{"id":4890,"date":"2020-12-17T18:29:40","date_gmt":"2020-12-17T16:29:40","guid":{"rendered":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/?p=4890"},"modified":"2020-12-17T20:16:06","modified_gmt":"2020-12-17T18:16:06","slug":"tomas-balkelis-man-buvo-labai-brangus-svarbus-tie-rysiai-as-apsisprendziau-juos-issaugoti-nenutraukti-ir-nusprendziau-samoningai-grizti-i-lietuva","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/2020\/12\/17\/tomas-balkelis-man-buvo-labai-brangus-svarbus-tie-rysiai-as-apsisprendziau-juos-issaugoti-nenutraukti-ir-nusprendziau-samoningai-grizti-i-lietuva\/","title":{"rendered":"Tomas Balkelis: \u201eMan buvo labai brang\u016bs, svarb\u016bs, tie ry\u0161iai, a\u0161 apsisprend\u017eiau juos i\u0161saugoti, nenutraukti ir nusprend\u017eiau s\u0105moningai gr\u012f\u017eti \u012f Lietuv\u0105\u201c"},"content":{"rendered":"\n

1990 m. kovo 11 d. \u012fvykiai Lietuvos gyventojams atv\u0117r\u0117 galimybes ne tik savaranki\u0161kai pl\u0117toti savo valstyb\u0117s ir visuomen\u0117s gyvenim\u0105, bet ir sudar\u0117 s\u0105lygas laisvai keliauti ir studijuoti u\u017esienyje.<\/em> <\/em>Dalis studijuoti i\u0161vykusi\u0173 jaun\u0173 lietuvi\u0173 gr\u012f\u017eo vos baig\u0119 studijas, kiti \u012fsitvirtino u\u017esienyje, k\u016br\u0117 savo gyvenimus ir karjer\u0105, s\u0117m\u0117si patirties, o pra\u0117jus geram de\u0161imtme\u010diui ar dviem v\u0117l sugr\u012f\u017eo \u012f gimtin\u0119, vienas j\u0173 <\/em>\u2013 <\/em>kolega istorikas dr. Tomas Balkelis.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Tomas Balkelis gim\u0117 Lazdijuose 1970 metais, 1994 m. baig\u0117 bakalauro studijas Vilniaus universitete filologijos fakultete, studij\u0173 metu i\u0161vyko \u012f trumpalaikes studijas Did\u017eiojoje Britanijoje. Baig\u0119s bakalauro studijas dalyvavo Fulbright stipendij\u0173 konkurse, gav\u0119s stipendij\u0105 magistro studijas t\u0119s\u0117 jau JAV, 1997 m. baig\u0117 Brandeis universitete. 2004 m. apgyn\u0117 istorijos moksl\u0173 daktaro disertacij\u0105 Toronto universitete (Kanada). Baig\u0119s studijas 2004<\/em>\u20132009 m. dirbo Man\u010desterio ir Notingemo universitetuose D. Britanijoje. 2009<\/em>\u20132013 m. buvo Europos tyrim\u0173 tarybos podaktarini\u0173 studij\u0173 tyr\u0117jas Dublino Kolegijos universitete (Airija). \u012e Lietuv\u0105 jo kelias v\u0117l pasuko 2013 m., sub\u016br\u0119s mokslinink\u0173 komand\u0105 reng\u0117 ir gavo finansavim\u0105 projektui \u201ePriverstin\u0117s gyventoj\u0173 migracijos Lietuvoje\u201c, tapo jo vadovu Vilniaus universitete.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Ry\u0161i\u0173 su u\u017esienio akademiniu lauku nenutrauk\u0117, 2015<\/em>\u20132016 m. buvo vizituojantis mokslininkas Stanfordo universitete (JAV). Nuo 2012 m. Lietuvos moksl\u0173 tarybos ekspertas. Nuo 2018 m. COST programos (ES) ekspertas. \u0160iuo metu T. Balkelis dirba Lietuvos istorijos institute ir toliau t\u0119sia tyrimus XX a. tyrim\u0173 lauke.<\/em><\/p>\n\n\n\n

T. Balkelis i\u0161leido ne vien\u0105 monografij\u0105 angl\u0173 ir lietuvi\u0173 kalbomis: \u201eLemtingi metai: Lietuva, 1914-1923. Karas, revoliucija ir tautos gimimas\u201c, Vilnius: Tyto Alba, 2019; \u201eWar, Revolution and Nation-Making in Lithuania, 1914-1923\u201c, Oxford: Oxford University Press, 2018; \u201eThe Making of Modern Lithuania\u201c, London: Routledge, 2009, taip pat i\u0161leista lietuvi\u0173 kalba 2012 m. \u201eModerniosios Lietuvos k\u016brimas\u201c. T. Balkelis yra ne vienos monografijos ir straipsni\u0173 rinkinio bendraautorius. U\u017e savo 2018 m. i\u0161leist\u0105 monografij\u0105 \u201eWar, Revolution and Nation-Making in Lithuania, 1914-1923\u201d T. Balkelis 2020 m. buvo apdovanotas AABS Honorary Mention Diploma (AABS garb\u0117s pamin\u0117jimo diplomu)[1]<\/sup><\/strong><\/sup><\/a>.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Pokalbi\u0173 ciklo \u201e30 istorij\u0173 30 met\u0173: gr\u012f\u017eusi\u0173j\u0173 patirtys ir ind\u0117lis Lietuvos valstybingumo \u012ftvirtinimui r\u0117muose T. Balkel\u012f kalbino Nacionalin\u0117s bibliotekos Lituanistikos skyriaus  tyr\u0117ja dr. Ina \u0116mu\u017eien\u0117.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Linkime malonaus skaitymo!<\/em><\/p>\n\n\n\n

\"\"
Dr. Tomas Balkelis <\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n\n
\n\n\n\n

Ina \u0116mu\u017eien\u0117 (I. \u0116.) Taigi, prad\u017eiai nor\u0117\u010diau, kad truputi papasakotum\u0117te apie savo emigracijos istorij\u0105. Kaip nusprend\u0117te i\u0161vykti i\u0161 Lietuvos? Kiek \u017einau, esate gim\u0119s ir aug\u0119s Lietuvoje. Kada tai buvo? Kas paskatino?<\/em><\/p>\n\n\n\n

