{"id":4907,"date":"2021-01-06T11:39:02","date_gmt":"2021-01-06T09:39:02","guid":{"rendered":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/?p=4907"},"modified":"2021-01-06T11:47:21","modified_gmt":"2021-01-06T09:47:21","slug":"arkivyskupas-gintaras-grusas-dievas-parupino-tas-patirtis-kuriu-man-reikejo-kad-galeciau-cia-buti-naudingas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/2021\/01\/06\/arkivyskupas-gintaras-grusas-dievas-parupino-tas-patirtis-kuriu-man-reikejo-kad-galeciau-cia-buti-naudingas\/","title":{"rendered":"Arkivyskupas Gintaras Gru\u0161as: \u201eDievas par\u016bpino tas patirtis, kuri\u0173 man reik\u0117jo, kad gal\u0117\u010diau \u010dia b\u016bti naudingas\u201c"},"content":{"rendered":"\n

T\u0119sdami projekt\u0105 \u201e30 istorij\u0173, 30 met\u0173:<\/em> gr\u012f\u017eusi\u0173j\u0173 patirtys ir ind\u0117lis \u012f Lietuvos valstybingumo \u012ftvirtinim\u0105<\/em>\u201c, kvie\u010diame skaityti dar vien\u0105 interviu.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Labai d\u017eiaugiam\u0117s, kad, nepaisant \u012ftemptos darbotvark\u0117s, laiko pasikalb\u0117ti apie gr\u012f\u017eim\u0105 ir su juo susijusias patirtis rado Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Gru\u0161as<\/strong>. Jo \u0161eim\u0105, kaip ir daugel\u012f kit\u0173 Lietuvos \u0161eim\u0173, dramati\u0161kai paveik\u0117 Antrasis pasaulinis karas. B\u016bsimojo arkivyskupo t\u0117vai karo metais buvo atskirti \u2013 mama su seserimi liko Lietuvoje, o t\u0117tis i\u0161 prad\u017ei\u0173 atsid\u016br\u0117 Vokietijoje (pab\u0117g\u0117li\u0173 stovyklose), o v\u0117liau \u2013 JAV. \u0160eima susijung\u0117 tik 1960 m. \u0160io pokalbio pa\u0161nekovas gim\u0117 <\/em>1961 m. Va\u0161ingtone. Gintaras Gru\u0161as nuo vaikyst\u0117s aktyviai dalyvavo tautin\u0117je ir kataliki\u0161koje lietuvi\u0173 i\u0161eivijos veikloje: Los And\u017eelo \u0160v. Kazimiero lietuvi\u0173 parapijos gyvenime, Ateitinink\u0173 federacijos veikloje, 1983\u20131987 m. buvo Pasaulio lietuvi\u0173 jaunimo s\u0105jungos pirmininkas ir Pasaulio lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s valdybos narys.<\/em><\/p>\n\n\n\n

B\u016bsimasis arkivyskupas Kalifornijos universitete Los And\u017eele (UCLA) studijavo matematik\u0105 bei informatik\u0105, dirbo IBM korporacijoje; dvasines studijas prad\u0117jo pranci\u0161kon\u0173 universitete Steubenvilyje, Ohajo valstijoje, ir t\u0119s\u0117 Romoje \u2013 Popie\u017ei\u0161kajame \u0160v. Tomo Akvinie\u010dio universitete. 2001 m. \u010dia \u012fgijo ba\u017enytin\u0117s teis\u0117s daktaro laipsn\u012f.<\/em><\/p>\n\n\n\n

1992 m. Vilniuje Gintaras Gru\u0161as buvo \u012f\u0161ventintas diakonu ir paskirtas popie\u017eiaus Jono Pauliaus II apa\u0161tali\u0161kosios kelion\u0117s \u012f Lietuv\u0105 komiteto generaliniu sekretoriumi. 1994 m. \u012f\u0161ventintas kunigu. Tais pa\u010diais metais i\u0161rinktas Lietuvos Vyskup\u0173 Konferencijos generaliniu sekretoriumi. 2001\u20132003 m. buvo Vilniaus \u0160v. Juozapo kunig\u0173 seminarijos rektoriumi. 2002\u20132013 m. \u0117jo Lietuvos Vyskup\u0173 Konferencijos generalinio sekretoriaus pareigas. 2010 m. liepos 2 d. popie\u017eius Benediktas XVI Gintar\u0105 Gru\u0161\u0105 paskyr\u0117 Kariuomen\u0117s ordinaru. 2010 m. rugs\u0117jo 4 d. jis buvo pa\u0161ventintas vyskupu. 2013 m. baland\u017eio 5 d. popie\u017eius Pranci\u0161kus paskyr\u0117 Gintar\u0105 Gru\u0161\u0105 Vilniaus arkivyskupu metropolitu.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Pirm\u0105 kart\u0105 b\u016bsimasis arkivyskupas Lietuvoje lank\u0117si 1979 m., o nuo 1992 m. jo gyvenimas ir veikla neatsiejami nuo Lietuvos ir Katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dios Lietuvoje.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Arkivyskup\u0105 Gintar\u0105 Gru\u0161\u0105 kalbino Nacionalin\u0117s bibliotekos Adolfo Damu\u0161io demokratijos studij\u0173 centro darbuotoja dr. Ilona Strumickien\u0117<\/strong>.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Linkime malonaus skaitymo!<\/em><\/p>\n\n\n\n

\"\"
Nuotraukos \u0161altinis: Vilniaus arkivyskupijos kurija<\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n\n
\n\n\n\n

