{"id":4730,"date":"2020-07-02T11:39:06","date_gmt":"2020-07-02T08:39:06","guid":{"rendered":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/?p=4730"},"modified":"2020-07-02T11:39:06","modified_gmt":"2020-07-02T08:39:06","slug":"parodai-iseivijos-ziniasklaidos-luziai-po-1990-uju-besirengiant-svetainiu-delione","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/2020\/07\/02\/parodai-iseivijos-ziniasklaidos-luziai-po-1990-uju-besirengiant-svetainiu-delione\/","title":{"rendered":"Parodai \u201eI\u0161eivijos \u017einiasklaidos l\u016b\u017eiai po 1990-\u0173j\u0173\u201c besirengiant: Svetaini\u0173 d\u0117lion\u0117"},"content":{"rendered":"\n

Pareng\u0117 Rima Ma\u017eeikien\u0117<\/a><\/strong> ir Dalia Cidzikait\u0117<\/a><\/strong><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

Sava interneto svetain\u0117 jau kuris laikas yra tapusi lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s ar lietuvi\u0161kos organizacijos u\u017esienyje vizitine kortele. Svetain\u0117 yra savoti\u0161kas bendruomen\u0117s brandos \u012frodymas, dar vienas patvirtinimas, kad jos tikslas burti bendruomen\u0117s narius, juos informuoti ir dirbti bendrus darbus yra rimtas. Tyrin\u0117jant \u012fvairi\u0173 lietuvi\u0173 bendruomeni\u0173 ir organizacij\u0173 svetaines, j\u0173 atsiradim\u0105, sunku b\u016bt\u0173 surasti bendr\u0105 vardikl\u012f, nes kiek svetaini\u0173, tiek ir istorij\u0173. \u010cia si\u016blome i\u0161 ar\u010diau susipa\u017einti su septyni\u0173 lietuvi\u0161k\u0173 bendruomeni\u0173 ar organizacij\u0173 svetain\u0117mis. D\u0117kojame visiems, atsiliepusiems \u012f m\u016bs\u0173 pra\u0161ym\u0105 pasidalyti savo pasakojimais ir istorijomis.<\/em><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

Niurnbergo lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s interneto svetain\u0117<\/strong><\/p>\n\n\n\n

www.niurnbergo-lietuviai.de<\/strong><\/a><\/strong><\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure><\/div>\n\n\n\n

Vokietijoje veikia nema\u017eai lietuvi\u0173 bendruomeni\u0173, kurios aktyviai naudoja internet\u0105 ir socialinius tinklus kaip veiksming\u0105 susi\u017einojimo ir bendravimo priemon\u0119. Nedidel\u0117s Niurnbergo lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s svetain\u0117 yra vienas i\u0161 toki\u0173 bendruomeni\u0173 pavyzd\u017ei\u0173.<\/p>\n\n\n\n

\u012e kvietim\u0105 papasakoti savo bendruomen\u0117s svetain\u0117s \u012fk\u016brimo istorij\u0105 atsiliep\u0119s Niurnbergo lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s (NLB) interneto svetain\u0117s administratorius ir \u012fk\u016br\u0117jas Romualdas Stankevi\u010dius<\/strong> prisimena, kad Niurnberge ir jo apylink\u0117se gyvenantys lietuviai susib\u016br\u0117 2005 metais. 2006 m. spalio 21 d. susirinkime buvo nuspr\u0119sta \u012fsteigti lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s Niurnbergo apylink\u0119. Tada ir kilo poreikis keistis informacija tarp bendruomen\u0117s nari\u0173 bei skleisti j\u0105 tarp tame regione gyvenan\u010di\u0173 tautie\u010di\u0173. Kadangi tarp vietos lietuvi\u0173 informacini\u0173 technologij\u0173 specialist\u0173 nebuvo, R.\u00a0Stankevi\u010dius, Vokietijoje gyvenantis nuo 1994 m., pasisi\u016bl\u0117 sukurti nedidel\u0119 interneto svetain\u0119. Svetain\u0117s \u012fk\u016br\u0117jas sako, kad prad\u017eia buvo sunkoka, pareikalavo daug darbo ir laiko. Pirm\u0105j\u0105 NLB interneto svetain\u0119 jis suk\u016br\u0117 naudodamasis \u201eFrontPage98\u201c programa. 2008 metais, gav\u0119 Tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 ir i\u0161eivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb\u0117s U\u017esienio lietuvi\u0173 skyriaus param\u0105, niurnbergie\u010diai \u012fsigijo \u201eMicrosoft Expression Web\u201c program\u0105.<\/p>\n\n\n\n

