{"id":4801,"date":"2020-10-23T10:17:37","date_gmt":"2020-10-23T07:17:37","guid":{"rendered":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/?p=4801"},"modified":"2020-10-23T10:17:38","modified_gmt":"2020-10-23T07:17:38","slug":"mykolas-jurgis-drunga-lietuva-yra-ten-kur-gyvuoja-samoningi-lietuviai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/2020\/10\/23\/mykolas-jurgis-drunga-lietuva-yra-ten-kur-gyvuoja-samoningi-lietuviai\/","title":{"rendered":"Mykolas Jurgis Drunga: \u201eLietuva yra ten, kur gyvuoja s\u0105moningi lietuviai\u201c"},"content":{"rendered":"\n

Su Lietuvos nacionalin\u0117s Martyno Ma\u017evydo bibliotekos Lituanistikos skyriaus tyr\u0117ja Ina \u0116mu\u017eiene savo prisiminimais apie \u2013 gyvenim\u0105 i\u0161eivijoje, pirmuosius susid\u016brimus su Lietuva, patirtis ir apsisprendim\u0105 joje gyventi \u2013 pasidalijo \u017eurnalistas, filosofas, vert\u0117jas, VDU d\u0117stytojas doc. dr. Mykolas Drunga.<\/em><\/p>\n\n\n\n

M. Drunga gim\u0117 Tiubingene Vokietijoje 1948 m. Su \u0161eima 1959-aisiais persik\u0117l\u0117 gyventi \u012f JAV, \u010cikag\u0105. 1968 m. baig\u0117 Pedagogin\u012f lituanistikos institut\u0105 \u010cikagoje. Jau po met\u0173 \u010cikagos universitete \u012fgijo filosofijos bakalauro laipsn\u012f. V\u0117liau mokslus t\u0119s\u0117 Masa\u010dusetso technologijos institute (MIT), studijavo filosofij\u0105, kur prasid\u0117jo jo pa\u017eintis su radijo \u017eurnalistika. 1972 m. kartu su kitais jaunais lietuviais \u012fk\u016br\u0117 radijo program\u0105 \u201eGarso bangos\u201c, reng\u0117 kult\u016brines laidas apie lietuvi\u0173 literat\u016br\u0105, muzik\u0105 angl\u0173 kalba. Jau v\u0117liau M. Drunga prisijung\u0117 prie Laisvosios Europos radijo (LER) kolektyvo, kur dirbo ne vienus metus. M. Drunga redagavo ne vien\u0105 lietuvi\u0173 i\u0161eivijos leidin\u012f. Dirbo su \u201eLietuvi\u0173 student\u0173 s\u0105jungos metra\u0161\u010di\u0173\u201c, savaitra\u0161\u010diu \u201eKeleivis\u201c, \u201eVienyb\u0117\u201c, \u017eurnalu \u201eLituanus\u201c, prisid\u0117jo prie \u201eMy Encyclopedia Lituanica\u201c leidybos.<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u012e Lietuv\u0105 M. Drunga pirm\u0105j\u012f kart\u0105 atvyko 1987 m. trumpam vizitui, o gyventi persik\u0117l\u0117 2004 m.. \u012e Lietuvos kult\u016brin\u012f ir \u017eurnalistin\u012f gyvenim\u0105 \u012fsiliejo vos atvyk\u0119s, prad\u0117jo dirbi Vytauto Did\u017eiojo universitete ir Lietuvos nacionalinio transliuotojo radijo programose. Pla\u010diau apie M. Drungos gyvenim\u0105 JAV ir kelius atvedusius \u012f Lietuv\u0105 skaitykite interviu.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Mykolas Jurgis Drunga. Jono Petronio nuotrauka. 2018 m Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka\u2013muziejus. <\/em>\u00a0<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Mykolas Drunga. Jono Petronio nuotrauka. 2019, Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus<\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n\n

Ina \u0116mu\u017eien\u0117 (I.\u0116.): Taigi, prad\u017eiai nor\u0117\u010diau, kad truputi papasakotum\u0117te apie savo gyvenim\u0105 i\u0161eivijoje. Gim\u0117te jau DP stovykloje, kas jus atved\u0117 link lietuvi\u0161kumo?<\/em><\/p>\n\n\n\n

Mykolas Drunga (M.D.): Gimiau 1948 m. ne DP stovykloje, o pranc\u016bz\u0173 okupacin\u0117je pietvakari\u0173 Vokietijos zonoje[1]<\/a>, kurioje pab\u0117g\u0117liai buvo apgyvendinami ne stovyklose, o priva\u010diuose butuose, kuriuos apleido (nes, pvz., \u017euvo kare) buv\u0119 j\u0173 \u0161eimininkai. Lietuvi\u0161kumo link mane atved\u0117 t\u0117vai[2]<\/a>, kurie buvo pab\u0117g\u0119 nuo sovietini\u0173 okupant\u0173, bet ne nuo lietuvyb\u0117s. Tad ir a\u0161 nuo ankstyviausios vaikyst\u0117s \u017einojau ir jutau es\u0105s lietuvis.   <\/p>\n\n\n\n

I. \u0116. Esate pasakoj\u0119s kaip \u0117jote \u012f mokykl\u0105 pas seseles vienuoles, ar nuo pat vaikyst\u0117s tapatinot\u0117s su lietuvi\u0173 bendruomene ir lietuvi\u0161kumu?<\/em><\/p>\n\n\n\n

M. D. Pas seseles vienuoles lankyti mokykl\u0105 prad\u0117jau tik t\u0117v\u0173 atve\u017etas \u012f Amerik\u0105 1959 m., o prie\u0161 tai dar gyvenome Vokietijoje, ten mokinio keli\u0105 prad\u0117jau ketverius metus lankydamas voki\u0161k\u0105 pradin\u0119 mokykl\u0105, tada \u012fstojau \u012f Tiubingeno humanitarin\u0119 vokie\u010di\u0173 gimnazij\u0105 ir baigiau joje pirm\u0105j\u0105 klas\u0119 prie\u0161 emigruodamas su t\u0117vais \u012f Jungtines Valstijas (konkre\u010diai \u012f \u010cikag\u0105). Seseli\u0173 kazimierie\u010di\u0173 vedam\u0105 pradin\u0119 mokykl\u0105, kurioje d\u0117stomoji kalba buvo angl\u0173 ir tik vienoje pamokoje buvo mokoma lietuvi\u0161kai, lankiau dvejus metus, paskui \u012fstojau \u012f kataliki\u0161k\u0105, krik\u0161\u010dioni\u0173 Airijos broli\u0173 vedam\u0105 gimnazij\u0105, kur penkias dienas savait\u0117je mokiausi angl\u0173 kalba, o \u0161e\u0161tadieniais lankydavau \u010cikagos auk\u0161tesni\u0105j\u0105 lituanistikos mokykl\u0105 ir j\u0105 baig\u0119s Pedagogin\u012f lituanistikos institut\u0105[3]<\/a>, kur \u012fsigijau mokytojo specialyb\u0119. <\/p>\n\n\n\n

I. \u0116. Koks buvo j\u016bs\u0173 santykis su lietuvi\u0161kumu? Kaip jis k\u016br\u0117si? Galb\u016bt kilo i\u0161 \u0161eimos? Kaip j\u016bs\u0173 \u0161eima prisimin\u0117 gimtin\u0119? O galb\u016bt tai i\u0161ry\u0161k\u0117jo universitete, \u012fsitraukus \u012f kitas kult\u016brines ir intelektualines veiklas?<\/em><\/p>\n\n\n\n