Mano pirmas klausimas b\u016bt\u0173 toks: kokia yra J\u016bs\u0173 \u0161eimos migracijos istorija? \u017dinau, jog ji kiek kitokia, nei esame \u012fprat\u0119. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 apie j\u0105 b\u016bt\u0173 galima net knyg\u0105 para\u0161yti.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Mano t\u0117vai buvo i\u0161skirti Lietuvoje per kar\u0105. T\u0117vas[1]<\/a> Lietuvoje buvo baig\u0119s karo mokykl\u0105 ir jung\u0117si prie Lietuvos laisv\u0117s armijos[2]<\/a>, bet pakeliui \u012f dislokacijos viet\u0105 kartu su kitais buvo vokie\u010di\u0173 suimtas kasti apkasus. I\u0161 ten pab\u0117go Vokietijos link. Ir kar\u0105 ten i\u0161buvo \u2013 dipuk\u0173[3]<\/a> stovyklose. Mama[4]<\/a> su sese[5]<\/a>, kuriai tada buvo pusantr\u0173 met\u0173, liko Lietuvoje. Mano t\u0117vai per kar\u0105 ir po jo buvo prarad\u0119 ry\u0161\u012f, ne\u017einojo, kas gyvi ir kas ne. Jau b\u016bdamas Amerikoje t\u0117vas per draug\u0173 draugus su\u017einojo, kad \u017emona su dukra gyvos ir ie\u0161kojo b\u016bd\u0173, kaip jas i\u0161sikviesti. I\u0161band\u0117 \u012fvairi\u0173 dalyk\u0173. Bet labiausiai pad\u0117jo tai, kad mamos ir ses\u0117s vardai buvo \u012ftraukti \u012f JAV Valstyb\u0117s departamento (u\u017esienio reikal\u0173 ministerijos) parengt\u0105 i\u0161skirt\u0173 \u0161eim\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105. Ir kai 1959 m. JAV viceprezidentas R. Niksonas[6]<\/a> susitiko su N. Chru\u0161\u010diovu[7]<\/a>, vienas i\u0161 SSRS geranori\u0161kumo gest\u0173 buvo leidimas 200 \u0161eim\u0173 i\u0161 visos Soviet\u0173 S\u0105jungos v\u0117l susijungti. Mano sesuo su mama buvo tame s\u0105ra\u0161e. 1960 m. jos i\u0161vyko i\u0161 Soviet\u0173 S\u0105jungos, o a\u0161 gimiau 1961 m. Taigi, tokia istorija.<\/p>\n\n\n\n\n\n\n\n

Jei gal\u0117tum\u0117te prisiminti savo patirtis, kas J\u016bs\u0173 \u0161eimoje buvo Lietuva?<\/em><\/p>\n\n\n\n

Kai a\u0161 augau, ypa\u010d kai dar buvau ikimokyklinio am\u017eiaus (mano mama tuo metu angli\u0161kai dar nemok\u0117jo, sesut\u0117 intensyviai mok\u0117si, kad gal\u0117t\u0173 \u012fstoti \u012f universitet\u0105), namie kalb\u0117jom\u0117s tik lietuvi\u0161kai. Angli\u0161kai pramokau tik vaik\u0173 dar\u017eelyje.<\/p>\n\n\n\n

O Lietuva mums buvo labai reali, nes mama ir sesuo buvo k\u0105 tik i\u0161 ten atvykusios.<\/p>\n\n\n\n

Mano mamos t\u0117vas dar buvo gyvas, liko Lietuvoje, nes negal\u0117jo i\u0161va\u017eiuoti su jomis. Tad \u0161eimyniniai ry\u0161iai su Lietuva buvo gana artimi. Ir jos tuo dar gyveno. Labai \u012fprasta, kai esi neseniai atva\u017eiav\u0119s. Sesuo buvo neseniai baigusi mokykl\u0105 ir prie\u0161 \u012fstodama \u012f universitet\u0105 i\u0161va\u017eiavo \u012f Amerik\u0105. Tad viskas buvo labai gyva. Ir tai persidav\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Reik\u0117t\u0173 pamin\u0117ti ir tai, kad mes \u0161eimoje tur\u0117jome realios Lietuvos vaizd\u0105 \u2013 kokia ji buvo tuo metu, o ne 20 met\u0173 senumo, ne tos idealizuotos Lietuvos vizij\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Pavyzd\u017eiui, vienu metu mano mama d\u0117st\u0117 Lietuvos istorij\u0105 lituanistin\u0117je mokykloje vyresnio kurso moksleiviams. Jiems kalbos apie Vytaut\u0105 ar Gedimin\u0105 jau buvo atsibodusios. Ir ji pasakojo jiems tai, k\u0105 mat\u0117, kai gyveno Vilniuje, pavyzd\u017eiui, kaip buvo susprogdinti kry\u017eiai ant Trij\u0173 kry\u017ei\u0173 kalno[8]<\/a>. Mokiniams tai buvo visai kita, ne\u017einoma istorija.<\/p>\n\n\n\n

O ar palaik\u0117te ry\u0161ius su likusiais Lietuvoje (lai\u0161kais, siuntiniais)?<\/em><\/p>\n\n\n\n

Taip, labai, ir \u012fvairiomis kryptimis. Tiek su gimin\u0117mis Lietuvoje, tiek Sibire \u2013 tremtyje. Ir v\u0117liau palaik\u0117me ry\u0161ius su Ba\u017eny\u010dios pogrind\u017eiu, nes mama talkino Religin\u0117s \u0161alpos[9]<\/a> veiklose ir buvo viena i\u0161 siunt\u0117j\u0173. Tai vyko jau po 1972-\u0173j\u0173[10]<\/a>. Buvo tokia grupel\u0117 moter\u0173, kurios \u017ei\u016br\u0117davo, kur i\u0161pardavimai, pripirkdavo visoki\u0173 daikt\u0173 ir pagal s\u0105ra\u0161\u0105 i\u0161 Religin\u0117s \u0161alpos gausiai si\u0173sdavo vienuoliams, kunigams, nuteistiems kunigams \u012f kal\u0117jimus Sibire. Mes gyvenome prie Los And\u017eelo, ma\u017eesniame miestelyje, tai pa\u0161tininkas labai gerai pa\u017einojo mano t\u0117vus, nes du vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117s ateidavo su 30\u201340 didesni\u0173 siuntini\u0173 \u012f ka\u017ekoki\u0105 Lietuv\u0105 ir Sibir\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Ar J\u016bs pats galvojote, ar J\u016bs\u0173 aplinkoje buvo galvojama, svajojama, kad Lietuva taps laisva ir bus galima \u012f j\u0105 sugr\u012f\u017eti?<\/em><\/p>\n\n\n\n

Darbas d\u0117l Lietuvos laisv\u0117s buvo labai realus tiek \u0161eimoje, tiek lietuvi\u0173 bendruomen\u0117je. Man \u012fsimin\u0117 viena u\u017eduotis \u201eDainavos\u201c[11]<\/a> ateitinink\u0173 vasaros stovykloje. Mus, moksleivius, padalino b\u016breliais po 10\u201315 ir skyr\u0117 u\u017eduot\u012f: k\u0105 darytume, jei Lietuva b\u016bt\u0173 k\u0105 tik paskelbusi nepriklausomyb\u0119, o mes b\u016btume naujai suformuota Lietuvos vyriausyb\u0117. Taigi, ta mintis buvo puosel\u0117jama \u012fvairiais b\u016bdais.<\/p>\n\n\n\n

