{"id":4550,"date":"2020-04-20T11:53:04","date_gmt":"2020-04-20T08:53:04","guid":{"rendered":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/?p=4550"},"modified":"2020-04-20T11:53:05","modified_gmt":"2020-04-20T08:53:05","slug":"milda-danyte-as-atvaziavau-ant-visados","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/2020\/04\/20\/milda-danyte-as-atvaziavau-ant-visados\/","title":{"rendered":"Milda Danyt\u0117: \u201eA\u0161 atva\u017eiavau ant visados\u201c"},"content":{"rendered":"\n

VDU profesor\u0119 Mild\u0105 Danyt\u0119<\/strong> apie gyvenim\u0105 i\u0161eivijoje, sprendim\u0105 atvykti \u012f Lietuv\u0105 ir patirtis joje kalbino Lietuvos nacionalin\u0117s Martyno Ma\u017evydo bibliotekos Adolfo Damu\u0161io demokratijos studij\u0173 centro darbuotoja Ilona Strumickien\u0117<\/strong>. M. Danyt\u0117, 1950 m. gimusi Kanadoje, \u012f Lietuv\u0105 pirm\u0105 kart\u0105 atvyko 1989 m., o sunkiais ir kupinais neai\u0161kumo 1990 metais persik\u0117l\u0117 \u012f savo t\u0117v\u0173 \u017eem\u0119 nuolatiniam gyvenimui. Kaip ji interviu sak\u0117, \u2013 \u201eimigravo\u201d. \u012edomu tai, kad atvykdama \u012f Lietuv\u0105 ji ai\u0161kiai \u017einojo, kad atva\u017eiuoja \u201eant visados\u201c. Pa\u0161nekov\u0117s nei\u0161g\u0105sdino nei materialiniai sunkumai, nei soviet\u0173 smogikai Sausio 13\u2013osios nakt\u012f, nei Lietuvos gyventoj\u0173 bei koleg\u0173 \u0161iurk\u0161tumas ir nesupratingumas. Trisde\u0161imt met\u0173 (nuo pat atvykimo iki \u0161iol) profesor\u0117 dirba atkurtajame Vytauto Did\u017eiojo universitete (VDU) ir ugdo jaun\u0105j\u0105 Lietuvos kart\u0105. Po interviu ji taip pat i\u0161skub\u0117jo pas jos laukian\u010dius studentus.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Nors pokalbio tikslas buvo pristatyti gerbiamos profesor\u0117s patirtis, susijusias su atvykimu \u012f Lietuv\u0105, pokalbis nat\u016braliai i\u0161sipl\u0117tojo ir apie gyvenim\u0105 iki atvykimo \u012f Lietuv\u0105 \u2013 lietuvi\u0161kum\u0105 i\u0161eivijoje, visuomenin\u0119 ir mokslin\u0119 veikl\u0105 Kanadoje, o taip pat Italijoje, kur M. Danyt\u0117 praleido kelet\u0105 met\u0173. Profesor\u0117s pasakojimo stilius labai vaizdingas, atskleid\u017eiantis daug detali\u0173.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Linkime \u012fdomaus skaitymo!<\/em><\/p>\n\n\n\n

\"\"
Milda Danyt\u0117. Jono Petronio nuotr. <\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n\n\n\n\n\n

I. S. Mano pirmasis klausimas b\u016bt\u0173 toksai \u2013 kokia yra j\u016bs\u0173 migracijos, atvykimo \u012f Lietuv\u0105 istorija.<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

M. D. Prad\u0117siu nuo kai kuri\u0173 dat\u0173. Abu mano t\u0117vai \u010dia gim\u0117 ir augo. Ir tada 1944 metai. Mano t\u0117vas[1]<\/a>, nors buvo dar labai jaunas, baig\u0119s in\u017einerijos mokslus VDU, dirbo Technikos moksl\u0173 fakultete Katedros ved\u0117ju. Jo lauk\u0117 ateitis, karjera. Ji b\u016bt\u0173 buvusi blizganti. Mama buvo jaunesn\u0117, studijavo medicin\u0105. Per pirm\u0105j\u0105 [soviet\u0173] deportacij\u0105 kai kurie giminai\u010diai buvo i\u0161ve\u017eti, o mano t\u0117vai ir j\u0173 gimin\u0117s (daugelis i\u0161 j\u0173) buvo \u012fra\u0161yti \u012f vadinam\u0105j\u012f antr\u0105j\u012f s\u0105ra\u0161\u0105. Tuomet at\u0117jo Hitleris ir jie nebuvo deportuoti. 1944 m. jie \u017einojo, kad jiems negerai likti. Jie netik\u0117jo, kad [sovietai] u\u017eims Lietuv\u0105. Vyko karas ir jie tur\u0117jo saugotis. Jie nenor\u0117jo bent trumpam patekti sovietams, sovietinei vald\u017eiai. 1944 m., man atrodo, gal liepos prad\u017eioje, kai frontas priart\u0117jo prie Kauno, jie greitai i\u0161va\u017eiavo \u012f Marijampol\u0119, o paskui p\u0117s\u010dia \u2013\u2013 \u012f Kybartus.<\/p>\n\n\n\n

I. S. O kokioj Lietuvos vietoj gyveno J\u016bs\u0173 t\u0117vai?<\/em><\/p>\n\n\n\n

M.D. Jie \u2013 Kaune, jie buvo kaunie\u010diai. Ir jie abudu buvo universitete. T\u0117vas buvo katedros ved\u0117jas, o mama studijavo medicin\u0105 VDU. Tada jie Kaune ir gyveno. Traukiantis t\u0117vas suorganizavo gana daug gimini\u0173, tarp j\u0173 buvo ir mano keturi seneliai, dar kiti. Susidar\u0117 pulkas \u017emoni\u0173. Ir tas buvo gana \u012fprasta tuo metu. Vienas giminaitis tur\u0117jo \u016bk\u012f prie Kybart\u0173, prie sienos. Ir jie ten sustojo ir klausydavo BBC radij\u0105. Tada buvo prane\u0161ama, kad karas labai greitai baigsis, kad Hitleris tikrai pasiduos, kad iki rudens viskas bus baigta. Bet buvo labai pavojingas laikas. Labai da\u017enai \u0117jo kokia nors kariuomen\u0117 \u2013 ar soviet\u0173, ar vokie\u010di\u0173. \u017dmones i\u0161varydavo i\u0161 ten tod\u0117l, kur vykdavo m\u016b\u0161iai. Kai \u0117jo nuo Kauno \u012f Marijampol\u0119 dalinai p\u0117s\u010dia, tai \u0161aud\u0117 i\u0161 l\u0117ktuv\u0173 \u012f \u017emones. Buvo tikras karo laikas. Tai tada jie nutar\u0117 va\u017eiuoti \u012f Vien\u0105, \u012f Austrij\u0105. Viena [tuo metu] dar nebuvo bombarduota, bent jau ne rimtai. Buvo labai sud\u0117tinga kelion\u0117, buvo labai sunku gauti bilietus ir visk\u0105, bet jiems pavyko. Bet kai jie atvyko \u012f Vien\u0105, beveik tu\u010dtuojau prasid\u0117jo Vienos bombardavimas. Tuomet jie nutar\u0117 gr\u012f\u017eti \u012f Vokietij\u0105 ir i\u0161sisklaidyti \u2013\u2013 nebekeliauti kaip viena didel\u0117 grup\u0117, eiti \u012f ma\u017eesnius Bavarijos miestelius, kur buvo ma\u017eiau pavojinga. Taip jie ir padar\u0117 ir vis \u017ei\u016br\u0117jo i\u0161 kurios pus\u0117s ateis amerikie\u010diai ir kiti [s\u0105jungininkai]. Ten taip pat b\u016bdavo bombardavimai, b\u016bdavo visoki\u0173 dalyk\u0173, bet vis tiek atrod\u0117 geriau. Tada, 1944 metais, jie galvojo, kad gr\u012f\u0161 ir gyvenimas [Lietuvoje] t\u0119sis.<\/p>\n\n\n\n

Nuo 1944 m. vasaros iki 1945 m., kol baig\u0117si karas, jie ten ir buvo. Tuomet gan greitai buvo \u012fkurta dipuk\u0173 stovykla. Jie pateko \u012f Augsburg\u0105. O Augsburgo stovykloje buvo daug intelektuali\u0173 \u017emoni\u0173. Jie ten gyveno gan varganai. T\u0117vas dirbo amerikie\u010di\u0173 administracijoje, nes jiems reik\u0117jo \u017emoni\u0173, kurie mok\u0117jo kalbas.<\/p>\n\n\n\n

I.S. O J\u016bs\u0173 t\u0117tis mok\u0117jo?<\/em><\/p>\n\n\n\n

M. D. Tie, kur atvykdavo i\u0161 Amerikos ar Anglijos nemok\u0117davo jokios kalbos, tik angl\u0173. Jie nemok\u0117jo net vokie\u010di\u0173 kalbos. Ir jiems b\u016btinai reik\u0117jo mokan\u010di\u0173 [kitas kalbas]. O vokie\u010di\u0173 kalb\u0105 visi lietuviai, kurie \u0117jo \u012f mokykl\u0105, mok\u0117jo. Ir t\u0117vai kalb\u0117jo taip gerai, kad j\u0173 negal\u0117jo atskirti nuo tikr\u0173 vokie\u010di\u0173. Jie gerai kalb\u0117jo ir pranc\u016bzi\u0161kai.<\/p>\n\n\n\n

Augsburgo stovykloje jie gyveno nuo 1945 m. vasaros iki 1949 m. vasario m\u0117nesio. 1946 m. tenai gim\u0117 mano vyresn\u0117 sesuo R\u016bta. Gyvenimas nebuvo labai malonus \u2013 nebuvo u\u017etektinai valgyti. Kai jie nuvyko \u012f Kanad\u0105, tai jau seniai buvo nebuvo valg\u0119 tiek, kiek nor\u0117jo. Dar b\u016bdavo ligos ir visa kita, bet jiems viskas gerai pra\u0117jo. Kai jie nuva\u017eiavo \u012f Kanad\u0105, jie nebuvo pirmieji i\u0161 savo grup\u0117s. Pirmieji buvo mamos t\u0117vai \u2013 Bilevi\u010diai. Mamos t\u0117vas Vincas Bilevi\u010dius tur\u0117jo giminait\u012f Monrealyje. Tas giminaitis, irgi Bilevi\u010dius, gyveno Monrealyje jau koki\u0105 dvide\u0161imt met\u0173. Jis buvo i\u0161 t\u0173 ankstesni\u0173 [imigrant\u0173]. Jis buvo [senelio] pusbrolis, bet ta pa\u010dia pavarde ir gim\u0119s tam pa\u010diam miestelyje \u2013 Vi\u0161tytyje. O tuo metu Kanada leido sponsoriauti artimus gimines. [Senelio pusbrolis] pasak\u0117, kad mano senelis yra jo brolis, o tada, nebuvo kaip patikrinti. Pirmiausia jie pa\u0117m\u0117 mano senelius, tada mano t\u0117vus ir j\u0173 dukr\u0105, ir paskui visoki\u0173 kitoki\u0173 gimini\u0173. Taip gana daug mano giminai\u010di\u0173 imigravo \u012f Monreal\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Kai mano t\u0117vai nuvyko \u012f Monreal\u012f jie netur\u0117jo absoliuti\u0161kai nieko, jie netur\u0117jo n\u0117 vieno cento, kai nuvyko. IRO[2]<\/a> jiems buvo davusi penkis dolerius, bet juos teko i\u0161leisti taksi, kai jie atskrido.<\/p>\n\n\n\n

I.S. Jie neplauk\u0117 laivu, o atskrido?<\/em><\/p>\n\n\n\n

M. D. Jie atskrido. Buvo kartais toki\u0173 galimybi\u0173 ir t\u0117vas t\u0105 sugeb\u0117jo suorganizuoti. Kai atvyko tam tikr\u0105 laik\u0105 jie gyveno ma\u017eam bute su daugeliu kit\u0173 gimini\u0173. Ne pas tuos, kurie juos sponsoriavo, bet pas kitus.<\/p>\n\n\n\n

T\u0117vas po poros dien\u0173 \u0117m\u0117 ie\u0161koti darbo. Jis gal\u0117jo eiti \u012f kok\u012f nors fabrik\u0105, bet jis ie\u0161kojo darbo pagal savo specialyb\u0119 ir jam pavyko. Pirmiausia, [gavo] tok\u012f \u017eemesn\u012f, paskui \u2013 tok\u012f, kuris visi\u0161kai buvo pagal jo specialyb\u0119.<\/p>\n\n\n\n

In\u017einieriams buvo lengviau d\u0117l Stepono Kolupailos[3]<\/a>, kuris Amerikoje buvo labai vertinamas kaip ypatingas mokslininkas. Kolupaila buvo vienas i\u0161 garsiausi\u0173 [to meto] pasaulio elektrini\u0173 j\u0117gaini\u0173 specialist\u0173. Jis buvo \u017einomas visame pasaulyje ir d\u0117l to Amerikos vald\u017eia ir Amerikos universitetas j\u012f pri\u0117m\u0117. Atvyk\u0119s \u012f Amerik\u0105 jis r\u016bpinosi, kad b\u016bt\u0173 pripa\u017einti Vytauto Did\u017eiojo universiteto in\u017einerijos technikos diplomai. Tai paskui buvo daroma ir Kanadoje. Tai \u010dia tas buvo labai didelis dalykas. Ir kai sakoma, kad in\u017einieriams buvo geriausia, tai dalinai d\u0117l to.<\/p>\n\n\n\n

T\u0117vas gan greitai gavo gana ypating\u0105 darb\u0105. Kanadoje jie dar\u0117 tai, kas vadinasi \u201eSaint Laurence River Power Project\u201c. Tai buvo labai didelis, mil\u017eini\u0161kas projektas tarp Amerikos ir Kanados. Vienas i\u0161 did\u017eiausi\u0173 tada pasaulyje. Ir mano t\u0117vas dirbo pagrindiniame [projektavimo] komitete, nes jis buvo [tos srities] specialistas. Dar Lietuvoje jis buvo siun\u010diamas atlikti praktik\u0105 Rygoj, Latvijoj, kur tuo metu buvo statomos j\u0117gain\u0117s. Mano t\u0117vas buvo labai gabus ir Kolupaila j\u012f labai vertino.<\/p>\n\n\n\n

Mano t\u0117vai \u012f Kanad\u0105 atvyko 1949 m. vasario m\u0117nes\u012f, o a\u0161 gimiau 1950 m. gruod\u017eio 22\u2013\u0105. Galima sakyti, kad mums neteko patirti labai dideli\u0173 sunkum\u0173. Na ai\u0161ku, mano t\u0117vai i\u0161 prad\u017ei\u0173 gyveno bute, kur kiekviename kambaryje gyveno po \u0161eim\u0105, bet labai greitai pad\u0117tis pager\u0117jo. T\u0117vas dirbo prie labai \u012fvair\u0173 projekt\u0173 tada. Ta j\u0117gain\u0117 buvo \u0161iek tiek v\u0117liau.<\/p>\n\n\n\n

Nuo gimimo iki 1955 m. a\u0161 gyvenau Monrealyje, kur tuo metu buvo did\u017eiausia lietuvi\u0173 kolonija. Labai didel\u0117. Ir ten buvo daugiausia atvyk\u0117li\u0173 i\u0161 Europos ir [vyko] lietuvi\u0161kas gyvenimas.<\/p>\n\n\n\n

1955 m. d\u0117l t\u0117vo darbo persikraust\u0117me \u012f tok\u012f ma\u017e\u0105 Ontarijo provincijos miestel\u012f Kornval\u012f, kur gyvenom 4 metus. Ten mes buvom vieninteliai lietuviai.<\/p>\n\n\n\n

Tuomet prad\u0117jau gyventi du paralelinius gyvenimus \u2013 lietuvi\u0161k\u0105j\u012f ir Kanados angli\u0161k\u0105. Mano lietuvi\u0173 kalba pasidar\u0117 silpnesn\u0117 negu mano vyresn\u0117s sesers, kuri buvo lankiusi \u0161e\u0161tadienin\u0119 mokykl\u0105. Visi labai nor\u0117jome gr\u012f\u017eti \u012f Monreal\u012f, nes ten vyko lietuvi\u0161kas gyvenimas ir bendrai mums tenai patiko. Ta\u010diau \u0161ito padaryti nepavyko, nes Kvebeke visk\u0105 per\u0117m\u0117 pranc\u016bzai ir jie nenor\u0117jo \u012fdarbinti kit\u0173 tautybi\u0173 \u017emoni\u0173. Kai baig\u0117si projektas, t\u0117vas va\u017eiavo \u012f Kanados sostin\u0119 Otav\u0105. Ten persikraust\u0117me 1959 m. vasar\u0105. T\u0117vas \u012fsidarbino Susiekimo ministerijoje ir buvo atsakingas u\u017e tai, kas vadinasi \u201eAids to Navigation\u201c \u2013 tai yra tokie dalykai kaip \u0161vyturiai ir kiti dalykai, kurie padeda kai plauki upe su laivu. Ir fakti\u0161kai jis buvo atsakingas u\u017e vis\u0105 Kanad\u0105. Kartu jis darydavo ir mokslinius darbus.<\/p>\n\n\n\n

Mano t\u0117vai Otavoje liko iki pat savo mirties. Ir a\u0161 tada Otavoje gyvenau \u2013\u2013 \u0117jau \u012f mokykl\u0105, gimnazij\u0105, studijavau Otavos universitete, kur \u012fgijau angl\u0173 literat\u016bros bakalauro diplom\u0105. Jis vadinosi angl\u0173, o tai rei\u0161k\u0117 angl\u0173 literat\u016br\u0105. Ir tada gavau stipendij\u0105 va\u017eiuoti \u012f Toronto universitet\u0105, kur studijavau magistrat\u016broje. Bakalauro studijas baigiau 1972 m., magistro \u2013 1973 m. ir buvau priimta \u012f doktorant\u016br\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Gyvendama su t\u0117vais, \u0161iek tiek dalyvavau lietuvi\u0161koj veikloj, bet reikia suprasti, kad Otavoje buvo labai ma\u017eai lietuvi\u0173. Kai atidar\u0117 \u0161e\u0161tadienin\u0119 mokykl\u0105, a\u0161 jau mok\u0117jau skaityti lietuvi\u0161kai ir jau netikau. Truko gan ilgai kol jie padar\u0117 tokius normalesnius kursus. Ir taip atsitiko, kad a\u0161 niekad nelankiau lietuvi\u0161kos mokyklos, niekad nestudijavau gramatikos.<\/p>\n\n\n\n

I.S. J\u016bs\u0173 lietuvi\u0161kumas at\u0117jo i\u0161 \u0161eimos, i\u0161 knyg\u0173?<\/em><\/p>\n\n\n\n

M.D. I\u0161 knyg\u0173 ir i\u0161 t\u0117v\u0173. Ai\u0161ku, mes labai da\u017enai va\u017eiuodavome \u012f Monreal\u012f. Mes tur\u0117jome labai daug gimini\u0173 Kanadoje ir Amerikoje. Ir da\u017enai va\u017eiuodavome j\u0173 aplankyti ir dalyvaudavome lietuvi\u0161kuose renginiuose. Tur\u0117jau gimini\u0173 ne tik Monrealyje, bet ir Toronte, ir Hamiltone, ir Amerikoje tur\u0117jau \u2013 Niujorke, Bostone, Los And\u017eele, Filadelfijoje, \u010cikagoje. Ir mes juos lankydavome ir jie mus lankydavo. Dar buvo artimi t\u0117v\u0173 draugai. T\u0117vai buvo labai aktyv\u016bs lietuvi\u0161koj veikloj. Bet Otavoje buvo ma\u017eai lietuvi\u0173 \u2013 gal 100 aktyvi\u0173 lietuvi\u0173. Ir tada viskas, kas buvo daroma su lietuviais, ne visada su gimin\u0117mis, man buvo labai prie \u0161irdies. Kaip ir mums visiems. Bet t\u0117vai reikalaudavo, kad mes dalyvautume. Atsimenu, dar b\u016bdama visai ma\u017ea lankiau angl\u0173 skaut\u0173 b\u016brel\u012f ir man ten labai patiko. Man buvo didelis sm\u016bgis, kai t\u0117vai nebeleido lankyti, nes namie veik\u0117 \u0161e\u0161tadienin\u0117 mokykla ir a\u0161 tur\u0117jau pad\u0117ti pri\u017ei\u016br\u0117ti tuos kitus vaikus.<\/p>\n\n\n\n

O kitas dalykas buvo, kad b\u016bdamas ne anglas jautei visada t\u0105 prie\u0161ingum\u0105 i\u0161 angl\u0173 pus\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

I.S. Kanadoj tas jaut\u0117si?<\/em><\/p>\n\n\n\n

M.D. Ir Amerikoj, ir Kanadoj, visur. Kanadoje jaut\u0117si labai smarkiai.<\/p>\n\n\n\n

I.S. Bet labai \u012fdomu, jog nepaisant \u0161io prie\u0161i\u0161kumo J\u016bs pasirinkote studijuoti angl\u0173 literat\u016br\u0105.<\/em><\/p>\n\n\n\n

M.D. Man patiko literat\u016bra, o studijuoti kitas literat\u016bras nelabai buvo kaip. Literat\u016bra buvo mano m\u0117gstamiausias dalykas.<\/p>\n\n\n\n