Tomas Balkelis (T.B.)<\/strong>: I\u0161vykau \u012f u\u017esien\u012f pirm\u0105 syk\u012f 1992 metais. Tuomet mokiausi Vilniaus universitete, Filologijos fakultete. Tai buvo grynai akademin\u0117 i\u0161vyka. Tais laikais dar buvo ma\u017eai toki\u0173 galimybi\u0173, nes buvo ankstyvas laikotarpis. Apskritai migracija nebuvo masi\u0161kai prasid\u0117jusi. Tiesiog gavau labai ma\u017e\u0105 stipendij\u0105 vykti \u012f Oksfordo universiteto \u017dyd\u0173 studij\u0173 centr\u0105. Kaip t\u0105 stipendij\u0105 gavau, tai gana \u012fdomi istorija. Tuo metu, Filologijos fakultete buvo d\u0117stomas Lietuvos \u017eyd\u0173 istorijos kursas. D\u0117st\u0117, \u0161viesios atminties profesorius Mejeris \u0160ubas[2]<\/a>. Kurso prad\u017eioje buvo daug student\u0173, bet pabaigoje, studentai i\u0161silakst\u0117, liko tik keli. Tai \u0161tai, tie keli [juokiasi] prakti\u0161kai visi gavo kvietimus studijuoti Oksfordo universitete. \u0160iek tiek kuriozinis atvejis. Bet tai buvo pirmoji galimyb\u0117, ir a\u0161 Anglijoje praleidau 9 m\u0117nesius trumpalaiki\u0173 studij\u0173 programoje. Gavau pirm\u0105 diplom\u0105. Paskui gr\u012f\u017eau \u012f Lietuv\u0105 ir pabaigiau bakalauro studijas. B\u016btent tada, pastudijavus presti\u017einiame vakar\u0173 universitete, atsirado ambicija, noras i\u0161bandyti save ir toliau. Taip \u012fvyko, kaip \u010dia pasakius, akademinis l\u016b\u017eis. \u0160iek tiek geriau pramokau angl\u0173 kalb\u0105, atsirado daugiau dr\u0105sos ir ambicija susipa\u017einti su vakarieti\u0161ka akademine aplinka. Tuomet, jau gr\u012f\u017e\u0119s i\u0161 D. Britanijos, s\u0105moningai ie\u0161kojau galimybi\u0173 i\u0161vykti \u012f vakarus ir mokytis rim\u010diau. 1994 metais baigiau bakalauro studijas Vilniaus universitete, \u012fstojau \u012f magistrant\u016br\u0105, bet joje net nepasimokiau, nes 1995 metais sudalyvavau nacionaliniame Fulbrighto stipendij\u0173[3]<\/a> konkurse. Tai buvo vienas i\u0161 pirm\u0173j\u0173 Fulbrighto konkurs\u0173, ir t\u0173 stipendij\u0173 buvo vos kelios. Jos beveik visos buvo i\u0161dalintos gamtos ir tiksli\u0173j\u0173 moksl\u0173 atstovams. A\u0161 prakti\u0161kai buvau vienintelis humanitaras, kuris j\u0105 gavo. Tai buvo mano kelias du metus studijuoti JAV. Man net buvo galimyb\u0117 pasirinkti universitet\u0105. Rinkausi tarp dviej\u0173 universitet\u0173. I\u0161vykau 1995 metais studijuoti magistro studij\u0173 Brandeis universitete.[4]<\/a> Na ir tas kelias t\u0119s\u0117si toliau, vienas dalykas ved\u0117 prie kito. Magistro studijoms pasibaigus, atsirado galimyb\u0117 stoti \u012f doktorant\u016br\u0105. \u012estojau net \u012f kelis universitetus Amerikoje ir Kanadoje. Ta\u010diau prakti\u0161kai, tik du i\u0161 j\u0173 pasi\u016bl\u0117 geresnes finansines s\u0105lygas. Pasirinkau Toronto universitet\u0105[5]<\/a> ir 1997 metai \u012fstojau \u012f istorijos doktorant\u016bros studijas.<\/p>\n\n\n\n\n\n\n\n

I.\u0116. Taip, ir kaip Jums atvykusiam i\u0161 k\u0105 tik i\u0161sivadavusios Lietuvos (juk Lietuva buvo k\u0105 tik nepriklausomyb\u0119 atgavusi) atrod\u0117 tos u\u017esienio mokslo institucijos? Visgi, studijavote ir Lietuvoje prie\u0161 i\u0161vykdamas.<\/em><\/p>\n\n\n\n

T.B. Atrod\u0117 smarkiai kitaip. I\u0161 prad\u017ei\u0173 buvau labai pasimet\u0119s. Reik\u0117jo perprasti sistem\u0105, reik\u0117jo \u012fgyti daugiau pasitik\u0117jimo savo j\u0117gomis. Kuo ta posovietin\u0117 lietuvi\u0161ka sistema skyr\u0117si nuo u\u017esienin\u0117s? Vakar\u0173 akademiniame pasaulyje visa atsakomyb\u0117 ir iniciatyva buvo atiduota studentui. Ta prasme, kiek tu mokeisi, kiek sugeb\u0117jai, kiek buvai laisvas, kiek dr\u012fsai kalb\u0117ti, kiek si\u016blei savo id\u0117jas, tiek gal\u0117jai ir pasiekti. O m\u016bs\u0173 posovietin\u0117je lietuvi\u0161koje sistemoje viskas buvo grie\u017etai strukt\u016bruota. Studentas buvo tarsi sistemos var\u017etelis. Vis\u0105 laik\u0105, reik\u0117davo tik atsiskaityti, \u012fskaitas susirinkti, egzaminus i\u0161laikyti, ir viskas, b\u016bdavai laisvas. Nebuvo didesnio bendravimo tarp d\u0117stytoj\u0173 ir student\u0173. Jie buvo atskiri pasauliai. O vakaruose – visi\u0161kai kita sistema, pagr\u012fsta aktyviu studento darbu ir bendravimu su d\u0117stytojais. Ji man suk\u0117l\u0117 \u0161ok\u0105, bet stengiausi prisitaikyti. I\u0161 prad\u017ei\u0173 buvo didelis kalbinis barjeras, bet pama\u017eu j\u012f \u012fveikiau. Ai\u0161ku reik\u0117jo \u012fd\u0117ti daug pastang\u0173.<\/p>\n\n\n\n