Kiek skai\u010diau, J\u016bs \u012f Lietuv\u0105 pirm\u0105 kart\u0105 atva\u017eiavote 1979 m. Kokie liko \u012fsp\u016bd\u017eiai? Koks buvo kelion\u0117s tikslas, atva\u017eiavote su turistine grupe \u2013 tik pamatyti Lietuv\u0105, susitikti su gimin\u0117mis, ar tur\u0117jote ir koki\u0173 slaptesni\u0173 plan\u0173?<\/em><\/p>\n\n\n\n

Pirmiausia, tai buvo proga pamatyti Lietuv\u0105. Tai buvo pirmas kartas, kai mano mama gr\u012f\u017eo \u012f Lietuv\u0105 po to, kai buvo i\u0161leista i\u0161 SSRS. Ir mano pirmas ir svarbiausias darbas buvo nei\u0161leisti jos i\u0161 aki\u0173. Jaut\u0117me pavoj\u0173, kad jai, kaip buvusiai Soviet\u0173 S\u0105jungos pilietei, gal\u0117jo pasakyti: gr\u012f\u017eai \u2013 tai ir pasilik. Nerimavome d\u0117l to.<\/p>\n\n\n\n

\u017dinoma, nor\u0117jome pamatyti Lietuv\u0105, susitikti su gimin\u0117mis. Mama tuomet dar atliko Religin\u0117s \u0161alpos misij\u0105. Greta vis\u0173 dovan\u0173 gimin\u0117ms ir Ba\u017eny\u010dios pogrind\u017eiui, vyko ir \u012fvair\u016bs susitikimai.<\/p>\n\n\n\n

Mano kelion\u0117 \u012f Lietuv\u0105 prasid\u0117jo nuo Pasaulio lietuvi\u0173 jaunimo kongreso[12]<\/a> Europoje. I\u0161 Los And\u017eelo buvome trys jaunesni dalyviai, kurie po Kongreso u\u017ebaigimo \u0161vent\u0117s nemiegoj\u0119 skridome \u012f tuometin\u012f Leningrad\u0105. Tur\u0117jome pers\u0117sti dar viename oro uoste Vokietijoje. Leningrade prisijung\u0117me prie i\u0161 Los And\u017eelo keliaujan\u010dios turistin\u0117s grup\u0117s ir i\u0161skridome \u012f Vilni\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Prie oro uosto mus pasitiko gal apie 50 giminai\u010di\u0173, kuri\u0173 a\u0161 n\u0117 vieno nepa\u017einojau. Atsimenu, kad jie netgi sugeb\u0117jo visi atsidurti m\u016bs\u0173 kambaryje \u201eGintaro\u201c vie\u0161butyje, \u012f kur\u012f vietiniai negal\u0117jo patekti. (Juokiasi<\/em>). T\u0105 dien\u0105 be miego orientuotis buvo sunku. Gal tik prie\u0161 vidurnakt\u012f pavyko su visais atsisveikinti, nes mama jau buvo susitarus kit\u0105 ryt\u0105 6.30 val. susitikti su sese Nijole Sad\u016bnaite[13]<\/a> prie Au\u0161ros Vart\u0173. Tas penkias dienas nedaug miegojau.<\/p>\n\n\n\n

Susitikome, kiek pamenu, su tuomet dar kunigu Sigitu Tamkevi\u010diumi[14]<\/a>, jis kelis kartus dar pave\u017e\u0117 mus ten, kur nebuvo galima vykti, surizikavo. Susitikome ir su kunigu J. Zdebskiu[15]<\/a>. Buvo ir toki\u0173 dalyk\u0173, kad mama ve\u017e\u0117 Religin\u0117s \u0161alpos pinig\u0173 ir \u201edolerin\u0117je\u201c parduotuv\u0117je nupirko septynis \u017eigulius[16]<\/a> \u012fvairiems pogrind\u017eio kunigams ir kitiems pogrind\u017eio veik\u0117jams.<\/p>\n\n\n\n

Taigi \u0161ios kelion\u0117s metu per penkias dienas ir su gimin\u0117mis pasimat\u0117me, ir \u0161iek tiek susipa\u017einome su Lietuva, ir ba\u017enytinius reikalus tvark\u0117me.<\/p>\n\n\n\n

1979 m. buvo pirmas kartas. Ar sovietme\u010diu dar lank\u0117t\u0117s Lietuvoje?<\/em><\/p>\n\n\n\n

Antr\u0105 kart\u0105, 1989 m. liep\u0105, atvykau kaip i\u0161eivijos jaunimo delegacijos narys \u012f Pasaulio lietuvi\u0173 jaunimo dienas, nors po 1985 m. kruizo[17]<\/a> ir buvau \u201ejuoduosiuose s\u0105ra\u0161uose\u201c.<\/p>\n\n\n\n

Prie\u0161 atvykstant \u012f Lietuv\u0105 Vasario 16-osios gimnazijoje Hiutenfelde, Vokietijoje, vyko Pasaulio lietuvi\u0173 jaunimo s\u0105jungos s\u0105skrydis, kuriame pirm\u0105 kart\u0105 oficialiai susitiko Lietuvos ir i\u0161eivijos jaunimas. Buvo labai \u012fdomus renginys. Delegacij\u0105 i\u0161 Lietuvos sudar\u0117 ma\u017edaug 20 \u017emoni\u0173, kuri\u0173 vardai gerai \u017einomi Lietuvoje ir iki \u0161ios dienos. Delegacijai vadovavo A. Medalinskas[18]<\/a>. Dalyvavo ir V. Tomkus[19]<\/a>, ir Z. Vai\u0161vila[20]<\/a>, buvo ir Stasys Urnie\u017eius[21]<\/a> i\u0161 \u201eGediminai\u010di\u0173\u201c, ir V. Daunys[22]<\/a>, ir skautai, ir ateitininkai, ir \u201eJaunalietuvi\u0173\u201c Stasys Bu\u0161kevi\u010dius[23]<\/a>. I\u0161 S\u0105j\u016bd\u017eio informacijos buvo Rita Mili\u016bt\u0117[24]<\/a> ir dar keletas Lietuvos Televizijos \u017eurnalist\u0173. To susitikimo s\u0105lyga buvo \u012fleisti mus visus i\u0161eivius \u012f Lietuv\u0105. Su \u0161ia grupe, kuri buvo atva\u017eiavusi \u012f susitikim\u0105, visi kartu va\u017eiavome traukiniu per Lenkij\u0105 \u012f Lietuv\u0105. Buvo atstov\u0173 i\u0161 viso pasaulio \u2013 JAV, Kanados, Piet\u0173 Amerikos, Lietuvos, kit\u0173 Europos \u0161ali\u0173. Tai buvo spalvinga grup\u0117. Dar Ryt\u0173 Vokietijoje, atsimenu, va\u017eiuojant per sien\u0105 tikrinant pasus, paai\u0161k\u0117jo, kad ka\u017ekas i\u0161 Lietuvos tur\u0117jo SSRS Auk\u0161\u010diausiosios tarybos partin\u012f diplomatin\u012f pas\u0105. J\u012f pamat\u0119s varg\u0161as pasienietis visi\u0161kai pasimet\u0117<\/em>. (Juokiasi<\/em>). Kai atvykome, \u010dia, Lietuvoje, vyko Pasaulio lietuvi\u0173 jaunimo dien\u0173 \u201eLituanica\u201c renginiai: suva\u017eiavimas Vilniuje ir stovykla Trakuose, po to ir \u201eRoko mar\u0161as per Lietuv\u0105\u201c[25]<\/a>. Jame i\u0161 Amerikos dalyvavo Darius Polikaitis[26]<\/a> su grupe. Tokia buvo mano antroji kelion\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Ar \u0161i kelion\u0117 buvo ilgesn\u0117 nei 5 dienos?<\/em><\/p>\n\n\n\n