Reikia suprasti, kad kai a\u0161 buvau vaikas mokykloje, tai buvau tiesiog skriaud\u017eiama. DP tai buvo naudojamas kaip keiksma\u017eodis, buvo purvinas \u017eodis, prilygo f***. Sakydavo, \u2013 gr\u012f\u017ek atgal. Buvo gana nemalonu. Jie ty\u010diodavosi i\u0161 m\u016bs\u0173. Ir vaikai ty\u010diodavosi, ir mokytojai.<\/p>\n\n\n\n

I.S. Net ir mokytojai?<\/em><\/p>\n\n\n\n

M.D. Taip. Ai\u0161kiai jautei, kad esi nepriimtas, o a\u0161 labai nor\u0117jau b\u016bti priimta. B\u016bdavo, kad pavyzd\u017eiui mokykloje kokia mergait\u0117, mano klasiok\u0117, \u0161ven\u010dia gimtadien\u012f ir kvie\u010dia [visus], bet man\u0119s nepakvie\u010dia, nes jos motina nenor\u0117jo. Ir tas jaut\u0117si stipriai tarp anglosaks\u0173, tarp pranc\u016bz\u0173 \u2013 ne, bet tarp anglosaks\u0173 \u2013 labai, labai stipriai, bet po truput\u012f i\u0161nyko.<\/p>\n\n\n\n

Sav\u0119s, savo tapatyb\u0117s suvokimas buvo labai sud\u0117tingas. Jau\u010diau, kad ta [mano] lietuvi\u0161ka pus\u0117 yra \u017eemesn\u0117. Bet kartu jutau, kad tai n\u0117ra teisinga, nes, pavyzd\u017eiui, mano t\u0117vai \u017einojo apie oper\u0105 ir men\u0105. Atva\u017eiuodavo \u017emon\u0117s, atva\u017eiuodavo operos solistai, kurie dainuodavo Niujorke. Ir visk\u0105 a\u0161 \u017einojau, visoki\u0173 dalyk\u0173. Mes lankydavom daug visoki\u0173 \u017emoni\u0173, va\u017eiuodavom \u012f lietuvi\u0161kus suva\u017eiavimus. Savo klas\u0117je buvau beveik vienintel\u0117, kuri buvo va\u017eiavus visur. A\u0161 buvau ir Amerikoj, ir kitur. Buvo labai daug vaik\u0173 Otavoje, kurie niekad nebuvo nei Toronte, nei Monrealyje. Nors [tie miestai] n\u0117ra taip baisiai toli.<\/p>\n\n\n\n

Ir tarp lietuvi\u0173 a\u0161 i\u0161siskyriau, nes tur\u0117jau visus keturis savo senelius. Didel\u0117 dauguma mano kartos lietuvi\u0173 kartais netur\u0117jo absoliuti\u0161kai joki\u0173 gimini\u0173 arba tur\u0117jo tik t\u0117v\u0173 kartos. O seneli\u0173 \u2013 ne, jie buvo kur nors kitur. \u0160ileika[4]<\/a> labai gra\u017eiai apie tai ra\u0161o. O a\u0161 visada juos tur\u0117jau. Tai buvo tiesiog atsitiktinumas, kaip jie i\u0161vyko, nes mano seneliai irgi buvo \u012fra\u0161yti \u012f deportacijos s\u0105ra\u0161us.<\/p>\n\n\n\n

Kai eidavome \u012f tokius renginius kaip Vasario 16\u2013osios \u0161vent\u0117 ar kitos \u012fvairios \u0161vent\u0117s, tai vaikams b\u016bdavo \u0161iek tiek nuobodu, bet vis tiek gird\u0117davome visas tas kalbas apie Lietuv\u0105. Buvo pabr\u0117\u017eiama, kad reikia ne tik myl\u0117ti Lietuv\u0105, bet ir pad\u0117ti jai i\u0161sivaduoti, kad mes turime i\u0161likti lietuviai, kad turime kalb\u0117ti lietuvi\u0161kai. Jaut\u0117si toks mil\u017eini\u0161kas, mil\u017eini\u0161kas spaudimas b\u016bti tuo, kuo a\u0161 nebuvau ir pagal Kanad\u0105 negal\u0117jau b\u016bti. Tuo metu Lietuva man buvo gana svetima s\u0105voka. Reikia atsiminti, kai mokykloje \u017ei\u016br\u0117davom \u012f \u017eem\u0117lapius, ten Lietuvos nebuvo.<\/p>\n\n\n\n

I.S. Taip, tuo metu Lietuvos nebuvo politiniuose pasaulio \u017eem\u0117lapiuose.<\/em><\/p>\n\n\n\n

M.D. Nors Kanada pripa\u017eino Lietuv\u0105, vis tiek visi tie dalykai nebuvo ai\u0161k\u016bs. Kai kalb\u0117davome apie kilm\u0119, \u2013 buvo anglai, airiai, pranc\u016bzai, bet Lietuva buvo visi\u0161kai nesuprantamas, neegzistuojantis dalykas. Buvo bandym\u0173 pakeisti mano vard\u0105, kad neb\u016b\u010diau Milda, kadangi Milda n\u0117ra angli\u0161kas vardas. Mano etnine tapatybe niekas nesidom\u0117jo. Mes \u0161v\u0119sdavome kai kurias airi\u0173, \u0161kot\u0173 \u0161ventes, tur\u0117jom Karalien\u0117s paveiksl\u0105, kalb\u0117davo apie tai klas\u0117je. Tai toks buvo pripa\u017eintas pasaulis. Ai\u0161ku, mes \u017einojome daug apie Amerik\u0105, matydavom jos televizij\u0105 ir vis\u0105 kit\u0105. Bet \u010dia irgi buvo i\u0161 anglosaks\u0173 pus\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

Gal vienintelis ry\u0161ys, [kuris siejo su kanadie\u010diais] buvo tai, kad lietuviai buvo katalikai, o religija Kanadoje tuo metu dar buvo svarbi. Nesvarbu, ar esi protestantas, ar katalikas, ar kokios kitos religijos atstovas. A\u0161 visada buvau siun\u010diama \u012f kataliki\u0161kas mokyklas, \u012f tas vadinam\u0105sias priva\u010dias mokyklas. Tai buvo \u0161ioks toks ry\u0161ys, bet irgi buvo kitoni\u0161kas. Sakysim, eiti \u012f pamaldas Otavoje ar kur nors mokykloje, \u2013 tai buvo vienokios pamaldos, o Monrealyje ar kur kitur lietuvi\u0161kos pamaldos buvo visi\u0161kai kitokios. Ypa\u010d po Antrojo Vatikano Susirinkimo, kai popie\u017eius paskelb\u0117, kad pamaldos vykt\u0173 vietin\u0117mis kalbomis, ne lotyni\u0161kai. Tuomet tas skirtumas pasidar\u0117 labai didelis. Lietuviai, \u017einoma, buvo labai patenkinti, bet i\u0161ry\u0161k\u0117jo ir skirtumai. Tos pa\u010dios pamaldos, bet vyko kitaip.<\/p>\n\n\n\n

Mes vaikai, kai b\u016bdavome lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s renginiuose, tarp sav\u0119s visad kalb\u0117davome angli\u0161kai. Ir kai a\u0161 lankydavau savo senelius, tur\u0117jau giminai\u010di\u0173 \u2013 pusseseri\u0173, pusbroli\u0173. T\u0117vai s\u0117d\u0117davo su kitais [suaugusiais] aplink stal\u0105 valgomajame kambary, o mes (vaikai) s\u0117d\u0117davome kitam kambary ir kalb\u0117davom\u0117s ir tas buvo malonu. Bendravome visi\u0161kai angl\u0173 kalba. Mano t\u0117vai ir giminai\u010diai nelabai sakydavo k\u0105 nors, bet kiti bendruomen\u0117s nariai kartais mus apibardavo \u2013 kaip j\u016bs \u0161nekate.<\/p>\n\n\n\n

Mano lietuvi\u0173 kalba vis silpn\u0117jo ir silpn\u0117jo. Ir tas jaut\u0117si. A\u0161 prakti\u0161kai labai ma\u017eai gal\u0117jau skaityti ir nebuvo k\u0105 skaityti. Taip gyvenimas \u0117jo. Kol gyvenau Otavoje, dalyvaudavau daug lietuvi\u0161koj veikloj. Mano t\u0117vas \u012fsijung\u0117 \u012f taip vadinam\u0105 politin\u0119 veikl\u0105. Jis buvo Kanados lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s paskirtas ry\u0161iams su vyriausybe, su vald\u017eia, nes gyveno sostin\u0117je; kartu su estais ir latviais dirbo Pabaltijie\u010di\u0173 federacijoje (Baltic Federation)[5]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Laikas \u0117jo, Kanada pasidar\u0117 daugiakult\u016br\u0117; daugiakult\u016brizmas prad\u0117tas oficialiai remti. Pavyzd\u017eiui, [m\u016bs\u0173] \u0161oki\u0173 grupelei duodavo pinig\u0173, kad gal\u0117tume va\u017eiuoti \u012f festivalius ir visk\u0105 kit\u0105. Ir \u010dia [buvo] remiama mano lietuvi\u0161ka tapatyb\u0117. T\u0117vas rengdavo lietuvi\u0161kas parodas. Pavyzd\u017eiui, \u012fvairi\u0173 Kanados lietuvi\u0173 meninink\u0173 parodas Otavoje, nes buvo galima gauti paramos i\u0161 vald\u017eios, galimyb\u0119 rengti parod\u0105 miesto centrin\u0117j bibliotekoj ar archyvuose, ar kur nors kitur. Tai buvo b\u016bdas platinti lietuvi\u0161kum\u0105.<\/p>\n\n\n\n

\u0160itas viskas nutr\u016bko 1972 metais, kai i\u0161va\u017eiavau studijuoti \u012f Toront\u0105. Tada mano gyvenimas pasidar\u0117 absoliuti\u0161kai tik angli\u0161kas. Mano vyresn\u0117 sesuo tuo metu gyveno Toronte, bet mes tarp sav\u0119s kalb\u0117jom\u0117s angli\u0161kai. Vasaros metu a\u0161 va\u017eiuodavau, ai\u0161ku, pas t\u0117vus.<\/p>\n\n\n\n

I.S. Su t\u0117vais lietuvi\u0161kai kalb\u0117davote?<\/em><\/p>\n\n\n\n

M.D. Kartais. A\u0161 da\u017enai kalb\u0117davau angli\u0161kai, jie kalb\u0117davo lietuvi\u0161kai. Mes mai\u0161ydavome, darydavome tai, kas vadinasi \u201ecode switch\u201c \u2013 vien\u0105 sakin\u012f vienoj kalboj, kit\u0105 \u2013 kitoj. Buvo \u017emoni\u0173, kuriuos j\u0173 t\u0117vai privert\u0117 namie kalb\u0117ti lietuvi\u0173 kalba, bet mano t\u0117vai to niekada nedar\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Mano gyvenime daug prasm\u0117s tur\u0117jo ekonominiai dalykai. A\u0161 gavau darb\u0105 Nova Scotia[6]<\/a>. Nova Scotia yra Kanados Atlanto provincija. Toli nuo ten, kur a\u0161 gyvenau. Ten buvo ma\u017eas pranc\u016bz\u0173 universitetas \u2013 Universite Sainte Anne. Nors nebuvau baigus doktorant\u016bros, 1976\u20131978 m. ten dirbau lektore. D\u0117s\u010diau angl\u0173 literat\u016br\u0105. Tai buvo dviej\u0173 kalb\u0173 universitetas, kurio tikslas, kad vietiniai pranc\u016bzai tur\u0117t\u0173 kur studijuoti. Ten buvo \u012fdomu. Kalb\u0117jau angli\u0161kai ir pranc\u016bzi\u0161kai, ir ten, ai\u0161ku, nebuvo joki\u0173 lietuvi\u0173. A\u0161 gyvenau visai prie j\u016bros, \u017evej\u0173 tokiam kampelyje.<\/p>\n\n\n\n

Kai \u0161is darbas baig\u0117si, gavau pa\u0161alp\u0105 i\u0161 vald\u017eios ir gal\u0117jau va\u017eiuoti kur nor\u0117josi. Va\u017eiavau \u012f Monreal\u012f \u2013 mano mylim\u0105 miest\u0105. \u010cia nor\u0117jau tapti ra\u0161ytoja, ra\u0161anti angl\u0173 kalba. Ra\u0161iau eil\u0117ra\u0161\u010dius, apsakymus, svajojau apie toki\u0105 karjer\u0105. Bet mano t\u0117vas nebuvo patenkintas, kad a\u0161 nebaigiu doktorant\u016bros ir man pasi\u016bl\u0117, \u2013 jeigu baigsiu doktorant\u016br\u0105, jis apmok\u0117s man trij\u0173 savai\u010di\u0173 kelion\u0119 \u012f Europ\u0105. O a\u0161 labai nor\u0117jau, labai nor\u0117jau nuvykti \u012f Italij\u0105. 1979 m. baigiau doktorant\u016br\u0105, gavau laipsn\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Reik\u0117jo r\u016bpintis pragyvenimu, nes pa\u0161alpa buvo skirta tik metams. Tuo metu Kanados federalin\u0117 vald\u017eia r\u0117m\u0117 daugiakult\u016brizm\u0105. Visos [etnin\u0117s] grup\u0117s buvo skatinamos rinkti istorin\u0119 med\u017eiag\u0105 apie j\u0173 gyvenim\u0105 Kanadoje. Romas Va\u0161tokas[7]<\/a> tur\u0117jo para\u0161yti knyg\u0105. Jis buvo sudar\u0119s net sutart\u012f, bet atsisak\u0117. Prad\u0117jo ie\u0161koti kito \u017emogaus, kuris gal\u0117t\u0173 tai daryti ir mano t\u0117vas pasi\u016bl\u0117 mane. Jis man si\u016bl\u0117 imtis \u0161ito projekto (j\u0173 nevadino tada projektais, bet galima galvoti kaip apie \u0161i\u0173 laik\u0173 projektus). Sudarydavai sutart\u012f su federalin\u0117s vald\u017eios ministerija ir gaudavai metams param\u0105 rinkti med\u017eiag\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Prad\u017eioj a\u0161 galvojau, kad ra\u0161ysiu apie savo t\u0117v\u0173 kart\u0105 (dipukus). Galvojau daryti taip, kaip ir kiti dar\u0117 \u2013 daryti daug interviu su \u017emon\u0117mis, versti juos \u012f angl\u0173 kalb\u0105 ir sud\u0117ti \u012f knyg\u0105 temati\u0161kai. Pakalb\u0117jusi su istorikais Kanados nacionaliniame archyve su\u017einojau, kad jau at\u0117jo laikas, kai Kanados vald\u017eia tur\u0117t\u0173 i\u0161vie\u0161inti med\u017eiag\u0105 apie \u017emones, kurie atvyko pagal darbo sutartis arba pagal sponsoriavim\u0105, bet ypa\u010d pagal darbo sutartis \u012f Kanad\u0105. Ir kad prie tos med\u017eiagos bus galima prieiti, jei tik kas nors jos papra\u0161ys. Klausiau j\u0173, \u2013 ar ten bus apie lietuvius. Jie sak\u0117, \u2013 turi b\u016bti. Niekas [tos med\u017eiagos] nebuvo mat\u0119s, bet [tie istorikai] sak\u0117, kad turi b\u016bti. Ir daug.<\/p>\n\n\n\n

Kai pama\u010diau t\u0105 med\u017eiag\u0105, mano darbas visi\u0161kai pasikeit\u0117. A\u0161 supratau, kad \u010dia yra aukso \u0161altinis istorikams. Absoliuti\u0161kai auksinis! Tada nutariau knyg\u0105 daryti visai kitaip. Galvojau, \u2013 darysiu interviu su \u017emon\u0117mis ir \u017ei\u016br\u0117siu i\u0161 j\u0173 pus\u0117s, kaip jiems atrod\u0117, o taip pat \u017ei\u016br\u0117siu ir i\u0161 vald\u017eios pus\u0117s. Mano knyga taip ir sudaryta. Ji pasidar\u0117 daug \u012fdomesn\u0117. Kanadoje ta knyga istorikams buvo \u012fdomi ir gan daug naudojama \u012fvairiose programose. \u010cia, \u017einoma, buvo rimtesnis projektas.<\/p>\n\n\n\n

Kai gyvenau Monrealyje, a\u0161 va\u017eiuodavau \u012f Otav\u0105 ir eidavau \u012f archyvus ir nagrin\u0117davau t\u0105 med\u017eiag\u0105, kurios buvo daug. O tais laikais nebuvo galima jos fotokopijuoti. Teko visk\u0105 persira\u0161yti. Ta med\u017eiaga buvo angl\u0173, retsykiais pranc\u016bz\u0173, kalba, o pokalbius su \u017emon\u0117mis man reik\u0117jo daryti lietuvi\u0161kai. Tai labai pagerino mano lietuvi\u0173 kalb\u0105. Su t\u0117vo ir kit\u0173 pagalba prad\u0117jom daryti s\u0105ra\u0161\u0105 \u017emoni\u0173, su kuriais tur\u0117\u010diau pakalb\u0117ti. Man buvo svarbu, kad tai b\u016bt\u0173 \u017emon\u0117s, kurie atva\u017eiavo pagal darbo sutartis dirbti mi\u0161kuose, kasyklose, ar moterys, kurios atva\u017eiavo dirbti ligonin\u0117se ar \u0161eimose kaip tarnait\u0117s, ar atva\u017eiavo dirbti \u012f \u016bkius.<\/p>\n\n\n\n

Prad\u0117jau matyti skirtingus dalykus ir tuo pa\u010diu nor\u0117jau rinkti med\u017eiag\u0105 i\u0161 skirting\u0173 lietuvi\u0173 kolonij\u0173, kad b\u016bt\u0173 [matyti] \u012fvairumas. Galvojau, kad knygos pabaigoje bus keletas skyreli\u0173 apie skirtingas kolonijas \u2013 Toront\u0105, Monreal\u012f, Vinipeg\u0105, ir ma\u017eus miestelius, kur kartais buvo gana daug lietuvi\u0173 (pavyzd\u017eiui Sudbury). Man tai atrod\u0117 \u012fdomu ir a\u0161 rinkau med\u017eiag\u0105 apie juos.<\/p>\n\n\n\n

Tuo pa\u010diu metu a\u0161 vis neu\u017emir\u0161au, kad a\u0161 nor\u0117jau b\u016bti ra\u0161ytoja. Buvau gavus stipendij\u0105 studijuoti k\u016brybin\u012f ra\u0161ym\u0105 Kanados kalnuose, Vakaruose. Buvo tokia programa Banff. Tai a\u0161 ten va\u017eiavau. Va\u017eiuodavau \u0161en \u2013 ten. Tos kelion\u0117s buvo labai \u012fdomios.<\/p>\n\n\n\n

Kitos etnin\u0117s grup\u0117s taip pat rinko med\u017eiag\u0105. Vasaros metu Toronte buvo \u012fvairi\u0173 projekt\u0117li\u0173. Ir a\u0161 va\u017eiavau \u012f Toront\u0105. Kanados vald\u017eia duodavo pinig\u0173 med\u017eiagos rinkimui ir ra\u0161ymui, bet publikavimo ner\u0117m\u0117. Toronte buvo tokia daugiakult\u016brin\u0117 organizacija \u2013 rimta, prie universiteto. Ir jie sak\u0117, kad jie nori i\u0161leisti serij\u0105 knyg\u0173 ir mano knyga gal\u0117t\u0173 b\u016bti viena i\u0161 t\u0173 knyg\u0173. Sutikau. Ir tada jie pra\u0161\u0117 pinig\u0173 i\u0161 vald\u017eios paremti t\u0173 leidim\u0173 ka\u0161tus. Ir man buvo numatyta \u0161iek tiek pinig\u0173, nes a\u0161 tur\u0117jau gyventi. Buvo gan sud\u0117tinga. Tada prad\u0117jau spausdinti savo pirmuosius eil\u0117ra\u0161\u010dius kai kuriuose literat\u016briniuose \u017eurnaluose, ra\u0161iau dalykus, bet netur\u0117jau didel\u0117s s\u0117km\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

Tuo metu buvo gana daug lietuvi\u0161kos veiklos. Buvo ir mokslin\u0117 lietuvi\u0161ka veikla i\u0161eivijoje, t. y., b\u016bdavo konferencijos ir a\u0161 ten prad\u0117jau skaityti prane\u0161imus ir parengdavau straipsneli\u0173 apie lietuvius migrantus. Nors rinkau med\u017eiag\u0105 knygai apie dipukus, tuo pa\u010diu prad\u0117jau rinkti ir apie senesnius, nes supratau, kad nebus kitos progos. \u017dmon\u0117s sensta. Ir taip a\u0161 padariau su senesniais imigrantais \u0161iek tiek interviu, bet tai nebuvo mano pagrindinis tikslas.<\/p>\n\n\n\n