M. D. \u010cikagos universitete, \u012f kur\u012f \u012fstojau 1965 m., tuomet be man\u0119s buvo vos du studentai lietuviai (Viktoras Algis Dirda[4]<\/a> ir Elena Brad\u016bnait\u0117[5]<\/a>) ir vienas d\u0117stytojas (puikus matematikas prof. Ar\u016bnas Liulevi\u010dius[6]<\/a>), tad asmenin\u012f lietuvi\u0161kum\u0105 teko puosel\u0117ti u\u017e universiteto rib\u0173 gausiose lietuvi\u0161kosios \u010cikagos i\u0161eivijos institucijose, tarp kuri\u0173 buvo mokyklos, laikra\u0161\u010diai, \u017eurnalai ir \u012fvairios organizacijos \u2013 kult\u016brin\u0117s, sportin\u0117s, pasaul\u0117\u017ei\u016brin\u0117s (ateitinink\u0173, \u017eem\u0117s ir j\u016br\u0173 skaut\u0173, neolituan\u0173, vy\u010di\u0173, santarie\u010di\u0173) ir dar kitokios.<\/p>\n\n\n\n\n\n\n\n

I. \u0116. Esate pasakoj\u0119s apie aktyvi\u0105 veikl\u0105 universitete, lietuvi\u0161kos radijo programos rengim\u0105, dalyvavim\u0105 \u012fvairi\u0173 draugij\u0173 veikloje. Gal galite papasakoti daugiau?<\/em><\/p>\n\n\n\n

M. D. Tai buvo radijo programa angl\u0173 kalba apie Lietuv\u0105, j\u0105 reng\u0117 Bostono lietuvi\u0173 \u201eGarso bang\u0173\u201c[7]<\/a> kolektyvas, kur\u012f sudar\u0117 Romas \u0160le\u017eas[8]<\/a>, Perk\u016bnas Krukonis[9]<\/a>, Birut\u0117 Vai\u010djurgyt\u0117, Rima Bri\u010dkuvien\u0117 ir a\u0161, o pa\u010di\u0105 valandos ilgio program\u0105 kart\u0105 per savait\u0119 transliuodavo Bostono universiteto visuomeninis nekomercinis radijas WBUR. A\u0161 pats lankiau ne Bostono universitet\u0105, o prie Bostono esan\u010diame Kembrid\u017eo miestelyje \u012fsik\u016brus\u012f Masa\u010dusetso technologijos institut\u0105 (MIT) netoli Harvardo universiteto. Gyvenant Bostone teko 1976 m. pirmininkauti JAV dviej\u0173 \u0161imt\u0173 met\u0173 sukakties \u0161vent\u0117s Masa\u010dusetso lietuvi\u0173 komitetui ir \u0161iaip dalyvauti Bostono lietuvi\u0173 pilie\u010di\u0173 klubo, Bostono lietuvi\u0173 kult\u016bros klubo, lietuvi\u0173 subatvakari\u0173[10]<\/a> ir santarie\u010di\u0173-\u0161viesinink\u0173 veikloje.<\/p>\n\n\n\n

I. \u0116. Visgi b\u016bt\u0173 \u012fdomu su\u017einoti, kada \u012fvyko j\u016bs\u0173 pirmasis tiesioginis s\u0105lytis su Lietuva? Ar tai buvo pirmosios kelion\u0117s \u012f okupuot\u0105 kar\u0161t\u0105, o galb\u016bt sve\u010diai atvyk\u0119 i\u0161 Lietuvos? Siustame straipsnyje[11]<\/strong><\/a> pasakojate daug apie Jaunimo teatro gastroles, ar tai buvo pirmieji ry\u0161kus \u012fsp\u016bd\u017eiai?  Kas paliko did\u017eiausi\u0105 \u012fsp\u016bd\u012f i\u0161 atvykusi\u0173 \u012f JAV lietuvi\u0173?<\/em><\/p>\n\n\n\n

M. D. Mano pirmas tiesioginis s\u0105lytis su Lietuva ir buvo su t\u0117vais, ir seneli\u0173 lietuviais, taip pat ir su t\u0117v\u0173 pa\u017e\u012fstamais, kitais i\u0161eivijos lietuviais. Juk Lietuva yra ne tik \u017eem\u0117s lopin\u0117lis, bet ir ant jo stovintys ar stov\u0117j\u0119 \u017emon\u0117s \u2013 ir, saky\u010diau, ypa\u010d \u017emon\u0117s. Lietuva yra ten, kur gyvuoja s\u0105moningi lietuviai. I\u0161eivijos Lietuva, diasporos Lietuva gali b\u016bti \u2013 ir po 1945 m. kelis de\u0161imtme\u010dius realiai ir buvo \u2013 lygiai reik\u0161minga (tik kitaip!) t\u0117vyn\u0117s i\u0161likimui kaip ir t\u0117vyn\u0117je pasilikusi Lietuvos dalis. I\u0161eivijos Lietuva, kurioje baigiantis Antrajam pasauliniam karui atsid\u016br\u0117 daug lietuvi\u0173 \u0161viesuomen\u0117s, \u0161vietimo, kult\u016bros, meno darbuotoj\u0173, buvusios nepriklausomos Lietuvos valstyb\u0117s tarnautoj\u0173, steng\u0117si Vakaruose i\u0161laikyti bei pl\u0117toti t\u0105 lietuvi\u0161k\u0105 k\u016brybingum\u0105, kuriam puosel\u0117ti pa\u010dioje Lietuvoje trukd\u0117 sovietin\u0117 okupacija. I\u0161eivijoje subrendo jaunesni\u0173j\u0173 lietuvi\u0173 ra\u0161ytoj\u0173 karta (Algirdas Landsbergis, Kostas Ostrauskas, Antanas \u0160k\u0117ma, Alfonsas Nyka-Nili\u016bnas, Algimantas Mackus, Li\u016bn\u0117 Sutema, Henrikas Nagys, Marius Katili\u0161kis, Jonas Mekas, Kazys Brad\u016bnas, Birut\u0117 P\u016bkelevi\u010di\u016bt\u0117, minint tik pa\u010dius ry\u0161kiausius), kurios d\u0117ka Lietuvos kult\u016bra i\u0161gyveno ir pa\u010dius nykiausius stalinistin\u0117s represijos bei bre\u017enevin\u0117s stagnacijos laikus.<\/p>\n\n\n\n

Be to, i\u0161eiviai talkino ir Lietuvos laisv\u0117s bylai. Pvz., kai 1970 m. j\u016breivis Simas Kudirka[12]<\/a> i\u0161 tarybinio laivo \u012f\u0161oko \u012f amerikie\u010di\u0173 laiv\u0105 ir jame atsid\u016br\u0119s papra\u0161\u0117 politinio prieglobs\u010dio, amerikie\u010diai jo jam nesuteik\u0117, bet gr\u0105\u017eino j\u012f sovietams, tai suk\u0117l\u0117 did\u017eiulius protestus, kuriuose lietuvi\u0173 ir latvi\u0173 i\u0161eiviai suvaidino pirmaeil\u012f vaidmen\u012f, priversdami tuometin\u012f JAV prezident\u0105 Richard\u0105 Nixon\u0105[13]<\/a> imtis veiksm\u0173 ir JAV pakran\u010di\u0173 sargybos vadovus atsistatydinti. Kai i\u0161laisvintas i\u0161 kal\u0117jimo Sibire Simas Kudirka 1974 m. sugr\u012f\u017eo \u012f t\u0105 viet\u0105, kurioje pirm\u0105 kart\u0105 nes\u0117kmingai pra\u0161\u0117si amerikie\u010di\u0173 pagalbos, jis buvo d\u017eiaugsmingai lietuvi\u0173 ir amerikie\u010di\u0173 priimtas, ir man t\u0105syk teko jam vert\u0117jauti, kai jis lank\u0117si vietin\u0117se JAV \u012fstaigose ir jam buvo surengta vie\u0161a spaudos konferencija.<\/p>\n\n\n\n