Visk\u0105 sud\u0117jus, Lietuvoje truko galb\u016bt savait\u0119. Tose kelion\u0117se patyr\u0117me nema\u017eai nuotyki\u0173. Pamenu, pirmos kelion\u0117s (1979) metu buvome akivaizd\u017eiai sekami. Tai vienas pusbrolis po gero vakar\u0117lio \u012fsidr\u0105sin\u0119s garsiai su\u0161uko: \u201eGal j\u016bs juos pave\u017ekite namo, vis vien ten va\u017eiuojate[27]<\/a>?\u201c<\/p>\n\n\n\n

\u0160\u012f kart\u0105 \u2013 taip pat. Tur\u0117jome vykti i\u0161 Trak\u0173 \u012f kaim\u0105 \u0161v\u0119sti pusseser\u0117s 30-me\u010dio. Buvo suorganizuotas ma\u017eas privatus autobus\u0117lis i\u0161 Vilniaus jos draugams nuve\u017eti. Jie tur\u0117jo mus du paimti i\u0161 Trak\u0173 autobus\u0173 stoties. Priva\u017eiuoja autobus\u0117lis, atsidaro durys, mes \u012flipam, o u\u017e m\u016bs\u0173 dar du vyrai bando lipti. (Juokiasi<\/em>). Be abejo, juos i\u0161st\u016bm\u0117.<\/p>\n\n\n\n

I\u0161 Amerikos atva\u017eiavus patirti realiai tai, apie k\u0105 esi tik gird\u0117j\u0119s, \u2013 tai stebino.<\/p>\n\n\n\n

Dar kit\u0105 syk\u012f atvykstate 1992 m. Ar tada jau galvojate likti ilgiau?<\/em><\/p>\n\n\n\n

Jau buvau seminaristas, mokiausi Romoje, ruo\u0161iausi i\u0161eivijos sielovadai. Ba\u017enytiniame gyvenime yra toks dalykas kaip inkardinacija \u2013 kiekvienas kunigas priklauso kokiai nors vyskupijai. I\u0161eivija buvo tvarkoma taip, kad kiekvienas kunigas gal\u0117jo pasirinkti vyskupij\u0105 Lietuvoje ir b\u016bti inkardinuotas ten. Vyskupas P. Baltakis[28]<\/a>, atsakingas u\u017e i\u0161eivijos sielovad\u0105, tur\u0117jo teis\u0119 perkelti kunigus i\u0161eivijoje i\u0161 vienos vyskupijos \u012f kit\u0105, nepriri\u0161damas j\u0173 prie kokios nors Kanados ar JAV vyskupijos. Kadangi mano mama buvo i\u0161 Vilniaus, a\u0161 buvau pasirink\u0119s Vilni\u0173, Vilniaus vyskupij\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Kai arkivyskupas A. J. Ba\u010dkis[29]<\/a> u\u017e\u0117m\u0117 arkivyskupo sost\u0105[30]<\/a>, man \u0161ov\u0117 \u012f galv\u0105 mintis aplankyti Lietuv\u0105. Atva\u017eiavau vasar\u0105 atlikti dviej\u0173 m\u0117nesi\u0173 pastoracin\u0119 praktik\u0105. \u012eprasta, kad klierikas kokioj nors parapijoj atlieka pastoracin\u0119 praktik\u0105. Atva\u017eiav\u0119s supratau, kad man\u0119s neskiria \u012f parapij\u0105, bet pra\u0161o, kad patalkin\u010diau kurijoje. Tai pad\u0117jau ten, kur gal\u0117jau talkinti.<\/p>\n\n\n\n

Po trij\u0173 savai\u010di\u0173 arkivyskupas papra\u0161\u0117, kad metams pertrauk\u010diau studijas ir pasilik\u010diau Lietuvoje; prane\u0161\u0117, kad mane pa\u0161ventins diakonu, ir papra\u0161\u0117, kad suorganizuo\u010diau popie\u017eiaus vizit\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Taigi, vietoj keli\u0173 m\u0117nesi\u0173 pasilikau Lietuvoje pusantr\u0173 met\u0173. Labai i\u0161samiai susipa\u017einau ir su Lietuva, ir su Ba\u017eny\u010dia Lietuvoje ir jau po popie\u017eiaus vizito[31]<\/a> tapo ai\u0161ku, kad, kai baigsiu studijas, dirbsiu jau nebe i\u0161eivijoje, o gr\u012f\u0161iu \u012f Lietuv\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Tur\u0117jau baigti studijas, nes dar studijavau teologij\u0105. Gr\u012f\u017eau \u012f Rom\u0105. Ten tur\u0117jau per trejus metus baigti bakalaur\u0105 ir licenciat\u0105, bet po keleto m\u0117nesi\u0173 arkivyskupas A. J. Ba\u010dkis apsilank\u0117 Romoje ir mane informavo, kad po met\u0173, nutrauk\u0119s studijas, gr\u012f\u017e\u010diau, nes jis buvo i\u0161rinktas Vyskup\u0173 konferencijos pirmininku, o mane pakviet\u0117 eiti Vyskup\u0173 konferencijos generalinio sekretoriaus pareigas ir suorganizuoti sekretoriat\u0105 Vilniuje. Iki tol sekretoriatas buvo Kaune. Taip ir likau Lietuvoje.<\/p>\n\n\n\n

