{"id":4774,"date":"2020-09-09T11:27:35","date_gmt":"2020-09-09T08:27:35","guid":{"rendered":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/?p=4774"},"modified":"2020-09-09T11:46:46","modified_gmt":"2020-09-09T08:46:46","slug":"pasauline-barzdos-diena-minint","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/2020\/09\/09\/pasauline-barzdos-diena-minint\/","title":{"rendered":"Pasaulin\u0119 barzdos dien\u0105 minint"},"content":{"rendered":"\n

Pareng\u0117 Jurgita Kristina Pa\u010dkauskien\u0117<\/a><\/strong><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

Rugs\u0117jo pirmasis \u0161e\u0161tadienis \u2013 Pasaulin\u0117 barzdos diena. \u0160ia proga \u2013 trumpa barzdos auginimo ir skutimo ap\u017evalga su barzdot\u0173 vyr\u0173 atvaizdais i\u0161 knyg\u0173, dail\u0117s muziej\u0173 bei Nacionalin\u0117s bibliotekos Ret\u0173 knyg\u0173 ir rankra\u0161\u010di\u0173 fondo.<\/p>\n\n\n\n

\"\"

Sokrato portretas. Marmuras, I a., Luvro muziejus.<\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n\n

Helenistinio laikotarpio rom\u0117n\u0173 meno paminklai (dauguma rom\u0117n\u0173 skulpt\u016br\u0173, kaip \u017einome, yra senesni\u0173 graiki\u0161k\u0173j\u0173 kopijos) liudija, jog barzd\u0105 ne\u0161iojo beveik visi senov\u0117s graik\u0173 filosofai ir mokslininkai: Sokratas, Platonas, Pitagoras, Hipokratas, Archimedas ir net Plotinas, gyven\u0119s III a. po Kristaus. Barzdoti ir senov\u0117s Graikijos ir rom\u0117n\u0173 panteono dievai bei didvyriai: Dzeusas, Hadas, Poseidonas, Heraklis, Jupiteris, Saturnas, Janas ir kiti. \u00a0Sekdami graik\u0173 i\u0161min\u010di\u0173 pavyzd\u017eiu, barzd\u0105 kaip orumo ir intelekto \u017eenkl\u0105 ne\u0161iojo daugelis Romos imperatori\u0173 iki Konstantino Did\u017eiojo, kurio itin \u0161variai nuskusto veido atvaizdai i\u0161liko dar jam gyvam esant i\u0161kaltuose marmuriniuose biustuose (\u012fdomu tai, jog v\u0117lesn\u0117se graiki\u0161kose ikonose imperatorius Konstantinas \u201epagal graiki\u0161k\u0105 paprot\u012f\u201c vaizduojamas barzdotas). Po Romos \u017elugimo vakarin\u0117je Romos imperijos dalyje barzdos vert\u0117 buvo primir\u0161ta, graiki\u0161koji \u201efilosof\u0173 barzdos\u201c samprata, nors ir nelabai gaji, bet i\u0161liko rytin\u0117je krik\u0161\u010dioni\u0161kos Europos dalyje \u2013 t. y., Bizantijos imperijoje.<\/p>\n\n\n\n\n\n\n\n

IX a. Vakar\u0173 Europos antspauduose ir miniati\u016brose vyrai da\u017eniausiai vaizduojami su \u016bsais ir \u0161variai nuskustais smakrais, diduomen\u0117 barzdas skuto kaip ir kariai, vienuoliai bei dvasininkai, ta\u010diau kai kurie vyrai \u201ene\u0161iojo barzdas i\u0161 garb\u0117tro\u0161kos ar d\u0117l papras\u010diausio tingumo\u201c. Barzdas ne\u0161iojo ir atgailautojai bei atsiskyr\u0117liai. Brit\u0173 istorikas Gilesas Constable\u2019is (g. 1929), tyrin\u0117j\u0119s barzdos ir jos skutimosi ( taip pat kirpimo, pe\u0161imo, rovimo) ritual\u0173 reik\u0161mes viduram\u017eiais, teigia, kad barzdos ne\u0161iojimas niekada nebuvo traktuojamas vienareik\u0161mi\u0161kai, vienu metu toje pa\u010dioje visuomen\u0117je gal\u0117jo gyvuoti kelios \u0161io vyri\u0161ko atributo sampratos.<\/p>\n\n\n\n

