{"id":4832,"date":"2020-11-11T11:03:17","date_gmt":"2020-11-11T09:03:17","guid":{"rendered":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/?p=4832"},"modified":"2020-11-11T11:03:17","modified_gmt":"2020-11-11T09:03:17","slug":"pirmasis-istorinis-nuotykinis-romanas-lietuviu-kalba","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/2020\/11\/11\/pirmasis-istorinis-nuotykinis-romanas-lietuviu-kalba\/","title":{"rendered":"Pirmasis istorinis nuotykinis romanas lietuvi\u0173 kalba"},"content":{"rendered":"\n

Pareng\u0117 Dalia Cidzikait\u0117<\/a><\/strong><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

Algimantas, arba Lietuviai XIII szimtmetyje. T. 1\u20135: istoriszka apysaka<\/em> \/ Parasze Dr. V. Pietaris. Lietuviu Kataliku Spaudos Bendrijos Spaustuveje, Shenandoah, PA. 1904 m.<\/p>\n\n\n\n

\u0160i\u0173 met\u0173 spalio 9 d. min\u0117jome pirmojo istorinio nuotykinio romano lietuvi\u0173 kalba autoriaus Vinco Pietario <\/strong>(1850\u20131902) 150-\u0105sias gimimo metines. Ra\u0161ytojas, publicistas, pirmojo lietuvi\u0161ko romano autorius Vincas Pietaris, kurio 170-\u0105sias gimimo metines minime \u0161iais metais, priklaus\u0117 XIX a. spar\u010diai gaus\u0117jusiam valstieti\u0161kos kilm\u0117s inteligent\u0173 b\u016briui. \u012egij\u0119s gydytojo profesij\u0105, did\u017ei\u0105j\u0105 gyvenimo dal\u012f jis praleido Rusijoje (Demjanske, Ustiu\u017enoje), buvo ved\u0119s rus\u0119 Marij\u0105 Nikolajevn\u0105 Kosovi\u010d, su kuria susilauk\u0117 \u0161e\u0161i\u0173 vaik\u0173. Net ir gyvendamas svetur, ra\u0161ytojas aktyviai dalyvavo lietuvi\u0173 kult\u016briniame gyvenime, savo k\u016brinius ir publicistik\u0105 skelb\u0117 pirmuosiuose lietuvi\u0161kos spaudos leidiniuose. Kadangi publicistiniai V. Pietario tekstai da\u017enai pasira\u0161yti slapyvard\u017eiais, j\u0173 nebuvo galima sieti tiesiogiai su autoriumi.<\/p>\n\n\n\n

Pietario romanas Algimantas, arba lietuviai XIII \u0161imtmetyje <\/em>\u012fdomus d\u0117l keleto fakt\u0173. Pirmiausia, tai pirmasis lietuvi\u0173 kalba para\u0161ytas romanas, ir ne bet koks, bet istorinis-nuotykinis. Antra, k\u016brinys, laikomas svarbiausiu Pietario veikalu, i\u0161leistas po autoriaus mirties, 1904 metais. Tre\u010dia, pirm\u0105 kart\u0105 romanas i\u0161\u0117jo ne viena knyga, o dalimis \u2013 tomais. Ir galiausiai, pirmasis lietuvi\u0161kas romanas i\u0161leistas ne Lietuvoje, kur vis dar buvo draud\u017eiama knyg\u0173 lotyni\u0161kais ra\u0161menimis leidyba, o Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose, \u0160enandoriaus (Shenandoah) mieste, XX a. prad\u017eioje vadintame \u201eAmerikos Vilniumi\u201c.<\/p>\n\n\n\n\n\n\n\n

\u201eA\u0161 u\u017esik\u0117siau \u010dionai nubr\u0117\u017eti paveiksl\u0117l\u012f mus\u0173 praeities, kaip ta praeitis atsipie\u0161\u0117 mano vaidentuv\u0117je. Gal but, juog \u010dionai rasis ir tuli istori\u0161ki faktai klaid\u017eiai paduoti; gal but, juog rasis nema\u017eai kit\u0173 netobulum\u0173, bet tai jau kitas dalykas. Cion ne istorija, tiktai apysaka \u2013 ant istori\u0161ko pastovio para\u0161yta\u201c, \u2013 savo skaitytojus pirmojo tomo pratarm\u0117je informuoja Pietaris, taip u\u017eb\u0117gdamas u\u017e aki\u0173 tiems kritikams, kurie, skaitydami jo k\u016brin\u012f, pasigenda tikr\u0173 istorini\u0173 fakt\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Tik\u0117tina, kad Algimant\u0105 <\/em>ra\u0161ytoj\u0105 para\u0161yti paskatino susidom\u0117jimas lenk\u0173 ra\u0161ytoju Henriku Senkevi\u010diumi, gars\u0117jusiu savo istoriniais romanais. Apie tai Pietaris u\u017esimin\u0117 lai\u0161ke Adomui Jak\u0161tui: \u201eKaip paskaitai Senkevi\u010di\u0173 ir pam\u0105stai apie kitus ra\u0161ytojus, tai taip atrodo, jog geriau b\u016bt\u0173, jeigu jie eit\u0173 k\u0105 kita daryti, o ne u\u017esiimti ra\u0161ymu.\u201c Kai kuri\u0173 kritik\u0173 nuomone, Pietario romanas ir kiti jo tekstai gim\u0117 d\u0117l nostalgijos gimtajam kra\u0161tui.<\/p>\n\n\n\n

