{"id":4884,"date":"2020-12-14T15:59:30","date_gmt":"2020-12-14T13:59:30","guid":{"rendered":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/?p=4884"},"modified":"2020-12-15T11:45:33","modified_gmt":"2020-12-15T09:45:33","slug":"lituanistika-sankt-peterburgo-knygotyros-konferencijos-akiratyje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/2020\/12\/14\/lituanistika-sankt-peterburgo-knygotyros-konferencijos-akiratyje\/","title":{"rendered":"Lituanistika Sankt Peterburgo knygotyros konferencijos akiratyje"},"content":{"rendered":"\n

Pareng\u0117 Tomas Petreikis<\/a><\/strong><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

Rusijos nacionalin\u0117je bibliotekoje Sankt Peterburge 2020 m. lapkri\u010dio 27 d. \u012fvyko virtuali mokslin\u0117-praktin\u0117 konferencija \u201eInformacija beveid\u0117 \u2013 knyga individuali\u201c, skirta tautin\u0117s knygininkyst\u0117s unikumams ir j\u0173 m\u012fsl\u0117ms. Tai jau ketvirtoji konferencija, organizuojama bibliotekos Nacionalin\u0117s literat\u016bros skyriaus kartu su Sankt Peterburgo valstybiniu universitetu ir Rusijos bibliotek\u0173 asociacija. Konferencijos geografija apima bendros knygos istorijos liudininkes Rusij\u0105 ir kaimynines \u0161alis (Lietuv\u0105, Lenkij\u0105, Latvij\u0105) bei slavi\u0161k\u0105j\u012f paveld\u0105 Europoje. Karantino s\u0105lygomis \u0161i konferencija sutrauk\u0117 prane\u0161\u0117jus i\u0161 Nyderland\u0173, Kroatijos, Latvijos, Lietuvos ir \u012fvairi\u0173 Rusijos mokslo centr\u0173. I\u0161 viso perskaityta 11 prane\u0161im\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Kiekvienas prane\u0161imas savaip intriguojantis. Antai Sankt Peterburgo valstybinio universiteto docento dr. Aleksejaus Andronovo<\/strong>, vieno i\u0161 konferencijos organizatoriaus, prane\u0161imas apie kalbininko, orientalisto profesoriaus Jevgenijaus Polivanovo<\/strong> (1891\u20131938) knyg\u0173 likim\u0105 suk\u0117l\u0117 susidom\u0117jim\u0105. J. Polivanovo, stalinistini\u0173 represij\u0173 aukos, darbai buvo naikinami, bet v\u0117liau mokslinink\u0105 reabilitavus parengta jo personalin\u0117 bibliografija, dalis darb\u0173 publikuota. Tarp daugelio nei\u0161likusi\u0173 profesoriaus knyg\u0173 ie\u0161kota bro\u0161i\u016bros \u201e\u0424\u043e\u043d\u0435\u0442\u0438\u0447\u0435\u0441\u043a\u0438\u0435 \u043e\u0441\u043e\u0431\u0435\u043d\u043d\u043e\u0441\u0442\u0438 \u043a\u0430\u0441\u0438\u043c\u043e\u0432\u0441\u043a\u043e\u0433\u043e \u0434\u0438\u0430\u043b\u0435\u043a\u0442\u0430 <\u0442\u0430\u0442\u0430\u0440\u0441\u043a\u043e\u0433\u043e \u044f\u0437\u044b\u043a\u0430>\u201c (Totori\u0173 kalbos kasimovo tarm\u0117s fonetiniai bruo\u017eai\u201c, Maskva: Orientalistikos institutas, 1923, 20 p.). Nepavyko jos surasti Rusijoje, bet s\u0117km\u0117 lyd\u0117jo Uzbekijos Respublikos nacionalin\u0117je bibliotekoje. \u0160is pavyzdys vaizdingai atskleid\u017eia, koks yra svarbus vis\u0173 atminties institucij\u0173 darbas, kriti\u0161kai vertinant nacionalinius knyg\u0173 fond\u0173 komplektacijos prioritetus, kad nenukent\u0117t\u0173 ir kit\u0173 taut\u0173 svarb\u016bs dokumentinio paveldo reliktai.<\/p>\n\n\n\n\n\n\n\n