\u0160iuo metu svetain\u0117 veikia \u201eJoomla\u201c platformoje. J\u0105 iki \u0161iol administruoja R. Stankevi\u010dius, dirbantis techniku Vokietijos gele\u017einkeli\u0173 \u201eDeutsche Bahn\u201c telekomunikacij\u0173 skyriuje. \u201e\u010cia informuojame apie m\u016bs\u0173 renginius, susitikimus, mokykl\u0117l\u0117s u\u017esi\u0117mimus, \u2013 ra\u0161o svetain\u0117s administratorius. \u2013 Ypatingo d\u0117mesio susilaukia foto album\u0173 skyrius, kur galima trumpai prisiminti ar susipa\u017einti su u\u017efiksuotomis pra\u0117jusi\u0173 rengini\u0173 akimirkomis. Dauguma nuotrauk\u0173 darytos mano.\u201c Pasak R. Stankevi\u010diaus, per svetain\u0117s gyvavim\u0105 yra nutik\u0119 ir kuriozi\u0161k\u0173 dalyk\u0173: por\u0105 kart\u0173 svetain\u0117 buvo \u201enulau\u017eta\u201c programi\u0161i\u0173 ir lankytojai, u\u017euot patek\u0119 \u012f bendruomen\u0117s svetain\u0119, b\u016bdavo nukreipiami \u012f \u012fvairias erotines svetaines. Nieko kito nelikdavo, tik trinti vis\u0105 svetain\u0119 ir kurti j\u0105 i\u0161 naujo.<\/p>\n\n\n\n

R. Stankevi\u010dius tiki, kad tur\u0117dami savo interneto svetain\u0119 Niurnbergo lietuviai gali aktyviau dalyvauti u\u017esienyje gyvenan\u010di\u0173 lietuvi\u0173 gyvenime, pla\u010diau skleisti lietuvi\u0161kas tradicijas, daugiau tautie\u010di\u0173 \u012ftraukti \u012f bendruomeni\u0173 veikl\u0105.<\/p>\n\n\n\n\n\n\n\n

\n\n\n\n

Estijos lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s interneto svetain\u0117<\/strong><\/p>\n\n\n\n

https:\/\/lietuviai.ee\/<\/a><\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure><\/div>\n\n\n\n

\u0160iais metais 40 met\u0173 sukakt\u012f \u0161ven\u010dian\u010dios Estijos lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s (ELB) interneto svetain\u0117 \u2013 viena jauniausi\u0173 svetaini\u0173 tarp Europos lietuvi\u0173 bendruomeni\u0173. Ji \u012fkurta 2017 m., kai po kasmetinio ELB visuotinio susirinkimo buvo i\u0161rinkta naujoji valdyba. Svetain\u0117s \u012fk\u016br\u0117jai buvo tuometinis ELB valdybos pirmininkas Vaidas Matulaitis<\/strong> ir valdybos nar\u0117 Justina Pajus<\/strong>. \u0160iuo metu svetain\u0119 administruoja naujoji ELB valdyba.<\/p>\n\n\n\n

Pasak dabartin\u0117s bendruomen\u0117s valdybos, interneto svetain\u0117, \u0161alia kit\u0173 socialin\u0117s \u017einiasklaidos tinkl\u0173, yra labai svarbus, koncentruotas informacijos \u0161altinis, kuriame Estijoje gyvenantys lietuviai lengvai randa vis\u0105 jiems reikiam\u0105 ir aktuali\u0105 informacij\u0105 \u2013 ELB kontaktus, dokumentus, informacij\u0105 apie ELB naryst\u0119, renginius, \u017eini\u0173 apie galim\u0105 lituanistin\u012f \u0161vietim\u0105. Svetain\u0117je taip pat yra bendro pob\u016bd\u017eio naudingos informacijos apie gyvenim\u0105 Estijoje, Lietuvos Respublikos ambasados Estijoje kontaktiniai duomenys ir pan. Ypatingas d\u0117mesys svetain\u0117je skiriamas bendruomen\u0117s renginiams \u2013 b\u016bsimiems ir pra\u0117jusiems. ELB valdyba nuolat ie\u0161ko b\u016bd\u0173 svetain\u0119 patobulinti, papildyti ir padaryti j\u0105 dar patogesn\u0119 bei patrauklesn\u0119.<\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