Pirm\u0105 kart\u0105 su lietuviais \u201esve\u010diais atvykusiais i\u0161 Lietuvos\u201c susipa\u017einau turb\u016bt apie 1975 m., kada \u012f Boston\u0105 atvyko oficiali Lietuvos pramoninink\u0173 grup\u0117, kad apsikeist\u0173 informacija su keliuose Naujosios Anglijos miestuose \u012fsik\u016brusi\u0173 gamykl\u0173 vadovais. Man ir t\u0105syk teko vert\u0117jo pareigos. Nelaukt\u0105 ir neb\u016btinai teigiam\u0105 \u012fsp\u016bd\u012f padar\u0117 Lietuvos pramon\u0117s funkcionieri\u0173 (visai ne komunistinis) pritarimas amerikie\u010di\u0173 pramoninink\u0173 nuo\u0161irdiems pasiskundimams d\u0117l darbinink\u0173 ir j\u0173 profs\u0105jung\u0173 keliam\u0173 reikalavim\u0173 bei pretenzij\u0173 gamykl\u0173 vadovams. \u201eMes su savo darbininkais turime tas pa\u010dias problemas\u201c, – sak\u0117 tie Lietuvos mened\u017eeriai.<\/p>\n\n\n\n

Ma\u017edaug apie t\u0105 pat\u012f laik\u0105, gal truput\u012f v\u0117liau, teko susipa\u017einti su Lietuvos kamerinio orkestro, gastroliavusio JAV miestuose, nariais, kurie paliko nedr\u0105si\u0173, prispaust\u0173, bet jautri\u0173, ka\u017eko trok\u0161tan\u010di\u0173 (kitokios, laisvos Lietuvos?) ir dvilypi\u0173 \u017emoni\u0173 (atsiskleidusi\u0173 tik intymesn\u0117je, keli\u0173 \u017emoni\u0173 grupel\u0117je) \u012fsp\u016bd\u012f. Su j\u0173 muzikiniu vadovu, prof. Sauliumi Sondeckiu susipa\u017einau ne tik per oficial\u0173 pri\u0117mim\u0105 po koncerto, bet ir \u201eKeleivio\u201c[14]<\/a>, kuriame tuo laiku dirbau, redakcijoje, kurios vadovas, Jackus Sonda[15]<\/a>, buvo profesoriaus t\u0117vas. Tai buvo tragi\u0161kai \u012fdomus tandemas \u2013 t\u0117vas vis\u0105 gyvenim\u0105 buvo nuoseklus kairysis, tikras socialdemokratas, tod\u0117l ir principingas antikomunistas, o s\u016bnus[16]<\/a> naudojosi i\u0161 komunist\u0173, kuri\u0173 partijai jis priklaus\u0117, gaunamomis privilegijomis, bet naudojosi jomis Lietuvos kult\u016brai puosel\u0117ti ir \u012fvaizd\u017eiui stiprinti.<\/p>\n\n\n\n

\u012e \u0161i\u0105 susitikim\u0173 eil\u0119 jungiasi ir pa\u017eintis su soliste Giedre Kaukaite bei jos vyru re\u017eisieriumi Ar\u016bnu \u017debri\u016bnu, atvykusiu \u012f Boston\u0105, kad ten kine parodyt\u0173 savo \u201eVelnio nuotak\u0105\u201c[17]<\/a>, kuri i\u0161eivijoje sulauk\u0117 didelio pasisekimo kaip daugelio Amerikos lietuvi\u0173 pirm\u0105 kart\u0105 matytas ir kinematografi\u0161kai i\u0161radingai susuktas filmas i\u0161 Lietuvos. Dar didesn\u012f \u012fsp\u016bd\u012f paliko Atgimimo laikotarpiu vykusios Jaunimo teatro gastrol\u0117s, kur per i\u0161eivi\u0173 suorganizuot\u0105 \u0161i\u0173 Lietuvos teatral\u0173 pri\u0117mim\u0105 \u010cikagos \u201ebur\u017euazini\u0173 nacionalist\u0173\u201c Jaunimo centre pirm\u0105 kart\u0105 nuskamb\u0117jo i\u0161eivijos ir Lietuvos lietuvi\u0173 drauge sugiedotas Lietuvos himnas, paskatin\u0119s vien\u0105 Lietuvos \u201epolitruk\u0105\u201c visus \u012fsp\u0117ti: \u201eneu\u017emir\u0161kite, kad Lietuva vis dar yra tarybin\u0117 respublika\u201c.<\/p>\n\n\n\n

I. \u0116. Viename straipsnyje minite, kad lank\u0117t\u0117s okupuotoje Lietuvoje 1987 m. Kas paskatino nor\u0105 apsilankyti okupuotoje Lietuvoje? Gal galite papasakoti pla\u010diau apie \u0161i\u0105 kelion\u0119? Kaip jums sek\u0117si Lietuvoje 1987 m.? Ar tur\u0117jote laisv\u0119 jud\u0117ti, susitikti su gimin\u0117mis ir pa\u017e\u012fstamais? Kur keliavote, k\u0105 mat\u0117te? Kaip tokios kelion\u0117s buvo planuojamos ir organizuojamos? Po kelion\u0117s 1987 m. ar galvojote, kad kada nors sugr\u012f\u0161ite \u012f Lietuv\u0105 kaip turistas, o galb\u016bt svarst\u0117te apsigyvenimo galimyb\u0119?<\/em><\/p>\n\n\n\n

M. D. 1987 m. kelion\u0117, kuri\u0105 i\u0161 i\u0161eivi\u0173 pus\u0117s suorganizavo Li\u016btas Mock\u016bnas[18]<\/a>, buvo i\u0161vis pats pirmasis gyvenime mano apsilankymas Lietuvoje. Tai pirmas kartas, kada teko Lietuv\u0105 pamatyti savo akimis, liesti jos \u017eem\u0119 savo kojomis, pajusti jos daiktus savo rankomis. Pirm\u0105j\u0105 nakt\u012f, kuri\u0105 \u201eLietuvos\u201c vie\u0161butyje Vilniuje pernakvojau, verkiau i\u0161 laim\u0117s, kad pagaliau esu toje \u017eem\u0117je, apie kuri\u0105 vis\u0105 gyvenim\u0105 svajojau \u2013 esu tikrai atsid\u016br\u0119s \u201epa\u017ead\u0117toje \u017eem\u0117je\u201c.<\/p>\n\n\n\n

I. \u0116. Savo straipsniuose esate ra\u0161\u0119s apie sovietin\u0117s tikrov\u0117s pajautim\u0105: \u201ePati sovietinio gyvenimo tikrov\u0117, jos pajutimas i\u0161 arti griov\u0117 visus propagandinius mitus.\u201d Kaip jums atvykusiam \u012f Lietuv\u0105 atrod\u0117 t\u0105 sovietin\u0117 tikrov\u0117? Kaip ji atsiskleid\u0117 Lietuvai atgavus nepriklausomyb\u0119?<\/em> Gal pamenate, kokie buvo j\u016bs\u0173 l\u016bkes\u010diai ir nusiteikimas? Ir kokius \u012fsp\u016bd\u017eius persive\u017e\u0117te atgal \u012f JAV? Kaip tok\u012f sumanym\u0105 pri\u0117m\u0117 j\u016bs\u0173 aplinka?<\/em><\/p>\n\n\n\n

