{"id":4899,"date":"2020-12-22T14:55:03","date_gmt":"2020-12-22T12:55:03","guid":{"rendered":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/?p=4899"},"modified":"2020-12-22T14:55:03","modified_gmt":"2020-12-22T12:55:03","slug":"irma-liauzun-man-labai-patinka-prancuzija-bet-laiminga-esu-tik-lietuvoje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/2020\/12\/22\/irma-liauzun-man-labai-patinka-prancuzija-bet-laiminga-esu-tik-lietuvoje\/","title":{"rendered":"Irma Liauzun: man labai patinka Pranc\u016bzija, bet laiminga esu tik Lietuvoje"},"content":{"rendered":"\n

1990 m. Kovo 11-\u0105j\u0105 atkurtas Lietuvos valstybingumas sudar\u0117 s\u0105lygas Lietuvos gyventojams savaranki\u0161kai pl\u0117toti savo valstyb\u0117s ir visuomen\u0117s gyvenim\u0105. \u012e u\u017emar\u0161t\u012f traukiantis sovietin\u0117s okupacijos laik\u0173 patirtims, kai i\u0161vykimas i\u0161 \u0161alies buvo grie\u017etai kontroliuojamas saugumo institucij\u0173, vis daugiau Lietuvos gyventoj\u0173 \u012fvairiais tikslais \u0117m\u0117 i\u0161vykti \u012f u\u017esien\u012f. Nors bendrame \u0161iuolaikin\u0117s migracijos kontekste dominuoja taip vadinamieji ekonominiai emigrantai, nereikt\u0173 pamir\u0161ti ir i\u0161vykusi\u0173 studijuoti, savanoriauti, \u012fgyti patirties, pakeliauti ar meil\u0117s migrant\u0173. Dalis i\u0161vykusi\u0173j\u0173 po trumpesnio ar ilgesnio laiko sugr\u012f\u017et\u0105 \u012f t\u0117vyn\u0119, kartu parne\u0161dami ir gyvenimo u\u017esienyje metu \u012fgytas \u017einias, patirtis, \u012fg\u016bd\u017eius, kontaktus ar tiesiog brandesn\u012f po\u017ei\u016br\u012f \u012f Lietuv\u0105.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Lietuvos nacionalin\u0117s bibliotekos Adolfo Damu\u0161io demokratijos studij\u0173 centras projektu <\/em>\u201e30 istorij\u0173 30 met\u0173: gr\u012f\u017eusi\u0173j\u0173 patirtys ir ind\u0117lis Lietuvos valstybingumo \u012ftvirtinimui\u201c nori atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f tokius \u017emones, kurie savo kantriu kasdieniniu darbu stato \u0161iuolaikin\u0117s Lietuvos valstyb\u0117s ir visuomen\u0117s m\u016br\u0105.<\/em><\/em><\/p>\n\n\n\n

Viena j\u0173 \u2013 muziejinink\u0117 Irma Liauzun<\/strong> (g. 1973), po \u0161e\u0161eri\u0173 met\u0173 praleist\u0173 Pranc\u016bzijoje, gr\u012f\u017eusi gyventi \u012f Lietuv\u0105.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Paprastai savo pa\u0161nekovus kalbindavome susitik\u0119 akis \u012f ak\u012f. Deja, pandemin\u0117 situacija l\u0117m\u0117, kad \u0161\u012f kart\u0105 \u201epokalbis\u201c vyko ra\u0161tu. Klausimus u\u017edavin\u0117jo Nacionalin\u0117s bibliotekos Adolfo Damu\u0161io demokratijos studij\u0173 centro darbuotoja dr. Ilona Strumickien\u0117<\/strong>.<\/em><\/p>\n\n\n\n

\"\"
Irma Liauzun \u2013 centre. Nuotrauka: Pasaulio lietuvi\u0173 universitetas.<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\n\n\n\n