T\u0117vas vis labiau \u012fsijung\u0117 \u012f Pasaulio lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s veikl\u0105. I\u0161 VLIKo[8]<\/a> buvo perimta politinio [lobizmo] veikla ir jie darydavo dar daug dalyk\u0173, ypa\u010d po Helsinkio akto[9]<\/a>. Helsinkio aktas prad\u017eioj atrod\u0117 taip tragedija, bet tapo mums gera proga. Ir tada per kiekvien\u0105 Helsinkio susitikim\u0105 darydavome visoki\u0173 [su lobizmu susijusi\u0173 veikl\u0173]. B\u016bdavo ruo\u0161iama med\u017eiaga ir perduodama \u012fvairi\u0173 valstybi\u0173 atstovyb\u0117ms, ypa\u010d amerikie\u010diams, kurie labai pageidavo, taip pat \u2013 kanadie\u010diams ir kitiems. Vyko demonstracijos ir visa kita. T\u0117vas dirbo labai daug su \u0161ita veikla. Ir a\u0161 b\u016bdavau \u012ftraukta \u2013 kartais redaguoti, kartais ra\u0161yti k\u0105 nors, kartais versti k\u0105 nors, kartais tiesiog tik pad\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n

1985 m. a\u0161 gana aktyviai \u012fsijungiau \u012f AABS[10]<\/a>. AABS yra balt\u0173 studij\u0173 asociacija. 1985 m. jie nutar\u0117 rengti konferencij\u0105 Monrealyje. Lyg viskas buvo sutarta, bet tada viskas griuvo. Jie netur\u0117jo vietinio organizatoriaus ir papra\u0161\u0117 man\u0119s. A\u0161 labai nenor\u0117jau, bet man sak\u0117, kad a\u0161 neb\u016bsiu viena, kad man pad\u0117s Vaira Vyke Freiberga[11]<\/a>. Tada ji buvo Monrealio universiteto profesor\u0117. Ir konferencija tur\u0117jo vykti Monrealio universitete. Bet ji prakti\u0161kai nieko nedar\u0117, atsisak\u0117 visi\u0161kai daryti. Ir man liko labai dideli darbai. Pirmiausia \u2013 reik\u0117jo gauti pinig\u0173. Kreipiausi \u012f Kvebeko vald\u017ei\u0105 \u2013 tur\u0117jau visk\u0105 para\u0161yti pranc\u016bzi\u0161kai \u2013 didelius tokius pra\u0161ymus \u012f Kanados vald\u017ei\u0105. Ir a\u0161 gavau, gavau pinig\u0173. Daug \u2013 apie 40 t\u016bkstan\u010di\u0173 doleri\u0173. Tais laikais tai buvo dideli pinigai. Ir tas leido \u017emon\u0117ms apmok\u0117ti kelion\u0119 ir vie\u0161bu\u010dius. Na, kuklesnius vie\u0161bu\u010dius. Bet vis tiek. Tai \u010dia buvo labai svarbu. Tai 1985 m. a\u0161 prie to dirbau.<\/p>\n\n\n\n

Buvo kli\u016b\u010di\u0173 leid\u017eiant mano knyg\u0105. Tie, kurie tur\u0117jo i\u0161leisti, i\u0161naudojo valstyb\u0117s pinigus ir tur\u0117jau laukti dar metus. 1986 m. pavasar\u012f mano knyga i\u0161\u0117jo. Ji tur\u0117jo didel\u012f pasisekim\u0105 tarp lietuvi\u0173, tod\u0117l, kad nebuvo kitos angli\u0161kos knygos, kuri ai\u0161kint\u0173 apie dipuk\u0173 stovyklas, apie tai, kaip \u017emon\u0117s atvyko. Buvo \u012fdomu, kad labai daug Amerikos lietuvi\u0173 j\u0105 pirko. Ir pirkdavo da\u017eniausiai savo vaikams. Nors buvo grynai istorin\u0117 knyga, bet buvo parduodama gan gerai. Ai\u0161ku, ne pelningai, bet vis tiek gerai. O Kanados istorikai ir visi kiti irgi dom\u0117josi, nes buvo sritys, kurios anks\u010diau nebuvo tyrin\u0117tos, ypa\u010d darbo ministerijos dokumentacija, kuri buvo pirm\u0105 kart\u0105 panaudota ir jiems tas buvo labai \u012fdomu.<\/p>\n\n\n\n

Tada jau buvau apsisprendusi, kad nenoriu likti Kanadoje. Labai nor\u0117jau gyventi Italijoje. Ir prakti\u0161kai pra\u0117jus porai m\u0117nesi\u0173 po knygos i\u0161leidimo i\u0161va\u017eiavau \u012f Italij\u0105. I\u0161 prad\u017ei\u0173 \u012f Ispanij\u0105, \u2013 pas draug\u0119, o paskui \u012f Italij\u0105. Italijoje a\u0161 nieko netur\u0117jau, netur\u0117jau pastovaus statuso \u2013 buvau nelegal\u0117, netur\u0117jau darbo, netur\u0117jau pinig\u0173. \u0160iek tiek pinig\u0173 buvau susitaupiusi, bet nedaug. Ir a\u0161 prad\u0117jau draugauti, bendrauti su lietuviais Romoje. Romos lietuvi\u0173 kolonija buvo labai ma\u017ea. Buvo kunigai, daug vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 ir ma\u017ea grup\u0117 jaunimo. Tas jaunimas buvo i\u0161 Australijos, Vokietijos, i\u0161 \u012fvairi\u0173 \u0161ali\u0173. Jie buvo da\u017eniausiais jaunesni negu a\u0161. Tos antros kartos. Jie gerai mok\u0117jo lietuvi\u0173 kalb\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Buvau papra\u0161yta sekmadieniais ateiti \u012f Vatikano radij\u0105[12]<\/a>. Vatikano radijas tuo metu kasdien transliavo program\u0105 \u012f Lietuv\u0105. Sekmadieniais jie transliuodavo \u0161v. Mi\u0161ias ir jiems reik\u0117jo, kad b\u016bt\u0173 \u0161iek tiek \u017emoni\u0173, kurie atsakin\u0117t\u0173 kunigui. M\u016bs\u0173 buvo gal kokie 12 \u2013 15 \u017emoni\u0173, kurie vis susirinkdavo. Ir tai buvo jaunimas. Ir taip a\u0161 su jais susitikau. Tarp to jaunimo buvo tie, kurie dirbo, buvo seminaristas i\u0161 Lenkijos (lietuvis irgi; jis dabar, man atrodo, veda programas). Visk\u0105 dar\u0117 kunigas Vytautas Kazlauskas[13]<\/a>, o antras buvo Lozoraitis \u2013 Kazys Lozoraitis[14]<\/a>, to Stasio brolis. Jis irgi dirbo Vatikano radijuje.<\/p>\n\n\n\n

Mano lietuvi\u0173 kalba tapo geresn\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Jie gaudavo visoki\u0173 \u017eini\u0173 i\u0161 Lietuvos, gaudavo t\u0105 vis\u0105 sovietin\u0119 spaud\u0105 \u2013 \u201eTies\u0105\u201c, \u201eKomjaunimo ties\u0105\u201c ir kartais man parodydavo \u012fdomesnius straipsnius ir paai\u0161kindavo kas darosi. Tuo metu jau buvo Gorba\u010diovas ir kartais gal\u0117jai matyti [poky\u010dius]. Na, reikia sakyti, dar labai menkai. Kunigas[15]<\/a> man sak\u0117, kad Lietuvoje dar labai menki poky\u010diai, bet jau buvo \u0161iek tiek. Vis daugiau lietuvi\u0173 atva\u017eiuodavo i\u0161 Lietuvos \u012f Rom\u0105 ir kunigai kartais gaudavo leidim\u0173. Jie aplankydavo ir perduodavo \u017eini\u0173. Buvo jau\u010diamas jau \u0161ioks toks menkas at\u0161ilimas.<\/p>\n\n\n\n

Dauguma mano draug\u0173 Romoje buvo studijav\u0119 Vilniaus universitete, buvo buv\u0119 Lietuvoje ir jie \u017einojo daugiau. Jie man pasakojo apie Roko mar\u0161\u0105[16]<\/a>, grojo \u201eAnties\u201c[17]<\/a> dainas. Taip ir a\u0161 prad\u0117jau daugiau suprasti sovietin\u0117s Lietuvos realyb\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Mes visada palaik\u0117m ry\u0161ius su giminai\u010diais Lietuvoje. Nors a\u0161 tur\u0117jau daug giminai\u010di\u0173 ne Lietuvoje, tur\u0117jau labai daug ir Lietuvoje. Po Stalino mirties, kai buvo galima ra\u0161yti lai\u0161kus laisviau, mes su jais palaik\u0117me ry\u0161ius, bet niekas i\u0161 m\u016bs\u0173 nekeliavo j\u0173 aplankyti. Ir jie, \u017einoma, negal\u0117jo m\u016bs\u0173 aplankyti. Bet lai\u0161kai eidavo, nuotraukos.<\/p>\n\n\n\n

Mano motina labai daug kalb\u0117davo apie savo gyvenim\u0105 Kaune. Ir Kaun\u0105 a\u0161 pa\u017einojau, kaip miest\u0105, kaip viet\u0105 i\u0161 mamos pasakojim\u0173. Mama niekados neprisitaik\u0117 prie Kanados, nors gerb\u0117 \u0161i\u0105 \u0161al\u012f, kad j\u0105 pri\u0117m\u0117. Kai mes vaik\u0161\u010diodavom gatv\u0117mis, ji sakydavo, \u2013 \u017ei\u016br\u0117k \u012f t\u0105 nam\u0105, tas langas labai pana\u0161us, \u012f t\u0105, kur buvo \u017daliakalny; ten kur mes gyvenom, buvo toks namas, jis priklaus\u0117 tam ir tam \u017emogui. A\u0161 prad\u0117jau matyti vaizd\u0105, ne visos Lietuvos, bet Kauno, Marijampol\u0117s vaizd\u0105. Ten, kur lank\u0117si mama, \u2013 Palang\u0105 \u2013 kur ji vasaros metu va\u017eiuodavo, Vi\u0161tyt\u012f \u2013 \u0161iek tiek. Tai buvo, ai\u0161ku, tarpukario Lietuva.<\/p>\n\n\n\n

Gyvendama Romoje nutariau, kad man reikia va\u017eiuoti \u012f Lietuv\u0105 ir aplankyti j\u0105, bet negal\u0117jau va\u017eiuoti i\u0161 Romos. Mat viz\u0105 i\u0161duodavo toje \u0161alyje, kurios pilietyb\u0117 \u2013 Kanadoje. Tada prad\u0117jau ra\u0161yti lai\u0161kus giminai\u010diams Vilniuje. Ra\u0161iau lai\u0161kus ir vienam kitam istorikui, ra\u0161ytojams, bet ypa\u010d \u2013 giminai\u010diams Daniliauskams. Ypa\u010d jiems.<\/p>\n\n\n\n

A\u0161 niekad nenor\u0117jau va\u017eiuoti \u012f Lietuv\u0105 su ta sovietine ekskursija. Kai reik\u0117jo apsistoti tam tikram vie\u0161buty, \u012f kur\u012f giminai\u010diai negal\u0117jo \u012feiti, kai nebuvo galima keliauti \u012f vien\u0105 ar kit\u0105 miest\u0105. Kai buvo galima vykti tik \u012f Vilni\u0173, gal \u012f Kaun\u0105. \u012e Kaun\u0105 gal visai net. Nonsensas toks. A\u0161 nor\u0117jau laisviau keliauti.<\/p>\n\n\n\n

Ir tuo metu \u0161iek tiek pasikeit\u0117 s\u0105lygos ir buvo galima va\u017eiuoti pas gimines. Jie gal\u0117jo tave i\u0161kviesti ir gal\u0117jai pas juos apsistoti. Ir jau \u017emon\u0117s va\u017eiuodavo, ir a\u0161 gird\u0117davau, kad Lietuvoje yra daug, daug laisviau. Prakti\u0161kai neblogai. Bet vis tiek teko va\u017eiuoti per Maskv\u0105 ir reik\u0117jo mok\u0117ti labai brangiai u\u017e t\u0105 kelion\u0119. Daug brangiau negu i\u0161 tikr\u0173j\u0173 verta, bet vis tiek.<\/p>\n\n\n\n

Romoje, kiek gal\u0117davome, darydavome politin\u0119 veikl\u0105. Ten vykdavo konferencijos. A\u0161 atsimenu buvo didel\u0117s i\u0161kilm\u0117s ir konferencija, skirta \u0161ventajam Kazimierui. Paskui buvo labai didel\u0117 \u0161vent\u0117, kai vyskupas Sladkevi\u010dius[18]<\/a> buvo paskelbtas kardinolu. Tai mes ten dalyvaudavome ir pad\u0117davome su organizaciniais dalykais. Atva\u017eiuodavo kartais gan daug jaunimo ir mes susiburdavome.<\/p>\n\n\n\n

Buvo vienas \u012fdomus \u012fvykis, kai grup\u0117 \u201eAntis\u201c atvyko \u012f Rom\u0105. A\u0161 neatsimenu kuriais metais, buvo vasaros metu. Gal\u0117jo b\u016bti 1988 m. ar 1987 m., vasar\u0105. Jie atvyko \u0161itaip. Italijos komunist\u0173 partija, j\u0173 komjaunimas d\u0117l Gorba\u010diovo politikos jaut\u0117 \u0161iek tiek at\u0161ilim\u0105 ir suorganizavo Soviet\u0173 S\u0105jungos roko grupi\u0173 festival\u012f Romoje. Tarp i\u0161kviest\u0173 grupi\u0173 buvo ir \u201eAntis\u201c. \u012esivaizduokit, vaik\u0161tau a\u0161 Romoj ir matau skelbim\u0105 ital\u0173 kalba. Dalyvaus \u012fvairios roko grup\u0117s ir tarp j\u0173 \u012fra\u0161yta \u2013 \u201eAntis\u201c. A\u0161 galvoju, \u2013 Dieve! Tada mes sugalvojome, kad reikia su jais susitikti kaip nors \u2013 eisime \u012f t\u0105 festival\u012f. Kai kurie kunigai mums sak\u0117, kad festival\u012f organizuoja komunist\u0173 partija. Bet tai buvo Italijos komunist\u0173 partija. Mus \u012fsp\u0117jo, kad ten bus visoki\u0173 \u0161nip\u0173. Mes supratome, kad muzikant\u0173 nei\u0161leis visi\u0161kai taip. Nu\u0117jome \u012f festival\u012f, bet ne\u017einojome, k\u0105 daryti. A\u0161 sakiau, \u2013 vaik\u0161\u010diokim ten, kur yra visi tie muzikantai ir klausykime. Jie kalb\u0117s lietuvi\u0173 kalba. Tai taip mes juos ir radom. Prisistat\u0117m Kau\u0161p\u0117dui[19]<\/a> ir Kau\u0161p\u0117dienei. Jie truput\u012f bijojo, bet mes prisistat\u0117me, kad esame Romos lietuviai. Buvo \u012fdomu, kad \u201eAntis\u201c buvo vienintel\u0117 roko grup\u0117, kuri buvo kaip tikri muzikantai. Ir tas labai jaut\u0117si.<\/p>\n\n\n\n

I.S. O kiti kaip?<\/em><\/p>\n\n\n\n

M.D. Na \u017einai, m\u0117g\u0117jai \u2013 grojo kaip savo gara\u017ee, nemok\u0117jo profesionalai daryti koncert\u0105, elgtis su \u017emon\u0117mis. \u201eAntis\u201c gavo labai ger\u0105 viet\u0105, vien\u0105 i\u0161 geriausi\u0173. Mes nu\u0117jome \u012f koncert\u0105, o po koncerto buvo galima per vert\u0117jus muzikantams u\u017eduoti klausimus. Mes tam ruo\u0161\u0117m\u0117s. Klausim\u0105 u\u017edav\u0117 viena lietuv\u0117, kuri itali\u0161kai kalb\u0117jo labai gerai. Ji paklaus\u0117 Kau\u0161p\u0117do, \u2013 mes gird\u0117jom, kad roko mar\u0161ai Lietuvoje yra toks \u0161iek tiek patrioti\u0161kas lietuvi\u0161kas dalykas. Kau\u0161p\u0117das buvo labai dr\u0105sus ir atsak\u0117. Moteris, kuri visk\u0105 organizavo, ai\u0161kiai buvo i\u0161 KGB, ir ji buvo labai nepatenkinta ir paskui nutrauk\u0117 pasisakym\u0105. \u201eAntis\u201c tur\u0117jo did\u017eiul\u012f pasisekim\u0105. Kai jie grojo visiems italams labai patiko \u2013 jie \u0161oko ir buvo labai \u0161ilta atmosfera.<\/p>\n\n\n\n

O paskui mes susitikome su tais \u017emon\u0117mis i\u0161 \u201eAnties\u201c ir juos, kaip sakysim, pa\u0161elpdavom, tod\u0117l, kad jie netur\u0117jo pinig\u0173, aprod\u0117m Rom\u0105. Dauguma j\u0173 buvo architektai ir jiems buvo \u012fdomu. Tai \u010dia buvo toks \u012fdomus dalykas.<\/p>\n\n\n\n

Kit\u0105 kart\u0105 a\u0161 va\u017eiavau \u012f Vokietij\u0105, \u012f Vasario 16\u2013osios gimnazij\u0105. \u010cia kiekvien\u0105 vasar\u0105 vykdavo toks suva\u017eiavimas[20]<\/a>. Ir a\u0161 ten va\u017eiavau, ir tas suva\u017eiavimas pasidar\u0117 visi\u0161kai Lietuvos suva\u017eiavimas, tod\u0117l, kad atvyko \u017emon\u0117s i\u0161 Lietuvos. Tada atvyko Kernagis[21]<\/a>. Ir jis mums dainavo, ir kalb\u0117jom su juo.<\/p>\n\n\n\n

1988 m. gruod\u017eio m\u0117nes\u012f gr\u012f\u017eau \u012f Kanad\u0105. A\u0161 labai nenor\u0117jau palikti Italij\u0105. \u017dmon\u0117s man\u0119s klausia, ar nepasiilgstu Kanados, \u2013 ne, a\u0161 vis\u0105 laik\u0105 ilgiuosi tik Italijos. Vis\u0105 laik\u0105 ir man buvo labai skaudu. A\u0161 daug met\u0173 net jeigu pamatydavau paveiksl\u0105 i\u0161 Italijos, prad\u0117davau verkti. Man b\u016bdavo labai, labai sud\u0117tinga. Psichologi\u0161kai. Bet a\u0161 supratau, kad Italijoje, nors man ir patinka gyventi, bet n\u0117ra ateities. Finansi\u0161kai buvo labai sunku. A\u0161 priva\u010diai mokiau angl\u0173 kalbos, nelegaliai. U\u017edirbau ne taip ma\u017eai pinig\u0173, bet buvo sunkus gyvenimas, ypa\u010d kai esi nelegalas.<\/p>\n\n\n\n

Kai gr\u012f\u017eau \u012f Kanad\u0105, tai ten reik\u0117jo ka\u017ekaip u\u017esidirbti pragyvenimui. Tada nusprend\u017eiau rinkti med\u017eiag\u0105 apie senuosius lietuvius ir v\u0117l gavau vyriausyb\u0117s stipendij\u0105. Tuomet a\u0161 jau tur\u0117jau daug ry\u0161i\u0173 su Lietuva. Tuo metu, kai buvau Italijoje, mir\u0117 mano viena mo\u010diut\u0117 \u2013 mamos mama. Ji paliko \u0161iek tiek pinig\u0117li\u0173 savo dviem dukterims \u2013 mano motinai ir jos seseriai. O mano motina nutar\u0117 tuos pinigus atiduoti savo trims dukterims. Ir a\u0161 tada pa\u0117miau dal\u012f t\u0173 pinig\u0173 ir nusprend\u017eiau u\u017e juos va\u017eiuoti \u012f Lietuv\u0105. Para\u0161iau gimin\u0117mis, gal mes net kalb\u0117jome telefonu. Tuo metu jau buvo galima lengviau. Tur\u0117jau gauti i\u0161kvietim\u0105 i\u0161 j\u0173 (ir tokia forma, kad jie, man duos kur gyventi ir visa kita). Tada a\u0161 prad\u0117jau ra\u0161yti visiems kitiems giminai\u010diams, su kuriais tur\u0117jau ry\u0161i\u0173. Ir tada 1989 metais ruden\u012f, V\u0117lini\u0173 laikotarpiu, a\u0161 atva\u017eiavau [\u012f Lietuv\u0105].<\/p>\n\n\n\n

Kelion\u0117 buvo baisi, tod\u0117l, kad tur\u0117jau va\u017eiuoti \u012f Maskv\u0105, o i\u0161 Maskvos \u012f Lietuv\u0105. Ir kiek \u0117m\u0117 pinig\u0173 u\u017e vien\u0105 nakt\u012f vie\u0161butyje Maskvoje, netik\u0117tum! Mano giminai\u010diai man\u0119s lauk\u0117 Vilniuje. Buvau Vilniuje, tada va\u017eiavau \u012f Kaun\u0105. Kaunie\u010diai mane ve\u017e\u0117 \u012f Marijampol\u0119 ir kitur, \u012f Vilkavi\u0161k\u012f. \u012e kai kurias vietas nebuvo galima va\u017eiuoti, bet kitur va\u017eiavau ir visur susitikau su giminai\u010diais.<\/p>\n\n\n\n