M. D. Pirm\u0105 kart\u0105 1987 m. baland\u012f atvyk\u0119s \u012f Vilni\u0173 i\u0161 karto pasijutau bes\u0105s nelaisvame kra\u0161te, kadangi u\u017e kiekvien\u0105 judes\u012f u\u017e vie\u0161bu\u010dio rib\u0173 reik\u0117jo atsiskaityti vie\u0161bu\u010dio registrat\u016broje, reik\u0117jo pra\u0161yti leidimo ir prane\u0161ti, kur eisi ar kur vyksi. Atva\u017eiavo gimin\u0117s nuve\u017eti \u012f Konarskio g. esan\u010di\u0105 dolerin\u0119[19]<\/a>, nes tai vienintel\u0117 \u012fstaiga, kur buvo galima i\u0161leisti i\u0161 Amerikos atsive\u017etus pinigus ir u\u017e juos nupirkti gimin\u0117ms dovan\u0173. O t\u0105 atsive\u017etos valiutos sum\u0105 reik\u0117jo pirmiausia u\u017eregistruoti Maskvos muitin\u0117je ir paskui i\u0161va\u017eiuojant pateikti paai\u0161kinim\u0105, kur ir kam tos sumos dalis buvo i\u0161leista. Beje, tai, kad atvykstantiems i\u0161 Vakar\u0173 \u012f Lietuv\u0105 pirmiausia reik\u0117jo nut\u016bpti Maskvoje, ten deklaruoti turimus pinigus ir pernakvoti \u201eKosmoso\u201c vie\u0161butyje ir tik kit\u0105 dien\u0105 skristi \u012f Vilni\u0173 (ir tik \u012f j\u012f, bet ne \u012f jok\u012f kit\u0105 Lietuvos miest\u0105, ir Vilniuje apsistoti vieninteliame u\u017esienie\u010dius priimti \u012fgaliotame \u201eLietuvos\u201c vie\u0161butyje), – visa tai pir\u0161tu priki\u0161amai parod\u0117, kad Lietuva Soviet\u0173 S\u0105jungos okupuota. Nebuvo leid\u017eiama apsistoti pas gimines, nei Vilniuje, nei kur kitur Lietuvoje, net nebuvo leid\u017eiama giminai\u010dio ma\u0161ina keliauti po Lietuv\u0105, i\u0161skyrus tai, kad leido vien\u0105 nepiln\u0105 dien\u0105 praleisti Kaune, kur gyveno dauguma mano gimini\u0173 i\u0161 motinos pus\u0117s. Na, ir pirm\u0105 kart\u0105 Lietuvos ir i\u0161eivijos santyki\u0173 istorijoje, – taip bent sak\u0117 patys \u0161eimininkai, – buvo leid\u017eiama i\u0161eiviams aplankyti Klaip\u0117d\u0105. T\u0105 kelion\u0119 valdi\u0161ku autobusu i\u0161 Vilniaus \u012f Klaip\u0117d\u0105 gerai prisimenu \u2013 ne tik d\u0117l to, kad \u0161alia man\u0119s atsis\u0117do daug man papasakojusi dokumentini\u0173 film\u0173 re\u017eisier\u0117 Laima Pangonyt\u0117[20]<\/a>, bet ir d\u0117l to, kad Klaip\u0117doje sutikau sovietin\u012f \u017eurnalist\u0105, \u201ei\u0161eivijolog\u0105\u201c Vytaut\u0105 Kazakevi\u010di\u0173, kuriam, kiek \u017einau, vieninteliam okupuotoje Lietuvoje buvo oficialiai leid\u017eiama skaityti ir komentuoti i\u0161eivijos spaud\u0105. Bet \u012fdomiausia buvo tai, kad apsilank\u0119s Klaip\u0117dos knygyne jame netik\u0117tai u\u017etikau Kazio Bagdonavi\u010diaus pamflet\u0173 rinkin\u012f \u201eDialogai\u201c[21]<\/a>, kuriame buvo ir man, kaip vienam i\u0161 \u010cikagoje leid\u017eiamo dienra\u0161\u010dio \u201eDraugas\u201c redaktori\u0173, skirtas kriti\u0161kas straipsnis \u201eBurbonas i\u0161 Draugo\u201c. Su oficialiais Lietuvos asmenimis susid\u016briau ir Vilniuje, \u201eT\u0117vi\u0161k\u0117s\u201c[22]<\/a> draugijos patalpose, kur buvo surengtos pirmos Taryb\u0173 Lietuvos ir i\u0161eivijos atstov\u0173 diskusijos prie apskritojo stalo. Ten ger\u0173, padori\u0173 \u017emoni\u0173 \u012fsp\u016bd\u012f paliko Algimantas \u010cekuolis[23]<\/a>, Justas Vincas Paleckis[24]<\/a>, Algirdas Kum\u017ea[25]<\/a>, i\u0161 j\u0173 vis\u0173 sklido nei\u0161sakyta nuojauta, kad Lietuvoje greit pasireik\u0161 dideli poky\u010diai. Pastar\u0105j\u0105 mint\u012f, ta\u010diau grei\u010diau kaip nepageidaujam\u0105 fakt\u0105, pabr\u0117\u017e\u0117 kitame, atskirame susitikime ir Religij\u0173 reikal\u0173 tarybos \u012fgaliotinio pavaduotojas E. Juoz\u0117nas[26]<\/a>. Man \u012fsimin\u0117 jo \u012fsakmus teiginys, jog ne\u017ei\u016brint kokie beb\u016bt\u0173 ateityje taryb\u0173 vald\u017eios ir Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios santykiai, kun. Alfonsas Svarinskas[27]<\/a> niekada nebus paleistas i\u0161 kal\u0117jimo, nes tai es\u0105s baisus ekstremistas. Ta\u010diau jau kitais metais (d\u0117l to, kad Michailo Gorba\u010diovo taip padaryti papra\u0161\u0117 Ronaldas Reaganas) kun. Svarinskas i\u0161\u0117jo \u012f laisv\u0119. Jautrus \u012fvairiomis potekst\u0117mis buvo ir susitikimas vienoje Vilniaus ba\u017eny\u010dioje su kunigu Vaclovu Aliuliu[28]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

I. \u0116. \u0160iemet minime 30 met\u0173 nuo 1990 m. kovo 11 d., galb\u016bt atsimenate savo nuotaikas, kai i\u0161girdote, kad Lietuva paskelb\u0117 nepriklausomyb\u0119? Kaip su\u017einojote apie Nepriklausomyb\u0117s paskelbim\u0105? Kokie jausmai ir mintys kilo? <\/em><\/p>\n\n\n\n

M. D. Tai buvo gra\u017eiausi\u0173 nor\u0173 i\u0161sipildymas, jo siek\u0117me vis\u0105 gyvenim\u0105. O jau per vis\u0105 Atgimimo laikotarp\u012f ore skland\u0117 mintis, kad tai tik laiko (ir neilgo!) klausimas, kada Lietuva realiai taps nepriklausoma. Nuo 1990 m. sausio 15 d. dirbau Miunchene Laisvosios Europos radijo lietuvi\u0173 redakcijoje, tad kasdien per savo bendradarbius Vilniuje (tarp kuri\u0173 pats operatyviausias ir svarbiausias, bet tikrai ne vienintelis, buvo Audrius Siaurusevi\u010dius[29]<\/a>) su\u017einojome, kas kuri\u0105 nors akimirk\u0105 svarbesnio dedasi Lietuvoje. Tad 1990 m. kovo 11-oji mums buvo neapsakomai maloni diena, bet jokiu b\u016bdu ne staigmena.<\/p>\n\n\n\n

I. \u0116. Apie atvykim\u0105 \u012f Europ\u0105: Jau gyvendamas JAV dirbote \u017eurnalistu, o 1990 m. prad\u0117jote dirbti Laisvosios Europos radijuje \/ Laisv\u0117s radijuje Miunchene, v\u0117liau persik\u0117l\u0117te \u012f Prah\u0105, kas paskatino \u0161\u012f apisprendim\u0105? Kada atvykote \u012f Europ\u0105, kokios buvo \u0161io apsisprendimo i\u0161takos? Ar gyvenimas Miunchene ir Prahoje skyr\u0117si nuo JAV ir kaip?<\/em><\/p>\n\n\n\n