\u017dvelgiant \u012f Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s portretus, vaizdas itin margas. Pana\u0161u, kad barzd\u0173 ne\u0161iojim\u0105 ar nene\u0161iojim\u0105 veik\u0117 ne tiek laikme\u010dio mada, kiek konkretaus vyro \u012fsitikinimai, statusas, priklausymas tam tikram luomui, religinei bendruomenei. Skirtys tarp barzdos ne\u0161iojimo ir nene\u0161iojimo labai s\u0105lygin\u0117s, apibendrinimai netiksl\u016bs, bet vis d\u0117lto galima teigti, jog barzdot\u0173 vyr\u0173 bus daugiau tarp t\u0173, kurie \u201e\u017evelgia \u012f rytus\u201c: gud\u0173 ir rus\u0173, sta\u010diatiki\u0173 ir sentiki\u0173, karaim\u0173 ir, \u017einoma, \u017eyd\u0173. Barzd\u0105 ne\u0161iojo vyresni am\u017eiumi ar pareigomis: ne jaunuoliai, o senoliai, ne kunigai, o vyskupai, ne dvari\u0161kiai, o valdovai, ne mokiniai, o mokytojai. Tik\u0117tina, jog didel\u0117 dalis LDK vyr\u0173 portret\u0173, ypa\u010d tapyt\u0173 pra\u0117jus ilgesniam laikui po vaizduojamo \u017emogaus mirties, buvo imaginaciniai[1]<\/a>, neretai prasilenkiantys su istorine tiesa. Ta\u010diau b\u016btent dail\u0117s k\u016briniai suformavo barzdot\u0173 LDK didik\u0173 \u012fvaizd\u012f: did\u017eiojo LDK etmono Jurgio Radvilos su perpus skelta barzda, ve\u0161liabarzd\u017ei\u0173 Mikalojaus Radvilos Rudojo, Mikalojaus Radvilos Juodojo ir kit\u0173. \u012edomesn\u012f barzdos formavimo pavyzd\u012f regime XVII a. Jono Karolio Chodkevi\u010diaus portrete, kurio neilga tvarkingai kirpta barzdel\u0117 palikta augti tik u\u017e apatinio \u017eandikaulio ribos. \u0160io tipo barzdos Rusijos imperijoje trumpam sugr\u012f\u0161 \u012f  mad\u0105 XIX a. antroje pus\u0117je. Net Ap\u0161vietos epochoje, kai Vakar\u0173 Europos visuomen\u0117 \u017eav\u0117josi \u0161variai nuskustais, regis \u0161vies\u0105 atspindin\u010diais skruostais, o pranc\u016bzi\u0161ka mada pasiek\u0117 rytinius Europos pakra\u0161\u010dius, ne visi LDK didikai skub\u0117jo skustis barzdas. Daugelis j\u0173, vadinam\u0173 konservatyviaisiais, plaukais apaugusius \u017eandus ir smakrus saugojo kaip savo tapatyb\u0117s \u017eenkl\u0105, puikiai der\u0117jus\u012f su XVIII a. i\u0161ve\u0161\u0117jusia sarmatizmo id\u0117ja.<\/p>\n\n\n\n

\"\"

Jurgis Radvila, iliustracija i\u0161 knygos \u201eIcones familiae ducalis…\u201c.<\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n\n

Pavojus barzdai ir j\u0173 savininkams ypa\u010d a\u0161triai i\u0161kilo u\u017e LDK rib\u0173 Tai nutiko Rusijos caro Petro I reform\u0173 laikais, kuomet jo dvari\u0161kiai buvo ver\u010diami rengtis ir gyventi vakarieti\u0161kai. 1698 m. Petras I pats \u0117m\u0117si skusti savo pavaldiniams barzdas, o v\u0117liau \u012fved\u0117 privalom\u0105 mokest\u012f tiems, kas nenor\u0117jo j\u0173 atsisakyti. Sumok\u0117jusiems \u201ebarzdos mokest\u012f\u201c buvo i\u0161duodami special\u016bs \u017eetonai \u2013 \u201ebarzdos \u017eenklai\u201c, kuri\u0173 kaina skyr\u0117si priklausomai nuo barzdos ne\u0161iotojo pad\u0117ties visuomen\u0117je. Kitas Rusijos \u201eplaukaskutys\u201c buvo imperatorius Pavelas I. \u0160is ar\u0161us \u016bs\u0173, barzd\u0173 ir \u017eanden\u0173 prie\u0161ininkas u\u017edraud\u0117 ne\u0161ioti ne tik min\u0117tas \u201evyri\u0161kas puo\u0161menas\u201c, bet ir moteri\u0161kus kirp\u010diukus. 1801 m., mirus Pavelui I, Rusijos imperijoje, kuriai tuo metu priklaus\u0117 ir did\u017eioji dalis LDK teritorijos, prasid\u0117jo \u017eanden\u0173 ir barzd\u0173 mados epocha.<\/p>\n\n\n\n