Miela Irma, gal gal\u0117tum\u0117te papasakoti savo migracijos istorij\u0105 (kada, kaip, kur)?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u012e Pranc\u016bzij\u0105 i\u0161vykome 2011 m. rugpj\u016bt\u012f, automobiliu, \u012f vyro gimt\u0105j\u012f miestel\u012f \u0161alies pietvakariuose.<\/p>\n\n\n\n

Koks buvo i\u0161vykimo tikslas? Kaip \u012fsivaizdavote, ar tai bus nuolatinis i\u0161vykimas ar laikinas?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Po ilgok\u0173 svarstym\u0173 nusprend\u0117me, kad vyras perims t\u0117\u010dio \u012fkurt\u0105 ir s\u0117kmingai veikian\u010di\u0105 \u012fmon\u0117l\u0119, nes pats t\u0117tis i\u0161\u0117jo \u012f pensij\u0105. Tai padaryti skatino vyro t\u0117vai \u2013 gal tiksliau b\u016bt\u0173 sakyti, si\u016bl\u0117 toki\u0105 galimyb\u0119. Prisid\u0117jo ir Lietuvoje aplinkyb\u0117s: gyvenome Vilniuje nuomojame bute (kadangi vyras tur\u0117jo tik leidim\u0105 gyventi keliems metams, negal\u0117jome planuoti \u012fsigyti savo b\u016bsto, nes bankai neskolino), vyresn\u0117lei dukrai negavome dar\u017eelio ir kt. Ta\u010diau i\u0161vykimo prie\u017eastis nebuvo nepritekliai ar skurdas. Man taip pat atrod\u0117, kad yra gra\u017eu ir prasminga t\u0119sti \u0161eimos sukurt\u0105 versl\u0105, kad ir kukl\u0173, bet jau kelis de\u0161imtme\u010dius s\u0117kmingai veikus\u012f. Taigi, nusprend\u0117me kartu su vyru, kad pabandyti verta. Apie ilgalaik\u0119 perspektyv\u0105 negalvojau, ta\u010diau maniau, kad ka\u017ekada anks\u010diau ar v\u0117liau gr\u012f\u0161im \u012f Lietuv\u0105.<\/p>\n\n\n\n\n\n\n\n

Tik\u0117jom\u0117s ne tik prat\u0119sti gimin\u0117s darbus, bet ir gyventi netoli vyro t\u0117v\u0173, vyl\u0117m\u0117s, kad jie, kaip \u012fprasta Lietuvoje, pad\u0117s auginti vaikus.<\/p>\n\n\n\n

Kaip sek\u0117si prisitaikyti prie gyvenimo Pranc\u016bzijoje (darbo ir emocine prasme)? Kas labiausiais stebino?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Vyras vyko pas save, jis buvo puikiai sutiktas. Ma\u017eo miestelio \u017emon\u0117s d\u017eiaug\u0117si, kad bus t\u0119siami ger\u0105 reputacij\u0105 tur\u0117jusio meistro darbai. Draugi\u0161kai sutiko ir mane. Pranc\u016bzi\u0161kai kalb\u0117jau puikiai, neblogai pa\u017einojau ir Pranc\u016bzij\u0105 bei pranc\u016bzus (1999 – 2001 metais Pranc\u016bzijoje teko savanoriauti Arkos bendruomen\u0117je<\/em>, skirtoje ne\u012fgaliesiems). Dukroms tuo metu, kai i\u0161vykom, buvo 1,5 ir 4 metai.<\/p>\n\n\n\n

Kaip Jums sek\u0117si integruotis \u012f Pranc\u016bzijos visuomen\u0119? Ir kokie susiklost\u0117 santykiai su Pranc\u016bzijos lietuvi\u0173 bendruomene?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Integracija vyko skland\u017eiai, ta\u010diau jutau, kad man daug kas ten svetima, kad mano vertybin\u0117s nuostatos labai skiriasi nuo ten esan\u010di\u0173. Skyr\u0117si patirtys, interesai, po\u017ei\u016briai.<\/p>\n\n\n\n