I.\u0116. O kaip su pragyvenimu? Ar dirbote ka\u017ek\u0105 studij\u0173 metais? O galb\u016bt pavykdavo pragyventi i\u0161 stipendij\u0173? Kalbinau kitus \u017emon\u0117s, kurie studijavo u\u017esienyje, daugelis j\u0173 taip pat papildomai dirbdavo. Kaip J\u016bs\u0173 atveju?<\/em><\/p>\n\n\n\n

T.B. Paprastai gyvendavau vien i\u0161 stipendij\u0173. B\u016bdavo, ateina vasara, studijos ir stipendijos baigiasi, bet atsiranda laisvesnio laiko, tuomet pau\u017edarbiaudavau. Teko pau\u017edarbiauti. Tai kavin\u0117je, tai sodininku Kanadoje. Anglijoje teko ir picerijoje padirb\u0117ti. Na, manau, tai i\u0161bandytas vis\u0173 lietuvai\u010di\u0173 ir kit\u0173 ryt\u0173 europie\u010di\u0173 kelias, kurie va\u017eiuoja ir susiduria, ai\u0161ku, ir su pragyvenimo lygi\u0173 skirtumais. Ten u\u017edirbtas svaras ar doleris konvertuotas \u012f m\u016bs\u0173 vietinius pinigus, anuo metu tur\u0117jo did\u017eiul\u0119 vert\u0119. Tod\u0117l buvo didel\u0117 motyvacija ka\u017ekiek u\u017esidirbti. Bet stengiausi ne\u012fsivelti \u012f visokius bra\u0161ki\u0173 rinkimus ir pana\u0161iai, nes tai trukd\u0117 studijoms, ir nebuvo tam laiko. Nebuvo tokios galimyb\u0117s, kaip \u0161iais laikais, kad gali dirbti, ir dar studijuoti.<\/p>\n\n\n\n

I.\u0116. O J\u016bs, baig\u0119s mokslus, likote u\u017esienyje, t.y., negr\u012f\u017eote \u012f Lietuv\u0105? Ar gr\u012f\u017eote?<\/em><\/p>\n\n\n\n

T.B. A\u0161 negr\u012f\u017eau \u012f Lietuv\u0105, nes nor\u0117jau i\u0161bandyti save ir akademin\u0117je vakarieti\u0161koje darbo rinkoje. Atsirado ambicija, tur\u0117jau u\u017esienieti\u0161kus diplomus, atsirado pirmosios mano publikacijos paskelbtos ne lietuvi\u0161kai, o angl\u0173 kalba. Ji tapo mano darbine kalba. Ir i\u0161 tikr\u0173j\u0173, mano pirmasis darbas po studij\u0173 buvo Anglijoje, Man\u010desterio universitete[6]<\/a>. Buvau pasamdytas dirbti tarptautiniam projekte. Pats projektas po dviej\u0173 met\u0173 baig\u0117si, prasid\u0117jo kitas, temati\u0161kai susij\u0119s su tuo, kuriame dirbau. Tada atsirado ir tre\u010dias darbas, irgi Man\u010desteryje, po to d\u0117s\u010diau Nottinghemo universitete. Buvo visa eil\u0117 toki\u0173 trumpalaiki\u0173 kontrakt\u0173. Tai buvo, vis\u0105 laik\u0105 laikini, nors ir akademiniai darbai. Visuomet dirbau tik pagal savo profesij\u0105. Paskutinis darbas u\u017esienyje buvo keturi\u0173 met\u0173 tarptautinis projektas Dublino universitete.<\/p>\n\n\n\n

I.\u0116. Apkeliavote daug \u0161ali\u0173 ir Europoje ir Amerikoje. Ar u\u017emezg\u0117te kokias nors s\u0105sajas su t\u0173 kra\u0161t\u0173 lietuvi\u0173 bendruomen\u0117mis? Ar tie pasauliai (akademinis ir lietuvi\u0173 bendruomeni\u0173) egzistavo atskirai?<\/em><\/p>\n\n\n\n

T.B. Tur\u0117jau s\u0105saj\u0173. Ypatingai b\u016bdamas Kanadoje, nes joje praleidau net \u0161e\u0161erius metus, bendravau su vietos lietuvi\u0173 bendruomene. Ji buvo did\u0117l\u0117, organizuota. Ai\u0161ku susid\u016briau su tam tikrais kult\u016briniais skirtumais. Bendruomen\u0117je dominavo senoji, vadinam\u0173 dipuk\u0173 palikuoni\u0173 karta. J\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f Lietuv\u0105 buvo visai kitoks negu nauj\u0173j\u0173 emigrant\u0173, gerokai romantizuotas. Buvo tam tikri kult\u016briniai barjerai, kuriuos buvo sunku \u012fveikti. Bet vis tiek tur\u0117jau draug\u0173 tarp jaunesni\u0173 vietini\u0173 lietuvi\u0173. Ir jie man pad\u0117jo patekti \u012f bendruomen\u0119. Dalyvaudavau lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s renginiuose, \u0161vent\u0117se. Tuo metu atsiv\u0117r\u0117 sienos. I\u0161 Lietuvos atvykdavo atlik\u0117jai. Pamenu, Andrius Mamontovas atva\u017eiavo su grupe ir kiti. A\u0161 irgi dalyvaudavau tuose bendruomen\u0117s renginiuose, bet i\u0161laikydamas tam tikr\u0105 distancij\u0105. Su sen\u0105j\u0105 lietuvi\u0173 karta b\u016bdavo sunku susi\u0161nek\u0117ti. J\u0173 po\u017ei\u016bris, apskritai, \u012f Lietuv\u0105, ir \u012f tai kas vyko Lietuvoje, buvo kitoks nei mano.<\/p>\n\n\n\n

I.\u0116. Vieno interviu metu pa\u0161nekovas pasakojo, kad Amerikoje da\u017enai i\u0161girsdavo klausim\u0105  <\/em>\u2013  <\/em>tai kada jau va\u017eiuosite atgal \u012f Lietuv\u0105?<\/em><\/p>\n\n\n\n