Nacionalin\u0117s bibliotekos rankra\u0161\u010di\u0173 fonduose galime rasti nema\u017eai XIX a. barzdot\u0173 vyr\u0173 nuotrauk\u0173, ta\u010diau reto ji buvo tokia originali kaip \u017eymaus dailininko Mstislavo Dobu\u017einskio t\u0117vo Valerijano Dobu\u017einskio. B\u016bdamas auk\u0161to rango karininkas, Valerijanas visada ne\u0161iojo \u012f skirtingas puses besi\u0161akojan\u010di\u0105 barzd\u0105, s\u0105moningai prie\u0161taraudamas tuo metu madingoms \u201etvarkingoms barzdoms ir \u017eandenoms\u201c. Dailininkas prisimena: \u201et\u0117vas, prie\u0161ingai to laiko papro\u010diui, nei\u0161skusdavo smakro savo juodoje barzdoje, o tik su\u0161ukuodavo \u012f \u0161onus\u201c. Barzd\u0105 Valerijanas augino iki pat savo mirties 1921 metais.<\/p>\n\n\n\n

\"\"

Valerijanas Dobu\u017einskis, 1907, LNB RKRS, F30, 1-1880.<\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n\n

Tarpukario visuomen\u0117je barzda tapo dar labiau individualizuotu pasirinkimu. Daili\u0105 barzdel\u0119 su \u012f vir\u0161\u0173 riestais \u016bsais ne\u0161iojo dukart Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, ve\u0161li barzda puo\u0161\u0117 dailinink\u0105 Antan\u0105 \u017dmuidzinavi\u010di\u0173, tautos patriarch\u0105 Jon\u0105 Basanavi\u010di\u0173, neminint ank\u0161\u010diau apra\u0161yt\u0173 etnini\u0173 ir religini\u0173 grupi\u0173 \u2013 sentiki\u0173, \u017eyd\u0173, sta\u010diatiki\u0173 dvasinink\u0173. I\u0161skirtin\u0119 barzd\u0105 \u2013 prad\u017eioje lietuvi\u0173 ir senov\u0117s ind\u0173 bendryb\u0117s id\u0117jos i\u0161rai\u0161k\u0105, o v\u0117liau laisvos dvasios ir pasiprie\u0161inimo sistemai atribut\u0105 \u2013 i\u0161 tarpukario per sovietmet\u012f \u012f atkurt\u0105 Lietuvos Respublik\u0105 atsine\u0161\u0117 ir \u017eymus lietuvi\u0173 keliautojas, mokslininkas-antropologas, ra\u0161ytojas, esperantininkas Antanas Po\u0161ka  (1903\u20131992), tiesa, pasikeitusi\u0105 \u2013 ne \u0161elmi\u0161kai tamsi\u0105, o \u0161variai balt\u0105. Jo nuotraukas i\u0161saugojo bi\u010diulis esperantininkas, Lietuvos kult\u016bros istorikas Juozas Petrulis. 1935 metais Indijoje darytos A. Po\u0161kos nuotraukos kitoje pus\u0117je Petrulis, su jam b\u016bdingu \u0161maik\u0161tumu, u\u017era\u0161\u0117: \u201ePabaisa!\u201c.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Antanas Po\u0161ka, 1935, Indija. F127-382, lap. 1<\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n\n
\n\n\n\n
\"\"

Antanas Po\u0161ka, 1966, Vilnius. \u012era\u0161as esperanto kalba. F127-382, lap. 9.<\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n\n
\n\n\n\n

Istorijos t\u0119sinys \u2013 kit\u0173 met\u0173 barzdos dien\u0105.<\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

[1]<\/a> \u012esivaizduojamas anks\u010diau gyvenusio, da\u017eniausiai istorinio asmens portretas, kuriamas laikantis ikonografin\u0117s tradicijos arba laisvai improvizuojant. Lietuvoje imaginaciniai portretai paplito XVI\u2013XVIII am\u017eiais.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pareng\u0117 Jurgita Kristina Pa\u010dkauskien\u0117 Rugs\u0117jo pirmasis \u0161e\u0161tadienis \u2013 Pasaulin\u0117 barzdos diena. \u0160ia proga \u2013 trumpa barzdos auginimo ir skutimo ap\u017evalga su barzdot\u0173 vyr\u0173 atvaizdais i\u0161 knyg\u0173, dail\u0117s muziej\u0173 bei Nacionalin\u0117s bibliotekos Ret\u0173 knyg\u0173 ir rankra\u0161\u010di\u0173 fondo. Helenistinio laikotarpio rom\u0117n\u0173 meno paminklai (dauguma rom\u0117n\u0173 skulpt\u016br\u0173, kaip \u017einome, yra senesni\u0173 graiki\u0161k\u0173j\u0173 kopijos) liudija, jog barzd\u0105 ne\u0161iojo beveik … Toliau skaityti „Pasaulin\u0119 barzdos dien\u0105 minint”<\/span><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":6,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[89,2783],"tags":[],"class_list":["post-4774","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-asmenybes","category-libri-et-manuscripta"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4774","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/users\/6"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4774"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4774\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4774"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4774"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4774"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}