Prie\u0161 man va\u017eiuojant \u012f Lietuv\u0105, \u010cikagoje buvo simpoziumas, kuriame a\u0161 dalyvavau su prane\u0161imu. Vadinosi Mokslo ir k\u016brybos simpoziumas. A\u0161 dalyvaudavau visokiuose tokiuose [renginiuose]. Ir ten buvo daug kalbama apie Vytauto Did\u017eiojo universiteto (VDU) steigim\u0105. Buvo atvyk\u0119s i\u0161 Lietuvos profesorius Vilemas[22]<\/a>. Jis buvo pagrindinis \u017emogus [atkuriant VDU], nes jis padar\u0117 labai svarb\u0173 dalyk\u0105, kuris gal\u0117jo baigtis blogai, jis universitet\u0105 apr\u016bpino pastatais, patalpomis. Kitaip neb\u016bt\u0173 buv\u0119 jokio universiteto. Buvo ir kit\u0173, ir KTU[23]<\/a> \u017emoni\u0173, kurie pad\u0117jo su tais organizaciniais pirmais susitikimais, bet Vilemas buvo labai, labai svarbus. Ir jis dalyvavo tame simpoziume.<\/p>\n\n\n\n

Kai nuva\u017eiavau \u012f Lietuv\u0105, nu\u0117jau \u012f universitet\u0105, kur jau vyko pirmieji mokslo metai. Universitetas tur\u0117jo patalpas tada Laisv\u0117s al\u0117joje. Ir ten a\u0161 susitikau su Joana Misevi\u010diene \u2013 angliste, daktare, kuri buvo ir VDU Senato sekretor\u0117. Ir a\u0161 pasakiau, kad nor\u0117\u010diau atva\u017eiuoti. Jiems labai reik\u0117jo [tokio] \u017emogaus, kaip a\u0161, kuris ne tik mok\u0117t\u0173 angl\u0173 kalba, bet ir tur\u0117t\u0173 patirties d\u0117styti angl\u0173 kalb\u0105, o taip pat tur\u0117t\u0173 daktaro laipsn\u012f, nes universitetas nor\u0117jo daryti angl\u0173 filologijos program\u0105. [VDU] nor\u0117jo, kad a\u0161 tu\u010dtuojau atva\u017eiuo\u010diau, bet a\u0161 tada buvau sudariusi sutart\u012f su Kanados vald\u017eia ir negal\u0117jau jos lau\u017eyti. Sutar\u0117me, kad atva\u017eiuosiu kit\u0173 met\u0173 prad\u017eioj.<\/p>\n\n\n\n

Per laik\u0105 daug dalyk\u0173 \u012fvyko. Vienas i\u0161 j\u0173, \u2013 mano giminai\u010diai i\u0161 Vilniaus atvyko \u012f Kanad\u0105 aplankyti ir tai buvo gerai. [Kitas dalykas] \u2013 tuo metu Lietuva paskelb\u0117 nepriklausomyb\u0119 ir tapo ne\u012fmanoma atva\u017eiuoti \u012f Lietuv\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Ir dar buvo kita b\u0117da. Kai gyvenau Monrealyje, buvau Monrealio lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s nar\u0117 ir buvau atsakinga u\u017e ry\u0161ius su kitomis grup\u0117mis \u2013 estais, latviais. \u010cia buvo mano tokia sritis. Mes darydavome tokias metines demonstracijas, min\u0117jimus. Tas rei\u0161kia, kad a\u0161 buvau soviet\u0173 juodajam s\u0105ra\u0161e. Ir a\u0161 kai \u0117jau \u012f Soviet\u0173 S\u0105jungos Monrealio konsulat\u0105, kuris apskritai buvo labai draugi\u0161kas, tai konsulas man pasak\u0117, kad b\u0117da yra, kad a\u0161 esu tam juodam s\u0105ra\u0161e ir jis niekaip negali duoti man vizos. Tada a\u0161 para\u0161iau \u012f Lietuv\u0105, gal net skambinau Joanai Misevi\u010dienei, kad negal\u0117siu atvykti, kad negaliu gauti vizos. Ir buvo gan sud\u0117tinga, nes jau buvau prad\u0117jusi u\u017edarin\u0117ti savo gyvenim\u0105 Kanadoje \u2013 baig\u0117si stipendija, atsisakiau buto.<\/p>\n\n\n\n

Bet a\u0161 vis tiek galvojau, kad reikia t\u0119sti m\u016bs\u0173 demonstracijas. Daug kas jau nenor\u0117jo j\u0173 daryti. Latvi\u0173, est\u0173 vir\u0161ininkai sak\u0117, \u2013 mes turim ten ry\u0161i\u0173, mes nenorim. [O a\u0161] galvojau, sovietai bus labai nustebinti, jei nedarysim demonstracijos, nes kiekvienais metais su savo v\u0117liavomis ir plakatais vaik\u0161\u010diojom. Pasakiau latviams ir estams \u2013 darykit kaip norit, a\u0161 darysiu, lietuviai kai kurie ateis. Leiskit man bent paskelbti latviams ir estams, kas nor\u0117s \u2013 ateis. Na, jie susig\u0117dino ir mes dar\u0117m. A\u0161 tur\u0117jau visk\u0105 daryti. Jie nenor\u0117jo, kad j\u0173 vardai oficialiai b\u016bt\u0173 [minimi]. Tur\u0117jau gauti policijos leidim\u0105 ir vis\u0105 kit\u0105. Policija klaus\u0117, \u2013 ar nebus ten joki\u0173 b\u0117d\u0173. Sakiau, \u2013 nors m\u016bs\u0173 bus daugiau negu \u012fprasta, bet nebus joki\u0173 b\u0117d\u0173. Ir i\u0161 sovietin\u0117s pus\u0117s nebus joki\u0173 b\u0117d\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Tuo metu [Kanadoje] apie Lietuvos nepriklausomyb\u0119 jau buvo vie\u0161ai kalbama, Kvebeko pranc\u016bzai labai j\u0105 r\u0117m\u0117. Jie susiejo [Lietuv\u0105] su savo [pad\u0117timi]. Na pavyzd\u017eiui, buvo daug \u017emoni\u0173, kurie r\u0117m\u0117 nepriklausom\u0105 Kvebek\u0105. Ir pavyzd\u017eiui, metro buvo reklama \u2013 \u201eu\u017esiprenumeruok Monrealio laikra\u0161t\u012f \u2013 La Presse\u201c (pagrindinis Monrealio laikra\u0161tis). Ir tada rodo pirm\u0105j\u012f [to laikra\u0161\u010dio] puslap\u012f. Ir kok\u012f puslap\u012f jie i\u0161rinko? O gi t\u0105, kur ra\u0161oma, [kad] Lietuva paskelb\u0117 nepriklausomyb\u0119! O metro vaik\u0161to milijonai \u017emoni\u0173 ir mato t\u0105 reklam\u0105. Na supranti, buvo didelis jausmas. Mes nieko nedar\u0117m, kad tas b\u016bt\u0173. Tai buvo i\u0161 j\u0173 pus\u0117s. A\u0161 kalb\u0117jau per radij\u0105 pranc\u016bzi\u0161k\u0105, buvau kvie\u010diama. Tai a\u0161 galvojau, kad ta demonstracija vyks, ir ji bus labai gera. Ir ji buvo labai gera. Ir a\u0161 galvojau, \u2013 na negal\u0117siu va\u017eiuoti \u012f Lietuv\u0105, bet Lietuvoj \u017emon\u0117s dirba ir a\u0161 negaliu nedaryti.<\/p>\n\n\n\n

Kod\u0117l a\u0161 nor\u0117jau va\u017eiuoti \u012f Lietuv\u0105?<\/p>\n\n\n\n

I. S. Nor\u0117jau j\u016bs\u0173 \u0161ito klausti.<\/em><\/p>\n\n\n\n

M. D. Ne d\u0117l Vytauto Did\u017eiojo universiteto. Man tas nebuvo nei \u0161ilta, nei \u0161alta. Man reik\u0117jo, kad b\u016bt\u0173 ka\u017ekas tokio kaip Vytauto Did\u017eiojo universitetas. Man reik\u0117jo va\u017eiuoti su kokiu nors nuolatiniu darbu, man reik\u0117jo darbo. Bet atsimink, kad tuo metu visk\u0105 dar vald\u0117 Soviet\u0173 S\u0105junga. Ir leidim\u0105 atvykti \u012f Lietuv\u0105 a\u0161 gavau per Vilem\u0105. Vilemas (kaip ir jo tas didelis Energetikos institutas) buvo labai svarbus \u017emogus, jis tur\u0117jo didel\u0119 vald\u017ei\u0105 ir a\u0161 buvau kvie\u010diama (a\u0161 dar kur nors turiu t\u0105 lai\u0161k\u0105) dirbti ne Vytauto Did\u017eiojo universitete, o Energetikos institute \u2013 mokinti mokslininkus geresn\u0117s angl\u0173 kalbos, redaguoti straipsnius.<\/p>\n\n\n\n

I. S. Labai gudriai sugalvota.<\/em><\/p>\n\n\n\n

M. D. Ir a\u0161 niekad gyvenime nesu buvus Energetikos institute ir nebuvau. B\u0117da buvo, kad [tuo metu] i\u0161 viso nebuvo leid\u017eiama vykti \u012f Lietuv\u0105. Tada jau buvo liepos m\u0117nesio vidurys, a\u0161 v\u0117l band\u017eiau organizuoti savo gyvenim\u0105 Kanadoje.<\/p>\n\n\n\n

Mes tada klausydavome Vilniaus radijo, tod\u0117l, kad jis buvo pasidar\u0119s geras. Man labai naudingas buvo tas laikotarpis Romoje. Jie [Romoje] visus tuos \u017emones Lietuvoje \u017einojo. Tuos auk\u0161tesnius, \u017eymesnius ir jie gal\u0117jo tiesiai pasakyti. A\u0161 atsimenu, kai S\u0105j\u016bdis atsirado ir juos pasiek\u0117 ta \u017einia, jie galvojo, ar d\u0117ti \u012f program\u0105 tok\u012f tiesiog skelbim\u0105, kad atsirado toks S\u0105j\u016bdis. Anks\u010diau buvo [informacija] apie Estijos [Liaudies front\u0105[24]<\/a>]. Ir jie[25]<\/a> galvojo, ir \u017ei\u016br\u0117jo \u012f s\u0105ra\u0161\u0105 \u017emoni\u0173, kurie ten buvo. Propagandinis laikra\u0161tis \u201eGimtasis kra\u0161tas\u201c tur\u0117jo tok\u012f skelbim\u0105, kur buvo para\u0161ytas gal tuzinas vard\u0173 \u2013 kas ten dalyvavo. Lozoraitis ir tas kunigas[26]<\/a> ir jie man sak\u0117: \u2013 Vytautas Landsbergis, jo, geras. \u0160itas \u017emogus \u2013 geras, \u0161itas \u2013 abejotinas, gali b\u016bti \u0161nipas, gali b\u016bti \u2013 ne. Ozolas domisi tokiu dalyku ir taip toliau. Tai jie sako, \u2013 taip, \u010dia bendrai, neblogai. Tai jie gal\u0117jo man tokius dalykus paai\u0161kinti, ko a\u0161 niekad neb\u016b\u010diau \u017einojusi. Matai, jie man visk\u0105 gal\u0117jo i\u0161ai\u0161kinti, kas darosi. Na pavyzd\u017eiui, jie man labai gerai i\u0161ai\u0161kino, kas pasikeit\u0117, kai Brazauskas buvo paskirtas Lietuvos komunist\u0173 partijos sekretoriumi. Apie Brazausk\u0105 jie daug \u017einojo. Ir tada prad\u0117jo \u017ei\u016br\u0117ti \u012f Brazausko kalbas ir sako, \u2013 jis yra ant ribos, jis ne\u017eino \u012f kuri\u0105 pus\u0119 eiti, \u2013 likti su Soviet\u0173 S\u0105junga, ar eiti su kitais. Ir jis dar labai bijojo k\u0105 nors daryti, bet sak\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Tada [Lietuvoje] vyko tie visi dideli mitingai. Mes matydavome, tod\u0117l, kad gaudavome video. Kas nors atve\u017edavo, kai aplankydavo. A\u0161 \u017ei\u016br\u0117jau visus, tai visk\u0105 \u017einojau.<\/p>\n\n\n\n

Tuomet mano tikslas buvo, kad Lietuva i\u0161sivaduot\u0173. Man reik\u0117jo gyventi, man reik\u0117jo tur\u0117ti darb\u0105. Man reik\u0117jo kokio nors legalaus [darbo]. Vienas dalykas nuva\u017eiuoti \u012f Italij\u0105 ir ten nelegaliai gyventi 2\u20133 metus, bet yra visai kitas dalykas, bandyti tai daryti ten, kas dar i\u0161 tikr\u0173j\u0173 buvo Soviet\u0173 S\u0105junga. Lietuva buvo paskelbus [nepriklausomyb\u0119], bet jos niekas dar nepripa\u017eino.<\/p>\n\n\n\n

1990 m. liepos m\u0117nes\u012f man paskambino mano motina (jai paskambino [ka\u017ekas] i\u0161 Toronto) ir prane\u0161\u0117, \u2013 v\u0117l duoda leidimus, Toronte Soviet\u0173 S\u0105jungos konsulas jau duoda [leidimus]! A\u0161 tada b\u0117gte, b\u0117gau \u012f t\u0105 Monrealio konsulat\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Nors sakiau, kad jie buvo draugi\u0161ki, bet reikia atsiminti, kaip ten buvo. \u012eeini \u012f kambar\u012f ir ten nebuvo jokio \u017emogaus, buvo toks kaip sietas, kur\u012f pakeldavo ir kalb\u0117davo arba kartais buvo kalbama per garsiakalb\u012f. Nebuvo jokio artimesnio ry\u0161io. Bet a\u0161 jau buvau truput\u012f, negalima sakyti, kad susidraugavus, bet pralau\u017eus pirmus ledus. Kai buvo m\u016bs\u0173 didel\u0117s demonstracijos prie\u0161 [soviet\u0173 konsulato] duris, tuomet konsulas mus pakviet\u0117 ateiti vidun. Ir visi lietuviai, latviai, estai sak\u0117, \u2013 neikit, neikit.<\/p>\n\n\n\n

I. S. Nei\u0161leis.<\/em><\/p>\n\n\n\n

M. D. Taip, bet a\u0161 su Ar\u016bnu Sta\u0161kevi\u010diumi, kuris tuo metu buvo Monrealio lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s pirmininkas, nu\u0117jome. Ir kalb\u0117jom\u0117s su konsulu. Ir buvo gana ai\u0161ku \u2013 visi tie, kurie dirbo konsulate, baisiai nor\u0117jo, kad Gorba\u010diovo laikai t\u0119st\u0173si, nes jie nor\u0117jo poky\u010di\u0173. Ir ar Lietuva spruks, ar nespruks, jiems nebuvo labai svarbu. Nebuvo, kad jie mums simpatij\u0105 jaut\u0117, bet jiems r\u016bp\u0117jo kiti dalykai. [1990 m. liep\u0105], kai a\u0161 antr\u0105 kart\u0105 nu\u0117jau \u012f [Soviet\u0173 S\u0105jungos konsulat\u0105], a\u0161 kalb\u0117jausi su pa\u010diu konsulu. Ir jis pasak\u0117, \u2013 taip, \u2013 i\u0161duodu viz\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Tur\u0117jau [skristi] su Aeroflotu[27]<\/a>. Aeroflot buvo labai nemaloni organizacija. Bet kadangi tur\u0117jau tiksl\u0105, man atrod\u0117 labai gerai.<\/p>\n\n\n\n

A\u0161 neketinau eiti \u012f politik\u0105, a\u0161 neketinau \u012fsijungti \u012f S\u0105j\u016bd\u012f ar va\u017eiuoti \u012f Vilni\u0173. A\u0161 nenor\u0117jau va\u017eiuoti \u012f Vilni\u0173. Kaune man visai tiko ir a\u0161 galvojau, kad mes i\u0161eiviai neturim ki\u0161ti galv\u0173 per auk\u0161tai. \u0160itas reikalas, \u0161itas tvarkymas turi b\u016bti pa\u010di\u0173 lietuvi\u0173. Jie visk\u0105 daro, o mes galim tik pad\u0117ti, jeigu galim. Galim duoti patarim\u0173. Bet kaip kiti [i\u0161eiviai], pavyzd\u017eiui, va\u017eiavo tiesiai \u012f Vilni\u0173 ir gavo ten viet\u0173, ir s\u0117d\u0117jo ten kabinetuose su [Lietuvos lietuviais], man tai atrod\u0117 netinkamas kelias. A\u0161 ir su t\u0117vu daug kalb\u0117jau [\u0161ia tema], ir mes man\u0117m, kad \u010dia yra blogai. \u010cia yra ki\u0161imasis. Mes ki\u0161am savo vertybes jiems ir \u010dia nieko nebus i\u0161 to. Mes galim b\u016bti naudingi ir mes buvom naudingi kaip kalbininkai, bet svarbiau buvo \u012fdarbinti Lietuvos kalbininkus.<\/p>\n\n\n\n

Jie tur\u0117jo ir savo \u017eurnalist\u0173 ir jau mat\u0117si i\u0161 toki\u0173 laikra\u0161\u010di\u0173 kaip \u201eKomjaunimo tiesa\u201c, kuri tada pakeit\u0117 pavadinim\u0105 ir pasidar\u0117 \u201eLietuvos rytu\u201c, kad dalykai keit\u0117si. \u0160itai matydavo [bi\u010diuliai] Romoje ir a\u0161 jau pati gal\u0117jau pasteb\u0117ti, kad \u0161itas straipsnis jau yra kitoks. Ir dalykai prad\u0117jo keistis \u2013 buvo vie\u0161\u0173 pasisakym\u0173 u\u017e Lietuvos nepriklausomyb\u0119, jau viskas \u0117jo ta linkme.<\/p>\n\n\n\n

Man atrod\u0117, kad didelis darbas bus pakeisti \u017emoni\u0173 m\u0105stym\u0105. Ir universitetas tam bus labai gera vieta \u2013 a\u0161 dirbsiu su studentais, studentai yra jaunimas. Jaunimas, kuris paskui eis \u012f svarbius darbus. A\u0161 niekad gyvenime nekalb\u0117jau su studentais apie politik\u0105. \u010cia b\u016bt\u0173 nes\u0105\u017eininga. Bet jie \u017einojo mano [pozicij\u0105].<\/p>\n\n\n\n

Dirbti universitete a\u0161 visai nenor\u0117jau, b\u016bti mokytoja man nepatiko. Man labai nepatiko, bet kai a\u0161 dirbau Romoj angl\u0173 kalbos mokytoja, man prad\u0117jo truput\u012f labiau patikti [dirbti] su \u017emon\u0117ms. Truput\u012f pripratau prie to.<\/p>\n\n\n\n

K\u0105 man gaila buvo palikti Kanadoje? Gailiausia buvo palikti istoriko darb\u0105. Tas buvo labai gaila. Ir kitas dalykas buvo \u2013 a\u0161 neatva\u017eiavau ant kiek laiko, a\u0161 atva\u017eiavau ant visados.<\/p>\n\n\n\n

I. S. I\u0161 karto jau buvote nusprendusi, kad atva\u017eiuojate visam laikui?<\/em><\/p>\n\n\n\n

M. D. Kaip gyvenau Italijoje, jau buvau nusprendusi t\u0105 daryti kaip nors. Atva\u017eiavau \u012f Lietuv\u0105 ir dalykai [savaime] \u0117josi. A\u0161 neb\u016b\u010diau atva\u017eiavusi, jei Lietuva b\u016bt\u0173 likusi sovietin\u0117.<\/p>\n\n\n\n

T\u0105 pirm\u0105 kart\u0105, kai aplankiau Lietuv\u0105 1989 m., a\u0161 tur\u0117jau va\u017eiuoti per Maskv\u0105. Mano pusseser\u0117 Kanadoje (Kanados piliet\u0117, gimus Kanadoje) dirbo Kanados ambasadoje konsule, viena i\u0161 konsuli\u0173. Ir a\u0161 gal\u0117jau apsistoti pas j\u0105, kas anks\u010diau buvo draud\u017eiama. Tur\u0117jau vis tiek mok\u0117ti u\u017e vie\u0161but\u012f, bet vis tiek gal\u0117jau pas j\u0105 apsistoti. Ji pakviet\u0117, \u2013 apsistok kelet\u0105 dien\u0173, bus \u012fdomu. Ir tada ambasadorius su manim kalb\u0117josi, klaus\u0117, \u2013 kaip, kas ten vyksta Lietuvoj, kas darosi. A\u0161 sakiau, \u2013 kad lietuviai nesustos, jie sieks [nepriklausomyb\u0117s]. [Kanadie\u010diai] tuo buvo labai nepatenkinti, nes nenor\u0117jo kenkti Gorba\u010diovui. Labai nenor\u0117jo. Bet jiems buvo nepatogu, nes Kanada niekados nepripa\u017eino Lietuvos [okupacijos]. Kanadie\u010diai man\u0117, kad [procesai vyksta] per greitai, nepatogiai. Ambasadoriaus nuomone, \u2013 jeigu Gorba\u010diovas dings, tuomet vald\u017ei\u0105 u\u017eims generolai. A\u0161 galvojau, \u2013 Dieve, \u2013 ko jie mokina tuos ambasadorius! A\u0161 sakiau, \u2013 Soviet\u0173 S\u0105jungoj ne generolai, bet partija turi didel\u0117s reik\u0161m\u0117s. Partijos auk\u0161\u010diausi \u017emon\u0117s yra svarb\u016bs. Generolai darys taip, kaip jiems bus pasakyta. Jis tuo netik\u0117jo. Bet a\u0161 \u017einojau, kad taip yra.<\/p>\n\n\n\n