Rogalando (Norvegija) lietuvi\u0173 bendrijos interneto svetain\u0117<\/strong><\/p>\n\n\n\n

https:\/\/lietuviairogalande.no<\/a><\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure><\/div>\n\n\n\n

Rogalando lietuvi\u0173 bendrijos (RLB) svetain\u0117 sukurta 2012 metais \u2013 tais pa\u010diais metais \u012fkurta ir pati bendrija. Svetain\u0119 nemokamai suk\u016br\u0117 RLB valdybos pirmininkas Saulius Trepek\u016bnas. Pirmus dvejus metus svetaine r\u016bpinosi valdybos pirmininko pavaduotoja Viktorija Rudyt\u0117-Davies<\/strong>, o v\u0117liau, i\u0161rinkus nauj\u0105 valdyb\u0105, jos u\u017eduotis per\u0117m\u0117 RLB valdybos pirmininko pavaduotojas Zenonas Ma\u010diulaitis<\/strong>. Pasak jo, jis kartu su pirmininku Sauliumi Trepek\u016bnu <\/strong>svetaine r\u016bpinasi iki \u0161iol. Svetain\u0117s tituliniame puslapyje skelbiami kvietimai \u012f renginius ir kita aktuali informacija: apie bendrij\u0105, valdyb\u0105, \u012fstatus, veiklos ap\u017evalga, veiklos komitetai, informacija, kaip tapti, bei motyvacija, kod\u0117l reikia tapti bendruomen\u0117s nariu, lituanistin\u0117 mokykl\u0117l\u0117, nuotraukos, RLB partneriai, projektai, kontaktai ir kt. Yra ir skyrelis \u201eApie RLB norvegi\u0161kai\u201c.<\/p>\n\n\n\n

Kaip ra\u0161o Z. Ma\u010diulaitis, kadangi \u0161iuo metu labai populiar\u016bs socialiniai tinklai, ir bendrijos svetain\u0117 n\u0117ra gausiai lankoma, bendrijos pirmininkas suman\u0117, kaip padidinti jos lankomum\u0105 \u2013 skelbimai apie renginius pirmiausia \u012fkeliami \u012f svetain\u0119, o tik paskui j\u0173 nuoroda pasidalijama socialiniuose tinkluose. Vartotojui socialiniame tinkle paspaudus nuorod\u0105 patenkama ir \u012f bendrijos svetain\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Svetain\u0117je galima matyti apsilankiusi\u0173j\u0173 skai\u010di\u0173 ir i\u0161 kurios \u0161alies lankomasi. Z.\u00a0Ma\u010diulaitis pasidalijo vienu \u012fsimintinu atveju i\u0161 to meto, kai visoje Lietuvoje \u0117m\u0117 skamb\u0117ti norvegi\u0161kas \u017eodis \u201eBarnevern\u201c. Bendrijos iniciatyva buvo surengtas susitikimas su Norvegijos vaiko gerov\u0117s apsaugos tarnybos \u201eBarnevernet\u201c atstovais, o straipsnis paskelbtas svetain\u0117je. \u0160\u012f straipsn\u012f pasteb\u0117jo ir perspausdino dienra\u0161\u010dio \u201eLietuvos rytas\u201c \u017eurnalistai. Pasak RLB valdybos pirmininko pavaduotojo, tuo metu svetain\u0117s lankomumas buvo mil\u017eini\u0161kas \u2013 ne tik i\u0161 Lietuvos, bet ir i\u0161 kit\u0173 pasaulio \u0161ali\u0173. \u201eSvetain\u0117 yra naudinga ir tuo atveju, jei informacija nepatenka \u012f \u017einiasklaidos akirat\u012f \u2013 ji lieka svetain\u0117je, o kartu ir internetin\u0117je erdv\u0117je, kurioje \u012fvedus reik\u0161min\u012f \u017eod\u012f, galima rasti norim\u0105 informacij\u0105, \u2013 pabr\u0117\u017e\u0117 Z. Ma\u010diulaitis. \u2013 Nors \u0161iuo metu daug populiaresni yra socialiniai tinklai, bendrijos svetain\u0117 gyvuoja iki \u0161iol.\u201c<\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