Atsitiktinai susipa\u017einau su lietuv\u0117mis, gyvenan\u010diomis didesniame mieste u\u017e ma\u017edaug 100 km. nuo mano gyvenamosios vietos. Patyriau nuostabi\u0105 bendryst\u0119 su jomis, jutau, kad mus jungia lietuvyb\u0117, kad mes pana\u0161iai matom daugyb\u0119 dalyk\u0173. Ne paskutin\u0117je vietoje buvo ir i\u0161silavinimas. Mano lietuv\u0117s bi\u010diul\u0117s buvo odontolog\u0117, mokytoja ir vert\u0117ja. Nors pranc\u016bzai yra i\u0161silavin\u0119 \u017emon\u0117s, bet ma\u017eo miestelio bendruomen\u0117je neretai jaut\u0117si interes\u0173 ribotumas arba kult\u016bri\u0161kai nulemti skirtumai.<\/p>\n\n\n\n

Kiek met\u0173 praleidote Pranc\u016bzijoje?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

6 metus.<\/p>\n\n\n\n

Ar buvo min\u010di\u0173 pasilikti?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Min\u010di\u0173 pasilikti kuo toliau, tuo buvo ma\u017eiau. Ka\u017ekiek ten dirbau, bet nenor\u0117jau palikti dukr\u0173 svetimiems \u017emon\u0117ms. Pranc\u016bzai aukl\u0117ms atiduoda 3 m\u0117nesi\u0173 k\u016bdikius ir tai nieko ne\u0161okiruoja, o a\u0161 ir dvimet\u0117s dukters svetimiems palikti nenor\u0117jau. Seneliai pad\u0117ti tiek, kiek b\u016bt\u0173 reik\u0117j\u0119, negal\u0117jo ir nenor\u0117jo. \u012e darb\u0105 b\u016bt\u0173 reik\u0117j\u0119 vykti labai toli. Taigi, nors r\u016bpinimasis vaikais ir namais man nebuvo na\u0161ta, jau\u010diau, kad vaikams pa\u016bg\u0117jus norisi dirbti rim\u010diau. Be to, tapo akivaizdu, kad lavinti vaikus bus sud\u0117tinga, nes gyvenom pernelyg atokioje vietoje ir dukras nuolat tekdavo ve\u017eioti tai \u012f vien\u0105, tai \u012f kit\u0105 u\u017esi\u0117mim\u0105. Be to, du vasaros atostog\u0173 m\u0117nesius kasmet leisdavom Lietuvoje, savo sodyb\u0117l\u0117j Dz\u016bkijoj. Ma\u010diau, kad dukros Lietuvoj labai laimingos, o ir man pa\u010diai, kuo toliau, tuo sunkiau po atostog\u0173 b\u016bdavo i\u0161vykti atgal \u012f Pranc\u016bzij\u0105. Su vyru nuolat apie tai kalb\u0117davom, ir nat\u016braliai, \u0117m\u0117m galvoti apie parvykim\u0105 gyventi atgal \u012f Lietuv\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Kas paskatino gr\u012f\u017eti?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Gr\u012f\u017eti paskatino noras gyventi ir dirbti savo t\u0117vyn\u0117je, \u010dia u\u017eauginti dukras. Buvo geras metas – vyresn\u0117l\u0117 tur\u0117jo eiti \u012f ketvirt\u0105, o ma\u017eoji – \u012f pirm\u0105j\u0105 klas\u0119. Lietuvi\u0173 kalbos jos jau buvo i\u0161mokytos, nes man tai atrod\u0117 nat\u016bralu. Negal\u0117jau net \u012fsivaizduoti, kad mano vaikai nekalb\u0117t\u0173 lietuvi\u0161kai. Nor\u0117jau sugr\u012f\u017eti pas savi\u0161kius, bendrauti su artimaisiais ir gimin\u0117mis bei draugais. Gyvendama Pranc\u016bzijoje pajutau, kad nuo j\u0173 tolstu, kad \u201ei\u0161krentu\u201d i\u0161 j\u0173 kasdienyb\u0117s, draugyst\u0117s rutinos, kuri man atrod\u0117 svarbi. Ilg\u0117jausi koncert\u0173, festivali\u0173, teatro \u2013 kult\u016bros rengini\u0173, kurie Lietuvoje buvo visom prasm\u0117mis prieinami, o ten – arba toli, arba brangu, arba prastai.<\/p>\n\n\n\n