M. D. Labai d\u017eiaugiausi, kad mane kaip lietuvi\u0161kai gerai kalbant\u012f i\u0161eivijos \u017eurnalist\u0105 (turb\u016bt ne be anks\u010diau Laisvosios Europos radijuje \u012fsidarbinusios Au\u0161ros Marijos Jura\u0161ien\u0117s[30]<\/a> tarpininkavimo) pakviet\u0117 dirbti \u012f Miunchen\u0105. T\u0105 kvietim\u0105 noriai pri\u0117miau, nes atsiv\u0117r\u0117 galimyb\u0117 gr\u012f\u017eti \u012f gimt\u0105j\u0105 Vokietij\u0105, kurios kalbos dar nebuvau pamir\u0161\u0119s. Buvo galimyb\u0117 \u012fsidarbinti ir Amerikos balso lietuvi\u0173 redakcijoje Va\u0161ingtone, ta\u010diau mane trauk\u0117 \u012f Europ\u0105, kur pirmiausia Miunchene, o paskui ir Prahoje darbavosi labai \u0161aunus b\u016brys lietuvi\u0173, kuri\u0173 gyvoji dauguma, kaip ir a\u0161, \u0161iandien gyvena ir dirba Lietuvoje. Prahoje sutvirtinau ir savo ry\u0161ius su mergina, kuri tapo mano \u017emona.<\/p>\n\n\n\n

I. \u0116. Apsisprendimas keisti gyvenam\u0105 viet\u0105 tikriausiai n\u0117ra lengvas, reikalauja daug apsvarstym\u0173 ir diskusij\u0173. \u017dinau, kad 2004 m. buvo nutrauktas finansavimas radijo programoms lietuvi\u0173 kalba. Ar tai buvo paskata jums sugr\u012f\u017eti \u012f Lietuv\u0105? Kada kilo mintis gr\u012f\u017eti? Koks buvo j\u016bs\u0173 santykis su Lietuva iki tol? Ar lank\u0117t\u0117s po 1990 m. ? Ar Lietuvoje tur\u0117jote giminai\u010di\u0173 ar draug\u0173?<\/em><\/p>\n\n\n\n

M. D. Sugr\u012f\u017eti (mano atveju, ne sugr\u012f\u017eti, o pirm\u0105 kart\u0105 gyvenime su visa manta persikelti) \u012f Lietuv\u0105 mane paskatino ne tik kauniet\u0117 \u017emona Vida[31]<\/a>, bet ir tai, kad nutraukus LER finansavim\u0105, likau bedarbiu, o naujas darbo vietas Kaune i\u0161 karto pasi\u016bl\u0117 LRT radijas ir Vytauto Did\u017eiojo universitetas. Po 1990 m. Lietuvoje dar buvau kelis kartus kaip LER darbuotojas, i\u0161 centro Miunchene ar Prahoje pasi\u0173stas \u012f Vilni\u0173 atlikti \u012fra\u0161\u0173 ir steb\u0117ti bei patarti kolegoms, dirbantiems LER skyriuje Lietuvos sostin\u0117je. <\/p>\n\n\n\n

\"\"
Mykolas Drunga. Jono Petronio nuotrauka. 2018, Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus<\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n\n

I. \u0116. Kai kurie kalbinti pa\u0161nekovai min\u0117jo, kad buvo sunku susirasti darbo viet\u0105 Lietuvoje. Jei neklystu, nuo 2004 m prad\u0117jote dirbti VDU ir Lietuvos radijuje. Ar prie\u0161 gr\u012f\u017edamas jau tur\u0117jote darbo viet\u0105 Lietuvoje? Ar tai paskatino sugr\u012f\u017eti?<\/em><\/p>\n\n\n\n

M. D. Prie\u0161 persikeldamas \u012f Lietuv\u0105 tur\u0117jau tik tvirtus darbo vietos pa\u017eadus, kurie persik\u0117lus, a\u010di\u016b Dievui, virto \u012fgyvendinta realybe. Ypa\u010d malonu buvo t\u0119sti pasaulio spaudos ap\u017evalgas LRT, – t\u0105 darb\u0105 dar ir \u0161iandien d\u017eiaugiuosi tur\u0117damas. Smagu buvo ir d\u0117styti vie\u0161\u0105j\u0105 komunikacij\u0105 VDU. Tos darbo vietos d\u0117l silpnos sveikatos jau atsisakiau, pasilikau tik angl\u0173 kalbos redaktoriaus ir vert\u0117jo darbus pagal projekt\u0105 humanitarini\u0173 moksl\u0173 fakultete.<\/p>\n\n\n\n

I. \u0116. Tikriausiai visi ka\u017ekur keliaudami ir pasinerdami \u012f naujus i\u0161\u0161\u016bkius turime vil\u010di\u0173 ir \u012fsivaizdavim\u0173. Su kokia mintimi atva\u017eiavote, k\u0105 labiausiai nor\u0117jote padaryti ir nuveikti Lietuvoje? Kas pavyko, o kas ne?<\/em><\/p>\n\n\n\n

M. D. Nor\u0117jau savo ilgamete patirtimi Vakaruose pasidalyti su studentais ir kitais smalsiais tautie\u010diais Lietuvoje, t\u0105 ir padariau (ar ir kiek s\u0117kmingai spr\u0119s jie). Labai nor\u0117jau Lietuvoje baigti ra\u0161yti savo disertacij\u0105 ir j\u0105 apsiginti \u2013 tai irgi pavyko su did\u017eiule VDU d\u0117stytoj\u0173 parama; \u010dia ypa\u010d jau\u010diu d\u0117kingum\u0105 Leonidui Donskiui[32]<\/a>, Egidijui Aleksandravi\u010diui[33]<\/a>, Auksei Bal\u010dytienei[34]<\/a> ir Kristinai Juraitei[35]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

I. \u0116. Atvykstant gyventi \u012f nauj\u0105 \u0161al\u012f, tikriausiai susiduriama su daug kult\u016brini\u0173, buitini\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173, ar toki\u0173 buvo, kai atvykote gyventi \u012f Lietuv\u0105? Kaip planavote savo sugr\u012f\u017eim\u0105? Kiek tai u\u017e\u0117m\u0117 laiko? Ar kilo koki\u0173 problem\u0173? Pavyzd\u017eiui su nuosavyb\u0117s \u012fsigijimu ar b\u016bsto nuoma. Kaip atrod\u0117 kasdienyb\u0117, kult\u016brinis gyvenimas?<\/em><\/p>\n\n\n\n

M. D. Beveik visus buitinius ir gyvenimo kasdienyb\u0117s bei techninius \u012fsik\u016brimo Lietuvoje r\u016bpes\u010dius per\u0117m\u0117 ir kilusius praktinius klausimus i\u0161sprend\u0117 \u017emona Vida. O kult\u016brinis gyvenimas VDU ir Kauno santarie\u010di\u0173 gretose pasirod\u0117 labai gyvas \u2013 tik sp\u0117k visur sudalyvauti ir, jei reikia, pad\u0117ti ir prisid\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n

I. \u0116. Ne vienas m\u016bs\u0173 pa\u0161nekov\u0173 pasakojo, kad nusprend\u0119 atstatyti Lietuvos pilietyb\u0119 susid\u016br\u0117 su sunkumais. Ar jums teko susidurti su tokiais dalykais kaip pilietyb\u0117s, turto atstatymo reikalai? Ar \u010dia buvo ta vadinamoji i\u0161imties tvarka?<\/em><\/p>\n\n\n\n