Nuo 1988 m. Lietuvoje yra stebimas tautinis pakilimas, susipratimas ir nedaug kas atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f m\u016bs\u0173 dvasines problemas, jog per sovietmet\u012f buvome traumuoti, deformuoti. Kaip J\u016bs mat\u0117te \u0161\u012f dalyk\u0105?<\/em><\/p>\n\n\n\n

Kardinolas A. J. Ba\u010dkis tur\u0117jo labai gili\u0105 sielovados patirt\u012f ne tik vienam kra\u0161te, bet ir visame pasaulyje; gerai \u017einojo, kaip Ba\u017eny\u010dia veikia visur. Ir jis t\u0105 vizij\u0105 steng\u0117si \u012fgyvendinti Lietuvoje, kurdamas Ba\u017eny\u010dios strukt\u016br\u0105 toki\u0105, koki\u0105 turime dabar. Kai jis \u010dia prad\u0117jo darbus, reik\u0117jo i\u0161pl\u0117sti parapijin\u0119 veikl\u0105, \u012fkurti sielovados centrus, sistemingai organizuoti tikybos d\u0117stym\u0105 ir katechez\u0119 rengiant Sakramentams. Tai buvo reikalinga, kad Ba\u017eny\u010dia atsinaujint\u0173 laisvoje Lietuvoje.<\/p>\n\n\n\n

Ba\u017eny\u010dia Lietuvoje per sovietmet\u012f buvo u\u017esidariusi, ji steng\u0117si i\u0161silaikyti ir i\u0161saugoti tik\u0117jim\u0105. Vie\u0161oji veikla buvo sunkiai \u012fmanoma (nors kai kas vyko, pavyzd\u017eiui, piligrimyst\u0117s \u012f \u0160iluv\u0105). Religinio turinio tekst\u0173 buvo labai ma\u017eai ir jie buvo sunkiai pasiekiami. Ba\u017enytin\u0117s knygos ma\u0161in\u0117le buvo perspausdinamos pogrindyje. Kaip ir tikybos pamokos, sakrament\u0173 ruo\u0161imas platesnei auditorijai \u2012 visa tai reik\u0117jo atnaujinti ir i\u0161pl\u0117sti.<\/p>\n\n\n\n

I\u0161 t\u0173 pirm\u0173 atsiminim\u0173 \u2013 buvo karta, kuri netur\u0117jo arba tur\u0117jo ma\u017eai \u017eini\u0173 apie tik\u0117jim\u0105. Net ir praktikuojantys. \u017dinojo, kad reikia pasikrik\u0161tyti. Tad, kai prasid\u0117jo tikybos pamokos, t\u0117vai ne tik vaikus siunt\u0117, bet ir patys labai pra\u0161\u0117si pasiklausyti, nes vaikas gr\u012f\u017edavo su kokia nors \u017einia. T\u0117vai dar netur\u0117jo tos informacijos, jiems patiems tr\u016bko \u017eini\u0173 ir patirties, ir staiga tur\u0117jo atsakin\u0117ti savo vaikams apie tai, su kuo patys nesusid\u016br\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Kaip ir min\u0117jote, visuomen\u0117 tur\u0117jo labai daug \u017eaizd\u0173. J\u016bs pavadinote jas dvasin\u0117mis, o a\u0161 saky\u010diau \u2013 jos labiau psichologin\u0117s. Kai kas \u012fvardint\u0173 jas homo sovieticus<\/em>. Visuomen\u0117 buvo paveikta melo sistemos, smurto, alkoholizmo, labai didelio abort\u0173 skai\u010diaus. Manau, kad buvo problem\u0173, kurios kilo daugeliui \u0161eim\u0173 gyvenant ma\u017eam bute, susiduriant su alkoholio vartojimu ir lytinio i\u0161naudojimo \u0161eimose atvejais. Toks buvo daugelio problem\u0173 fonas. Turb\u016bt reikia dviej\u0173 kart\u0173, kad situacija keist\u0173si, b\u016bt\u0173 prad\u0117ta matyti dalykus kitaip, kad \u012fsitvirtint\u0173 naujas gyvenimo b\u016bdas.<\/p>\n\n\n\n

Kardinolas A. J. Ba\u010dkis savo atsiminimuose gana atvirai ra\u0161o, jog juto pasiprie\u0161inim\u0105, nes buvo ne i\u0161 Lietuvos. Ar J\u016bs tai pajutote? Turiu omenyje tiek pasaulietin\u0119, tiek ba\u017enytin\u0119 aplink\u0105.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Tikrai taip. Gal ir stipresn\u012f akcent\u0105 tur\u0117jau. Mane nustebino, kad pirmosiomis savait\u0117mis, pirmaisiais m\u0117nesiais net einant gatve, nieko nesakant, gird\u017eiu: \u201eA, amerikonas.\u201c (Juokiasi<\/em>). Ir laikysena, ir \u0161varkas, drabu\u017eiai skyr\u0117si.<\/p>\n\n\n\n

Tai pasakytina ir apie mano pirm\u0105sias pareigas. Nes dar jaunam diakonui buvo patik\u0117ta tai, kas tur\u0117jo b\u016bti pavesta kuriam nors garbingam monsinjorui. Tai jaut\u0117si tiek ba\u017enytin\u0117je, tiek pasaulietin\u0117je aplinkoje. Tik stebiuosi, kaip Dievas pareng\u0117 mane ankstesn\u0117mis patirtimis. I\u0161 dalies a\u0161 d\u0117l t\u0173 ankstesni\u0173 patir\u010di\u0173 1979 m. pa\u017einojau \u0161iek tiek Lietuvos kunig\u0173 ypa\u010d i\u0161 pogrind\u017eio.<\/p>\n\n\n\n

Romoje pirmus dvejus metus gyvenau brit\u0173 kolegijoje v\u0117lesniems pa\u0161aukimams ir ten patyriau, kad dvi grup\u0117s \u017emoni\u0173, net ir kalban\u010di\u0173 ta pa\u010dia kalba, gali nesusikalb\u0117ti, nes amerikie\u010diai ir britai gali vartoti t\u0105 pat\u012f \u017eod\u012f visai kita reik\u0161me. Ta patirtis man pad\u0117jo Lietuvoje. Jutau, kad nors ir kalbu lietuvi\u0161kai, bet ka\u017ekaip nesusikalbam, ne tik d\u0117l sakinio strukt\u016bros, bet ir d\u0117l kult\u016brinio konteksto.<\/p>\n\n\n\n