Liuksemburgo lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s interneto svetain\u0117<\/strong><\/p>\n\n\n\n

https:\/\/lietuva.lu\/<\/a><\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure><\/div>\n\n\n\n

Pasak Liuksemburgo lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s interneto svetain\u0117s \u012fk\u016br\u0117jo ir puosel\u0117tojo \u017dilvino Bubnio<\/strong>, jo asmenine iniciatyva atsiradusi ir i\u0161laikoma svetain\u0117 i\u0161 dalies prisid\u0117jo prie oficialios Liuksemburgo lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s \u012fsteigimo 2007 m. lapkrit\u012f. Jis prisimena, kad 2005\u00a0m. vasar\u012f atvyk\u0119s dirbti \u012f Liuksemburg\u0105, prisijung\u0117 prie spar\u010diai gaus\u0117jan\u010dios lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s. Iki 2003 m. Liuksemburge gyveno tik viena lietuvi\u0173 \u0161eima, ta\u010diau 2003 m. prasid\u0117jus stojimo \u012f ES parengiamiesiems darbams ir 2004 m. Lietuvai \u012fstojus \u012f ES, dirbti \u012f ES institucijas atvyko daug lietuvi\u0173. 2020 m. sausio 1 d. duomenimis, \u0161iuo metu Liuksemburge gyvena 1 103 Lietuvos pilie\u010diai, kuri\u0173 didel\u0117 dalis dirba ES institucijose, kiti \u2013 finans\u0173, audito kompanijose ir pan.<\/p>\n\n\n\n

\u201e2005 m. socialiniai tinklai dar tik prad\u0117jo populiar\u0117ti, \u2013 ra\u0161o \u017d. Bubnys, \u2013 tod\u0117l supratau, kad reikia patogios vietos internete, kur gal\u0117tume keistis informacija. Taip ir gim\u0117 lietuva.lu<\/a> svetain\u0117, kuri gyvuoja iki \u0161iol.\u201c Svetain\u0117s paskirtis \u2013 skleisti Liuksemburgo lietuviams aktuali\u0105 informacij\u0105. Jos turin\u012f kuria patys lankytojai \u2013 kiekvienas gali publikuoti tai, k\u0105 mano tinkama. Su Liuksemburgo lietuviais nesusijusi informacija ir reklama svetain\u0117je yra nepageidaujama, ta\u010diau Liuksemburgo lietuvi\u0173 iniciatyvos yra remiamos ir skatinamos.<\/p>\n\n\n\n

\"\"

\u0160iuo metu svetain\u0117je vyksta balsavimas d\u0117l bendruomen\u0117s logotipo, kurio Liuksemburgo lietuviai ligi \u0161iol netur\u0117jo.<\/em><\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n\n
\n\n\n\n

Nyderland\u0173 lietuvi\u0173 kult\u016bros centro interneto svetain\u0117<\/strong><\/p>\n\n\n\n

www.litouwscc.org<\/strong><\/a><\/strong><\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure><\/div>\n\n\n\n

Nyderland\u0173 lietuvi\u0173 kult\u016bros centras (ol. Litouws Cultureel Centrum<\/em>) i\u0161siskiria \u012fdomiais kult\u016briniais projektais ir yra veiklios bei netradicin\u0117s lietuvi\u0161kos bendruomen\u0117s i\u0161eivijoje pavyzdys. Organizacijos direktor\u0117 Saul\u0117 Gai\u017eauskait\u0117 <\/strong>ra\u0161o, kad jos vadovaujamas centras gyvuoja nuo 2005 m. Tais pa\u010diais metais prad\u0117jo veikti ir tuomet\u0117 centro interneto svetain\u0117, kurioje buvo skelbiama informacija apie b\u016bsimus renginius. Nuo 2018 m. sen\u0105j\u0105 svetain\u0119 pakeit\u0117 svetain\u0117 litouwscc.org<\/a> su nauja valdymo sistema. Pasak S. Gai\u017eauskait\u0117s, d\u0117l l\u0117\u0161\u0173 stokos pirmenyb\u0117 skiriama naujiems renginiams, tod\u0117l svetain\u0117je matyti tik nedidel\u0117 dalis \u012fvykusi\u0173 rengini\u0173.<\/p>\n\n\n\n