Ar gr\u012f\u017eote \u012f t\u0105 pa\u010di\u0105 Lietuvos viet\u0105 i\u0161 kurios i\u0161vykote?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Gr\u012f\u017eom nebe \u012f Vilni\u0173, o \u012f Kaun\u0105. Pirmiausiai parvykau a\u0161 su dukromis. Vyrui teko ka\u017ekiek laiko likti Pranc\u016bzijoje, nes u\u017ebaigti versl\u0105 nebuvo labai paprasta, u\u017etruko ir ten \u012fsigyt\u0173 nam\u0173 pardavimas.<\/p>\n\n\n\n

Su dukromis apsigyvenom pas mano mam\u0105, sutar\u0117m, kad ji man talkins. Kaun\u0105 pasirinkau, nes \u010dia gavau darb\u0105. Svarbu ir tai, kad priemiestyje gyvena mano mama su pat\u0117viu, \u010dia daug gimini\u0173 ir draug\u0173. \u010cia augau ir lankiau mokykl\u0105, mokiausi VDU.<\/p>\n\n\n\n

Kaip Jums asmeni\u0161kai ir J\u016bs\u0173 \u0161eimos nariams sek\u0117si gr\u012f\u017eus? Turiu omenyje darb\u0105, dukr\u0173 mokslus, draugystes ir pan. Kas buvo sunkiausia?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Gr\u012f\u017eus sek\u0117si tikrai skland\u017eiai, ir darbai, ir mokslai. Tiesa, teko pakeisti vien\u0105 mokykl\u0105, bet to nevadin\u010diau ka\u017ekokiu i\u0161skirtiniu sunkumu, nes ir Pranc\u016bzijoje b\u016bna, kad tenka d\u0117l vienos ar kitos prie\u017easties keisti mokykl\u0105. Apskritai pa\u0117mus, dukroms nebuvo sud\u0117tinga integruotis, kadangi jos puikiai kalb\u0117jo lietuvi\u0161kai. Mokytojai buvo geranori\u0161ki, draugai – taip pat. I\u0161kilusi\u0173 problem\u0173 nesie\u010diau su gr\u012f\u017eimu \u2013 tai buvo normal\u016bs dalykai, kurie nutinka moksleiviams. Sunkiausia dukroms buvo be t\u0117\u010dio, jis atskrisdavo kas du m\u0117nesius dviems savait\u0117ms. Tokia situacija neplanuotai t\u0119s\u0117si net du metus (d\u0117l jau min\u0117to namo pardavimo, firmos u\u017edarymo formalum\u0173 ir kt.).<\/p>\n\n\n\n

Ar palaikote ry\u0161ius su kitais gr\u012f\u017eusiaisiais?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Ry\u0161i\u0173 su gr\u012f\u017eusiais nepalaikau. Daug laiko ir energijos atima darbas. Kai \u012f Lietuv\u0105 atvyko vyras, teko nuomotis but\u0105, o \u0161iais metais \u012fsigijom savo b\u016bst\u0105, taigi, kraust\u0117m\u0117s, k\u016br\u0117m\u0117s. Be to, man labiau r\u016bpi likusieji ten. Mano bi\u010diul\u0117s neketina gr\u012f\u017eti \u012f Lietuv\u0105. Matau, kaip j\u0173 vaikai tik labai menkai arba i\u0161 viso nekalba lietuvi\u0161kai ir kad lietuvyb\u0117 joms jau n\u0117ra svarbus dalykas. Gr\u012f\u017eta trump\u0173 atostog\u0173 ir tiek.<\/p>\n\n\n\n