T.B. Ne. Nesu gav\u0119s tokio klausimo. Atvirk\u0161\u010diai, nema\u017eai senosios kartos atstov\u0173 buvo \u012fsitikin\u0119, jog tie, kurie atva\u017eiavo i\u0161 Lietuvos, jau nebegr\u012f\u0161. Man\u0117, kad Lietuvoje yra taip blogai, kad dabar visi i\u0161 jos b\u0117ga ir ie\u0161ko nauj\u0173 galimybi\u0173, studijuoja, kuria naujas karjeras. Bet a\u0161 taip niekada negalvojau, netur\u0117jau noro emigruoti \u012f Vakarus ir nutraukti ry\u0161ius su Lietuva. A\u0161 per vis\u0105 savo, ma\u017edaug 20-ties met\u0173 migracijos laikotarp\u012f, i\u0161laikiau labai glaud\u017eius saitus su Lietuva: su savo draugais, giminai\u010diais, artimaisiais. Sekiau Lietuvos kult\u016brin\u012f, politin\u012f gyvenim\u0105. Ai\u0161ku, daugiausiai per internet\u0105. Ir prakti\u0161kai kiekvien\u0105 vasar\u0105, neva\u017eiuodavau kur nors \u012f Meksik\u0105 ar Havajus atostogauti, bet skrisdavau \u012f Lietuv\u0105. Tod\u0117l, kad man buvo \u012fdomu, kas joje vyksta. A\u0161 pasiilgdavau lietuvi\u0161kos vasaros ir savo draug\u0173 bei gimini\u0173.<\/p>\n\n\n\n

I.\u0116. Kaip tik buvau numa\u010diusi J\u016bs\u0173 klausti apie ry\u0161\u012f su Lietuv\u0105. Koks jis buvo per visus \u0161iuos emigracijos metus?<\/em><\/p>\n\n\n\n

T.B. Palaikiau gana intensyv\u0173 ry\u0161\u012f. Ir be to, taip jau susiklost\u0117, kad studijavau Ryt\u0173 Europos istorij\u0105, ypatingai Lietuva mane domino. Kod\u0117l Lietuva? Tod\u0117l, kad esu i\u0161 jos. Taigi, man buvo \u012fdomu studijuoti Lietuvos istorij\u0105, bet ne vietiniame kontekste, o tarptautiniame. B\u016btent tai mane trauk\u0117, nes tas vietinis lietuvi\u0161kas kontekstas buvo gana gerai pa\u017e\u012fstamas. Man nor\u0117josi, kitaip \u012f j\u012f pa\u017evelgti. \u017dvelgti \u012f Lietuv\u0105 i\u0161 platesnio pasaulio perspektyvos. Tai buvo labai \u012fdomu. Ir iki \u0161iolei man tai yra \u012fdomu.<\/p>\n\n\n\n

I.\u0116. Taip, tai aktualu, nes juk vis dar tr\u016bksta to Lietuvos istorijos \u012fkontekstinimo.<\/em><\/p>\n\n\n\n

T.B. Taip, be abejon\u0117s. Tas mane ir trauk\u0117, ir jaudino ir iki \u0161iolei. Tai yra mano profesinis interesas, mano akademin\u0117s karjeros moto. Tod\u0117l man vert\u0117jo gr\u012f\u017eti \u012f Lietuv\u0105, vien d\u0117l profesinio intereso. Nes esu istorikas, taigi beveik visi \u0161altiniai, visa tyrim\u0173 med\u017eiaga yra b\u016btent Lietuvoje, arba \u0161alia jos. Ne Kanadoje, Anglijoje ar Amerikoje.<\/p>\n\n\n\n

I.\u0116. Pasakojate, kad kone dvide\u0161imt met\u0173 buvote, gyvenote, keliavote po pasaul\u012f, po \u012fvairius miestus, mokslo institucijas. Kas paskatino sugr\u012f\u017eti? Kaip tas apsisprendimas at\u0117jo?<\/em><\/p>\n\n\n\n

T.B. Apsisprendimas at\u0117jo palaipsniui. I\u0161 tikr\u0173j\u0173, jisai brendo po truput\u012f. Buvo keli motyvai. Vienas i\u0161 j\u0173 buvo profesinis, nes ilgainiui supratau, kad tas nesibaigiantis kontraktini\u0173, trumpalaiki\u0173 darb\u0173 maratonas gali ir nesibaigti. Alternatyva buvo susirasti nuolatin\u012f darb\u0105. Ir a\u0161 tur\u0117jau kelis nuolatinio darbo interviu Anglijos ir Airijos universitetuose. Ta\u010diau supratau kuo tas ilgalaikis darbas man gresia. Juk buvo \u012fmanoma \u012fsidarbinti kuriame nors Anglijos provincijos universitete ir apsigyventi kuriame nors ma\u017eame miestelyje. Visgi supratau, kad \u0161ita alternatyva man\u0119s netraukia. Pagalvojau, gal vis d\u0117lto \u012fdomiau gyventi savo \u0161alies sostin\u0117je, didmiestyje, o ne Airijos ar Anglijos provincijoje. Juk akademin\u0117 Vakar\u0173 aplinka ne visk\u0105 atperka.<\/p>\n\n\n\n

Dar buvo kitas motyvas. Nor\u0117josi \u012f Lietuv\u0105 atsive\u017eti savo profesin\u0119 patirt\u012f, \u012fg\u016bd\u017eius \u012fgytus studijuojant Vakaruose, ir tokiu b\u016bdu perkelti bent dal\u012f tos vakarieti\u0161kos akademin\u0117s aplinkos \u012f Lietuv\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Bet galb\u016bt pats svarbiausias motyvas buvo mano asmeninis apsisprendimas neb\u016bti emigrantu. Pats \u0161iek tiek studijavau emigracijos istorij\u0105, ra\u0161iau apie pab\u0117g\u0117lius, dipukus. Ir supratau, kad emigracija yra labai didelis i\u0161\u0161\u016bkis \u017emogaus tapatybei. Pirmiausia d\u0117l to, kad sutr\u016bkin\u0117ja visas socialinis pasaulis, kur\u012f susikuri. Neb\u016btinai i\u0161 karto, tai gali b\u016bti laipsni\u0161kas procesas. I\u0161 esm\u0117s emigrantas turi sukurti nauj\u0105 gyvenim\u0105, tapti prakti\u0161kai kitu \u017emogumi. Ir tam dalykui nenor\u0117jau pasiry\u017eti, nes man buvo brang\u016bs ir svarb\u016bs ry\u0161iai su gimt\u0105ja aplinka. Tod\u0117l apsisprend\u017eiau juos i\u0161saugoti, nenutraukti ir gr\u012f\u017eti \u012f Lietuv\u0105. Lietuva buvo ir yra mano gimtas kra\u0161tas. Visas intensyviausias mano socialinis gyvenimas juk buvo susij\u0119s su Lietuva. Mano visi geriausi draugai, \u0161eima, gimin\u0117s, ir pana\u0161iai… Man pasirod\u0117, jog visi \u0161ie dalykai yra labai svarb\u016bs. Ir d\u0117l to nusprend\u017eiau atsisakyti tos patogesn\u0117s vakarieti\u0161kos akademin\u0117s karjeros ir pasirinkti akademin\u0119 karjer\u0105 Lietuvoje arba bent jau Ryt\u0173 Europos regione.<\/p>\n\n\n\n