S. Gai\u017eauskait\u0117 pabr\u0117\u017eia, kad, nors centras \u012fsteigtas Nyderlanduose, daugelis Lietuvoje gyvenan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 ir kult\u016bros veik\u0117j\u0173 talkino jo veikloje arba palaik\u0117 \u0161iltu \u017eod\u017eiu ar patarimais. Tai kino kritikas Skirmantas Valiulis<\/strong>, R\u016bta M\u0117linskait\u0117<\/strong>, redaktor\u0117 Liudvika Skripkien\u0117<\/strong>, dizaineris Aurimas Gai\u017eauskas<\/strong>, dailinink\u0117 Rima Gai\u017eauskait\u0117<\/strong>, re\u017eisierius Romas Lileikis<\/strong>, filosofas Leonidas Donskis<\/strong>, prof. Vytautas Landsbergis <\/strong>ir daugelis kit\u0173.<\/p>\n\n\n\n

I\u0161 labiausiai \u012fsimintin\u0173 centro rengini\u0173, organizacijos direktor\u0117 prisimin\u0117 2009 m., kai tuometiniame Spaudos muziejuje Amsterdame (Persmuseum Amsterdam) vykusioje tarptautin\u0117je parodoje Nyderland\u0173 lietuvi\u0173 kult\u016bros centras pristat\u0117 Lietuvos spaud\u0105. Parodoje, kuri buvo rengini\u0173 ciklo \u201e1989 eros pabaiga\u201c dalis, buvo eksponuoti vienos dienos \u012fvairi\u0173 Europos \u0161ali\u0173 dienra\u0161\u010di\u0173 pirmieji puslapiai. Parenkant puslapius, centrui talkino Lietuvos nacionalin\u0117s Martyno Ma\u017evydo darbuotoja Rima \u010celnait\u0117<\/strong>. V\u0117liau paroda buvo parodyta Hagoje, Nutshuis. Centras prisid\u0117jo ir prie oland\u0173 leidinio \u201eBaltsvluchten\u201c iniciatyvos pristatyti lietuvi\u0173, latvi\u0173 ir est\u0173 knygas, suorganizuoti renginius Baltijos \u0161alyse. S. Gai\u017eauskat\u0117 \u0161iam leidiniui i\u0161vert\u0117 i\u0161trauk\u0105 i\u0161 Jurgos Ivanauskait\u0117s knygos \u201eRagana ir lietus\u201c. Sumanymo iniciatoriai \u2013 Jan Sleumer ir Paul de Boer, v\u0117liau Olandijos ir Baltijos \u0161ali\u0173 bendruomen\u0117 (https:\/\/sites.google.com\/a\/realsite.nl\/nbv\/<\/a>). Centro direktor\u0117 taip pat pamin\u0117jo j\u0173 inicijuot\u0105 tarptautin\u012f projekt\u0105 \u201eReaching Out Through Skype\u201c, kurio metu lietuviai moksleiviai kit\u0173 Europos \u0161ali\u0173 bendraam\u017eiams pristat\u0117 savo kalb\u0105 ir \u0161al\u012f (www.design.reachingout.eu<\/a>; www.reachingout.eu<\/a>).<\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

Danijos lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s interneto svetain\u0117<\/strong><\/p>\n\n\n\n

http:\/\/www.lietuva.dk<\/a><\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure><\/div>\n\n\n\n

Nomeda Rep\u0161yt\u0117<\/strong>, \u012f Danij\u0105 atvykusi 1992 m. rugpj\u016bt\u012f, sako, kad, Lietuvai atgavus nepriklausomyb\u0119, pirmuosius 15 met\u0173 Danijos lietuvi\u0173 bendruomen\u0117 nebuvo itin aktyvi. Dipuk\u0173 bangos lietuvi\u0173 Danijoje buvo vos keletas, tad ir poreikio u\u017esiimti periodika, koki\u0105 leido kit\u0173 kra\u0161t\u0173 lietuviai i\u0161eiviai po 1944 m., nebuvo. Lietuvai tapus Europos S\u0105jungos nare, kalb\u0173 apie popierin\u012f leidin\u012f b\u016bdavo, bet tuometiniai bendruomen\u0117s nariai savo paj\u0117gas vertino realisti\u0161kai \u2013 tiek d\u0117l galin\u010di\u0173 ra\u0161yti \u017emoni\u0173 skai\u010diaus, tiek ir d\u0117l finansini\u0173 i\u0161tekli\u0173, mat, Danijos bendruomen\u0117 laik\u0117si principo vengti pra\u0161yti l\u0117\u0161\u0173 i\u0161 Lietuvos, kol tai netapdavo nei\u0161vengiama b\u016btinybe. N. Rep\u0161yt\u0117 mano, kad prie klasikin\u0117s lietuvi\u0161kos i\u0161eivijos spaudos nebuvimo Danijoje prisid\u0117jo \u012fvair\u016bs veiksniai. \u201ePirmiausia \u012f galv\u0105 ateina vienas i\u0161 j\u0173 \u2013 informacini\u0173 technologij\u0173 pl\u0117tra\u201c.<\/p>\n\n\n\n