Lituanistikai aktual\u016bs buvo Jelenos Jermo\u0161inos<\/strong>, Lidijos Leikumos<\/strong> ir Domo Kauno<\/strong> prane\u0161imai. Rusijos moksl\u0173 akademijos bibliotekos Fond\u0173 ir aptarnavimo skyriaus vadov\u0117 J.\u00a0Jermo\u0161ina prane\u0161ime \u201eLietuvi\u0161ka-latvi\u0161ka kolekcija Rusijos moksl\u0173 akademijos bibliotekos u\u017esienio fonde kaip tautin\u0117s knygininkyst\u0117s \u0161altinis\u201c nagrin\u0117jo \u0161iame fonde saugom\u0105 lietuvi\u0161k\u0173 ir latvi\u0161k\u0173 knyg\u0173 kolekcij\u0105. Kolekcij\u0105, apiman\u010di\u0105 laikotarp\u012f nuo 1682 iki 1932 met\u0173, sudaro apie 4000 egzempliori\u0173. Prane\u0161\u0117ja nustat\u0117, kad kolekcijos komplektacijos pagrind\u0105 sudar\u0117 \u012fvair\u016bs \u0161altiniai, bet daugiausia ji buvo pildoma dovanojim\u0173 ir nacionalizacijos keliu per\u0117mus u\u017edaryt\u0173 organizacij\u0173 turt\u0105 ar leidinius perdavus saugumo strukt\u016broms. I\u0161lik\u0119s komplektacijos registracijos 1912\u20131927 m. \u017eurnalas atskleid\u017eia marg\u0105 ir gana \u012fvairi\u0105 kolekcijos egzempliori\u0173 kilm\u0119. Prane\u0161ime i\u0161ry\u0161kintos Eduardo Volterio<\/strong> (2100 egz. lietuvi\u0161k\u0173 knyg\u0173 ir periodini\u0173 leidini\u0173) dovanos ir perdavimai.Taip pat minimi leidiniai i\u0161 velionio akademiko Filipo Fortunatovo<\/strong> palikimo, Sankt Peterburgo imperatori\u0161kosios Romos katalik\u0173 dvasin\u0117s akademijos, cenz\u016bros atstov\u0173 ir atskir\u0173 cenzori\u0173, policijos, saugumo strukt\u016br\u0173 perdavimai Akademijos bibliotekai. Nustatyti Akademijos bibliotekos ry\u0161iai su Marijos \u0160lapelien\u0117s<\/strong> knygynu Vilniuje. \u012edomu, kad tarp dovanotoj\u0173 randamas ir Augustinas Voldemaras<\/strong>, Sankt Peterburgo universiteto aukl\u0117tinis. Tarpukariu knygas \u0161iai bibliotekai main\u0173 keliu dovanojo ir Lietuvos bibliotekos. Kolekcija Lietuvos bibliografams yra \u017einoma, bet egzempliori\u0173 kilm\u0117s klausimas, galimyb\u0117s rekonstruoti cenz\u016bros praktikas, asmenines, organizacij\u0173 ir \u012fstaig\u0173 bibliotekas lieka \u012fdomia ateities perspektyva.<\/p>\n\n\n\n

Latvijos universiteto mokslinink\u0117 L.\u00a0Leikuma<\/strong> prane\u0161ime \u201eSibiro latgalie\u010di\u0173 kataliki\u0161kos knygos ir rankra\u0161\u010diai\u201c pristat\u0117 Latvijos ir Sankt Peterburgo universitet\u0173 mokslinink\u0173 2004\u20132009\u00a0m. vykdyt\u0173 ekspedicij\u0173 \u012f Krasnojarsko kra\u0161t\u0105 rezultatus. XIX a. pab. Latvijos latgalie\u010diai i\u0161 Vitebsko gubernijos, kaip ir daugelis kit\u0173 taut\u0173, suvilioti palankiomis gyvenimo s\u0105lygomis, i\u0161vyko kolonizuoti Rusijos platybi\u0173. Latgalie\u010diai, skirtingai nuo kit\u0173 latvi\u0173, buvo katalikai, tod\u0117l jiems, kaip ir lietuviams, 1864\u20131904 m. buvo draud\u017eiama spausdinti latgalieti\u0161kai lotyni\u0161kais ra\u0161menimis. Tod\u0117l jie, i\u0161vykdami \u012f ne\u017einomus kra\u0161tus, pirmiausia ve\u017e\u0117si religines knygas, kuri\u0173 ir tuo metu ne taip buvo lengva gauti. Nesitik\u0117ta, kad ir Sibire galimyb\u0117s bus geresn\u0117s. Ilgainiui \u0161ie leidiniai tapo \u0161eim\u0173 relikvijomis, paveldimomis ir, svarbiausia, skaitomomis i\u0161 kartos \u012f kart\u0105. Ekspedicij\u0173 metu mokslininkams pavyko aptikti apie 260 latgalie\u010di\u0173. Dal\u012f j\u0173 i\u0161saugot\u0173 knyg\u0173 ir rankra\u0161\u010di\u0173 per\u0117m\u0117 Latvijos nacionalin\u0117 biblioteka. Latgalie\u010di\u0173 pagrindinis spaudos centras buvo Vilnius, tod\u0117l tarp i\u0161likusi\u0173 leidini\u0173 aptikta keletas 1821 m. Vilniaus Bazilion\u0173 spaustuv\u0117s leidini\u0173. Sutikti \u017emon\u0117s daugiausia buvo i\u0161saugoj\u0119 XIX a. pabaigos kontrafakcij\u0173 su klaidingai nurodytais Abraomo Izaoko Dvor\u017eeco ir kit\u0173 Vilniaus spaustuvi\u0173 duomenimis. Latgalie\u010di\u0173 ir lietuvi\u0173 bendros istorijos puslapiai skatina dom\u0117tis ir m\u016bs\u0173 palikimu tose pa\u010diose Sibiro platyb\u0117se, \u012f kurias vyko ar buvo tremiami ir lietuviai.<\/p>\n\n\n\n