Tai \u0161tai tokie motyvai, kuriuos svars\u010diau. Ir palaipsniui tas sprendimas subrendo. Nor\u0117josi jau susirasti pastovius namus. \u012esivaizduojate, dirbau keliuose universitetuose, tie darbai b\u016bdavo kontraktiniai: metai, du metai, ilgiausias t\u0119s\u0117si keturis metus. Bet kiekvien\u0105 kart\u0105, kai tau pasibaigia tas kontraktas, keiti darb\u0105, keiti ir miest\u0105. I\u0161 Man\u010desterio \u012f Nottinghem\u0105, i\u0161 Nottinghemo \u012f Dublin\u0105, prie\u0161 tai dar – i\u0161 Bostono \u012f Toront\u0105. Kiekvienas toks perva\u017eiavimas, kainuoja labai daug emocine prasme, nes vis\u0105 laik\u0105 palieki savo naujus draugus, turi susikurti nauj\u0105 pasaul\u012f. Ir \u0161ios migracin\u0117s patirtys prad\u0117jo ilgainiui varginti. Nor\u0117josi pastovumo, nor\u0117josi nam\u0173, nesinor\u0117jo vis\u0105 laik\u0105 gyventi, kaip sakoma, ant lagamin\u0173. Ir tai mane privert\u0117 priimti sprendim\u0105 gr\u012f\u017eti \u012f Lietuv\u0105. Ai\u0161ku, dar buvo svarbus profesinis momentas, nes gr\u012f\u017eau ne \u0161iaip \u012f tu\u0161\u010di\u0105 viet\u0105 \u2013 sau susik\u016briau darbo viet\u0105 Lietuvoje. Kartu su kolegomis gavome didel\u012f mokslin\u012f projekt\u0105, a\u0161 jam vadovavau. Tokiu b\u016bdu sub\u016briau tarptautin\u0119 mokslinink\u0173 komand\u0105. Tai buvo svarbi profesin\u0117 paskata.<\/p>\n\n\n\n

I.\u0116. Vienas i\u0161 mano pasirengt\u0173 klausim\u0173 b\u016btent ir lie\u010dia sugr\u012f\u017eim\u0105. Kaip planavote sugr\u012f\u017eim\u0105? Kiek laiko tas u\u017etruko? Kaip sek\u0117si Lietuvoje susirasti b\u016bst\u0105? Ar nekilo ka\u017ekoki\u0173 logistini\u0173 problem\u0173?<\/em><\/p>\n\n\n\n

T.B. Ne, nekilo ka\u017ekoki\u0173 tai problem\u0173. Ai\u0161ku, tai nebuvo vieno m\u0117nesio procesas. B\u016bsto reik\u0117jo paie\u0161koti. I\u0161 prad\u017ei\u0173 gr\u012f\u017e\u0119s \u012f Lietuv\u0105 nuomodavausi, kol susiradau savo namus. Tas sprendimas, kaip min\u0117jau, subrendo palaipsniui. Nieko grie\u017etai neplanavau. Kai atsirado gera darbo galimyb\u0117, tuomet ir gr\u012f\u017eau. Gr\u012f\u017eti nebuvo sud\u0117tinga, vien d\u0117l to, kad nebuvau nutrauk\u0119s ry\u0161i\u0173. Lietuvoje tur\u0117jau daug draug\u0173, artim\u0173j\u0173, kurie man pad\u0117jo integruotis. Nebuvau atvyk\u0117lis, kuris visi\u0161kai prarado realyb\u0117s jausm\u0105 ir nesiorientuoja Lietuvoje.<\/p>\n\n\n\n

I.\u0116. Ar susid\u016br\u0117te su kokias nors buitiniais nustebimais, gr\u012f\u017e\u0119s nuolat gyventi \u012f Lietuv\u0105? Pa\u0161nekovai pasakojo, kad gr\u012f\u017edavo \u012f Lietuv\u0105 vasaromis, m\u0117nesiui ar dviem, bet kai persikraust\u0117, buvo \u012fvairi\u0173 nustebim\u0173. Kaip buvo J\u016bs\u0173 atveju? Kaip sek\u0117si Lietuvos akademin\u0117je bendruomen\u0117je?<\/em><\/p>\n\n\n\n

T.B. Buvo toki\u0173, gal daugiau akademin\u0117je darbin\u0117je aplinkoje. Man buvo tikras kult\u016brinis \u0161okas, nes Vakaruose buvau priprat\u0119s prie tam tikro bendravimo stiliaus. Atva\u017eiav\u0119s \u012f Lietuv\u0105 dirbdamas Vilniaus universitete, susid\u016briau su vietiniu nomenklat\u016briniu, itin biurokratiniu bendravimu tarp kai kuri\u0173 koleg\u0173. Buvo nemaloni\u0173 konflikt\u0173 ir reik\u0117jo prisitaikyti. Tas u\u017etruko, ir tai buvo gana sunkus procesas, bet palaipsniui \u012fveikiamas.<\/p>\n\n\n\n

I.\u0116. Lietuvos vald\u017eia kuria daug iniciatyv\u0173, projekt\u0173, siekdama pritraukti lietuvius, gyvenan\u010dius u\u017esienyje, sugr\u012f\u017eti. Ar jaut\u0117te palaikym\u0105 ar paskatinim\u0105 i\u0161 valstyb\u0117s sugr\u012f\u017eti?<\/em><\/p>\n\n\n\n