Mane labai nustebino Maskva \u2013 tikrai nustebino. A\u0161 va\u017eiavau su savo pussesere, mums dav\u0117 i\u0161 ambasados \u0161ofer\u012f ir ma\u0161in\u0105 ir mes \u010dia \u2013 ten va\u017eiavom. Skurdas, skurdokas vaizdas. Pastatai prie Raudonosios aik\u0161t\u0117s, o jie yra svarb\u016bs \u2013 valstybiniai, vald\u017eios pastatai, o kai kuri\u0173 langai netur\u0117jo stiklo, buvo u\u017ekalta su [lentomis]. Na atsipra\u0161au, kas \u010dia yra? \u012eeini \u012f parduotuves \u2013 nieko n\u0117ra. Ilgos eil\u0117s. Ve\u017e\u0117 mane \u012f taip vadinam\u0105 turg\u0173. O a\u0161 buvau buvus turguj Lietuvoj, tai Maskvoje, pagal mano akis, visai ne turgus. Ten beveik nieko nebuvo. \u017dmon\u0117s vaik\u0161\u010diojo su mai\u0161ais, nes galvojo, kad gal k\u0105 nors pavyks dar nusipirkti. A\u0161 tada pagalvojau, \u2013 \u0161ita imperija gri\u016bva ir ji gri\u016bva d\u0117l ekonomini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Daugiausia imperijos gri\u016bva d\u0117l ekonomini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 ir \u010dia buvo tipi\u0161kas pavyzdys. Anks\u010diau kaip b\u016bdavo, pavyzd\u017eiui, rom\u0117n\u0173 imperija, \u2013 trukdavo ilgai kol gri\u016bdavo, o dabartiniais laikais viskas vyksta daug grei\u010diau. Mes nelabai tik\u0117jome Gorba\u010diovu, bet mes pasteb\u0117jome, kad jis dar\u0117 labai dideli\u0173 nuolaid\u0173 [Vakarams] ir jis nor\u0117jo palaikyti ry\u0161ius. Ir mes sak\u0117me, \u2013 jis \u017eino, kad ekonomin\u0117 pad\u0117tis yra labai bloga, nepataisomai bloga. Ir taip ir buvo. Ir tod\u0117l jie [sovietai] griuvo. Buvo ai\u0161ku, kad jie grius, jie tikrai grius, ta\u010diau kartais gri\u016bvanti imperija gali b\u016bti pavojinga, kaip pastatas, kuris gri\u016bva tau ant galvos. Tik\u0117jau, kad Lietuva, Latvija, Estija kaip nors i\u0161lys, i\u0161spruks. Bet a\u0161 tada sakiau, \u2013 bus auk\u0173, nebus be kraujo, tod\u0117l, kad Soviet\u0173 S\u0105junga ne toks dalykas.<\/p>\n\n\n\n

Kai po met\u0173 v\u0117l atvykau \u012f Lietuv\u0105, pasteb\u0117jau, kad viskas buvo pasikeit\u0119 Kaune. Atmosfera buvo visi\u0161kai kitokia. Kai buvau 1989 m., tai \u017emon\u0117s buvo d\u017eiaugsmingi, dainuojantys, visi lietuviai jaut\u0117si labai gerai, vaik\u0161\u010diodavo i\u0161keltomis galvomis, su mumis [atvykusiais] kalb\u0117davo labai laisvai, kiti va\u017eiuodavo \u010dia\u2013ten. Jau organizavo savo gyvenim\u0105, galvojo, kad viskas eina gerai. O 1990 m. visur buvo jausti baim\u0117, buvo did\u017eiul\u0117 baim\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Kai namo va\u017eiuodavau troleibusu ir \u017emon\u0117se, kurie s\u0117d\u0117davo troleibuse, mat\u0117si baim\u0117. \u010cia buvo ne tik asmeni\u0161kas r\u016bpestis d\u0117l maisto ar kit\u0173 dalyk\u0173 tr\u016bkumo, nors Lietuvoj nebuvo tokia didel\u0117 b\u0117da d\u0117l maisto kaip Maskvoj, bet buvo baim\u0117. Visi klaus\u0117 radijo, visi \u017ei\u016br\u0117jo televizij\u0105. Ryte, nors man nepatikdavo anksti keltis, a\u0161 nueidavau \u012f spaudos kiosk\u0105 ir stov\u0117davau eil\u0117j, nes kitaip negal\u0117davai nupirkti laikra\u0161\u010di\u0173. Viskas b\u016bdavo [greit] i\u0161parduodama. Ir a\u0161 pirkdavau beveik visus, ne tik t\u0105 \u201eLietuvos ryt\u0105\u201c \u2013 \u201eKomjaunimo ties\u0105\u201c, bet visk\u0105, visk\u0105, visk\u0105. Tada gr\u012f\u017edavau namo, skaitydavau. V\u0117liau nune\u0161davau \u012f universitet\u0105, kitiems duodavau. Visi mes dalindavom\u0117s vienas su kitu. Ir universitete buvo \u017emoni\u0173, kurie sak\u0117 man, a\u0161 ne\u017einau, kod\u0117l man sak\u0117, \u2013 gal tod\u0117l kad a\u0161 i\u0161 u\u017esienio, kad man reikia i\u0161va\u017eiuoti, jei tik b\u016bt\u0173 galima \u2013 i\u0161va\u017eiuoti kol dar galiu. Tod\u0117l, kad bus baisus dalykas, kai Soviet\u0173 S\u0105junga<\/p>\n\n\n\n

I. S. Sugr\u012f\u0161?<\/em><\/p>\n\n\n\n

M. D. kad nebuvo niekur i\u0161\u0117j\u0119. Reikia atsiminti, kas mane truput\u012f trikd\u0117, kad Kaune buvo soviet\u0173 kari\u0173. Jie buvo jauni ir jie buvo apsireng\u0119 kaip kariai ir kartais vaik\u0161\u010diodavo Laisv\u0117s al\u0117ja su savo ma\u017eais kala\u0161nikovais (tokiais ma\u017eiukais), stabdydavo \u017emones ir tikrindavo j\u0173 dokumentus. \u017dmon\u0117s d\u0117l to nelabai jaudinosi, bet man jie buvo truput\u012f bais\u016bs. A\u0161 nebuvau pripratusi.<\/p>\n\n\n\n

Kai eidavau \u012f pa\u0161t\u0105 ir lipdavau \u017eemyn, ten, kur i\u0161duodavo siuntinius (t\u0117vai si\u0173sdavo vis siuntinius) kartais tuos kareivius ten sutikdavau. Ir vien\u0105 kart\u0105 a\u0161 nu\u0117jau \u017eemyn ir taip jau pasitaik\u0117, kad ten stov\u0117jo eil\u0117 t\u0173 jaun\u0173 kari\u0173. Ir a\u0161 galvojau, kad reikia apsisukti ir i\u0161eiti ir gr\u012f\u017eti atgal kit\u0105 kart\u0105, bet \u017ei\u016briu, \u2013 laiptais ateina j\u0173 dar kokie \u0161e\u0161i. Irgi laukia.<\/p>\n\n\n\n

I. S. Nejauku?<\/em><\/p>\n\n\n\n

M. D. Mane beveik panika ap\u0117m\u0117 \u2013 man suspaud\u0117 \u0161ird\u012f. Jie su savo ginklais. Ir tada, stov\u0117dama ten, a\u0161 galvoju, \u2013 jie yra vaikai. Jie buvo vaikai. Jie buvo mano student\u0173 am\u017eiaus. Jie buvo \u0161auktiniai, 18 met\u0173, nors kai kurie atrod\u0117 daug jaunesni. Jie stovi eil\u0117j ir gauna kok\u012f ma\u017e\u0105 paket\u0117l\u012f. Vienas, kitas net bu\u010diuoja t\u0105 paket\u0117l\u012f, kur\u012f jiems mama \u012fd\u0117davo. Ne tod\u0117l, kad ten bus kavos, kuri\u0105 a\u0161 gaudavau, bet tod\u0117l, kad jie labai pasiilgdavo savo [nami\u0161ki\u0173]. Ir jiems buvo baisu b\u016bti Kaune. Ir jie m\u016bs\u0173 bijojo \u0161iek tiek. \u017dmon\u0117s bandydavo juos paguosti, kad jiems nieko neatsitiks. Bet buvo vis tiek toks nejaukus jausmas, buvo tokia blokada savoti\u0161kai. D\u0117l visoki\u0173 preki\u0173. Patalpose s\u0117d\u0117davome su paltais. Ir kai \u0117jo ruduo, \u012ftampa vis augo. Ir bendras jausmas buvo, kad jie [sovietai] staigiai ateis \u2013 griebs, are\u0161tuos visus i\u0161 S\u0105j\u016bd\u017eio (a\u0161 su Kauno S\u0105j\u016bd\u017eiu tur\u0117jau \u0161iek tiek ry\u0161i\u0173). Galvojome, kad taip gali atsitikti per Kal\u0117das ar Naujus metus. Kai buvo K\u016b\u010dios, a\u0161 buvau pas giminai\u010dius ir mes, kaip visi, pastat\u0117me lange \u017evak\u0119. Tai buvo \u017eenklas, kad mes dar esame. Ir visur mirg\u0117jo tos \u017evakut\u0117s. Ir buvo tikrai nejaukus jausmas. Supratome, kad jeigu ateis are\u0161tuoti, \u017emoni\u0173 paimti, tai bus pasiprie\u0161inimas, tada gal bus ir mir\u010di\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Buvo pirmas sausio m\u0117nuo, kada universitetas nedirbo, nes r\u0117m\u0117si kita programa ir [mokslo metus] prad\u0117jo anks\u010diau. Tada dalykai klost\u0117si gan blogai. S\u0105j\u016bdis kviet\u0117 \u017emones, organizavo juos. \u017dmon\u0117s i\u0161 \u012fvairi\u0173 miest\u0173 va\u017eiuodavo ir stov\u0117davo aplink Auk\u0161\u010diausi\u0105j\u0105 Taryb\u0105 ir prie kit\u0173 pastat\u0173. Tai tada a\u0161 buvau \u010dia [Kaune], o Avi\u017eienis[28]<\/a> tuo metu buvo i\u0161va\u017eiav\u0119s, ding\u0119s. O prorektorius Kaminskas[29]<\/a> visk\u0105 dar\u0117. Sutikau j\u012f tuo metu kaip ne\u0161\u0117 visokius Universiteto dokumentus \u012f savo ma\u0161in\u0105 ir ketino namuose pasl\u0117pti. Tuo metu jau buvo nemalonum\u0173 \u2013 buvom gav\u0119 i\u0161 Maskvos nurodym\u0105, kad negalime likti pastate Daukanto gatv\u0117je, kur\u012f Universitetas teis\u0117tai nuomojosi i\u0161 buvusios komunist\u0173 partijos. (Anks\u010diau ten buvo polit\u0161vietimo r\u016bmai). Kai sutikau Kaminsk\u0105, jis klaus\u0117, \u2013 tai tu dar esi [nei\u0161vykusi]? [Anks\u010diau] buvo skambinama visiems universiteto u\u017esienie\u010diams ir organizuojamas j\u0173 i\u0161va\u017eiavimas \u2013 ar per Ryg\u0105, ar per Latvij\u0105 ar per Estij\u0105. A\u0161 neatsimenu, bet universitetas \u017ead\u0117jo nuve\u017eti mus ten. A\u0161 atsisakiau ir net buvau pikta, nes atvykau \u012f Lietuv\u0105 ne tam, kad i\u0161va\u017eiuo\u010diau. A\u0161 jam [juokaudama] sakiau, \u2013 pagalvok kaip bus gerai, kai gul\u0117s negyva u\u017esieniet\u0117, \u012f visus laikra\u0161\u010dius \u012fd\u0117s. Bet daug kas i\u0161va\u017eiavo, labai daug kas i\u0161va\u017eiavo, nes i\u0161 tikr\u0173j\u0173 labai bijojo. A\u0161 nebijojau. Jeigu matau prie\u0161 akis k\u0105 nors su ginklu, tuomet bijau, bet taip sau, abstrak\u010diai, a\u0161 nebijojau.<\/p>\n\n\n\n

\u012e Vilni\u0173 buvo kvie\u010diami \u017emon\u0117s ir i\u0161 Kauno. [Ir a\u0161 va\u017eiavau.] Kai va\u017eiavome autobusu \u012f Vilni\u0173, vairuotojas klaus\u0117 radijo. Mes u\u017estrigome \u2013 nejuda, nejuda visi\u0161kai, vairuotojas klauso radij\u0105, visi visi\u0161kai tyli. Sausakim\u0161a, bet n\u0117 vieno garso negird\u0117ti. Tik radijas.<\/p>\n\n\n\n

Tuo metu, kai [sovietai] u\u017e\u0117m\u0117 Spaudos ir televizijos r\u016bmus, o mes buvome visai netoli. Pra\u0161\u0117me ir vairuotojas mus i\u0161leido. Mes b\u0117gome \u012f t\u0105 kaln\u0105, \u0117jome \u017eemyn. Ten stov\u0117jo ginkluoti kariai, \u017emon\u0117s man sak\u0117, kad \u010dia buvo saugumie\u010diai. A\u0161 neb\u016b\u010diau gal atskyrusi, bet man sak\u0117, kad \u010dia ne kariuomen\u0117, o saugumie\u010diai. Ir buvo matyti kraujo, nes ten buvo su\u017eeistas vienas \u017emogus. Ir stov\u0117jo \u017emoni\u0173. Tada a\u0161 va\u017eiavau pas savo giminai\u010dius, kurie gyveno Lazdynuose, netoli bok\u0161to.<\/p>\n\n\n\n

Prie bok\u0161to jau buvo nu\u0117j\u0119s vienas i\u0161 m\u016bs\u0173 giminai\u010di\u0173. T\u0105 nakt\u012f[30]<\/a> a\u0161 miegojau salone, kur stov\u0117jo televizorius. Vidury nakties [giminai\u010diai] mane pabudino, nes i\u0161girdo \u0161audymus prie bok\u0161to, \u012fjung\u0117 televizori\u0173 ir a\u0161 ma\u010diau tuos paskutinius momentus, kaip [Egl\u0117 Bu\u010delyt\u0117[31]<\/a>] prane\u0161\u0117, kad [soviet\u0173 desantininkai] jau yra viduj. Ir tada ma\u010diau tas rankas, visk\u0105 ir tada nutrauk\u0117 transliacij\u0105.<\/p>\n\n\n\n

I\u0161\u0161okau i\u0161 lovos ir sakau, \u2013 mums reikia eiti ten kaip nors. Buvo \u0161alta. Apsireng\u0117me, bet kaip nueisime prie to bok\u0161to? Mano giminai\u010diai sak\u0117, \u2013 galime eiti p\u0117sti. Truks pusantros valandos, bet nueisime. Kai mes i\u0161\u0117jome, j\u0173 kaimynai \u0117jo, b\u0117go \u017eemyn, nes, j\u0173 s\u016bnus bud\u0117jo prie bok\u0161to. Ir kaip mes visi \u012flipom \u012f j\u0173 t\u0105 ma\u017e\u0105 ma\u0161in\u0117l\u0119? M\u016bs\u0173 buvo apie 8 \u017emones. A\u0161 ir dabar galvoju, \u2013 na ne\u012fmanoma. A\u0161 ir mano dvi pusseser\u0117s ka\u017ekaip \u012fsigr\u016bdome. Tet\u0105 palikom kaip ry\u0161inink\u0119, nes mano kita pusseser\u0117 buvo [ne namie]. Ir nuva\u017eiavome. Ma\u0161in\u0105 palikome pap\u0117d\u0117je ir ten jau buvo gird\u0117ti visoki\u0173 nemaloni\u0173 gars\u0173, mat\u0117me, kaip i\u0161va\u017eiuoja greitoji. Ir \u017emon\u0117s kalb\u0117jo, \u2013 jau \u017euvo \u017emoni\u0173. Man rodos, tada sak\u0117, \u2013 \u017euvo 10.<\/p>\n\n\n\n

Einant prie bok\u0161to, stov\u0117jo labai daug autobus\u0173, nes \u010dia buvo autobusai, su kuriais \u017emon\u0117s atva\u017eiavo i\u0161 \u012fvairi\u0173 [Lietuvos] viet\u0173 stov\u0117ti aplink t\u0105 bok\u0161t\u0105. Lipdami auk\u0161tyn, galvojame \u2013 paie\u0161kosime mano pusseser\u0117s vyro. Ne\u017einojome, k\u0105 daryti. Ir matome, \u017eemyn atva\u017eiuoja tankas, toks nedidelis tankas, saky\u010diau, \u2013 ma\u017eiukas tankas.<\/p>\n\n\n\n

I. S. Gal BTR\u2013as, \u0161arvuotis?<\/em><\/p>\n\n\n\n

M. D. Bet kaip tikras tankas. Ir jis taip truput\u012f va\u017eiuoja, truput\u012f sustoja. Taip labai keistai. Ir tada jis tiesia savo [vamzd\u012f] \u012f mus. Girdime, kad \u0161audo. Ir toks vyras, kuris stov\u0117jo \u0161alia man\u0119s, sak\u0117 \u2013 \u010dia tu\u0161ti [\u0161oviniai]. A\u0161 pagalvojau, \u2013 vienu metu tu\u0161ti, kitu metu \u2013 ne tu\u0161ti. Ir a\u0161 sakiau, \u2013 kuo grei\u010diau [b\u0117kime]. Ir a\u0161 su pusseser\u0117mis, ir visais tais \u017emon\u0117mis [\u0117m\u0117me b\u0117gti]. Nors nesu labai mikli ar atleti\u0161ka, bet per\u0161okau toki\u0105 gyvatvor\u0119 ir atsid\u016briau jau kitoj pus\u0117j. O mano pusseser\u0117 Viktorija Daniliauskait\u0117, kuri yra meninink\u0117 ir negyvena \u0161iame tikram pasaulyje, vis stovi ir \u017ei\u016bri, ir sako, \u2013 kaip \u012fdomu. Vaizdas tikrai buvo \u012fdomus. Buvo tamsu, o tankas atva\u017eiuoja. Buvo labai keistas, labai keistas jausmas. O tada jis prad\u0117jo su tuo vamzd\u017eiu dau\u017eyti autobusus, o juose visur s\u0117d\u0117jo vairuotojai. Vamzd\u017eiu beveik visai sudau\u017e\u0117 vieno autobuso lang\u0105, o vairuotojas vos sp\u0117jo i\u0161\u0161okti i\u0161 kitos pus\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

A\u0161 sakiau, \u2013 mums n\u0117ra k\u0105 [\u010dia] daryti, \u2013 einam prie Auk\u0161\u010diausiosios Tarybos. \u0116jom \u017eemyn, klaus\u0117m \u017emoni\u0173 ir ka\u017ekas mus nuve\u017e\u0117. Tenais buvo li\u016bdna \u2013 buvo daug \u017emoni\u0173, mes vaik\u0161\u010diojome aplink. Buvo \u0161alta ir per garsiakalbius gird\u0117davome kalbas i\u0161 Auk\u0161\u010diausiosios Tarybos. Gird\u0117jau Vytauto Landsbergio bals\u0105 ir dar kit\u0173. Jie svarst\u0117, \u2013 ar mes nutur\u0117tume pasakyti \u017emon\u0117ms nueiti. Mes [Auk\u0161\u010diausioji Taryba] liekame \u010dia, o jie nueina.<\/p>\n\n\n\n

Pagalvojau, \u2013 kvailyst\u0117 did\u017eiausia. Mes niekur neinam. Ir visi buvo taip buvo pasiry\u017e\u0119. Kai kalb\u0117jome su pusseser\u0117mis, tai a\u0161 sakiau, \u2013 k\u0105 mes galime daryti? Kovoti mes negalime. Raginau, \u2013 stov\u0117sim taip, bent b\u016bsim liudininkai. Jeigu juos [Auk\u0161\u010diausi\u0105j\u0105 Taryb\u0105] suims ir i\u0161ves, mes liudysime, kad jie nepab\u0117go; jeigu juos nu\u017eudys, mes gal\u0117sime tai paliudyti. Ir tada mes sutar\u0117me, kad jeigu bus toks puolimas, mes sutiksime prie netoli buvusios ba\u017eny\u010dios.<\/p>\n\n\n\n

Prie m\u016bs\u0173 pri\u0117jo vienas vyras ir pasak\u0117, kad moterys tur\u0117t\u0173 i\u0161eiti. Tai a\u0161 j\u012f labai i\u0161koliojau. Moterys yra daug geriau \u0161ituo atveju negu vyrai. Buvo \u017eurnalist\u0173 i\u0161 u\u017esienio. A\u0161 sakau, moter\u0173 buvimas \u010dia tur\u0117s didesn\u012f poveik\u012f. Kadangi organizavau toki\u0105 veikl\u0105, \u0161it\u0105 \u017einojau.<\/p>\n\n\n\n

Niekad neu\u017emir\u0161iu \u2013 atva\u017eiavo viena grup\u0117. Autobusiukas toks gana prastas. I\u0161lipo visa grupel\u0117 i\u0161 kokio ma\u017eo \u017demaitijos miestelio. U\u017emir\u0161au, i\u0161 kurio. Ir jie tada prad\u0117jo dainuoti \u2013 \u201eMarija, Marija\u201c. Niekad taip klaikiai negird\u0117jau t\u0105 [giesm\u0119 giedant] \u2013 jie visai netur\u0117jo bals\u0173. Bet buvo toks momentas.<\/p>\n\n\n\n