K\u016brinio veiksmas vyksta XIII a. prad\u017eioje, Pietario tekste jis \u012fvardytas tiksliau: nuo ma\u017edaug 1192 iki 1205 m. Alvydas Nik\u017eentaitis mano, kad \u201epasirinktas laikotarpis ne atsitiktinis. Tai buvusi\u0173 centr\u0173 Ryt\u0173 Europoje ir Vidurio Europos rytiniame pakra\u0161tyje vis didesnio \u017elugimo ir nauj\u0173 i\u0161kilimo laikotarpis\u201c. Algimante <\/em>ra\u0161oma apie bundant\u012f lietuvi\u0173 pasiprie\u0161inim\u0105, ry\u0161kinamos kolektyvi\u0161kumo, bendruomeni\u0161kumo id\u0117jos. Nors d\u0117l romano istori\u0161kumo yra \u012fvairi\u0173 nuomoni\u0173, ra\u0161ydamas Algimant\u0105<\/em> Pietaris naudojosi \u012fvairiomis kronikomis (daugiausiai Bychovco), Naugardo, Pskovo, Hipatijaus metra\u0161\u010diais. Daug vietovard\u017ei\u0173 ir asmenvard\u017ei\u0173 turi realius prototipus, nema\u017eai fakt\u0173 sutampa su istorine tiesa. Yra ir \u201etikr\u0173\u201c heroj\u0173: Dausprungas, Vykintas, Sprudeika, Bulius. Pagrindinis veik\u0117jas Algimantas n\u0117ra sukurtas pagal kur\u012f nors vien\u0105 istorin\u012f persona\u017e\u0105, nors jo prototipas \u2013 Al\u0161\u0117n\u0173 kunigaik\u0161\u010dio Jono Algimantai\u010dio t\u0117vas. Jo paveikslas kurtas pasitelkus dokumentuose nurodytus ir kit\u0173 LDK kunigaik\u0161\u010di\u0173 bruo\u017eus (Mindaugo, K\u0119stu\u010dio).<\/p>\n\n\n\n

Daugelis sutinka, kad pirmojo lietuvi\u0161ko romano istorinio ir pirmojo nuotyki\u0173 romano tekstas padaro \u012fsp\u016bd\u012f d\u0117l kult\u016brinio, o ne estetinio lygmens. Pasak Petro Bra\u017e\u0117no, \u201eAlgimantas <\/em>\u2013 ne tik V. Pietario, bet ir pa\u010dios epochos k\u016brinys, paminklas, pastatytas ties vienu i\u0161 staigi\u0173 tautos istorinio kelio pos\u016bki\u0173.\u201c<\/p>\n\n\n\n

Su Pietario romanu u\u017eaugo ne viena lietuvi\u0173 karta. Galb\u016bt tod\u0117l d\u0117l romane pie\u0161iamos akivaizd\u017eios g\u0117rio ir blogio prie\u0161prie\u0161os, nesunkiai nusp\u0117jamo veik\u0117j\u0173 elgesio, j\u0105 noriai skait\u0117 moksleivi\u0161ko am\u017eiaus jaunimas. JAV lietuvis, aktyvus bendruomen\u0117s veik\u0117jas Arvydas Barzdukas prisimena, jog Algimantas<\/em> tur\u0117jo daug \u012ftakos jam ir jo bendraam\u017eiams. \u201eMano ir jaunesnio brolio herojus buvo gali\u016bnas Virp\u0161a. Mes stat\u0117m pilis, kurias Virp\u0161a su savo vyrais nuo gud\u0173 gyn\u0117\u201c, \u2013 sako jis. <\/p>\n\n\n\n

Suskaitmenint\u0105 V. Pietario Algimant\u0105<\/em> rasite svetain\u0117je epaveldas.lt: t. 1 \u2013 https:\/\/www.epaveldas.lt\/object\/recordDescription\/LNB\/C1B0003009312<\/a>; t. 2 \u2013 https:\/\/www.epaveldas.lt\/object\/recordDescription\/LNB\/C1B0003009329<\/a>; t. 3 \u2013 https:\/\/www.epaveldas.lt\/object\/recordDescription\/LNB\/C1B0003226059<\/a>; t. 4 \u2013 https:\/\/www.epaveldas.lt\/object\/recordDescription\/LNB\/C1B0003226062<\/a>; t. 5 \u2013 https:\/\/www.epaveldas.lt\/object\/recordDescription\/LNB\/C1B0003226064<\/a>.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pareng\u0117 Dalia Cidzikait\u0117 Algimantas, arba Lietuviai XIII szimtmetyje. T. 1\u20135: istoriszka apysaka \/ Parasze Dr. V. Pietaris. Lietuviu Kataliku Spaudos Bendrijos Spaustuveje, Shenandoah, PA. 1904 m. \u0160i\u0173 met\u0173 spalio 9 d. min\u0117jome pirmojo istorinio nuotykinio romano lietuvi\u0173 kalba autoriaus Vinco Pietario (1850\u20131902) 150-\u0105sias gimimo metines. Ra\u0161ytojas, publicistas, pirmojo lietuvi\u0161ko romano autorius Vincas Pietaris, kurio 170-\u0105sias … Toliau skaityti „Pirmasis istorinis nuotykinis romanas lietuvi\u0173 kalba”<\/span><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":6,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[89,1863],"tags":[3535,503,3534],"class_list":["post-4832","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-asmenybes","category-diasporos-tyrejams","tag-algimantas","tag-dalia-cidzikaite","tag-vincas-pietaris"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4832","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/users\/6"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4832"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4832\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4832"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4832"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4832"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}