M. D. Pilietyb\u0117 yra vienas t\u0173 klausim\u0173, kuri\u0173 at\u017evilgiu 1990 m. atkurtoji Lietuvos respublika dar nerado gero sprendimo. Atrodo, jog b\u016bt\u0173 galvojama, kad kuo ma\u017eiau Lietuvos pilie\u010di\u0173, – net ir mokan\u010di\u0173 lietuvi\u0161kai ir norin\u010di\u0173 b\u016bti pilie\u010diais, – tuo geriau. O man atrodo atvirk\u0161\u010diai: Lietuvos pilietyb\u0117 turi b\u016bti pripa\u017e\u012fstama kiekvienam Lietuvos pilie\u010di\u0173 (kokiais, pvz., buvo mano t\u0117vai) vaikui, (nepaisant to vaiko nuopeln\u0173, bet tuo labiau juos pripa\u017e\u012fstant), ir kiekvienas pilietyb\u0117s suteikimo ar at\u0117mimo atvejis turi b\u016bti sprend\u017eiamas atskirai ir individualiai.<\/p>\n\n\n\n

I. \u0116. 2004 m. buvo i\u0161skirtiniai Lietuvos politikai Rolando Pakso skandalas ir nu\u0161alinimas, Lietuva buvo priimta \u012f NATO, visgi kokios buvo politin\u0117s nuotaikos, kai sugr\u012f\u017eote? Kas, J\u016bs\u0173 nuomone, l\u0117m\u0117, kad nedaug i\u0161eivi\u0173 sugr\u012f\u017eo po nepriklausomyb\u0117s \u012f Lietuv\u0105. Kaip J\u016bs manote, kod\u0117l taip atsitiko? Ar poveik\u012f padar\u0117 ankstyvieji Lietuvos politikos pos\u016bkiai ir \u012fvykiai, ar nepri\u0117mimas taip, kaip tik\u0117tasi?<\/em><\/p>\n\n\n\n

M. D. Ma\u017eai i\u0161eivi\u0173 sugr\u012f\u017eo daugiausia ne d\u0117l to, kad jiems nepatiko ka\u017ekas Lietuvos politikoje, bet d\u0117l to, kad dauguma j\u0173 buvo nebe patys i\u0161eiviai, o i\u0161eivijoje gim\u0119 ir u\u017eaug\u0119 j\u0173 vaikai, kurie jau tur\u0117jo saug\u0173 gyvenim\u0105 ir tvirtas darbo vietas emigracijos kra\u0161tuose. Juose gyvenimo kokyb\u0117 ir pragyvenimo lygis, apskritai pa\u0117mus, buvo gerokai didesnis nei Lietuvoje, o \u0161iandien globalizacijos s\u0105lygomis galima neprarasti ry\u0161io su lietuvybe ir j\u0105 puosel\u0117ti net gyvenant u\u017e Lietuvos rib\u0173. \u0160tai d\u0117l ko reikia ne atimti, o suteikti ar pripa\u017einti Lietuvos pilietyb\u0119 net ir tiems, kurie turi JAV, Kanados, Vokietijos, Did\u017eiosios Britanijos, Izraelio ir daugelio kit\u0173 \u0161ali\u0173 pilietyb\u0119, jeigu tik jie nori b\u016bti Lietuvos pilie\u010diais ir n\u0117ra nusikalt\u0117liai.<\/p>\n\n\n\n

I. \u0116. Gyventi \u012f Lietuv\u0105 persik\u0117l\u0117te gana v\u0117lai, nor\u0117\u010diau paklausti, ar tuo metu jaut\u0117t\u0117s laukiamas? Ar tuometin\u0117 Lietuvos vald\u017eia skatino i\u0161eivijos sugr\u012f\u017eim\u0105? Ar buvo jau\u010diamos pastangos i\u0161 Lietuvos susigr\u0105\u017einti i\u0161eivijos lietuvius?<\/em><\/p>\n\n\n\n

M. D. Toki\u0173 pastang\u0173 bent a\u0161 nepajutau. Kita vertus, a\u0161 pats asmeni\u0161kai jau\u010diausi laukiamas t\u0173, kurie \u017einojo apie mano veikl\u0105 i\u0161eivijos spaudoje ir radijuje. Jie visi tapo naujais ir tikrai i\u0161tikimais bi\u010diuliais, su kuriais dalinuosi ne tik id\u0117jomis, bet ir kitokiais skaniais bei gaiviais dalykais.<\/p>\n\n\n\n

I. \u0116. Kaip buvo su j\u016bs\u0173 artimiausiu ratu, draugais, gimin\u0117mis? Ar i\u0161 tokios aplinkos ka\u017ekas gr\u012f\u017eo \u012f Lietuv\u0105? Ar dauguma liko gyventi u\u017esienyje? I\u0161 sugr\u012f\u017eusi\u0173, kiek i\u0161 j\u0173 Lietuvoje pasiliko ilgesniam laikui, nebesugr\u012f\u017eo atgal \u012f u\u017esienio \u0161alis?<\/em><\/p>\n\n\n\n

M. D. I\u0161 ankstesni\u0173 draug\u0173 tik vienas kitas persik\u0117l\u0117 gyventi \u012f Lietuv\u0105, gal da\u017eniau joje tik protarpiais apsilanko.<\/p>\n\n\n\n

I. \u0116. \u0160iuo metu daug kalbama apie emigracijos problem\u0105. Kuriama daug visoki\u0173 plan\u0173 ir program\u0173, ra\u0161oma daugyb\u0117 projekt\u0173, o k\u0105 j\u016bs rekomenduotum\u0117te, kaip susigr\u0105\u017einti i\u0161vykusius? Gal \u016bt galite pasi\u016blyti savo recept\u0105?<\/em><\/p>\n\n\n\n

M. D. Emigracija, kai ji n\u0117ra priverstin\u0117 ir yra laisvai pasirenkama i\u0161 keli\u0173 alternatyv\u0173, n\u0117ra blogas dalykas. U\u017e teis\u0119 emigruoti kovojo visas Soviet\u0173 S\u0105jung\u0105 sugriov\u0119s pasiprie\u0161inimo s\u0105j\u016bdis. Teis\u0117 emigruoti yra tik platesn\u0117s teis\u0117s laisvai jud\u0117ti sud\u0117tin\u0117 dalis. O kad i\u0161vykusieji laisvai jud\u0117dami gr\u012f\u017et\u0173 \u012f Lietuv\u0105, reikia j\u0105 padaryti patrauklesn\u0119 negu tos \u0161alys, i\u0161 kuri\u0173 siekiama i\u0161vykusiuosius susigr\u0105\u017einti. Vieno recepto tam n\u0117ra, nes emigruojama d\u0117l \u012fvairi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, tad \u012fvair\u016bs b\u016bt\u0173 ir susigr\u0105\u017einimo receptai. Ta\u010diau minimaliai Lietuva tur\u0117t\u0173 b\u016bti \u0161alis, kurioje n\u0117ra karo ir saugu gyventi (tai jau didele dalimi pasiekta) ir kurioje dirbantiems, pensininkams ir ne\u012fgaliems b\u016bt\u0173 galima oriai gyventi (tai nema\u017ea dalimi dar nepasiekta).<\/p>\n\n\n\n