T.B. Jau\u010diau tam tikr\u0105 paskatinim\u0105. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 buvo tam tikras susidom\u0117jimas, tokiais \u017emon\u0117mis kaip a\u0161 \u2013 akademiniais migrantais, kurie vakaruose pasimok\u0117 ir paskui pavyko jiems ten \u012fsitvirtinti. Buvo kuriamos net ir programos. Pamenu, irgi dalyvavau vienoje \u201eprot\u0173 susigra\u017einimo\u201c programoje.[7]<\/a> Netgi gavau ka\u017ekoki\u0105 nedidel\u0119 stipendij\u0105. Tai buvo pilotinis projektas, skirtas i\u0161tirti gr\u012f\u017etan\u010di\u0173j\u0173 nuotaikas ir kokios motyvacijos juos priverst\u0173 gr\u012f\u017eti. Kad b\u016bt\u0173 buvusi kokia tai did\u0117l\u0117 finansin\u0117 pagalba \u2013 jos tikrai nebuvo. Visk\u0105 tur\u0117jau susikurti savo rankomis. Nebuvo i\u0161transliuota, jog esu \u010dia labai laukiamas.<\/p>\n\n\n\n

I.\u0116. O kokia J\u016bs\u0173 patirtis, jau sugr\u012f\u017eus, tvarkantis dokumentus, tokius kaip registracija, ar metin\u0117s pajam\u0173 deklaracijos?<\/em><\/p>\n\n\n\n

T.B. Gr\u012f\u017eau 2009 metais. Ir ka\u017ekaip pats susitvarkiau. Nebuvo dideli\u0173 problem\u0173.<\/p>\n\n\n\n

I.\u0116. J\u016bs\u0173 gan anksti i\u0161vykote, i\u0161 karto po bakalauro studij\u0173. Pra\u0117jo gana daug laiko, nors palaik\u0117te aktyv\u0173 ry\u0161\u012f su Lietuva, gr\u012f\u017edavote vasaromis. Visgi b\u016bt\u0173 \u012fdomu i\u0161girsti J\u016bs\u0173 nuomon\u0119, kaip Lietuva pasikeit\u0117 per tuos du de\u0161imtme\u010dius? Kas Jus nustebino kult\u016brin\u0117je sferoje, kasdienyb\u0117s, paslaug\u0173 sektoriuje?<\/em><\/p>\n\n\n\n

T.B. Taip. Keit\u0117si labai smarkiai ir buvo labai \u012fdomu steb\u0117ti t\u0105 pokyt\u012f. A\u0161 irgi buvau to poky\u010dio dalis, nors, kaip sakiau, kiekvienais metais gr\u012f\u017edavau \u012f Lietuv\u0105. Tris keturis m\u0117nesius praleisdavau Lietuvoje. Bet vis tiek tas pokytis mat\u0117si labai akivaizd\u017eiai. Mano nuomone, jis buvo teigiamas. Ypatingai jis pasimat\u0117 po Lietuvos \u012fstojimo \u012f Europos S\u0105jung\u0105, kai atsirado dideli investiciniai projektai. Prad\u0117jo keistis gatvi\u0173 i\u0161vaizda, prasid\u0117jo naujos statybos. Taip pat atsirado galimyb\u0117 mokslininkams dalyvauti konkursuose ir gauti finansavim\u0105. Tas pokytis buvo radikalus ir labai \u012fdomus. Jis man\u0119s ne\u0161okiravo, juo d\u017eiaugiausi ir naudojausi. Ir d\u017eiaugiuosi, kad jis \u012fvyko. <\/p>\n\n\n\n

I.\u0116. Dar nor\u0117\u010diau paklausti, su kokiomis viltimis gr\u012f\u017eote \u012f Lietuv\u0105? Kokius tikslus sau k\u0117l\u0117te? Kas pavyko, o kas ne? Galb\u016bt tikslai ir viltys keit\u0117si per \u0161iuos metus?<\/em><\/p>\n\n\n\n

T.B. Na, mano atveju, buvo tam tikras nuog\u0105stavimas. Bijojau, kad kai gr\u012f\u0161iu \u012f Lietuv\u0105, man kils grynai logistini\u0173 problem\u0173 profesin\u0117je srityje. Kaip gausiu pri\u0117jim\u0105 prie naujausios mokslin\u0117s literat\u016bros? Ar netapsiu, vien tiktai vietin\u0117s reik\u0161m\u0117s mokslininku, kuriam r\u016bp\u0117s vien tik Lietuvos reikalai? Tas mane neramino. Bet s\u0105moningai stengiausi i\u0161laikyti savo studij\u0173 \u012fg\u016bd\u017eius, dirbti tomis temomis, su kuriomis man teko dirbti jau keliolika met\u0173 pabaigus studijas Kanadoje. Stengiausi i\u0161saugoti savo tarptauti\u0161kum\u0105 ir sugeb\u0117jim\u0105 dirbti ne vien lietuvi\u0161koje akademin\u0117je aplinkoje. D\u017eiaugiuosi, kad man pavyko t\u0105 padaryti. Mano darbai<\/a>s iki \u0161iolei domimasi ir tarptautin\u0117je arenoje. A\u0161 s\u0105moningai (taip susiklost\u0117, jog mano darbine kalba tapo angl\u0173) ir toliau tebera\u0161au angl\u0173 klaba. Publikuoju daugiausiai u\u017esienio leidyklose, bet taip pat ver\u010diu savo darbus \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105. Tai \u0161is dalykas, man regis, pavyko. Ir tikiuosi, kad tie visi tarptautiniai tinklai, \u012f kuriuos papuoliau, man pad\u0117s ir toliau i\u0161laikyti savo kaip mokslininko tarptauti\u0161kum\u0105. Ir pad\u0117s toliau Lietuv\u0105 ir jos istorij\u0105 \u012ftraukin\u0117ti \u012f platesnius vandenis, platesnes tarptautines erdves. Manau, Lietuvos akademin\u0117 terp\u0117 smarkiai kei\u010diasi. Ir jeigu buvau vienas i\u0161 pirm\u0173j\u0173 humanitar\u0173, kuris baig\u0117 mokslus Vakaruose, tai dabar jau yra daugyb\u0117 jaunesni\u0173, kurie va\u017eiuoja, mokosi, gr\u012f\u017eta ir Lietuvoje susiranda akademinius darbus, ra\u0161o \u012fdomias knygas. Tod\u0117l manau, kad tas pokytis yra pozityvus ir a\u0161 d\u017eiaugiuosi, jog buvau jo dalis. Gal ir tebesu.<\/p>\n\n\n\n