Ten po apa\u010dia \u0117jo kelias, ir mes gird\u0117davome, kaip juo va\u017eiuoja sunkve\u017eimiai. Sunkve\u017eimiai vidury nakties. Tie, kurie daugiau apie tokius dalykus supranta, sak\u0117, kad \u010dia ne tankai, \u010dia \u2013 sunkve\u017eimiai yra. Ir gali b\u016bti, kad atve\u017ea i\u0161 kitur [smogikus]. \u017dmon\u0117s kalb\u0117jo, kad bok\u0161t\u0105 [u\u017eimant] visi buvo ai\u0161kiai i\u0161 KGB arba apsvaig\u0119 \u0161iek tiek. Buvo vienas momentas, kai tikrai atrod\u0117, kad jie atva\u017eiuoja. Gird\u0117jom, kad atva\u017eiuoja. Tai tada mes stov\u0117jom tokioj eil\u0117j. Bet jie prava\u017eiavo, dingo, nebesigird\u0117jo. At\u0117jo rytas. I\u0161gyvenom.<\/p>\n\n\n\n

Tada jau galvojom \u2013 autobusai, troleibusai tur\u0117s va\u017eiuoti. Reik\u0117jo gr\u012f\u017eti \u012f Kaun\u0105, nes buvau susitarus susitikti su studentais. Galvojau, jeigu universitetas bus u\u017edarytas, gal\u0117sime pas mane namuose susitikti. Ir a\u0161 tur\u0117jau gr\u012f\u017eti. Jau\u010diausi klaikiai, nes tur\u0117jau slog\u0105. Buvo didel\u0117 sloga. Gr\u012f\u017eom pas tet\u0105 ir a\u0161 i\u0161va\u017eiavau \u012f Kaun\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Va\u017eiuojant \u012f Kaun\u0105 autobuse v\u0117l niekas ne\u0161nek\u0117jo, nei vienas \u017emogus nepasak\u0117 n\u0117 \u017eod\u017eio. Kai atvykome \u012f Kaun\u0105, \u016bpas pasitais\u0117, nes visur buvo pakabinti juodi kaspinai ir Lietuvos v\u0117liavos. Labai daug kur. Tai a\u0161 galvojau, \u2013 gerai.<\/p>\n\n\n\n

Ir tada \u0117jau namo, \u0117jau \u012f universitet\u0105. Universiteto patalpose Daukanto g., b\u016bdavo \u012feini, o ten prad\u017eioje \u2013 r\u016bbin\u0117. Dabar jos ten neb\u0117ra. Ten s\u0117d\u0117davo moteris, kuri pri\u017ei\u016br\u0117davo pastat\u0105. At\u0117jusi papasakojau, kas buvo. O ji, \u017einai, k\u0105 ji dar\u0117? Ji, buvo atne\u0161usi \u012f darb\u0105 tok\u012f metalin\u012f puod\u0105 ir metalin\u012f \u0161auk\u0161t\u0105. Ir sako, jeigu [sovietai] \u012fsiver\u0161, \u2013 tai a\u0161 su \u0161ituo skambinsiu, kad visi \u017einot\u0173. Pagalvojau, kad geras [sumanymas]. Sutikau grupel\u0119 student\u0173, daviau jiems savo duomenis \u2013 telefono numer\u012f ir adres\u0105. Susitar\u0117me, kad jeigu u\u017edarys universitet\u0105, tai pas mane ateis merginos, o berniukai jau tur\u0117s pasisl\u0117pti.<\/p>\n\n\n\n

Bet to neprireik\u0117. Gr\u012f\u017eome \u012f darb\u0105. Vasario m\u0117nes\u012f buvo blogai, nes skland\u0117 visokie gandai, kad ateis ir paims visus berniukus \u012f kariuomen\u0119. Dirbome, man atrodo, tre\u010diam auk\u0161te. Buvome susitar\u0119 kaip elgtis jeigu i\u0161girsime ateinant. A\u0161 i\u0161 vidaus u\u017erakinsiu [auditorijos] duris ir pati i\u0161eisiu \u012f lauk\u0105 kartu su viena kita studente, kuri moka rus\u0173 kalb\u0105. O tuo tarpu berniukai per lang\u0105 turi i\u0161l\u012fsti. Tai buvo toks planas. Tokiomis s\u0105lygomis d\u0117s\u010diau ir \u0117jome pirmyn.<\/p>\n\n\n\n

A\u0161 supratau, kad mes [Lietuva] laim\u0117jom tuo metu, kai kiti labai baiminosi. A\u0161 sakiau, \u2013 mes laim\u0117jome. Taip ir buvo. Kai studijuoji istorij\u0105 ir politik\u0105, \u017einai ir gali interpretuoti dalykus. <\/p>\n\n\n\n

Viskas buvo \u012fdomu.<\/p>\n\n\n\n

Man atrod\u0117, kad Lietuvoj yra daug k\u0105 daryti. Pirmas dalykas, kuris man atrod\u0117 labai svarbus, buvo moter\u0173 [pad\u0117tis]. Kalb\u0117dama su \u017emon\u0117mis, gan svarbiais \u017emon\u0117mis, pasteb\u0117jau mil\u017eini\u0161k\u0105 seksizm\u0105. Ir akademin\u0117je aplinkoje kalb\u0117davo labai negra\u017eiai apie moteris ir bendrai, buvo visoki\u0173 \u0161iurk\u0161tum\u0173. O mano student\u0117s buvo daugiausia moterys, bet buvo ir vyr\u0173. Ir a\u0161 galvoju, reikia po truput\u012f, po truput\u012f \u0161it\u0105 keisti. Ir kaip Kanadoje, at\u0117jo feminizmas ir pakeit\u0117 dalykus. Galvojau, kad Lietuvoje poky\u010diai \u012fvyks grei\u010diau, grei\u010diau ir buvo.<\/p>\n\n\n\n

Buvo [ir daugiau dalyk\u0173], kurie man nepatiko. Man nepatiko alkoholizmas. Na, pavyzd\u017eiui, universitete b\u016bna visokie susitikimai, gimtadieniai \u2013 ir [\u017emon\u0117s] geria rimtai. Ir visus varo gerti dienos metu. O a\u0161 dar turiu paskaitas. Tai man tas atrod\u0117 labai, labai baisu. Ir a\u0161 prie\u0161 tai kalb\u0117davau.<\/p>\n\n\n\n

\u012e Kanad\u0105 aplankyti t\u0117v\u0173 gal\u0117jau nuva\u017eiavau tik po dviej\u0173 met\u0173, nes buvo neai\u0161ku, kaip gal\u0117siu gr\u012f\u017eti, ar gausiu leidim\u0105 gr\u012f\u017eti. Tur\u0117jau laukti iki kol pasidar\u0117 saugiau. Po to jau va\u017eiuodavau reguliariai. Prad\u017eioje va\u017eiuodavau kiekvien\u0105 vasar\u0105, v\u0117liau nutariau va\u017eiuoti ir \u017eiemos metu (sausio m\u0117nes\u012f), nes t\u0117vai dar\u0117si senesni ir supratau, kad ne taip jau ilgai juos tur\u0117siu. T\u0117vai buvo atvyk\u0119 por\u0105 kart\u0173 [\u012f Lietuv\u0105] ir daug kas atvyko.<\/p>\n\n\n\n

Tas pirmas de\u0161imtmetis [po nepriklausomyb\u0117s] buvo sud\u0117tingas, bet \u012fdomus laikotarpis.<\/p>\n\n\n\n

A\u0161 tapau atsakinga u\u017e Kalb\u0173 katedr\u0105. Prad\u017eioj nenor\u0117jo man\u0119s leisti, vadovavo kiti, bet paskui neliko nieko kito, ir a\u0161 buvau. Reik\u0117jo [\u012fd\u0117ti] labai daug darbo, kad vykt\u0173 programa. A\u0161 buvau atsakinga u\u017e visus angl\u0173 kalbos lygius. Tai buvo mil\u017eini\u0161kas darbas. Buvo labai sunku surinkti u\u017etektinai anglist\u0173, nes anglistai i\u0161va\u017eiuodavo, nes gal\u0117davo gauti kitus [darbus]. Buvo baisiai sud\u0117tinga, bet jie buvo labai geri, labai strop\u016bs, [tur\u0117jo] daug id\u0117j\u0173. Paskui kartais atva\u017eiuodavo \u017emoni\u0173 [i\u0161 u\u017esienio] ir tai leisdavo mums pagerinti program\u0105, kas man buvo svarbu.<\/p>\n\n\n\n

Su filologijos programa buvo daug sud\u0117tingiau, nes mes buvome tik trys su laipsniu \u2013 a\u0161, Joana Misevi\u010dien\u0117 ir Dalia Masaitien\u0117. O universitetas b\u016btinai nor\u0117jo, kad tur\u0117tume ir magistro program\u0105. Kartais a\u0161 d\u0117stydavau net tris naujus dalykus per semestr\u0105 ar daugiau. Ir mes netur\u0117jome bibliotekos. Kai va\u017eiuodavau \u012f Kanad\u0105, vis atve\u017edavau daug knyg\u0173. Prakti\u0161kai nieko kito neatve\u017edavau \u2013 tik knyg\u0173 ir kai kuri\u0173 vaist\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Prad\u017eioj buvo sunku. Mes gaudavome \u017emoni\u0173 i\u0161 Skandinavijos, kurie buvo geri d\u0117stytojai, bet s\u0105lygos buvo prastos. Mes gan ilgai netur\u0117jome fotokopijavimo aparato, pri\u0117jimo prie j\u0173. Kaune buvo vienas kitas. Nebuvo knyg\u0173, nebuvo kartais net kreidos. Ir buvo \u0161altoka. Ir vis keisdavosi personalas, tod\u0117l, kad tie, kurie atvykdavo i\u0161 Skandinavijos ar i\u0161 kur kitur, jie atvykdavo tik vieniems metams. Ir tas buvo sud\u0117tinga. I\u0161 darbin\u0117s pus\u0117s irgi buvo sunk\u016bs laikai, bet buvo \u012fdomu.<\/p>\n\n\n\n

Kai \u017emon\u0117s man\u0119s klausdavo, a\u0161 vis sakydavau, kad esu imigrant\u0117, kad atva\u017eiavau ant visados. Ir jie lyg to nesuprasdavo. Jie galvojo, kad mano t\u0117vai labai turtingi, kad a\u0161 turiu labai daug pinig\u0173. A\u0161 bandydavau jiems ai\u0161kinti, kad a\u0161 visai neturiu pinig\u0173. Santaupos, kuri\u0173 a\u0161 truput\u012f tur\u0117jau, visos dingo S\u0105j\u016bd\u017eio laikais. Kai prad\u0117davo atvykti \u017emon\u0117s [i\u0161 Lietuvos] \u2013 Prunskien\u0117[32]<\/a> ir kiti. Jiems reik\u0117jo duoti pinig\u0173. Reik\u0117jo duoti, kad gal\u0117t\u0173 \u010dia va\u017eiuoti ar ten. Ir tie visi pinigai i\u0161nyko. A\u0161 netur\u0117jau n\u0117 cento, tik k\u0105 u\u017edirbdavau. Nors to pilnai u\u017eteko. Tada buvo sunku gauti [\u012fvairi\u0173] dalyk\u0173. Tai giminai\u010diai man labai daug pad\u0117jo. Labai, labai daug pad\u0117jo. Be j\u0173 b\u016bt\u0173 buv\u0119 labai sunku. Net toki\u0173 paprast\u0173 dalyk\u0173 kaip l\u0117k\u0161tel\u0117s nebuvo kur nupirkti.<\/p>\n\n\n\n

I. S. O Jums gi \u012fsikurti reik\u0117jo.<\/em><\/p>\n\n\n\n

M. D. A\u0161 netur\u0117jau patalyn\u0117s, netur\u0117jau rank\u0161luos\u010di\u0173, a\u0161 netur\u0117jau visoki\u0173 dalyk\u0173. Ir taip po truput\u012f juos sud\u0117jau. Toki\u0173 labai paprast\u0173 dalyk\u0173, kuri\u0173 reik\u0117davo, nebuvo \u2013 pavyzd\u017eiui, ra\u0161alo. Visoki\u0173, visoki\u0173 dalyk\u0173. A\u0161 atsive\u017eiau savo spausdinimo ma\u0161in\u0117l\u0119. Ji buvo mechanin\u0117 ir su ta gal\u0117jai spausdinti, bet reik\u0117jo kalk\u0117s. Kalki\u0173 nebuvo nusipirkti. Mano viena giminait\u0117, kuri dirbo tokiam institute, man pa\u0117m\u0117 i\u0161 tenais d\u0117\u017e\u0119 kalki\u0173 ir padovanojo Kal\u0117doms. A\u0161 atidariau \u2013 o, kaip gerai. Tod\u0117l kad mes ir testus tur\u0117jom spausdinti, ir s\u0105ra\u0161us. Viskas buvo labai sud\u0117tinga i\u0161 tos materialin\u0117s pus\u0117s. Bet man buvo \u012fdomu ir vis sugalvodavau i\u0161eit\u012f.<\/p>\n\n\n\n

\u017dmon\u0117s klausia, ar man gerai Lietuvoje. Nesaky\u010diau, kad buvo labai gerai. A\u0161 tikrai to nesaky\u010diau. Pirmiausia, a\u0161 patyriau Lietuvoje, t\u0105 pat\u012f, k\u0105 patyriau Kanadoje \u2013 kad esu u\u017esieniet\u0117, kad a\u0161 nesu [viena i\u0161] j\u0173. Kartais \u017emon\u0117s tiesiog dom\u0117josi, \u0161maik\u0161\u010diai dom\u0117josi, tai t\u0105 a\u0161 galiu suprasti. Kartais jie nor\u0117jo pasirodyti svarbesni ar k\u0105 nors tokio. \u017dmon\u0117s daug ko nesuprato, jie galvojo, kad visi \u017emon\u0117s u\u017esienyje yra turtingi. Mano t\u0117vai tur\u0117jo viso labo nam\u0105. Tur\u0117jo santaup\u0173 \u0161iek tiek, bet namas buvo pagrindinis. Kai jie seno, jie pardav\u0117 t\u0105 nam\u0105 ir su tais pinigais jie nuomojosi but\u0105 tokioj vietoj, kur jais ir \u0161iek tiek r\u016bpinosi. Ir \u010dia buvo viskas, jie netur\u0117jo daugiau pinig\u0173.<\/p>\n\n\n\n

I. S. Tas \u017ei\u016br\u0117jimas \u012f i\u0161eivius, kaip a\u0161 sakau, kaip \u012f mel\u017eiamas karves, yra labai nesmagu.<\/em><\/p>\n\n\n\n

M. D. Pavyzd\u017eiui, kai atvyko Kernagis, tai \u017e\u016btb\u016bt jiems reikia nupirkti video kamer\u0105. O video kamera nebuvo toks pigus dalykas. Mane nustebino, kad jis dr\u012fsta pra\u0161yti. Ir a\u0161 sakiau kitiems, \u2013 neduoti, bet kiti dav\u0117.<\/p>\n\n\n\n

A\u0161 \u017einojau, kad bus \u012fvairi\u0173 toki\u0173 sunkum\u0173, bet galvojau, mes kaip nors pergyvensim. Man buvo blogai antrais ar tre\u010diais metais, kai a\u0161 buvau Lietuvoje \u2013 a\u0161 rimtai susirgau. Man reik\u0117jo operacijos. Tada si\u016bl\u0117 mane operuoti labai greitai \u2013 rytoj. Na, sakiau, \u2013 esu katedros ved\u0117ja ir negaliu taip dingti. Gydytoja sak\u0117, \u2013 gerai, vis tiek nei\u0161eit\u0173, turim kraujo tyrimus padaryti ir visa kita. Tai buvo antradienis. Gydytoja pasak\u0117, \u2013 [operuosime] penktadien\u012f, penktadien\u012f ryt\u0105 turime laiko. Mano chirurg\u0117 buvo labai faina (paskui ji \u0117jo \u012f politik\u0105). Labai gera chirurg\u0117. Tada a\u0161 jau\u010diausi nelabai kaip. Gr\u012f\u017eau i\u0161 tos klinikos ir sustojau \u201eMerkurijuje[33]<\/a>\u201c, kuris buvo kaip tu\u0161\u010dia vieta, bet vis tiek ten kartais b\u016bdavo [preki\u0173]. Ir a\u0161 galvoju, \u2013 man reikia nusipirkti \u0161ilt\u0105 chalat\u0105. A\u0161 visai netur\u0117jau chalato. Nu\u0117jau \u012f \u201eMerkurij\u0173\u201c, nu\u0117jau \u012f t\u0105 skyri\u0173, \u2013 kab\u0117jo vienas chalatas. Vienas. Ir toks visai neblogas, kaip i\u0161 rank\u0161luos\u010dio med\u017eiagos ir ilgas. Nusipirkau j\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Tada skambinau kai kuriems d\u0117stytojams, mes susitikome, sudar\u0117me planus ir tada nuvykau \u012f ligonin\u0119, nes man tur\u0117jo atlikti visoki\u0173 tyrim\u0173 prie\u0161 t\u0105 operacij\u0105. Man par\u016bpino, kad a\u0161 gul\u0117\u010diau ne kokioj bendroj palatoj, bet \u2013 dviviet\u0117je. Tai buvo \u0161iek tiek maloniau. Man ten begulinti at\u0117jo mano chirurg\u0117 ir papra\u0161\u0117 i\u0161versti straipsn\u012f \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105. Buvo angli\u0161kas medicinos straipsnis. A\u0161 sakau, \u2013 gerai, bet \u010dia neturiu net popieriaus. Chirurg\u0117 dav\u0117 popieriaus ant kurio kitos pus\u0117s buvo ka\u017ekas u\u017era\u0161yta. Paskambinau \u012f universitet\u0105 ir pra\u0161iau, kad atne\u0161t\u0173 man mano \u017eodynus ir tada a\u0161 s\u0117d\u0117jau dvi dienas ir ra\u0161iau.<\/p>\n\n\n\n

I. S. Tada netur\u0117jote, kada nervintis.<\/em><\/p>\n\n\n\n

M. D. Na a\u0161 labai lengvai susinervinu. Labai lengvai. Dar\u0117 man t\u0105 operacij\u0105. \u0160iais laikais daro su lazeriu, bet tais laikais dar taip nedarydavo. Tai reik\u0117jo visk\u0105 atidaryti, visk\u0105 i\u0161imti, visk\u0105 v\u0117l \u012fd\u0117ti. Sunki operacija. Mano sesuo \u2013 gydytoja, ji labai supyko, kad negr\u012f\u017eau \u012f Kanad\u0105, kad likau Lietuvoje.<\/p>\n\n\n\n

Sakiau jai, \u2013 jie [Lietuvoje] turi praktikos operuojant, \u017eino k\u0105 reikia daryti. Po operacijos gydytoja persp\u0117jo, kad reikia vengti p\u016bliavimo. Jie tur\u0117jo penicilino, o a\u0161 jam alergi\u0161ka. Sakau, \u2013 a\u0161 alergi\u0161ka penicilinui.<\/p>\n\n\n\n

\u2013 Tai gal kas nors i\u0161 u\u017esienio tau atsi\u0173s.<\/p>\n\n\n\n

Galvoju, \u2013 a\u0161 mirsiu, kol sulauksiu, kol atsi\u0173s. Dvi savaites [u\u017etruks] kol atsi\u0173s. Ir kaip jie atsi\u0173s ir i\u0161 kur jie gaus.<\/p>\n\n\n\n

Bet nep\u016bliavo, tai buvo gerai. Buvo rimta operacija, po to kok\u012f m\u0117nes\u012f negal\u0117jau eiti \u012f darb\u0105 ir kai eidavau, tai eidavau labai atsargiai. Tuo metu kai a\u0161 buvau ligonin\u0117je, \u012fvyko pu\u010das[34]<\/a>. A\u0161 klausiau per radij\u0105 ir galvojau, \u2013 labai gerai. Kai negali vaik\u0161\u010dioti, tai niekur nenub\u0117gsi. Bet kuo daugiau a\u0161 klausiau t\u0105 radij\u0105 ir tas \u017einutes, tuo dar\u0117si ai\u0161kiau, \u2013 [Lietuvos pad\u0117tis] eina \u012f ger\u0105 pus\u0119, eina \u012f ger\u0105 pus\u0119. Ir taip ir \u0117jo \u012f ger\u0105 pus\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Jeigu man\u0119s klaust\u0173, kur nor\u0117\u010diau gyventi. Na ai\u0161ku, kad \u2013 Italijoje. Labai nor\u0117\u010diau.<\/p>\n\n\n\n

I. S. Bet j\u016bs nuva\u017eiuojate kartas nuo karto?<\/em><\/p>\n\n\n\n

M. D. Ne. A\u0161 negal\u0117jau va\u017eiuoti. Pirmiausia, a\u0161 netur\u0117jau pinig\u0173. Visus pinigus, kuriuos tur\u0117jau \u2013i\u0161naudodavau pirkti knygas. A\u0161 netur\u0117jau atsargini\u0173 pinig\u0173. Tas buvo vienas dalykas. Kitas, \u2013 man b\u016bt\u0173 buv\u0119 per skaudu. Bet daugiausia d\u0117l to, kad a\u0161 netur\u0117jau pinig\u0173. T\u0117vai mok\u0117davo u\u017e mano keliones \u012f Kanad\u0105. V\u0117liau a\u0161 pati prad\u0117jau jau mok\u0117ti, kai jie netur\u0117jo daug pinig\u0173. Kiti keliaudavo \u012f Turkij\u0105 ar Egipt\u0105. A\u0161 niekad tam netur\u0117jau pinig\u0173. Tiesiog nebuvo. A\u0161 taupiau pinigus, kad gal\u0117\u010diau va\u017eiuoti aplankyti t\u0117vus, gauti knyg\u0173, daryti fotokopijas bibliotekoj ir t.t.<\/p>\n\n\n\n