I. \u0116. D\u0117koju Jums u\u017e pasakojim\u0105.<\/em><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

[1]<\/a> Tiubingeno miestas Vokietijoje.<\/p>\n\n\n\n

[2]<\/a> Karolis Drunga (tikroji pavard\u0117 Jurgis Juozas Valiulis) (1919-1987). Chemikas, Lietuvos pasiprie\u0161inimo soviet\u0173 ir naci\u0173 okupaciniams re\u017eimams dalyvis, Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173 lietuvi\u0173 veik\u0117jas. 1941 baig\u0117 Vilniaus universitet\u0105, 1941\u201345 dirbo Vytauto Did\u017eiojo universitete. Lietuvos laisv\u0117s kovotoj\u0173 s\u0105jungos (\u012fsteigta 1940 12) vienas sumanytoj\u0173 ir steig\u0117j\u0173. 1941 Bir\u017eelio sukilimo dalyvis. Leido pasiprie\u0161inimo spaud\u0105, organizavo radijo laidas. Nuo 1943 Vyriausiojo Lietuvos i\u0161laisvinimo komiteto narys. Per naci\u0173 okupacij\u0105 gestapo suimtas, kalintas. 1945 i\u0161 SSRS okupuotos Lietuvos slap\u010dia pasitrauk\u0117 \u012f Vakar\u0173 Vokietij\u0105. Pasitrauk\u0117 prisideng\u0119s padirbtais dokumentais Karolio Drungos vardu, \u0161iuo vardu ir liko prisideng\u0119s. Atvyk\u0119s \u012f Vokietij\u0105 gyveno Tiubingene. Ten susipa\u017eino su mokytoja Birute Sirutyte, gimusia Marijampol\u0117s knyg\u0173 leid\u0117jo Broniaus Siru\u010dio \u0161eimoje. Suk\u016br\u0117 \u0161eim\u0105, 1948 m. Tiubingene jiems gim\u0117 s\u016bnus Mykolas Jurgis Drunga.<\/p>\n\n\n\n

1946\u201347 Vyriausiojo Lietuvos i\u0161laisvinimo komiteto ir Bendro demokratinio pasiprie\u0161inimo s\u0105j\u016bd\u017eio u\u017esienio delegat\u016bros veik\u0117jas. Lietuvos rezistencin\u0117s santarv\u0117s vienas steig\u0117j\u0173. 1956\u201359 Vokietijos lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s veik\u0117jas, 1958\u201359 tarybos ir valdybos pirmininkas. 1959 apsigyveno \u010cikagoje. Dirbo polimer\u0173 pramon\u0117je. Kur\u012f laik\u0105 buvo JAV lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s \u010cikagos apygardos valdybos pirmininkas. Vy\u010dio Kry\u017eiaus ordino Karininko kry\u017eius (2002; po mirties)<\/p>\n\n\n\n

[3]<\/a> Pedagoginis lituanistikos institutas (angl\u0173 kalba The Lithuanian Institute of Education), Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173 lietuvi\u0173 mokslo ir \u0161vietimo \u012fstaiga. Pedagoginis lituanistikos institutas \u010cikagoje i\u0161sivyst\u0117 i\u0161 Auk\u0161t\u0173j\u0173 pedagogini\u0173 lituanistikos kurs\u0173, veikusi\u0173 nuo 1958 m. prie \u010cikagos Auk\u0161tesniosios lituanistikos mokyklos, Jaunimo centre. 1960 m. kursai perorganizuoti \u012f Pedagogin\u012f lituanistikos institut\u0105. Pirmuoju rektoriumi tapo prof. dr. Albinas Liaugminas. Pagrindinis Pedagoginio lituanistikos instituto steig\u0117jas – Domas Veli\u010dka. 1968 12 Ilinojaus valstijoje Pedagoginis lituanistikos institutas oficialiai \u012fregistruotas ir pripa\u017eintas kaip auk\u0161tojo mokslo \u012fstaiga. Iki 2003 institut\u0105 baig\u0117 apie 400 absolvent\u0173. Pedagoginis lituanistikos institutas rengia mokytojus \u0161e\u0161tadienin\u0117ms prad\u017eios, lituanistin\u0117ms mokykloms. Institute pagal 3 met\u0173 mokymo program\u0105 d\u0117stoma lietuvi\u0173 kalba ir literat\u016bra, Lietuvos istorija, tautosaka, pedagogika, mokymo praktika. Institutas taip pat vykdo \u012fvairius projektus.<\/p>\n\n\n\n

[4]<\/a> Dr. Algis Viktoras Dirda, Informacini\u0173 moksl\u0173 daktaras, lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s veik\u0117jas, poetas.<\/p>\n\n\n\n

[5]<\/a> Elena Brad\u016bnait\u0117-Aglinskien\u0117 (1948 m.) JAV antropolog\u0117, JAV lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s veik\u0117ja.<\/p>\n\n\n\n

[6]<\/a> Prof. Ar\u016bnas Liulevi\u010dius (1934-2018), lietuvi\u0173 i\u0161eivijos matematikas. 1944 su t\u0117vais pasitrauk\u0117 \u012f Vokietij\u0105, 1949 \u2013 \u012f Jungtines Amerikos Valstijas. 1954 baig\u0119s \u010cikagos universitet\u0105 nuo 1962 d\u0117st\u0117 jame; profesorius (1968). 1968\u201371 \u017eurnalo Illinois Journal of Mathematics redaktorius. Dirbo JAV lietuvi\u0173 leidykloje Ateitis. Vytauto Did\u017eiojo universiteto atkuriamojo senato narys (1989\u201390). Mokslini\u0173 tyrim\u0173 sritys \u2013 algebrin\u0117 ir diferencialin\u0117 topologija. Pl\u0117tojo G kiet\u0173j\u0173 erdvi\u0173 teorij\u0105 (G \u2013 kompaktin\u0117 grup\u0117).<\/p>\n\n\n\n

[7]<\/a> Programa rengta 1972\u20131977 m.<\/p>\n\n\n\n

[8]<\/a> Romas \u0160le\u017eas (1938-2019), kino re\u017eisierius ir operatorius.<\/p>\n\n\n\n

[9]<\/a> Perk\u016bnas Krukonis (1950), kinematografininkas, garso in\u017einierius, operatorius bei redaktorius.<\/p>\n\n\n\n

[10]<\/a> \u0160e\u0161tadienio vakar\u0105 rengiamas pasilinksminimas, pob\u016bvis, kult\u016brinis renginys.<\/p>\n\n\n\n

[11]<\/a> Mykolas Drunga \u201eNuo A. Millerio per Jaunimo teatr\u0105 \u012f Lietuvos nepriklausomyb\u0119\u201c, bernardinai.lt<\/p>\n\n\n\n

[12]<\/a> Simas Kudirka, (1930), Lietuvos pasiprie\u0161inimo sovietiniam okupaciniam re\u017eimui dalyvis.<\/p>\n\n\n\n

[13]<\/a> 37-asis JAV prezidentas, vald\u0119s \u0161al\u012f 1969\u20131974 m. Atsistatydino d\u0117l Votergeito skandalo.<\/p>\n\n\n\n

[14]<\/a> JAV lietuvi\u0173 laikra\u0161tis, 1905\u20131979 m. leistas Bostone.<\/p>\n\n\n\n

[15]<\/a> Jackus Sondeckis-Sonda (1893\u20131989), Lietuvos ekonomistas, visuomen\u0117s veik\u0117jas, aktyvus JAV lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s narys, redaktorius.<\/p>\n\n\n\n

[16]<\/a> Saulius Sondeckis (1928 \u2013 2016), Lietuvos dirigentas, smuikininkas, orkestr\u0173 vadovas, profesorius.<\/p>\n\n\n\n

[17]<\/a> \u201eVelnio nuotaka\u201c \u2013 1973 m. Lietuvos kino studijoje sukurtas muzikinis filmas. Pirmasis lietuvi\u0161kas miuziklas pagal Kazio Borutos apysak\u0105 \u201eBaltaragio mal\u016bnas\u201c, re\u017eisierius A. \u017debri\u016bnas.<\/p>\n\n\n\n

[18]<\/a> Li\u016btas Mock\u016bnas (1934 \u2013 2007), in\u017einierius, \u017eurnalistas, publicistas, Santaros-\u0160viesos federacijos narys, \u201eAkira\u010di\u0173\u201c redaktorius.<\/p>\n\n\n\n