Akademikas D. Kaunas<\/strong> prane\u0161ime \u201eNelegaliai i\u0161leistas atvirukas kovoje su nacionaline priespauda\u201c pristat\u0117 \u017einomo Ma\u017eosios Lietuvos leid\u0117jo ir spaustuvininko Martyno Jankaus<\/strong> 1891 m. i\u0161spausdint\u0105 atviruko formato kortel\u0117s \u201eJa siejatel pravoslavija \/ otpravlen v Litvu. Szis paveiksl\u0113lis tikroj szviesoj\u02bc parodo dabartin\u012f mus\u0173 pad\u0113jim\u0105 po \/ jungu maskoliaus\u201c istorij\u0105. \u0160is gana unikalus to laikme\u010dio agitacinis iliustruotas spaudinys atskleid\u017eia lietuvi\u0173 inteligent\u0173 pastangas agituoti katalikus prie\u0161 Rusijos vald\u017ei\u0105, jos daromus suvar\u017eymus spaudos ir tik\u0117jimo laisv\u0117s srityse. Manytina, kad M. Jankus buvo suman\u0119s \u0161i\u0105 proklamacij\u0105 platinti kartu su kalendoriumi \u201eLietuvos ukininku kalendorius ant meto 1892\u201c (1891). Sovietme\u010diu \u017einotas tik vienas egzempliorius, i\u0161lik\u0119s Rusijos nacionalin\u0117je bibliotekoje Sankt Peterburge. Per kelet\u0105 de\u0161imtme\u010di\u0173 Nacionalin\u0117s bibliografijos reng\u0117jai, nuosekliai per\u017ei\u016br\u0117j\u0119 bibliotekinius ir archyvinius fondus, Lietuvoje j\u0173 u\u017efiksavo dar tris. Sankt Peterburgo egzemplioriaus kopija skelbiama suskaitmeninta portale epaveldas.lt<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n
\"\"
\u201eJa siejatel pravoslavija \/ otpravlen v Litvu…\u201c (1881), originalas Rusijos nacionalin\u0117je bibliotekoje Sankt Peterburge. Skelbiama Nacionalin\u0117s bibliotekos kopija.<\/em><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

Su konferencijos tez\u0117mis galima susipa\u017einti: http:\/\/nlr.ru\/nlr_visit\/dep\/artupload\/media\/article\/RA1717\/NA33541.pdf<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pareng\u0117 Tomas Petreikis Rusijos nacionalin\u0117je bibliotekoje Sankt Peterburge 2020 m. lapkri\u010dio 27 d. \u012fvyko virtuali mokslin\u0117-praktin\u0117 konferencija \u201eInformacija beveid\u0117 \u2013 knyga individuali\u201c, skirta tautin\u0117s knygininkyst\u0117s unikumams ir j\u0173 m\u012fsl\u0117ms. Tai jau ketvirtoji konferencija, organizuojama bibliotekos Nacionalin\u0117s literat\u016bros skyriaus kartu su Sankt Peterburgo valstybiniu universitetu ir Rusijos bibliotek\u0173 asociacija. Konferencijos geografija apima bendros knygos istorijos liudininkes … Toliau skaityti „Lituanistika Sankt Peterburgo knygotyros konferencijos akiratyje”<\/span><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":6,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[648],"tags":[3212],"class_list":["post-4884","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-be-kategorijos-lt","tag-tomas-petreikis"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4884","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/users\/6"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4884"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4884\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4884"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4884"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4884"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}