Sesers s\u016bnus tai irgi patyr\u0117. Buvo atva\u017eiav\u0119s \u012f Lietuv\u0105. \u017diem\u0105 paklaus\u0117 \u017emogaus, kuris band\u0117 stumti savo ma\u0161in\u0105, \u012fstrigusi\u0105 \u012f pusn\u012f: \u201eAr nor\u0117tum\u0117te, kad jums pad\u0117\u010diau?\u201c Amerikie\u010di\u0173 m\u0105styme tai yra mandagumas, o lietuviai girdi pasity\u010diojim\u0105. Ir jis vos negavo<\/em> u\u017e tai… Buvo nema\u017eai toki\u0173 situacij\u0173, kur sakai ir atrodo, kad visi\u0161kai normalus pasakymas, o \u017emon\u0117s u\u017esigauna. Tur\u0117jau priprasti.<\/p>\n\n\n\n

Kai prad\u0117jome organizuoti popie\u017eiaus vizit\u0105, labai greitai pakei\u010diau vien\u0105 dalyk\u0105. Tuo metu (dabar, kiek \u017einau, jau niekur taip n\u0117ra) darbo diena prasid\u0117davo kavos pertrauka. Padengdavo stal\u0105 ir atsis\u0117d\u0119 valand\u0105 gerdavo kav\u0105. Pasakiau, kad labai m\u0117gstu kav\u0105, bet du, tris sykius per dien\u0105 nes\u0117d\u0117sim po valand\u0105 ir negersim kavos. Yra k\u0105 veikti. Nupirkau kavos aparat\u0105, pastat\u0117m \u2013 kas norit, kada norit \u012fsipilkit kavos, bet dirbkim. Darbo kult\u016bra buvo visi\u0161kai kitokia. Nesaky\u010diau, kad geresn\u0117 ar prastesn\u0117, tiesiog kitokia. Buvo savas stilius, sava kult\u016bra. Prisitaikyti reik\u0117jo abiem pus\u0117ms, bet kai kuriuos dalykus \u012fved\u017eiau savo.<\/p>\n\n\n\n

Dar vienas atsiminimas. Dirbau su vyriausybinio lygmens pasirengimo popie\u017eiaus vizitui komitetu, kur\u012f sudar\u0117 vicepremjeras, viceministrai i\u0161 skirting\u0173 ministerij\u0173 ir a\u0161 \u2013 30 met\u0173 diakonas. Vienas i\u0161 t\u0173 viceministr\u0173 prie\u0161 kelet\u0105 met\u0173 man papasakojo, kad jie labai pavyd\u0117jo pamat\u0119, kai a\u0161, at\u0117j\u0119s \u012f pos\u0117d\u012f, anais 1992 m. i\u0161sitraukiau savo ne\u0161iojam\u0105 kompiuter\u012f (juokiasi<\/em>) ir prad\u0117jau dirbti. Visi viceministrai steb\u0117josi, kas gi \u010dia, k\u0105 a\u0161 \u010dia turiu. Buvau baig\u0119s informatik\u0105, tur\u0117jau savo ne\u0161iojam\u0105j\u012f kompiuter\u012f. Supratau, kad \u0161iek tiek pavyd\u0117jo.<\/p>\n\n\n\n

Kaip manote, kurios J\u016bs\u0173 patirtys buvo naudingiausios organizuojant popie\u017eiaus vizit\u0105 \u012f Lietuv\u0105 1993 m.?<\/em><\/p>\n\n\n\n

A\u0161 buvau dirb\u0119s versle, buvau suk\u0119sis tarp politik\u0173, mok\u0117jau kalb\u0173. Nors silpnai kalb\u0117jau itali\u0161kai, bet angl\u0173 kalb\u0105 labai gerai mok\u0117jau. Taigi bendravimas man nebuvo problema.<\/p>\n\n\n\n

Kitas dalykas \u2013 tur\u0117jau patirties organizuojant didesnius renginius. Did\u017eiausia organizavimo patirtis \u2013 tai Pasaulinio lietuvi\u0173 jaunimo kongresas Australijoje. Trij\u0173 savai\u010di\u0173 trukm\u0117s renginys vyko keturiuose miestuose, dalyvavo 300\u2013400 jaunuoli\u0173 i\u0161 13 kra\u0161t\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Lietuvoje nebuvo kito dvasininko, kuris tur\u0117jo toki\u0105 patirt\u012f. Pogrindis buvo i\u0161 tikr\u0173j\u0173 labai organizuotas, bet t\u0173 abiej\u0173 dalyk\u0173 nebuvo. Tad, kaip supratau, d\u0117l to mane ir pasikviet\u0117. Daug kas sak\u0117, kad nesuprantu, kaip \u010dia viskas veikia. Ir, i\u0161 tikr\u0173j\u0173, buvau k\u0105 tik atvyk\u0119s ir tur\u0117jau mokytis priimti kitoki\u0105 ba\u017enytin\u0119 realyb\u0119, be to, buvo svarb\u016bs ir kult\u016briniai dalykai. Bet Dievas man par\u016bpino tas patirtis, kuri\u0173 reik\u0117jo, kad gal\u0117\u010diau \u010dia b\u016bti naudingas.<\/p>\n\n\n\n

Kaip vertinote, ar tai yra sugr\u012f\u017eimas, ar atvykimas, ar misija. Kaip \u017ei\u016brite \u012f t\u0105 dalyk\u0105?<\/em><\/p>\n\n\n\n

Tai buvo Dievo planas. Net negaliu sakyti, kad a\u0161 \u010dia ka\u017ek\u0105 m\u0105s\u010diau ar net rengiau. Turiu pasakyti, kad tai lydi mane vis\u0105 gyvenim\u0105. Dievas turi ka\u017ek\u0105 numat\u0119s, man tik reikia sugeb\u0117ti sutikti ir atsakyti laiku ir vietoje. Buvau atvyk\u0119s, kaip pasakojau, dviem m\u0117nesiams. Atvykau kaip seminaristas, o baig\u0117si visai kitaip. Nieko neplanavau, tik savo vasar\u0105. (Juokiasi<\/em>).<\/p>\n\n\n\n