Ar gr\u012f\u017eus teko i\u0161girsti pasakym\u0173 \u201eemigrant\u0117\u201c, \u201eko \u010dia gr\u012f\u017eai\u201c?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Toki\u0173 pasakym\u0173 i\u0161girsti neteko. Did\u017eioji dauguma mano aplinkos \u017emoni\u0173 labai d\u017eiaug\u0117si. Tik du kartus i\u0161girdau, kad \u010dia nei\u0161gyvensiu, kad po keli\u0173 m\u0117nesi\u0173 v\u0117l i\u0161vyksiu, kaip daug kam nutinka. Ta\u010diau \u0161ie \u017emon\u0117s nebuvo mano artimiausios aplinkos asmenys ir jie tikriausiai nesuvok\u0117, kad mano apsisprendimas tvirtas ir nepalau\u017eiamas, kad esu nusprendus gyventi \u010dia kad ir su ma\u017ea alga ar labai kukliai ir kad materialiniai dalykai nenulems mano noro likti Lietuvoje.<\/p>\n\n\n\n

Dar nor\u0117\u010diau paklausti, kaip manote, kuo gyvenimo ir darbo patirtis ne Lietuvoje Jums yra naudinga?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Naudinga buvo labiau pa\u017einti t\u0105 visuomen\u0119, netgi pab\u016bti mokes\u010di\u0173 mok\u0117toja, patobulinti kalb\u0105, teko dalyvauti kataliki\u0161kos parapijos taryboje, tikybos pamokose, rengti, kurti vaikams skirtus parapijos u\u017esi\u0117mimus. Taigi, buvo gra\u017ei\u0173 \u0161viesi\u0173 dalyk\u0173. Buvo naudinga i\u0161 ten pamatyti Lietuv\u0105 \u2013 suvokti, kad Lietuvoje gyventi tikrai puiku, kad \u010dia tikrai daug galimybi\u0173, kad daug kas kei\u010diasi \u012f ger\u0105j\u0105 pus\u0119. Kad ir vairuotoj\u0173 kult\u016bra. Kaune pastebiu, kaip mane ir vien\u0105, ir kit\u0105 kart\u0105 praleid\u017eia arba kai praleid\u017eiu a\u0161 \u2013 d\u0117koja. Taip, yra ir t\u0173 neprognozuojam\u0173 kategorija, bet matau ai\u0161k\u0173 progres\u0105. Tai pastebi ir kiti gr\u012f\u017eusieji.<\/p>\n\n\n\n

Ar stengiat\u0117s gyvenimo u\u017esienyje socialin\u012f kapital\u0105<\/em> (\u017einias, \u012fg\u016bd\u017eius, kontaktus) panaudoti gyvenant Lietuvoje?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

T\u0105 kapital\u0105 panaudoju ne tiek daug, bet b\u016bna, kad tarp koleg\u0173 ar draug\u0173 bekalbant vis i\u0161spr\u016bsta koks \u012fsp\u016bdis, palyginimas ar ten \u012fgytos patirties pasidalijimas. Ta\u010diau tos patirties nei specialiai auk\u0161tinu, nei neigiu. Ji tiesiog yra, ir kiek nat\u016braliai i\u0161plaukia, tiek. Esu nuo\u0161irdi savo kra\u0161to patriot\u0117, nepritariu nuolatiniams menkintojams ar besimenkinantiems, neva, mes tokie ar anokie, o ten ka\u017ekas tokio. Mes esam \u0161aun\u016bs, i\u0161silavin\u0119, darb\u0161t\u016bs. Manau, kad gera b\u016bti savimi. O Pranc\u016bzijoje ma\u010diau ir daug gra\u017ei\u0173, ir visi\u0161kai nesektin\u0173 dalyk\u0173, turb\u016bt kaip ir visur. Netgi manau, kad pernelyg da\u017enai ir per daug \u017evalgom\u0117s \u012f kitus. Pranc\u016bzai tuo ir \u017eavi, kad yra savimi ir tuo patenkinti, \u012f kitus nesidairo. \u0160ito reikt\u0173 ir mums pasimokyti.<\/p>\n\n\n\n