Danijos lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s (DLB) tarybos (2005) narys Gediminas Benetis <\/strong>prisimena, kad \u201einterneto svetain\u0117s k\u016brimas prasid\u0117jo 2004 m. lapkri\u010dio m\u0117nes\u012f kartu su Ram\u016bnu \u0160iauliu<\/strong>, kuris sud\u0117jo pirmuosius pamatus m\u016bs\u0173 svetainei ir kurio d\u0117ka susipa\u017einau su Mariumi Bobina<\/strong>. Marius \u012fd\u0117jo labai daug darbo sulipdydamas vis\u0105 svetain\u0117s dizain\u0105. Paskui \u012f svetain\u0117s k\u016brimo darb\u0105 \u012fsijung\u0117 Nomeda Rep\u0161yt\u0117\u201c.<\/p>\n\n\n\n

Pasak N. Rep\u0161yt\u0117s, tada interneto svetain\u0117s buvo techni\u0161kai \u012fnoringesn\u0117s, tod\u0117l reik\u0117jo ir programuotojo nuolatin\u0117s pagalbos. M. Bobina pad\u0117davo ne tik informacini\u0173 technologij\u0173 srityje, bet ir pats savo iniciatyva parinkdavo iliustracij\u0173, kurios buvo su\u0161iuolaikintas keturv\u0117jinink\u0173 ir bendrai 1920-\u0173j\u0173 pamfletist\u0173 humoras.<\/p>\n\n\n\n

Svetain\u0117s k\u016br\u0117jas M. Bobina pasakoja: \u201eStudijuodamas Kopenhagoje suk\u016briau Danijos lietuvi\u0173 bendruomenei svetain\u0119, jos dizain\u0105 ir logotip\u0105. Taip pat \u012fdiegiau turinio valdymo sistem\u0105, kad bendruomen\u0117 gal\u0117t\u0173 operatyviai atnaujinti turin\u012f, publikuoti naujienas savaranki\u0161kai, be specialist\u0173 pagalbos. \u012ediegiau ir forum\u0105 \u2013 galimyb\u0119 registruotis naujiems nariams ir bendrauti tarpusavyje. Svetain\u0117 atrod\u0117 b\u016btent taip, kaip atrodo dabar. Buvau suk\u016br\u0119s bendras iliustracijas (dauguma i\u0161likusios ir dabar) bei pareng\u0119s gaires, kaip i\u0161laikyti vizual\u0173 vientisum\u0105 ateityje, kai svetain\u0117 bus pildoma turiniu, rengiamos iliustracijos straipsniams. Toliau su svetaine nedirbau, apmokiau publikuoti straipsnius Nomed\u0105 Rep\u0161yt\u0119 ir Gedimin\u0105 Benet\u012f.\u201c<\/p>\n\n\n\n

Apie 2005\u00a0m. DLB tapo Pasaulio lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s (PL) dalimi, tada, pabr\u0117\u017eia N. Rep\u0161yt\u0117, Danijos lietuviai gal\u0117jo apie save pasakoti ir PLB leid\u017eiamame popieriniame bei internetiniame \u017eurnale \u201ePasaulio lietuvis\u201c.<\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

Lituanistikos tyrimo ir studij\u0173 centro (\u010cikaga, JAV) svetain\u0117s<\/strong><\/p>\n\n\n\n

www.lithuanianresearch.org<\/strong><\/a> ir www.spauda.org<\/strong><\/a><\/strong><\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure><\/div>\n\n\n\n