Tas pats man atsitiko ir atvykus \u012f Rom\u0105. Atvykau i\u0161 anksto, vasar\u0105, pasimokyti ital\u0173 kalbos. Tre\u010diadien\u012f atskridau \u012f Rom\u0105, o dauguma kunig\u0173, kurie ten mok\u0117si, jau buvo i\u0161va\u017eiav\u0119. \u012e kolegij\u0105 paskambino i\u0161 Vatikano popie\u017eiaus nam\u0173 atstovas prane\u0161ti rektoriui, kad popie\u017eius nutar\u0117 t\u0105 sekmadien\u012f atvykti \u012f lietuvi\u0173 kolegij\u0105[32]<\/a> aukoti \u0161v. Mi\u0161i\u0173, kurios per Vatikano radij\u0105 b\u016bt\u0173 transliuojamos \u012f Lietuv\u0105. Popie\u017eius nor\u0117jo parodyti Lietuvos \u017emon\u0117ms savo artum\u0105. Tai vyko 1990 m. liep\u0105, per visus sunkumus[33]<\/a>. Tad v\u0117l \u2013 mano pirmas savaitgalis Romoje, o a\u0161 tarnavau ma\u017eoje koplyt\u0117l\u0117je popie\u017eiaus \u0161v. Mi\u0161iose. Jis tada su visais pasisveikino. Taigi ir man teko pasisveikinti su popie\u017eiumi. Tuomet jis dar pasiliko pusry\u010di\u0173, tad valgiau pusry\u010dius su popie\u017eiumi. (Juokiasi<\/em>). Negaliu pasigirti, kad k\u0105 padariau, tik toks likimas, bet tai, kad Dievas turi savo plan\u0105, jau seniai ai\u0161ku.<\/p>\n\n\n\n

Ar Lietuvoje Jums teko susidurti su pilietyb\u0117s, nuosavyb\u0117s atk\u016brimo proced\u016bromis?<\/em><\/p>\n\n\n\n

Nuosavyb\u0117s jokios neatsi\u0117m\u0117me. Gal ir buvo galimyb\u0117 atgauti senelio sodyb\u0105, bet nelabai b\u016b\u010diau ja pasir\u016bpin\u0119s. D\u0117l pilietyb\u0117s \u2013 mano abu t\u0117vai Lietuvos pilie\u010diai, taigi tur\u0117jau teis\u0119 \u012f Lietuvos pilietyb\u0119. Tur\u0117jau ambasadoriaus Kazio Lozorai\u010dio[34]<\/a> Romoje i\u0161duot\u0105 Lietuvos Respublikos u\u017esienio pas\u0105, o v\u0117liau nebuvo joki\u0173 kli\u016b\u010di\u0173 i\u0161siimant Lietuvos Respublikos pilie\u010dio pas\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Min\u0117jote, jog J\u016bs\u0173 patirtys, \u012fg\u016bd\u017eiai buvo naudingi organizuojant popie\u017eiaus vizit\u0105. Jeigu \u017evelgtum\u0117te i\u0161 \u0161iandienin\u0117s perspektyvos, kaip manote, kuo J\u016bs \u2013 gr\u012f\u017e\u0119s, atvyk\u0119s \u012f Lietuv\u0105, klaus\u0119s Dievo kvietimo, esate naudingas Lietuvos visuomenei, Ba\u017eny\u010diai? Kokias savo patirtis i\u0161skirtum\u0117te?<\/em><\/p>\n\n\n\n

Manau, jog ir dabar \u017emon\u0117s mato, kad, kuo daugiau pa\u017e\u012fsti pasaulio, visa tai gali panaudoti savo gyvenime. Pirmiausia, k\u0105 pamin\u0117\u010diau, \u2013 tai matymas Amerikos ir kit\u0173 pasaulio kra\u0161t\u0173, kuriuose buvau keliav\u0119s. Ir lietuvi\u0161kas ugdymas Amerikoje tikrai daug dav\u0117. Augau ateitininkijos apsuptyje, sutikau labai daug nuostabi\u0173 \u017emoni\u0173, kuri\u0173 visos istorijos augdami ne\u017einojome. Los And\u017eele gyveno Bernardas Brazd\u017eionis[35]<\/a>, kur\u012f pa\u017einojome kaip m\u016bs\u0173 draug\u0173 senel\u012f. \u017dinojome, kad jis ra\u0161\u0117 vaik\u0173 poezij\u0105 \u2013 ir ne tik vaikams. Tur\u0117jome generol\u0105 S. Ra\u0161tik\u012f[36]<\/a> ir daugyb\u0119 toki\u0173 Lietuvos \u0161ul\u0173. Ateitininkijoje irgi buvo visoki\u0173 \u017einom\u0173 asmenybi\u0173 ir jie sugeb\u0117jo mums perduoti labai daug pasaul\u0117\u017ei\u016bros, tik\u0117jimo dalyk\u0173 (kunigas prof. S. Yla[37]<\/a>, A. Damu\u0161is[38]<\/a>). Jie buvo m\u016bs\u0173 draug\u0173 t\u0117vai, d\u0117d\u0117s, seneliai. Kult\u016brin\u0117 aplinka, kuri\u0105 jie suk\u016br\u0117, tikrai \u012fkv\u0117p\u0117 m\u016bs\u0173 matym\u0105, vizij\u0105. Nema\u017eai j\u0173 buvo pedagogai ir r\u016bpinosi ugdyti mus kaip asmenybes.<\/p>\n\n\n\n

Svarbi ir mano patirtis tiek studijuojant, tiek vadovaujant jaunimo s\u0105jungai[39]<\/a> \u2013 viskas prisideda ugdant \u017emog\u0173. Gr\u012f\u017eau \u012f Lietuv\u0105 po teologijos studij\u0173, mano dvasinis gyvenimas buvo brandesnis. Prisidedi tuo, kas esi, ir tuo, k\u0105 Dievas duoda. Savo talentus investuoji ten, kur Jis tuo metu tave siun\u010dia. Tod\u0117l a\u0161 da\u017enai stebiuosi, kaip Dievas mums parengia keli\u0105 kitam \u017eingsniui, \u2013 bet b\u016btina leisti Dievui veikti mumyse. Ir jei leid\u017eiame, Jis padaro nuostabi\u0173 dalyk\u0173, nors mes j\u0173 nelabai nusipeln\u0117me.<\/p>\n\n\n\n