Otavos universitete, kur\u012f a\u0161 baigiau, buvo labai gera sistema. Kaip j\u012f baigusi, a\u0161 tur\u0117jau visas teises, gal\u0117jau net knygas i\u0161ne\u0161ti. Kituose universitetuose taip neb\u016bna. Ir a\u0161 padarydavau labai daug fotokopij\u0173 ir gr\u012f\u017edavau su labai daug fotokopij\u0173 ir bazini\u0173 knyg\u0173. Tada nebuvo interneto, nebuvo vis\u0173 t\u0173 dalyk\u0173, nebuvo kaip kitaip. Tai jeigu a\u0161 darydavau dalyk\u0105 i\u0161 angl\u0173 modernizmo, tai ve\u017edavau med\u017eiag\u0105. Jeigu kas nors kitas darydavo i\u0161 ko nors kito, atve\u017edavau med\u017eiag\u0105. Tod\u0117l kad kitaip negal\u0117jo b\u016bti. [Universitetui] siunt\u0117 knygas, pavyzd\u017eiui i\u0161 Amerikos, bet tai buvo seni vadov\u0117liai ir visai ne to dalyko, negal\u0117jome j\u0173 naudoti. Jos netur\u0117jo didel\u0117s naudos. Jeigu atsi\u0173sdavo tikros literat\u016bros, pavyzd\u017eiui, kok\u012f nors roman\u0105, tai \u010dia buvo bent kiek naudos. Bet tos knygos, kurias jie mums atsi\u0173sdavo, mes nieko su jomis negal\u0117jome daryti.<\/p>\n\n\n\n

Mums labai daug pad\u0117jo Norvegija ir kai kurios kitos \u0161alys. Ir kai mes sakydavome, ko mums reikia, jie kartais mums nupirkdavo ir atsi\u0173sdavo. Jie nedarydavo fotokopij\u0173. Fotokopijos buvo draud\u017eiamos, bet mes jas darydavome. Ir labai ilgai mes darydavome vadov\u0117li\u0173 fotokopijas. Ir biblioteka jas i\u0161duodavo.<\/p>\n\n\n\n

I.S. A\u0161 dar prisimenu, kai studijavau, \u2013 b\u016bdavo.<\/em><\/p>\n\n\n\n

M.D. Kai Lietuva pagaliau pasira\u0161\u0117 t\u0105 bendr\u0105 sutart\u012f, mes tur\u0117jome tuos vadov\u0117lius kuo grei\u010diau i\u0161mesti.<\/p>\n\n\n\n

Tai buvo istori\u0161kai \u012fdomus laikotarpis. Kas buvo \u012fdomu, buvo tarsi gr\u012f\u017eti \u012f vaikyst\u0119. Labai daug dalyk\u0173 Lietuvoje, kai a\u0161 atvykau, man primin\u0117 mano ankstyv\u0105 vaikyst\u0119. Na, pavyzd\u017eiui, pienas. Buvo tokios bonkut\u0117s ir ten ant pieno buvo grietin\u0117l\u0117. Taip dar buvo kai a\u0161 gyvenau Monrealyje, kai buvau 4 met\u0173, a\u0161 atsimenu t\u0105. V\u0117liau jau nebuvo toki\u0173 dalyk\u0173. Ir buvo dar visoki\u0173 dalyk\u0173. Vaikai \u017eaisdavo \u017eaidimus, kuriuos a\u0161 atsimenu i\u0161 savo vaikyst\u0117s, kuri\u0173 Kanadoje jau niekas ne\u017eaisdavo. Dingo ta tradicija.<\/p>\n\n\n\n

D\u0117l feminizmo buvo \u012fdomu. Vilniaus universitete jie dar\u0117 tok\u012f centr\u0105. A\u0161 su jais [bendradarbiavau] \u2013 skaitydavau ten paskaitas, kai kuriuos dalykus i\u0161spausdindavau.<\/p>\n\n\n\n

Prad\u017eioj a\u0161 tik i\u0161 literat\u016bros gal\u0117jau ra\u0161yti, spausdinti. I\u0161 istorijos nei\u0161\u0117jo. Tas man buvo gaila. Labai gaila. Ir buvo gaila, kad neleido man d\u0117styti istorij\u0105. Diasporos istorij\u0105 man leido d\u0117styti vien\u0105 ar du kartus ir tada atidav\u0117 kam nors kitam.<\/p>\n\n\n\n

I. S. O kaip manote, kod\u0117l taip atsitiko?<\/em><\/p>\n\n\n\n

M. D. Buvo baim\u0117, buvo m\u016bs\u0173 baim\u0117.<\/p>\n\n\n\n

A\u0161 u\u017e savo knyg\u0105 tur\u0117jau gauti habilitacij\u0105. Ji buvo visai kita tema, mokslin\u0117 knyga, i\u0161leista po doktorant\u016bros. Truko daug met\u0173 kol taip atsitiko. Tada ta komisija buvo labai nustebinta, kod\u0117l neleido anks\u010diau. Na, bet neleido. Buvo \u017emoni\u0173, kurie man\u0119s nem\u0117go. Jie tada tur\u0117jo didel\u0117s vald\u017eios. negal\u0117jau istorijos d\u0117styti, nors buvau pasiruo\u0161usi d\u0117styti, tur\u0117jau med\u017eiagos, tur\u0117jau knyg\u0105. Bet buvo atiduota \u017emogui, kuris nieko ne\u017einojo, i\u0161 poros knygeli\u0173 skait\u0117 tas paskaitas. Tai \u010dia buvo nonsensas! A\u0161 tur\u0117jau daktaro laipsn\u012f, tur\u0117jau straipsni\u0173 i\u0161 i\u0161eivijos [istorijos]. Juos buvau publikavusi Kanadoje ir Amerikoje.<\/p>\n\n\n\n

Buvo bandoma daryti mano gyvenim\u0105 taip nemalon\u0173, kad a\u0161 i\u0161va\u017eiuo\u010diau. Ir tas t\u0119s\u0117si metai i\u0161 met\u0173. A\u0161 labai d\u017eiaugiausi, kad ilgai rektoriumi buvo Kaminskas. Be jo a\u0161 neb\u016b\u010diau i\u0161sigelb\u0117jusi. Jis buvo pragmati\u0161kas ir protingas, ir mat\u0117 dalykus kitaip. Kartais buvo labai sunku. Bet a\u0161 negalvojau, kad bus gerai. Ir a\u0161 negalvojau, kad lietuviai mane priims kaip lietuv\u0119.<\/p>\n\n\n\n

I. S. Ir dabar dar nejau\u010diate, kad Jus priima?<\/em><\/p>\n\n\n\n

M. D. Bet jie labai t\u0105 rodo. Jie labai t\u0105 rodo. Jie sako dalykus visokius. Pavyzd\u017eiui, \u2013 tu, Milda, ne\u017einai, bet \u010dia yra paprotys toks.<\/p>\n\n\n\n

A\u0161 sakau, \u2013 a\u0161 gyvenu \u010dia jau 30 met\u0173.<\/p>\n\n\n\n

\u2013 Ne, ne, ne. Tu nesupranti.<\/p>\n\n\n\n

Ir \u017emon\u0117s [sugr\u012f\u017e\u0119, atvyk\u0119] labai, labai blogai jaut\u0117si.<\/p>\n\n\n\n

\u017dinai, \u017emon\u0117s labai bijo, kad a\u0161 [jiems] pasakysiu, \u2013 j\u016bs buvote komunistai. Jie ir buvo komunistai kai kurie. Jiems labai nepatikdavo, jei a\u0161 sakydavau, \u2013 \u0161itas b\u016bdas ka\u017ek\u0105 daryti yra kaip Soviet\u0173 S\u0105jungoje ir tose kitose \u0161alyse kaip Lenkijoje ir kitur, bet Vakaruose tai taip n\u0117ra. Ir jie tai vertino kaip \u012f\u017eeid\u017eiant\u012f dalyk\u0105, galvojo, kad primenu jiems, kas jie yra. Ir tas jiems kelia ir baim\u0119, ir pykt\u012f. A\u0161 bandydavau to niekad nesakyti, bet kartais tiesiog netur\u0117jau pasirinkimo. Na, pavyzd\u017eiui, studento, kuris ra\u0161\u0117 darb\u0105, naudodamas feministin\u0119 literat\u016bros teorij\u0105, negalima praleisti, jis negali gauti magistro laipsnio. Reik\u0117jo u\u017e visk\u0105 kovoti. Bet buvo ir ger\u0173 dalyk\u0173. Buvo daug ger\u0173 dalyk\u0173. Buvo \u012fdomus gyvenimas, man tas patiko.<\/p>\n\n\n\n

A\u0161 nenor\u0117jau b\u016bti administratore. Dar labiau nei mokytoja, a\u0161 nenor\u0117jau dirbti administracinio darbo. A\u0161 sakiau, padirbsiu 5 metus, o tada jau kas nors kitas [ateis], ta\u010diau nebuvo kam ateiti. \u017dmon\u0117ms truko ilgai, kol jie gaudavo daktaro laipsn\u012f. Va\u017eiavo \u012f u\u017esien\u012f, bet u\u017etrukdavo ilgiau negu tik\u0117josi. Kai pagaliau atsirado dvi kandidat\u0117s \u012f \u0161it\u0105 viet\u0105, nu\u0117jau pas Kaminsk\u0105 ir pasakiau, \u2013 jau i\u0161einu.<\/p>\n\n\n\n

Jis sako, \u2013 negali i\u0161eiti.<\/p>\n\n\n\n

A\u0161 sakau, \u2013 \u017einau, kad sovietiniais laikais i\u0161ne\u0161davo ant ne\u0161tuv\u0173.<\/p>\n\n\n\n

I. S. Geras juokelis.<\/em><\/p>\n\n\n\n

M. D. Na man sakydavo taip, jei esi katedros ved\u0117jas, tai iki grabo. Nebent kiltum auk\u0161\u010diau.<\/p>\n\n\n\n

I. S. Nor\u0117jau paklausti, kaip jums sek\u0117si susitvarkyti reikalus su Lietuvos pilietybe.<\/em><\/p>\n\n\n\n

M. D. Mano t\u0117vas pa\u017einojo daug \u017emoni\u0173, kuriems jis pad\u0117davo, kai \u0161ie buvo atvyk\u0119 \u012f Kanad\u0105, Kai jis atvyko [\u012f Lietuv\u0105], j\u012f tiesiog nuved\u0117 \u012f u\u017esienio reikal\u0173 [ministerij\u0105] ir jam dav\u0117 t\u0105 pilietyb\u0119. Mama niekad negavo. Ji band\u0117 gauti, tur\u0117jo visus popierius, bet nedav\u0117, jos [pra\u0161ym\u0105] atmet\u0117. Kaip ir daugumai, atmet\u0117.<\/p>\n\n\n\n

A\u0161 surinkau visus popierius, tur\u0117jau vis\u0173 keturi\u0173 seneli\u0173 gimimo liudijimus (kad jie gim\u0117 Lietuvoje), tur\u0117jau t\u0117v\u0173 [gimimo liudijimus]. T\u0117vai tur\u0117jo ir lietuvi\u0161kus dokumentus i\u0161 Lietuvos. Jie tur\u0117jo visk\u0105. Pagal \u012fstatymus a\u0161 visk\u0105 tur\u0117jau, bet kai nune\u0161iau t\u0105 kr\u016bv\u0105 popieri\u0173 (buvo didelis mai\u0161as) \u2013 mano pra\u0161ym\u0105 atmet\u0117. Labai nemaloni buvo ta moteris. Laukiamajame s\u0117d\u0117jome kokie 8, buvo skirtingi atvejai. Ir \u017emon\u0117s sak\u0117, \u2013 labai baisi [tarnautoja] ir nieko neduoda. Ji, \u2013 sako,\u2013 yra rus\u0117.<\/p>\n\n\n\n

\u2013 Nu gal ji ir rus\u0117, bet Lietuvos rus\u0117, \u2013 sakau.<\/p>\n\n\n\n

\u2013 Taip, \u2013 Lietuvos rus\u0117.<\/p>\n\n\n\n

\u2013 Ar sakai, kad komunist\u0117?<\/p>\n\n\n\n

\u2013 Gal vienu laiku ir buvo, bet dabar tai ne. \u010cia ne tas. Ji nem\u0117gsta \u017emoni\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Ten buvo tokie du vyrai, kurie dar tarybiniais laikais i\u0161va\u017eiavo studijuoti \u012f \u010cekij\u0105, v\u0117liau ten dirbo. (Tada buvo leid\u017eiama tokius dalykus, tokioms draugi\u0161koms respublikoms). Ir jie susirado \u017emonas [\u010cekijoje], bet nor\u0117jo gauti ir Lietuvos pilietyb\u0119. Jie gal\u0117jo gauti \u010cekijos pilietyb\u0119, bet nor\u0117jo ir savo \u2013 Lietuvos. Jie ir gim\u0117, ir augo [Lietuvoje], ir visus dokumentus tur\u0117jo. Bet ne, nedav\u0117 jiems. Ir jie nebuvo vieninteliai. A\u0161 gird\u0117jau daug toki\u0173 atvej\u0173.<\/p>\n\n\n\n

[Ta tarnautoja] sak\u0117, \u2013 man reikia toki\u0173 ir toki\u0173 popieri\u0173. A\u0161 gavau dar daugiau popieri\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Kalb\u0117jausi su tokia pa\u017e\u012fstama \u017eurnaliste, kuri lank\u0117si Kanadoje ir mano t\u0117vas jai daug pad\u0117jo, ve\u017e\u0117 daug kur. Ji buvo labai maloni ir a\u0161 su ja susitikau, kaip buvau Lietuvoje. Vien\u0105 dien\u0105 vasaros metu ji man skambina ir sako:<\/p>\n\n\n\n

\u2013 Milda, ar turi visus tuos popierius d\u0117l pilietyb\u0117s? Griebk visk\u0105. A\u0161 atva\u017eiuoju su vyru, mes ve\u017eame tave \u012f Vilni\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Padeda ragel\u012f. Ir a\u0161 jau ruo\u0161iuosi. Ir kol mes va\u017eiuojame \u012f Vilni\u0173, ji ai\u0161kina, kad ta baisi moteris, yra [i\u0161\u0117jusi] atostog\u0173. Ir jos vietoje dirba kita moteris, kuri\u0105 jos pa\u017e\u012fstama. Jos abi i\u0161 to pa\u010dio Mol\u0117t\u0173 kra\u0161to. Mes va\u017eiuojame, va\u017eiuojame \u012f Vilni\u0173. J\u0173 ma\u0161ina \u2013 che, che, \u2013 sustoja. Jau neva\u017eiuoja toliau. Mes tada i\u0161lipam su tais mai\u0161ais, sustabdom ma\u0161in\u0105. Kaip filme. Ir ve\u017ea mus \u012f Vilni\u0173. Tas vyras nenor\u0117jo m\u016bs\u0173 ve\u017eti tiesiai \u012f t\u0105 pastat\u0105, bet buvo likusios tik dvi valandos. Nuve\u017e\u0117 mus ten, \u012f\u0117jome. O ta moteris \u017ei\u016bri ir ta kita prisistato, prisimena, t\u0105 ir t\u0105. Ir sako, \u010dia yra (ji vadino mane profesore, tais laikais a\u0161 nebuvau profesore) profesor\u0117 Milda Danyt\u0117 ir turi visus dokumentus. O a\u0161 tada \u0161ypsodamasi i\u0161imu ir seneli\u0173, ir t\u0117v\u0173 dokumentus ir sakau, \u2013 t\u0117vas turi ir dabartin\u0117s Lietuvos pilietyb\u0119, ir tur\u0117jo ir anos [Lietuvos pilietyb\u0119]. Visi tie dokumentai buvo ne tik fotokopijuoti, bet su antspaudais. Kiek mano varg\u0161ui t\u0117vui \u0161itai kainavo! Ten, Kanadoje, tas yra brangu. Tai ji sako, \u2013 na a\u0161 ne\u017einau, [politikai] lyg v\u0117l kei\u010dia \u012fstatymus.<\/p>\n\n\n\n

A\u0161 sakau, \u2013 taip, a\u0161 gird\u0117jau, kad kei\u010dia, bet jie dar nepakeit\u0117. Dabar Auk\u0161\u010diausioji Taryba nedirba, tai mes dar galime daryti.<\/p>\n\n\n\n

Na, padar\u0117. A\u0161 gavau tokius popierius ir tur\u0117jau po kiek laiko gr\u012f\u017eti paso.<\/p>\n\n\n\n

I. S. Kelintais metais oficialiai tapote Lietuvos piliete?<\/em><\/p>\n\n\n\n

M. D. Na truput\u012f v\u0117liau, a\u0161 galvoju, yra kur nors u\u017era\u0161yta. A\u0161 u\u017emir\u0161tu, tod\u0117l, kad paskui a\u0161 gavau kit\u0105 pas\u0105. Buvo gal 1994 m. Bet man buvo ka\u017ekaip nemalonu. A\u0161 vis galvojau, kad kai gausiu pilietyb\u0119, labai d\u017eiaugsiuosi, bet visas tas procesas buvo tikrai nemalonus. Ir a\u0161 tada band\u017eiau pad\u0117ti kitiems \u017emon\u0117ms i\u0161 Kanados gauti savo pilietyb\u0119, atstatyti [j\u0105]. Ir n\u0117 vienam nepavyko. Tai buvo labai, labai nemalonu. Buvo toks atvejis, kai vyras niekad neatsisak\u0119s Lietuvos pilietyb\u0117s, niekad nepa\u0117m\u0119s Kanados pilietyb\u0117s, negal\u0117jo atgauti. Ir mir\u0117 neatgav\u0119s. Mes kaip \u0161iuk\u0161l\u0117s kokios esame jiems. Kai nori pinig\u0173, kai nori va\u017eiuoti kur nors, tai \u2013 o jo.<\/p>\n\n\n\n

I. S. Gal valdininkai i\u0161 j\u016bs\u0173 nor\u0117jo kokio nors ky\u0161io?<\/em><\/p>\n\n\n\n

M. D. Ne, ne, ne. Man sak\u0117 t\u0105 visi. Daug kas pateko \u012f tokias b\u0117das. Pilietyb\u0119 atgavo tie, kurie tur\u0117jo kok\u012f nors ger\u0105 draug\u0105, kuris juos pristat\u0117 \u012f auk\u0161\u010diausias instancijas, vir\u0161 t\u0173 vis\u0173 [eilini\u0173 valdinink\u0173]. Kaip mano t\u0117vas. Buvo ai\u0161kiai pasakyta tiems, kurie tvark\u0117 tuos dalykus, \u2013 neduoti. Ai\u0161kiai.<\/p>\n\n\n\n

\u010cia buvo kaip ir su turto atgavimu. A\u0161 nenor\u0117jau mamos namo. [Mo\u010diut\u0117s] vardu buvo [mamos] namas \u017daliakalnyje. Nieko jam neatsitiko [per kar\u0105 ir okupacijos metais] ir mama su seserimi gal\u0117jo jo pra\u0161yti. [Teta] sak\u0117, kad ji nenori ir tada pasira\u0161\u0117 tok\u012f dokument\u0105, notarizavo, kad ji atiduoda j\u012f savo seseriai \u2013 [mano mamai]. Mama surinko dokumentus, atsiunt\u0117 man ir a\u0161 nune\u0161iau \u012f Kauno savivaldyb\u0119, \u012f atitinkam\u0105 skyri\u0173. Atmet\u0117 tiesiai. Atmet\u0117, atmet\u0117, atmet\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Kiti gavo, bet reik\u0117jo labai dideli\u0173 pastang\u0173. Man\u0119s klaus\u0117, ar a\u0161 negaliu naudoti ry\u0161i\u0173, nes tuomet jau tur\u0117jau kai kuri\u0173 ry\u0161i\u0173. Bet a\u0161 atsisakiau, nenor\u0117jau to namo. Galvojau, kad tie \u017emon\u0117s, kurie ten gyveno (buvo namas su keletu but\u0173), \u2013 geri \u017emon\u0117s, tvarkingi ir jie jau pergyveno t\u0105 visk\u0105, o mes [tuo metu] gyvenome Kanadoje. Dipuk\u0173 stovyklos, \u017einoma, nebuvo pyragai, nes emigracija visad yra skausmas ir rizika, bet vis tiek mes negyvenome blogai. Mes pataik\u0117me \u012f Kanad\u0105, kai ji kilo ekonomi\u0161kai. Ir a\u0161 augau per t\u0105 ekonomin\u012f kilim\u0105. Kod\u0117l a\u0161 gavau visas tas stipendijas universitete? \u2013 tod\u0117l, kad buvo didelis ekonominis pakilimas. [Kanadie\u010diai] labai nor\u0117jo padidinti \u017emoni\u0173, ir dalino labai daug stipendij\u0173. De\u0161imt met\u0173 anks\u010diau, ar de\u0161imt met\u0173 v\u0117liau a\u0161 neb\u016b\u010diau gavusi. A\u0161 buvau toje auksin\u0117je grup\u0117je, toje \u201ebaby boom\u201c, kur mes visk\u0105 gavome. Tais laikais buvo juokas gauti darb\u0105, kai a\u0161 buvau universitete, paskui \u2013 ne. Paskui \u0117jo ir blogi laikai.<\/p>\n\n\n\n