[19]<\/a> Sovietme\u010diu veikusio dolerin\u0117s buvo i\u0161rinktiesiems ir u\u017esienio sve\u010diams skirtos valiutin\u0117s parduotuv\u0117s, kuriose atsiskaityti buvo galima u\u017esienio valiutomis ir \u010dekiais, \u0161ios parduotuv\u0117s gars\u0117jusios preki\u0173 gausa ir pasirinkimu.<\/p>\n\n\n\n

[20]<\/a> Laima Pangonyt\u0117 (1942), dokumentini\u0173 film\u0173 re\u017eisier\u0117, Lietuvos \u017eurnalist\u0117 prie \u0160v. Sosto Vatikane, S\u0105j\u016bd\u017eio metra\u0161tinink\u0117.<\/p>\n\n\n\n

[21]<\/a> Kazys Bagdonavi\u010dius, \u201eDialogai : polit. feljetonai, pamfletai, es\u0117\u201c, Vilnius, Vaga, 1984<\/p>\n\n\n\n

[22]<\/a> Lietuvos kult\u016brini\u0173 ry\u0161i\u0173 su tautie\u010diais u\u017esienyje draugija \u201eT\u0117vi\u0161k\u0117\u201c, SSRS okupuotoje Lietuvoje 1976\u201390 ir Lietuvos Respublikoje 1991 veikusi organizacija. 1976\u201390 j\u0105 kuravo KGB. 1976 \u012fkurta vietoj Lietuvos kult\u016brini\u0173 ry\u0161i\u0173 su tautie\u010diais u\u017esienyje komiteto, veikusio nuo 1964 m. Draugij\u0105 sudar\u0117 visuomenin\u0117s organizacijos ir \u012fstaigos, k\u016brybin\u0117s s\u0105jungos ir susivienijimai. Centras buvo Vilniuje. Draugijos konferencija kas 5 m. rinko taryb\u0105 ir jos prezidium\u0105. Tarybos pirmininko pavaduotojai SSKP Centro komiteto sprendimu buvo KGB veikian\u010diojo rezervo karininkai. Per draugij\u0105 buvo siekiama kontroliuoti Lietuvos gyventoj\u0173 bendravim\u0105 su tautie\u010diais u\u017esienyje, skleisti sovietin\u0119 propagand\u0105, riboti objektyvios informacijos plitim\u0105, diskredituoti Lietuvos nepriklausomyb\u0117s siekian\u010dias i\u0161eivijos organizacijas ir asmenis, kontroliuoti u\u017esienio lietuvi\u0173 keliones \u012f Lietuv\u0105, Lietuvos gyventoj\u0173 \u012f u\u017esienio \u0161alis.<\/p>\n\n\n\n

[23]<\/a> Algimantas \u010cekuolis (1931), lietuvi\u0173 \u017eurnalistas, ra\u0161ytojas, visuomen\u0117s veik\u0117jas.<\/p>\n\n\n\n

[24]<\/a> Justas Vincas Paleckis (1942), Lietuvos politikas, diplomatas, Kovo 11 Akto signataras.<\/p>\n\n\n\n

[25]<\/a> Algimantas Kum\u017ea (1956), Lietuvos politikas, diplomatas, Kovo 11 Akto signataras, teisininkas.<\/p>\n\n\n\n

[26]<\/a> Eduardas Juoz\u0117nas religij\u0173 reikal\u0173 tarybos \u012fgaliotinio pavaduotojas.<\/p>\n\n\n\n

[27]<\/a> Svarinskas Alfonsas (1925 \u2013 2014), Lietuvos katalik\u0173 kunigas, pasiprie\u0161inimo soviet\u0173 okupaciniam re\u017eimui dalyvis, tikin\u010di\u0173j\u0173 ir pilietini\u0173 teisi\u0173 gyn\u0117jas. Monsinjoras.<\/p>\n\n\n\n

[28]<\/a> Aliulis Vaclovas (1921 \u2013 2015), 1944 \u012f\u0161ventintas \u012f Lietuvos katalik\u0173 kunigus, marijonas (1937),  Lietuvi\u0173 katalik\u0173 mokslo akademijos narys (1991).<\/p>\n\n\n\n

[29]<\/a> Audrius Siaurusevi\u010dius (1967), lietuvi\u0173 \u017eurnalistas. 1988\u201389 dirbo laikra\u0161\u010dio Universitas Vilnensis, 1989\u201391 \u2013 savaitra\u0161\u010dio Atgimimas redakcijose. 1990\u201398 Laisvosios Europos radijo korespondentas, 1998\u20132008 politini\u0173 diskusij\u0173 laidos Spaudos klubas ved\u0117jas, 2000\u201301 Lietuvos televizijos laidos Pusry\u010di\u0173 klubas ved\u0117jas, 2003 laid\u0173 ciklo U\u017e Europ\u0105 reng\u0117jas ir ved\u0117jas. 2008\u201318 Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinis direktorius.<\/p>\n\n\n\n

[30]<\/a> Au\u0161ra Marija Sluckait\u0117-Jura\u0161ien\u0117 (1936), lietuvi\u0173 ra\u0161ytoja, literat\u016bros kritik\u0117, \u017eurnalist\u0117. 1974 emigravo \u012f Vakarus. 1975 Laisvosios Europos radijo vyriausioji redaktor\u0117, 1976\u201384 \u0161io radijo korespondent\u0117 Niujorke. Dirbo ne viename i\u0161eivijos \u017eurnale.<\/p>\n\n\n\n

[31]<\/a> Vida Drunga.<\/p>\n\n\n\n

[32]<\/a>  Leonidas Donskis (1962 \u2013 2016), Lietuvos filosofas, eseistas, pedagogas, visuomen\u0117s veik\u0117jas ir politikas.<\/p>\n\n\n\n

[33]<\/a> Egidijus Aleksandravi\u010dius (1956), lietuvi\u0173 istorikas, habilituotas humanitarini\u0173 moksl\u0173 daktaras, profesorius, Lietuvi\u0173 i\u0161eivijos instituto direktorius.<\/p>\n\n\n\n

[34]<\/a> Auks\u0117 Bal\u010dytien\u0117,  VDU Vie\u0161osios komunikacijos katedros profesor\u0117, tyr\u0117ja, \u017einiasklaidos kritik\u0117, \u017eurnalistikos ir komunikacijos studij\u0173 Vytauto Did\u017eiojo universitete k\u016br\u0117ja ir koordinator\u0117.<\/p>\n\n\n\n

[35]<\/a> Kristina Jurait\u0117, Profesor\u0117, Vie\u0161osios komunikacijos katedros ved\u0117ja.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Su Lietuvos nacionalin\u0117s Martyno Ma\u017evydo bibliotekos Lituanistikos skyriaus tyr\u0117ja Ina \u0116mu\u017eiene savo prisiminimais apie \u2013 gyvenim\u0105 i\u0161eivijoje, pirmuosius susid\u016brimus su Lietuva, patirtis ir apsisprendim\u0105 joje gyventi \u2013 pasidalijo \u017eurnalistas, filosofas, vert\u0117jas, VDU d\u0117stytojas doc. dr. Mykolas Drunga. M. Drunga gim\u0117 Tiubingene Vokietijoje 1948 m. Su \u0161eima 1959-aisiais persik\u0117l\u0117 gyventi \u012f JAV, \u010cikag\u0105. 1968 m. baig\u0117 … Toliau skaityti „Mykolas Jurgis Drunga: \u201eLietuva yra ten, kur gyvuoja s\u0105moningi lietuviai\u201c”<\/span><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":6,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[89,1863],"tags":[3200,3517],"class_list":["post-4801","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-asmenybes","category-diasporos-tyrejams","tag-ina-emuziene","tag-mykolas-drunga"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4801","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/users\/6"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4801"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4801\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4801"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4801"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4801"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}