I.\u0116. \u017dinoma, kad esate. J\u016bs\u0173 patirtis ir \u012fg\u016bd\u017eiai, angl\u0173 kalbos vartojimas akademijoje <\/em>\u2013 labai svarbu. Tuo pa\u010diu nor\u0117\u010diau paklausti, kaip manote, ar pakanka akademin\u0117s lietuvi\u0173 istoriografijos angl\u0173 kalba? B\u016btent leidini\u0173 ir publikacij\u0173 angl\u0173 kalba, juk visi kalba, kad reikia tarptauti\u0161kumo, o realiai ar tai \u012fgyvendinta? Ar turime galimybi\u0173? Ar yra pakankamai leidini\u0173, kad i\u0161transliuotume savo naratyv\u0105 u\u017esienio kalbomis?<\/em><\/p>\n\n\n\n

T.B. Ne. Tikrai nepakanka. Yra labai daug \u0161nek\u0173 ir apsimestinio, fasadinio tarptauti\u0161kumo. Bet kai pavyzd\u017eiui, mokslininkui prireikia, kokio nors straipsnio, tarkime, JAV duomen\u0173 baz\u0117j, tada jis ie\u0161ko, b\u0117gioja po visas institucijas, kreipiasi \u012f nacionalin\u0117 bibliotek\u0105, Vilniaus universiteto bibliotek\u0105. S\u0105ra\u0161uose, tos duomen\u0173 baz\u0117s yra. Bet da\u017enai jos tiesiog neveikia. Tuomet jis ra\u0161o draugams \u012f Anglij\u0105 ar Kanad\u0105, pra\u0161ydamas t\u0105 straipsn\u012f atsi\u0173sti, nes Lietuvoje jo negali gauti. Manau, iki \u0161iolei yra didelis tr\u016bkumas naujausios mokslin\u0117s literat\u016bros u\u017esienio kalbomis, ne vien angl\u0173, bet ir vokie\u010di\u0173 bei lenk\u0173 kalbomis. Mums \u0161ioje srity tikrai reikia smarkiai pasitempti. M\u016bs\u0173 bibliotekos, net pa\u010dios geriausios, iki \u0161iolei neprilygsta, geresni\u0173 Vakar\u0173 universitet\u0173 bibliotekoms. Ir dar turb\u016bt daug met\u0173 reik\u0117s, kad \u012fvykt\u0173 esminis l\u016b\u017eis.<\/p>\n\n\n\n

Dar labai tr\u016bksta konkurencingumo m\u016bs\u0173 akademin\u0117je rinkoje. Pavyzd\u017eiui, kiek pas mus (kalbu apie humanitarus) dirba u\u017esienio mokslinink\u0173? Kurie atvyksta \u010dia ne m\u0117nesiui, dviem, ne pusei met\u0173 su kokia stipendija, bet kurie atva\u017eiuoja \u010dia dirbti ilgam? Kai gauna ger\u0105 darbo pasi\u016blym\u0105, tarkime, Vilniaus universitete ar Vytauto Did\u017eiojo universitete? Na, juos galima suskai\u010diuoti ant dviej\u0173 rank\u0173 pir\u0161t\u0173. Tai rodo, kiek esame i\u0161 tikr\u0173j\u0173 dar nekonkurencingi, lyginant su akademine humanitarini\u0173 moksl\u0173 rinka vakaruose.<\/p>\n\n\n\n

I.\u0116. Ir pabaigai nor\u0117\u010diau paklausti, koks b\u016bt\u0173 J\u016bs\u0173 receptas, kaip susigra\u017einti i\u0161 emigracijos jaunus mokslininkus, profesionalius tyr\u0117jus ar tiesiog lietuvius?<\/em><\/p>\n\n\n\n

T.B. Recepto n\u0117ra. B\u016bt\u0173 puiku, kad jis b\u016bt\u0173. Reikia tiesiog kurti sistem\u0105; stengtis kurti geras, patrauklias darbo vietas Lietuvoje. Jeigu kalbam apie akademin\u012f pasaul\u012f, akademines institucijas, reikia, kad jos b\u016bt\u0173 konkurencingos. \u017dmon\u0117s sugr\u012f\u0161, jeigu matys, kad gauna ne vien socialin\u0119 ar emocin\u0119 naud\u0105. Vien meil\u0117 Lietuvai lietuvi\u0173 negr\u0105\u017eins. \u0160itas argumentas yra svarbus, bet jisai stebuklo nepadarys. Reikia sukurti, patrauklias, \u012fdomias, konkurencingas darbo vietas. K\u0105 tai rei\u0161kia? Tur\u0117t\u0173 b\u016bti adekvat\u016bs atlyginimai, neb\u016btinai i\u0161 karto tokie kaip Olandijoje ar Kanadoje, bet jie tur\u0117t\u0173 b\u016bti konkurencingi bent jau regiono lygmenyje, lyginant su Estija, ar tarkime, su Lenkija. Ir tada tie specialistai prad\u0117s gr\u012f\u017eti. Reikia, kad universitetai, visa sistema tapt\u0173 tarptauti\u0161kesn\u0117, kad jiems b\u016bt\u0173 galimybi\u0173 dirbti tarptautiniuose projektuose, kad jaunieji mokslininkai gal\u0117t\u0173 va\u017eiuoti toliau studijuoti, sta\u017euotis. Ai\u0161ku, toki\u0173 galimybi\u0173 jau yra, bet reikia, kad j\u0173 b\u016bt\u0173 daugiau. Tarptauti\u0161kumo pas mus n\u0117ra pakankamai. Tod\u0117l dar nesame konkurencingi. Gal ir galime konkuruoti su Latvijos ar Lenkijos universitetais, bet kol kas nesame paj\u0117g\u016bs konkuruoti su geriausiais Vakar\u0173 universitetais. Jeigu toki\u0173 dalyk\u0173 daug\u0117s, tuomet ir bus gr\u012f\u017etamoji prot\u0173 migracija. Jinai ir dabar vyksta, tik jos m\u0105stai nedideli. Manau, jog tiesiog reikia tapti vakarieti\u0161ko pasaulio dalimi ir tuomet specialistams nebebus didelio skirtumo, ar jie dirbs, Pranc\u016bzijoje, Airijoje ar Lietuvoje.<\/p>\n\n\n\n