Kaip \u012f tai reaguoja aplinkiniai?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kartais aplinkiniai susidomi, kartais ma\u017eiau. Esu muziejinink\u0117, mano pranc\u016bzi\u0161kos patirtys t\u0117ra nedidel\u0117 mano dabartinio gyvenimo dalis.<\/p>\n\n\n\n

Kiek gyvenant Lietuvoje pavyksta i\u0161naudoti pranc\u016bz\u0173 kalbos \u017einias?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Pranc\u016bzi\u0161kai kalbam\u0117s su vyru, nema\u017eai skaitau. Teko ruo\u0161ti frankofonijos m\u0117nesio rengin\u012f ir skaityti prane\u0161im\u0105 susijus\u012f su mano darbu. Dukros nuolat bendrauja su seneliais, su t\u0117\u010diu taip pat – pranc\u016bzi\u0161kai, daug skaito, nors lietuvi\u0161k\u0173 knyg\u0173 kol kas nepavyksta \u012fpir\u0161ti. Bet lietuvi\u0173 kalba mokykloje joms sekasi gerai, man tai svarbiausia. Saky\u010diau, kad m\u016bs\u0173 \u0161eimoje abi kalbos sugyvena darniai.<\/p>\n\n\n\n

Ar nesigailite gr\u012f\u017eusi?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

N\u0117 karto ir n\u0117 akimirkos nesigail\u0117jau gr\u012f\u017eus. Lietuvoje jau\u010diuosi puikiai, \u010dia labiausiai esu savimi ir laiminga. Nors gal ir banaliai skamba, bet man rodos, tai labai svarbus klausimas, \u012f kur\u012f reikia sau atsakyti, ypa\u010d jei traukia gr\u012f\u017eti, o stabdo geras gyvenimas, dideli pinigai: ar tikrai esu laimingas ten, kur esu? Man labai patinka Pranc\u016bzija, bet laiminga esu tik \u010dia.<\/p>\n\n\n\n

Gal tur\u0117tum\u0117te koki\u0173 patarim\u0173 svarstantiems apie gr\u012f\u017eim\u0105?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Norin\u010dius, svarstan\u010dius ar dvejojan\u010dius ragin\u010diau veikti ry\u017etingai, neskaityti negatyv\u0105 pilan\u010di\u0173 portal\u0173. Kai reikia labai konkre\u010diai apsispr\u0119sti, nat\u016bralu, kad yra nerimo, baimi\u0173 d\u0117l papras\u010diausi\u0173 dalyk\u0173. Bet juos dar labiau sustiprina nuolat ir gausiai pasirodanti informacija, kurios esm\u0117 – kaip gerai ten ka\u017ekur, ir kaip blogai Lietuvoje. O gr\u012f\u017eti ir gyveni. Taip, kaip daugyb\u0117 \u017emoni\u0173 gyvena. Patar\u010diau nebijoti pra\u0161yti pagalbos draug\u0173, pa\u017e\u012fstam\u0173 ir artim\u0173j\u0173. Standarti\u0161kai manoma, kad i\u0161 ten gr\u012f\u0161i tur\u0117damas milijon\u0105, jokios pagalbos nereik\u0117s. Bet gr\u012f\u017etantiesiems jos reikia, labiausiai net nematerialios. Tad ragin\u010diau pra\u0161yt, o \u010dia esantiems t\u0105 pagalb\u0105 si\u016blyt, nes esu gird\u0117jusi, kaip t\u0117vai norintiems gr\u012f\u017et pasak\u0117 \u201etik s\u0117d\u0117kit ten\u201d. Gaila.<\/p>\n\n\n\n