Jau turiu skub\u0117ti \u012f paskait\u0105.<\/p>\n\n\n\n

I. S. A\u010di\u016b labai Jums u\u017e pokalb\u012f ir pasidalinim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

[1]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> Juozas Vincentas Danys, iki 1951 m. Daniliauskas (1914\u2013 2005) \u2013 lietuvi\u0173 i\u0161eivijos hidrotechnikos in\u017einierius. 1939 baig\u0119s Vytauto Did\u017eiojo universitet\u0105 dirbo Lietuvos vandens keli\u0173 valdyboje, 1939\u201344 Lietuvos energijos komiteto narys. Nuo 1940 d\u0117st\u0117 VDU; 1941\u201344 Hidrotechnikos katedros ved\u0117jas; adjunktas\u2013profesorius (1941). 1944 pasitrauk\u0117 \u012f Vokietij\u0105. 1946\u201347 tobulinosi Miuncheno auk\u0161tojoje technikos mokykloje. Nuo 1949 gyveno Kanadoje. 1951\u201355 bendrov\u0117s Power Corporation of Canada in\u017einierius, 1955\u201359\u2013 \u0161vento Lauryno vandens kelio Tarptautinio Kanados ir Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173 komiteto vyriausiasis in\u017einierius, 1959\u201379 Kanados susisiekimo ministerijos Laivininkyst\u0117s \u012frengini\u0173 tarnybos Statybos skyriaus vir\u0161ininkas, 1973\u201379 dar ir Kanados ledo ir sniego valstybinio komiteto narys. Svarbiausi darbai: \u0161vento Lauryno vandens kelio (nuo Atlanto vandenyno iki Did\u017ei\u0173j\u0173 e\u017eer\u0173) hidrotechnini\u0173 statini\u0173 (u\u017etvank\u0173, kanal\u0173, \u0161liuz\u0173, \u0161vyturi\u0173) statyba. Patobulino \u0161vyturi\u0173 (j\u0173 pastat\u0117 51) konstrukcij\u0105. 1973\u201374 tyr\u0117 ledo ly\u010di\u0173 poveik\u012f hidrotechniniams statiniams, pateik\u0117 b\u016bd\u0173 konstrukcij\u0173 parametrams skai\u010diuoti, navigacijai gerinti, su kitais sudar\u0117 laivininkyst\u0117s statini\u0173 projektavimo \u017einyn\u0105 (1981). Bendradarbiavo Lietuvi\u0173 enciklopedijos, Kanados ir lietuvi\u0173 i\u0161eivijos spaudoje, dalyvavo Kanados lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s visuomenin\u0117je veikloje. Paskelb\u0117 daugiau kaip 60 mokslini\u0173 straipsni\u0173 apie laivininkyst\u0119 ir hidrotechninius statinius, t. p. populiari\u0173 straipsni\u0173 apie politik\u0105, dail\u0119, muzik\u0105. Po nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimo lank\u0117si Lietuvoje (skait\u0117 prane\u0161imus, reng\u0117 parodas).<\/em><\/em><\/p>\n\n\n\n

[2]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> International Refugee Organization, IRO \u2013 tarptautin\u0117 pab\u0117g\u0117li\u0173 reikal\u0173 organizacija. Specializuota Jungtini\u0173 Taut\u0173 agent\u016bra, veikusi 1946\u201350. <\/em><\/em><\/p>\n\n\n\n

[3]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> Steponas Kolupaila (1892\u20131964) lietuvi\u0173 hidrologas, fotografas. Technikos moksl\u0173 daktaras. Lietuvos moksl\u0173 akademijos tikrasis narys. 1911 baig\u0119s Mintaujos gimnazij\u0105 studijavo Maskvos matavim\u0173 institute, kur\u012f baig\u0119s \u012fgijo geodezijos in\u017einieriaus specialyb\u0119. Nuo 1917 \u0161iame institute d\u0117st\u0117 ir studijavo (iki 1918) Maskvos \u017eem\u0117s \u016bkio akademijoje. 1921 atvyko \u012f Lietuv\u0105. 1922\u201326 dirbo Dotnuvos \u017eem\u0117s ir mi\u0161k\u0173 \u016bkio technikume. Nuo 1922 dar d\u0117st\u0117 Lietuvos universitete (nuo 1930 VDU); nuo 1940 ordinarinis profesorius. 1923 \u012fsteig\u0117 Plent\u0173 ir vandens keli\u0173 valdybos Hidrometrin\u012f biur\u0105 ir iki 1930 jam vadovavo. 1933 su kitais Kaune \u012fk\u016br\u0117 Lietuvos fotom\u0117g\u0117j\u0173 s\u0105jung\u0105; iki 1937 buvo jos pirmininkas. 1937 pirmasis Lietuvoje prad\u0117jo fotografuoti spalvotas skaidres. 1935\u201340 Energijos komiteto Vandens j\u0117g\u0173 skyriaus ved\u0117jas. 1944\u201348 gyveno Vokietijoje, lietuvi\u0173 tremtini\u0173 Kempteno stovykloje; ten \u012fsteig\u0117 Auk\u0161tuosius technikos kursus, jiems vadovavo ir d\u0117st\u0117. Mokytojavo Maironio gimnazijoje, d\u0117st\u0117 Jungtini\u0173 Taut\u0173 pagalbos ir atk\u016brimo administracijos universitete (Miunchenas). 1948\u201363 Notre Dame\u2019o universiteto (Jungtin\u0117s Amerikos Valstijos, Indianos valstija) profesorius. I\u0161leido pasaulyje paskelbt\u0173 publikacij\u0173 hidrometrijos klausimais bibliografij\u0105 (Bibliography of Hydrometry, 1961).<\/em><\/em><\/p>\n\n\n\n

[4]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> Antanas \u0160ileika \u2013 prozininkas, kritikas. Gim\u0117 1953 m. Toronte, Kanadoje, lietuvi\u0173 i\u0161eivi\u0173 \u0161eimoje. Po studij\u0173 Toronto universitete, kelet\u0105 met\u0173 gyveno Pary\u017eiuje. Studijavo pranc\u016bz\u0173 kalb\u0105, dirbo angl\u0173 kalbos mokytoju ir literat\u016brinio \u017eurnalo \u201cParis Voices\u201d (Pary\u017eiaus balsai) redakcijoje. 1979 m. gr\u012f\u017eo \u012f Kanad\u0105. Dirbo Humberio koled\u017ee (Humber College) meno direktoriumi, redagavo Kanados literat\u016brin\u012f \u017eurnal\u0105 \u201cDescant\u201d. Nuo 2017  m. Lietuvos ra\u0161ytoj\u0173 s\u0105jungos narys.<\/em><\/em><\/p>\n\n\n\n

[5]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> <\/sup><\/em>Turima omenyje Kanados balt\u0173 federacija (Baltic Federation in Canada), Kanados lietuvi\u0173, latvi\u0173 ir est\u0173 organizacija. 1946 federacij\u0105 \u012fsteig\u0117 Baltijos \u0161ali\u0173 i\u0161eiviai, gyven\u0119 Kanadoje iki II pasaulinio karo. Jie siek\u0117 pad\u0117ti atvykti \u012f Kanad\u0105 savo tautie\u010diams karo pab\u0117g\u0117liams. 1949 Toronte Lietuvos generalinio konsulo V.J.Gylio, latvi\u0173 ir est\u0173 bendruomeni\u0173 veik\u0117j\u0173 federacija perregistruota, pasikeit\u0117 jos tikslai ir veiklos kryptys. Per Baltijos \u0161ali\u0173 sovietin\u0119 okupacij\u0105 ir aneksij\u0105 Kanados balt\u0173 federacija r\u0117m\u0117 lietuvi\u0173, latvi\u0173 ir est\u0173 kov\u0105 d\u0117l laisv\u0117s, gyn\u0117 \u0161i\u0173 taut\u0173 interesus ir atstovavo joms Kanados valstybin\u0117se \u012fstaigose, bendradarbiavo su Kanadoje gyvenan\u010diais kovotojais d\u0117l kit\u0173 taut\u0173 laisv\u0117s. 1974 per Australijos premjero vizit\u0105 Kanadoje sureng\u0117 protesto akcij\u0173 d\u0117l Australijos vyriausyb\u0117s nutarimo pripa\u017einti SSRS \u012fvykdyt\u0105 Baltijos \u0161ali\u0173 aneksij\u0105 teis\u0117ta (at\u0161auktas 1975), \u012fvairiomis progomis reng\u0117 protesto demonstracijas ir mitingus prie SSRS ambasados Otavoje, politines akcijas kituose miestuose. Kanados balt\u0173 federacija kasmet rengia 1941 bir\u017eelio tr\u0117mim\u0173 min\u0117jimus, ekumenines pamaldas angl\u0173, lietuvi\u0173, latvi\u0173 ir est\u0173 kalbomis, nuo 1973 Otavoje Kanados parlamentarams ir kitiems vald\u017eios atstovams \u2013 Balt\u0173 vakarus, per kuriuos aptariami Baltijos tautoms aktual\u016bs klausimai. Baltijos \u0161alims atk\u016brus nepriklausomyb\u0119 (1990\u201391) kartu su \u0161ali\u0173 atstovyb\u0117mis organizuoja kult\u016bros renginius. <\/em><\/em><\/p>\n\n\n\n

[6]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> Naujoji \u0160kotija \u2013 nedidel\u0117 Kanados provincija <\/em><\/em><\/p>\n\n\n\n

[7]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> Romas Va\u0161tokas \u2013 Kanados lietuvis, antropologijos profesorius.<\/em><\/em><\/p>\n\n\n\n

[8]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> Vyriausiais Lietuvos i\u0161laisvinimo komitetas, VLIK \u2013 pasiprie\u0161inimo naci\u0173 ir soviet\u0173 okupaciniams re\u017eimams lietuvi\u0173 organizacija, veikusi Lietuvoje ir i\u0161eivijoje 1943\u201392. Tikslas\u2013 Lietuvos Respublikos atk\u016brimas. <\/em><\/em><\/p>\n\n\n\n

[9]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> Turimas omenyje Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje pasitarimo, \u012fvykusio 1973\u20131975 m. Helsinkyje, baigiamasis aktas. Jame buvo patvirtintas esam\u0173 Europos valstybi\u0173 sien\u0173 nelie\u010diamumas, nustatyti valstybi\u0173 tarpusavio santyki\u0173 principai \u2013 suvereniteto teisi\u0173 gerbimas ir suvereni lygyb\u0117, j\u0117gos nenaudojimas, sien\u0173 nelie\u010diamumas, teritorijos vientisumas, taikus gin\u010d\u0173 reguliavimas, nesiki\u0161imas \u012f vidaus reikalus, \u017emogaus teisi\u0173 ir laisvi\u0173 gerbimas, taut\u0173 lygiateisi\u0161kumas ir teis\u0117 tvarkyti savo likim\u0105, valstybi\u0173 bendradarbiavimas, s\u0105\u017einingas tarptautin\u0117s teis\u0117s \u012fsipareigojim\u0173 vykdymas.<\/em><\/em><\/p>\n\n\n\n

[10]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> Baltijos studij\u0173 pl\u0117tros asociacija (Association for the Advancement of Baltic Studies; AABS), tarptautin\u0117 \u0161vietimo ir mokslo organizacija, vienijanti JAV, Kanados, Australijos ir Europos \u0161ali\u0173 mokslininkus, tyrin\u0117jan\u010dius lietuvi\u0173, latvi\u0173 bei est\u0173 kalbas, istorij\u0105, literat\u016br\u0105, kult\u016br\u0105, politik\u0105 ir kita. Asociacija rengia Baltijos studij\u0173 mokslines konferencijas. \u012ekurta 1968 m. <\/em><\/em><\/p>\n\n\n\n

[11]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> Vaira Vyk\u0117\u2013Freiberga \u2013 Kanados latv\u0117, \u0161e\u0161toji Latvijos prezident\u0117 (1999\u20132007).<\/em><\/em><\/p>\n\n\n\n

[12]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> Vatikano radijas \u2013 oficiali Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios Romos kurijos radijo stotis, nuo 1931 veikianti Vatikane. Radijo stoties tikslas\u2013 skleisti katalik\u0173 tik\u0117jim\u0105, atskleisti Ba\u017eny\u010dios gyvenim\u0105, informuoti apie svarbiausius \u012fvykius ir popie\u017eiaus po\u017ei\u016br\u012f aktualiais klausimais. Lietuvi\u0173 redakcija \u012fsteigta 1940. Radijo stotis \u017eadino lietuvi\u0173 tautin\u0119 ir religin\u0119 savimon\u0119, teik\u0117 SSRS neskelbiam\u0105 informacij\u0105, skait\u0117 Lietuvos katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios kronik\u0105 (1972\u201388), u\u017esienio lietuvi\u0173 spaud\u0105.<\/em><\/em><\/p>\n\n\n\n

[13]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> Vytautas Kazlauskas (1919\u20132008) \u2013 katalik\u0173 kunigas, monsinjoras. 1950\u201388 buvo Vatikano radijo lietuvi\u0173 redakcijos ved\u0117jas.<\/em><\/em><\/p>\n\n\n\n

[14]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> <\/sup><\/em>Kazys Lozoraitis (1929\u20132007) \u2013 diplomatas, Italijos lietuvi\u0173 visuomen\u0117s veik\u0117jas. 1972\u201392 dirbo Vatikano radijo laid\u0173 Lietuvai redakcijoje. <\/em><\/em><\/p>\n\n\n\n

[15]<\/a> V. Kazlauskas.<\/p>\n\n\n\n

[16]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> <\/sup>Roko mar\u0161as \u2013 muzikos festivalis, rengtas \u012fvairiuose Lietuvos miestuose. Vyko 1987, 1988, 1989 m., atnaujintas 1996 ir 1997 metais. Ankstyvieji festivaliai siejosi su S\u0105j\u016bd\u017eio ideologija ir atvirai palaik\u0117 Lietuvos nepriklausomyb\u0117s jud\u0117jim\u0105. V\u0117lyvieji skatino dalyvavim\u0105 visuomen\u0117s gyvenime.<\/em><\/p>\n\n\n\n

[17]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> \u201eAntis\u201c \u2013 lietuvi\u0173 roko grup\u0117. Veik\u0117 1985\u201390, 2007\u201316. Grup\u0119 sub\u016br\u0117 Algirdas Kau\u0161p\u0117das. Po pasirodymo festivalyje Lituanica\u201386 ir po muzikinio videofilmo \u201eKa\u017ekas atsitiko\u201c grup\u0117 i\u0161populiar\u0117jo Lietuvoje, v\u0117liau ir SSRS. Pasiskelb\u0119 perestrojkos grupe talkino S\u0105j\u016bd\u017eiui, dalyvavo Roko mar\u0161uose per Lietuv\u0105. Koncertavo Vakar\u0173 Europoje ir Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose. Grup\u0117s dainos pa\u0161iep\u0117 sovietin\u012f re\u017eim\u0105, biurokratij\u0105, mies\u010dioni\u0161kum\u0105.<\/em><\/em><\/p>\n\n\n\n

[18]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> Vincentas Sladkevi\u010dius \u2013 kardinolas (1988), antisovietinio pasiprie\u0161inimo dalyvis. <\/em><\/em><\/p>\n\n\n\n

[19]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> Algirdas Kau\u0161p\u0117das \u2013 architektas, muzikantas, visuomen\u0117s veik\u0117jas.<\/em><\/em><\/p>\n\n\n\n

[20]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> Turima omenyje Europos lietuvi\u0161k\u0173j\u0173 studij\u0173 savait\u0117s.<\/em><\/em><\/p>\n\n\n\n

[21]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> Vytautas Kernagis (1951\u20132008) \u2013 dain\u0173 autorius ir atlik\u0117jas, aktorius, pramogini\u0173 rengini\u0173 re\u017eisierius ir konferansj\u0117, televizijos laid\u0173 ved\u0117jas.<\/em><\/em><\/p>\n\n\n\n

[22]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> Jurgis Vilemas \u2013 profesorius, lietuvi\u0173 branduolin\u0117s energetikos in\u017einierius. 1966\u20132012 dirbo Lietuvos energetikos institute (1969\u201395 veik\u0117 kitais pavadinimais), 1981\u20132004 m. buvo jo direktorius.<\/em><\/em><\/p>\n\n\n\n

[23]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> <\/sup><\/em>Kauno technologijos universitetas, KTU. 1950 \u2013 1990 m. veik\u0117 Kauno politechnikos instituto (KPI) pavadinimu.<\/em><\/em><\/p>\n\n\n\n

[24]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> Estijos liaudies frontas \u2013 tautinis politinis s\u0105j\u016bdis, siek\u0119s atkurti Estijos valstyb\u0119, \u012fkurtas 1988 04 13. Jo pavyzd\u017eiu pana\u0161\u016bs s\u0105j\u016bd\u017eiai susik\u016br\u0117 ir kitose Baltijos \u0161alyse bei sovietin\u0117se respublikose.<\/em><\/em><\/p>\n\n\n\n

[25]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> <\/sup><\/em>Vatikano radijuje dirb\u0119 lietuviai.<\/em><\/em><\/p>\n\n\n\n

[26]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> V. Kazlauskas<\/em><\/em><\/p>\n\n\n\n

[27]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> Aeroflot \u2013 did\u017eiausia Soviet\u0173 S\u0105jungos, o v\u0117liau \u2013 Rusijos oro linij\u0173 bendrov\u0117.<\/em><\/em><\/p>\n\n\n\n

[28]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> Algirdas Avi\u017eienis \u2013 JAV lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s visuomen\u0117s veik\u0117jas, informatikas. 1989\u201396 VDU Atkuriamojo senato narys, 1990\u201393 VDU rektorius.<\/em><\/em><\/p>\n\n\n\n

[29]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> Vytautas Kaminskas \u2013 informatikas. Nuo 1989 dirba VDU, 1990\u201396 prorektorius, 1996\u20132006 rektorius. <\/em><\/em><\/p>\n\n\n\n

[30]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> <\/sup><\/em>1991 m. sausio 13\u2013osios nakt\u012f.<\/em><\/em><\/p>\n\n\n\n

[31]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> <\/sup><\/em>Egl\u0117 Bu\u010delyt\u0117 \u2013 lietuvi\u0173 televizijos \u017eurnalist\u0117. 1991m. sausio 13\u2013osios nakt\u012f, kai SSRS kariuomen\u0117s desantininkai puol\u0117 Lietuvos radijo ir televizijos pastat\u0105, i\u0161 televizijos studijos tiesiogiai komentavo \u012fvykius iki studijos u\u017e\u0117mimo ir transliacijos nutraukimo.<\/em><\/em><\/p>\n\n\n\n

[32]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> Kazimiera Danut\u0117 Prunskien\u0117 \u2013 valstyb\u0117s ir politikos veik\u0117ja, ekonomist\u0117. Kovo 11 Akto signatar\u0117. 1988 viena i\u0161 S\u0105j\u016bd\u017eio k\u016br\u0117j\u0173, 1988\u20131990 jo iniciatyvin\u0117s grup\u0117s, Tarybos nar\u0117. 1990\u20131991 Lietuvos Respublikos ministr\u0117 pirminink\u0117. <\/em><\/p>\n\n\n\n

[33]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> <\/sup>Universalin\u0117 parduotuv\u0117 \u201eMerkurijus\u201c \u2013 vienas \u017eymiausi\u0173 sovietme\u010dio laikotarpio i\u0161skirtin\u0117s architekt\u016bros prekybos centr\u0173 Kaune, buv\u0119s vienu miesto simboli\u0173.<\/em><\/p>\n\n\n\n

[34]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> Rugpj\u016b\u010dio pu\u010das \u2013 1991 m. rugpj\u016b\u010dio 19\u201322 vyk\u0119s nes\u0117kmingas bandymas perimti vald\u017ei\u0105 i\u0161 SSRS prezidento ir generalinio sekretoriaus Michailo Gorba\u010diovo.<\/em><\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

VDU profesor\u0119 Mild\u0105 Danyt\u0119 apie gyvenim\u0105 i\u0161eivijoje, sprendim\u0105 atvykti \u012f Lietuv\u0105 ir patirtis joje kalbino Lietuvos nacionalin\u0117s Martyno Ma\u017evydo bibliotekos Adolfo Damu\u0161io demokratijos studij\u0173 centro darbuotoja Ilona Strumickien\u0117. M. Danyt\u0117, 1950 m. gimusi Kanadoje, \u012f Lietuv\u0105 pirm\u0105 kart\u0105 atvyko 1989 m., o sunkiais ir kupinais neai\u0161kumo 1990 metais persik\u0117l\u0117 \u012f savo t\u0117v\u0173 \u017eem\u0119 nuolatiniam gyvenimui. … Toliau skaityti „Milda Danyt\u0117: \u201eA\u0161 atva\u017eiavau ant visados\u201c”<\/span><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":6,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[1863],"tags":[2529,3478],"class_list":["post-4550","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-diasporos-tyrejams","tag-ilona-strumickiene","tag-milda-danyte"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4550","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/users\/6"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4550"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4550\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4550"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4550"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4550"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}