I.\u0116. Labai a\u010di\u016b u\u017e \u012fdom\u0173 pokalb\u012f.<\/em><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

[1]<\/a> Institucija: Association for the Advancement of Baltic Studies, USA (Baltijos studij\u0173 asociacija, JAV)<\/p>\n\n\n\n

[2]<\/a> \u0160ubas Mejeris 1924 09 06Kaunas 2009 12 31Vilnius, lietuvi\u0173 filosofas, istorikas. Habil. dr. (hum. m.; filos. m. dr. 1984). 1931\u201341 mok\u0117si Kauno \u017eyd\u0173 gimnazijoje. 1941 06 prasid\u0117jus SSRS\u2013Vokietijos karui pasitrauk\u0117 \u012f Soviet\u0173 S\u0105jung\u0105. 1942\u201349 tarnavo SSRS kariuomen\u0117je (1942\u201345 \u2013 16 lietuvi\u0161kojoje \u0161auli\u0173 divizijoje). SSKP narys (1945\u201389), 1949\u201361 dirbo partin\u012f darb\u0105. Maskvos universitete studijavo filosofij\u0105. 1961\u201370 d\u0117st\u0117 Kauno politechnikos institute, 1974\u201390 dirbo Lietuvos moksl\u0173 akademijos Filosofijos ir sociologijos institute. Nuo 1990 Vilniaus universiteto profesorius, 1990\u201393 Judaikos katedros ved\u0117jas, 1993\u201399 vadovavo universiteto Judaikos studij\u0173 centrui. Tyrin\u0117jo \u017eyd\u0173 istorij\u0105 ir filosofijos istorij\u0105. Paskelb\u0117 straipsni\u0173 apie filosof\u0173 neotomist\u0173 (neotomizmas) darbus, t. p. judaikos tematika \u2013 apie sionist\u0173 (sionizmas) s\u0105j\u016bd\u012f Lietuvoje, \u017eyd\u0173 filosofus Saadij\u0105 Gaon\u0105 (882\u2013942), \u0160. Z. ben Elijahu (Vilniaus Gaon\u0105). Svarbiausias veikalas \u2013 Talmudinio mokslo \u017evaig\u017ed\u0117: monografija apie Vilniaus Gaon\u0105 (1997)<\/p>\n\n\n\n

[3]<\/a> Fulbraito stipendija (oficialiai \u2013 Fulbraito programa, angl. Fulbright Program) \u2013 1946 m. \u012fsteigta stipendija pagal main\u0173 tarp JAV ir apie 150 kit\u0173 valstybi\u0173 program\u0105. Pavadinta senatoriaus James W. Fulbright, pateikusio \u012fstatymo projekt\u0105 d\u0117l programos suk\u016brimo, vardu. Pretenduoti gali studentai, absolventai, mokslininkai, menininkai.<\/p>\n\n\n\n

[4]<\/a> Brandeiso universitetas \u012fkurtas 1948 m., \u012fsik\u016br\u0119s Bostono priemiestyje Waltham mieste, Masa\u010dusetso valstijoje JAV.<\/p>\n\n\n\n

[5]<\/a> Toronto universitetas \u012fkurtas 1827 m., Toronte, Ontarijuje, Kanadoje.<\/p>\n\n\n\n

[6]<\/a> Man\u010desterio universitetas buvo \u012fkurtas 2004 metais, susijungus Viktorijos universitetui ir Man\u010desterio universiteto mokslo ir technologijos institute. Universitetas \u012fsik\u016br\u0119s Man\u010desteryje, Anglijoje.<\/p>\n\n\n\n

[7]<\/a> Prot\u0173 susigr\u0105\u017einimo ir pritraukimo programos paskirtis \u2013 skatinti doktorant\u016broje studijuojan\u010dius bei j\u0105 baigusius ir mokslo laipsn\u012f \u012fgijusius asmenis (toliau \u2013 tyr\u0117jai), i\u0161 Lietuvos i\u0161vykusius Lietuvos Respublikos pilie\u010dius, lietuvi\u0173 kilm\u0117s u\u017esienie\u010dius tyr\u0117jus ir kitus u\u017esienio \u0161ali\u0173 tyr\u0117jus, dirban\u010dius mokslin\u012f tiriam\u0105j\u012f darb\u0105 u\u017esienio \u0161alyse (toliau \u2013 tyr\u0117jai i\u0161 u\u017esienio), \u012fsitraukti \u012f veikl\u0105 Lietuvos mokslini\u0173 tyrim\u0173 erdv\u0117je, bendradarbiauti su Lietuvos mokslo ir studij\u0173 institucijomis, organizacijomis ir tyr\u0117jais.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

1990 m. kovo 11 d. \u012fvykiai Lietuvos gyventojams atv\u0117r\u0117 galimybes ne tik savaranki\u0161kai pl\u0117toti savo valstyb\u0117s ir visuomen\u0117s gyvenim\u0105, bet ir sudar\u0117 s\u0105lygas laisvai keliauti ir studijuoti u\u017esienyje. Dalis studijuoti i\u0161vykusi\u0173 jaun\u0173 lietuvi\u0173 gr\u012f\u017eo vos baig\u0119 studijas, kiti \u012fsitvirtino u\u017esienyje, k\u016br\u0117 savo gyvenimus ir karjer\u0105, s\u0117m\u0117si patirties, o pra\u0117jus geram de\u0161imtme\u010diui ar dviem v\u0117l sugr\u012f\u017eo … Toliau skaityti „Tomas Balkelis: \u201eMan buvo labai brang\u016bs, svarb\u016bs, tie ry\u0161iai, a\u0161 apsisprend\u017eiau juos i\u0161saugoti, nenutraukti ir nusprend\u017eiau s\u0105moningai gr\u012f\u017eti \u012f Lietuv\u0105\u201c”<\/span><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":6,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[89,1863],"tags":[501],"class_list":["post-4890","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-asmenybes","category-diasporos-tyrejams","tag-tomas-balkelis"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4890","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/users\/6"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4890"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4890\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4890"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4890"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4890"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}