Gal nor\u0117tum\u0117te k\u0105 nors pamin\u0117ti, ko nepaklausiau?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Galb\u016bt dar prid\u0117\u010diau apie b\u016bsenas: kai esi ten, o bandai ka\u017ekiek b\u016bti ir \u010dia (kaip to spektaklio pavadinime). Stengiausi dom\u0117tis, gilintis, sekti, kas ten ir kaip vyksta, bet paimdavau skaityt Donelait\u012f, Martinait\u012f, Nyk\u0105-Nili\u016bn\u0105 ar k\u0105 kit\u0105 i\u0161 m\u0117giam\u0173 autori\u0173 ir tai mane gr\u0105\u017eindavo \u012f Lietuv\u0105. Negal\u0117jau atsikratyti jausmo, kad esu ne ten, kur turiu b\u016bti. Gal toks primityvus mano suvokimas, bet esu \u012fsitv\u0117rus \u012f savo lietuvyb\u0119. Suvokiau, kad nenoriu ten senti, nenoriu tolti nuo savo draug\u0173 ir daugyb\u0119 energijos skirti nauj\u0173 pa\u017ein\u010di\u0173, bendramin\u010di\u0173, u\u017esi\u0117mim\u0173 ie\u0161kojimui. Pama\u010diau, kokia didel\u0117 vertyb\u0117 tur\u0117ti laiko i\u0161bandyt\u0173, artim\u0173 \u017emoni\u0173. Kokia prieinama kult\u016bra, kaip kokybi\u0161kai ir pigiai gali lavinti vaikus, koks g\u0117ris dirbti savo kra\u0161tui. Visa tai mane nepaliaujamai trauk\u0117 atgal ir s\u0117kmingai partrauk\u0117. Kaip ir sakiau, neteko d\u0117l to gail\u0117tis, ir tegul nepasirodo, kad per ro\u017einius akinius \u012f Lietuv\u0105 \u017ei\u016briu, ne. Visur yra visko, bet kaip anuomet apie t\u0117vyn\u0119 sak\u0117 Vai\u017egantas: vy\u017eota, lopyta, bet mano.<\/p>\n\n\n\n

Labai d\u0117koju Jums u\u017e skirt\u0105 laik\u0105 ir pasidalijim\u0105.<\/strong><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

1990 m. Kovo 11-\u0105j\u0105 atkurtas Lietuvos valstybingumas sudar\u0117 s\u0105lygas Lietuvos gyventojams savaranki\u0161kai pl\u0117toti savo valstyb\u0117s ir visuomen\u0117s gyvenim\u0105. \u012e u\u017emar\u0161t\u012f traukiantis sovietin\u0117s okupacijos laik\u0173 patirtims, kai i\u0161vykimas i\u0161 \u0161alies buvo grie\u017etai kontroliuojamas saugumo institucij\u0173, vis daugiau Lietuvos gyventoj\u0173 \u012fvairiais tikslais \u0117m\u0117 i\u0161vykti \u012f u\u017esien\u012f. Nors bendrame \u0161iuolaikin\u0117s migracijos kontekste dominuoja taip vadinamieji ekonominiai emigrantai, nereikt\u0173 … Toliau skaityti „Irma Liauzun: man labai patinka Pranc\u016bzija, bet laiminga esu tik Lietuvoje”<\/span><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":6,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[89,1863],"tags":[3559],"class_list":["post-4899","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-asmenybes","category-diasporos-tyrejams","tag-irma-liauzun"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4899","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/users\/6"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4899"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4899\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4899"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4899"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4899"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}