\n\n

[17]<\/a> \u010cia ir kitur – turima omenyje Jungtin\u0117s Amerikos Valstijos (JAV).<\/p>\n\n\n\n

[18]<\/a> \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos Nekaltojo Prasid\u0117jimo Vargdieni\u0173 seser\u0173 kongregacija arba Vargdieni\u0173 seserys.<\/p>\n\n\n\n

[19]<\/a> Sesuo Ign\u0117 (Gra\u017eina Marijo\u0161i\u016bt\u0117).<\/p>\n\n\n\n

[20]<\/a> Kazimieras Senkus (1917-2018) \u2013 kunigas, vargonininkas, chorvedys, pedagogas.<\/p>\n\n\n\n

[21]<\/a> Anicetas Tamo\u0161aitis (1922-2017) \u2013 kunigas, j\u0117zuitas.<\/p>\n\n\n\n

[22]<\/a> Severinas Arminas Holocheris \u2013 kunigas, pranci\u0161konas.<\/p>\n\n\n\n

[23]<\/a> Astijus Kungys (g. 1966) \u2013 kunigas, pranci\u0161konas.<\/p>\n\n\n\n

[24]<\/a> Gintaras Linas Gru\u0161as (g. 1961) \u2013 Vilniaus arkivyskupas metropolitas.<\/p>\n\n\n\n

[25]<\/a> Algis Baniulis \u2013 kunigas, j\u0117zuitas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u0160iais metais, minint Lietuvos Respublikos nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimo 30 met\u0173 sukakt\u012f, prisimename \u017emones, prisid\u0117jusius prie Lietuvos valstybingumo atk\u016brimo ir \u012ftvirtinimo. Nors vie\u0161ojoje erdv\u0117je daugiausia d\u0117mesio skiriama S\u0105j\u016bd\u017eio aktyvistams, Kovo 11-osios akto signatarams, ta\u010diau nedera pamir\u0161ti ir t\u0173, kurie savo palaikymu ir kantriu kasdieniniu darbu stat\u0117 ir tebestato \u0161iuolaikin\u0117s Lietuvos valstyb\u0117s ir visuomen\u0117s m\u016br\u0105. Valstybingumo atk\u016brimo ir … Toliau skaityti „Kun. Antanas Saulaitis: reikia \u201ebranginti kiekvien\u0105 \u017emog\u0173, ne tik lietuv\u012f, bet ypa\u010d lietuv\u012f\u201c”<\/span><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":6,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[89,1863],"tags":[1175,3473],"class_list":["post-4512","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-asmenybes","category-diasporos-tyrejams","tag-antanas-saulaitis","tag-llona-strumickiene"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4512","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/users\/6"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4512"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4512\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4512"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4512"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4512"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}