\u0160iuo metu Lituanistikos tyrimo ir studij\u0173 centras (LTSC) turi dvi svetaines:\u00a0 www.lithuanianresearch.org<\/a> ir www.spauda.org<\/a>. Lituanistikos tyrimo ir studij\u0173 centro (dabar Lituanistikos tyrimo centro) interneto svetain\u0117 www.lithuanianresearch.org<\/a> buvo sukurta 2003 m., tai buvo viena i\u0161 pirm\u0173j\u0173 lietuvi\u0161k\u0173 organizacij\u0173 interneto svetaini\u0173 Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose. Jos iniciatorius buvo LTSC valdybos pirmininkas dr.\u00a0Jonas Ra\u010dkauskas<\/strong>, o svetain\u0119 suk\u016br\u0117 ir apipavidalino Au\u0161rys Matonis<\/strong>, kuris tuo metu sta\u017eavosi \u010cikagoje. Svetain\u0117 buvo skirta supa\u017eindinti su Lituanistikos tyrimo centro veikla, joje skelbiami archyv\u0173 apra\u0161ai, knyg\u0173 ir periodikos kolekcijos, supa\u017eindinama su LTSC padaliniais ir j\u0173 istorija. V\u0117liau, 2016 m., LTSC interneto puslapis buvo atnaujintas, siekiant padaryti j\u012f lankstesn\u012f, palankesn\u012f plan\u0161etiniams kompiuteriams ir i\u0161maniesiems telefonams. Svetain\u0117 tapo mobilesn\u0117, su nuorodomis \u012f Lituanistikos tyrimo centro \u201eFacebook\u201c puslap\u012f, nes b\u016btent \u010dia skelbiama aktualiausia informacija. 2018 m. prie pagrindin\u0117s svetain\u0117s LTC prijung\u0117 pasvetain\u0119 www.spauda.org<\/a>, kurioje skelbiama LTC\u00a0 stambaus projekto \u2013 lietuvi\u0161k\u0173 i\u0161eivijos periodini\u0173 leidini\u0173 \u2013 skaitmeninimo darbai. \u0160iam projektui vadovauja dr. Jonas Daugirdas<\/strong>. \u201eKadangi nenor\u0117jome pagrindin\u0117s svetain\u0117s u\u017ekrauti labai dideliu informacijos kiekiu (suskaitmeninta keliasde\u0161imt t\u016bkstan\u010di\u0173 laikra\u0161\u010di\u0173 numeri\u0173), nuspr\u0119sta \u0161ias dvi svetaines i\u0161skirti. Lituanistikos tyrimo centro siekis yra supa\u017eindinti visuomen\u0119 su \u010dia saugomais archyvais ir supaprastinti pri\u0117jim\u0105 prie j\u0173, skelbiant m\u016bs\u0173 saugom\u0173 vertybi\u0173 apra\u0161us. Tod\u0117l labai da\u017enai sulaukiame lankytoj\u0173, jau \u017einan\u010di\u0173, ko ie\u0161koti archyvuose, nes jie i\u0161 anksto b\u016bna susipa\u017ein\u0119 su svetain\u0117je paskelbta informacija\u201c, \u2013 sako Lituanistikos tyrim\u0173 ir studij\u0173 centro valdybos pirminink\u0117 Kristina Lapienyt\u0117<\/strong>.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pareng\u0117 Rima Ma\u017eeikien\u0117 ir Dalia Cidzikait\u0117 Sava interneto svetain\u0117 jau kuris laikas yra tapusi lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s ar lietuvi\u0161kos organizacijos u\u017esienyje vizitine kortele. Svetain\u0117 yra savoti\u0161kas bendruomen\u0117s brandos \u012frodymas, dar vienas patvirtinimas, kad jos tikslas burti bendruomen\u0117s narius, juos informuoti ir dirbti bendrus darbus yra rimtas. Tyrin\u0117jant \u012fvairi\u0173 lietuvi\u0173 bendruomeni\u0173 ir organizacij\u0173 svetaines, j\u0173 atsiradim\u0105, sunku … Toliau skaityti „Parodai \u201eI\u0161eivijos \u017einiasklaidos l\u016b\u017eiai po 1990-\u0173j\u0173\u201c besirengiant: Svetaini\u0173 d\u0117lion\u0117”<\/span><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":6,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[1863,9],"tags":[],"class_list":["post-4730","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-diasporos-tyrejams","category-parodos"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4730","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/users\/6"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4730"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4730\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4730"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4730"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4730"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}