J\u016bs\u0173 \u0161eimos atveju yra \u012fdomu tai, jog gr\u012f\u017eote ne tik J\u016bs, bet ir J\u016bs\u0173 t\u0117vai (2015 m.). Kokie buvo j\u0173 motyvai, kokios buvo j\u0173 patirtys, kaip jiems sek\u0117si?<\/em><\/p>\n\n\n\n

Trumpam jie buvo atkeliav\u0119 ir anks\u010diau, dalyvavo ir mano diakonyst\u0117s, ir kunigyst\u0117s \u0161ventimuose. T\u0117veliai persikeldami jau buvo sulauk\u0119 garbingo am\u017eiaus \u2013 daugiau kaip 90-ties, gal jau beveik 95 met\u0173. Ir v\u0117lgi tai buvo beveik nei j\u0173, nei m\u016bs\u0173 sprendimas. Jie, b\u016bdami vyresni, patys visko negal\u0117jo susitvarkyti. A\u0161 buvau Europoje, sesuo gyveno prie Va\u0161ingtono, o jie \u2013 Kalifornijoje. Supratome, kad mes, reikalui esant, nepriskraidysime, tai perk\u0117l\u0117me juos prie sesers, \u012f Va\u0161ington\u0105. Jie tada vieni namie jau negal\u0117jo gyventi. Sesuo, kadangi gyveno gana arti, pad\u0117jo jiems tvarkytis. Bet tuo metu sesers vyras susirgo v\u0117\u017eiu. Ligai pa\u016bm\u0117jus, seseriai tapo sunku r\u016bpintis ir t\u0117veliais, ir sergan\u010diu vyru. Kai ten lankiausi, tur\u0117jome \u0161eimos pokalb\u012f. Prista\u010diau t\u0117veliams situacij\u0105, kad sesuo jau nebegal\u0117s jais r\u016bpintis ir jiems reikia apsispr\u0119sti: keltis \u012f prieglaud\u0105 Amerikoje (buvo ir toki\u0173 nam\u0173, kur kalbama lietuvi\u0161kai, prie Putnamo seser\u0173) arba skristi pas mane, persikelti \u012f Lietuv\u0105. Netrukus t\u0117vas gr\u012f\u017eo ir sako: \u201eDavei mums pasirinkim\u0105 be pasirinkimo.\u201c Jie apsisprend\u0117 keliauti \u012f Lietuv\u0105. Kelion\u0117 i\u0161 tikr\u0173j\u0173 buvo su i\u0161\u0161\u016bkiais \u2013 du ma\u017edaug 95 met\u0173 senoliai skrido per Atlant\u0105, per Frankfurto oro uost\u0105 \u012f Lietuv\u0105. Kelion\u0119 jie atlaik\u0117 visai smagiai. \u012edomiausia, kad paskutin\u0117je kelion\u0117s dalyje (i\u0161 Vokietijos \u012f Vilni\u0173) l\u0117ktuve buvo ir pora pranci\u0161kon\u0173. Pamat\u0119, kaip parskraidinau t\u0117velius, suprato, kad keliauti \u012fmanoma sulaukus net ir tokio am\u017eiaus, ir ry\u017eosi po keleto met\u0173 parsive\u017eti vyskup\u0105 P. Baltak\u012f.<\/p>\n\n\n\n

A\u0161 labai d\u017eiaugiuosi. Man buvo did\u017eiausia palaima, kad po koki\u0173 beveik 20 met\u0173, kai nebegyvenau su t\u0117vais (nes arba studijavau, arba dirbau Lietuvoje) dvejus trejus metus tur\u0117jau t\u0117velius \u0161alia, namuose. Ir jiems tai buvo palaima, nes \u010dia jie gyveno pas mane Vyskup\u0173 namuose. Tame pa\u010diame auk\u0161te, kur apsigyveno mano t\u0117vai, yra koply\u010dia. Nors buvo tikrai religingi, Amerikoje paskutinius kelet\u0105 met\u0173 t\u0117vai negal\u0117davo d\u0117l sveikatos nueiti \u012f ba\u017eny\u010di\u0105, o \u010dia beveik kasdien dalyvaudavo \u0161v. Mi\u0161iose. Jie tuo d\u017eiaug\u0117si.<\/p>\n\n\n\n

Mama JAV sunkiai susikalb\u0117davo angl\u0173 kalba, lietuvi\u0161kai jai buvo lengviau. \u010cia jie tur\u0117jo ir televizij\u0105, ir Marijos radij\u0105<\/em> lietuvi\u0173 kalba. Tie metai visiems mums buvo laimingi.<\/p>\n\n\n\n

Nor\u0117\u010diau paklausti J\u016bs\u0173 nuomon\u0117s, kaip manote, kod\u0117l po 1990 m. \u012f Lietuv\u0105 atvyko, gr\u012f\u017eo ne tiek ir daug i\u0161eivi\u0173.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Manau, jog taip atsitiko gana nat\u016braliai. Dauguma jau tur\u0117jo ten giliai \u012fsi\u0161aknijus\u012f gyvenim\u0105 \u2013 darbus, \u0161eimas, draugus. Antras dalykas b\u016bt\u0173 skirtinga kult\u016bra. Adaptuotis prie vis\u0173 povandenini\u0173 kult\u016bros sraut\u0173 yra gana sud\u0117tinga.<\/p>\n\n\n\n

I\u0161eiviai tur\u0117jo noro dalintis savo patirtimi su Lietuva. Vieni tik\u0117josi, kad besikurian\u010dios Lietuvos vald\u017eios institucijos priims visus j\u0173 patarimus, kiti atvykdavo vesti seminar\u0173, mokym\u0173, dirbti patys. Ir i\u0161 \u010dia gyvenusi\u0173 atvykusieji sulaukdavo \u012fvairi\u0173 reakcij\u0173. Gal ne visi, nor\u0117jusieji pasisakyti, buvo i\u0161klausyti. Patarimai yra naudingi, kai kas nori klausyti (juokiasi).<\/p>\n\n\n\n

Taip pat ir situacija \u010dia buvo sud\u0117tinga. Atsimenu, kad 1992 m. Vilniuje buvo keturios benzino kolon\u0117l\u0117s ir reik\u0117jo \u017einoti, kur jos yra (juokiasi<\/em>). Navigacijos nebuvo, degalin\u0117s stov\u0117jo atokiai d\u0117l saugumo.<\/p>\n\n\n\n

Nebuvo daugelio \u012fprast\u0173 patogum\u0173. Iki \u0161iol atsimenu, kad pirma vieta Vilniuje, kur gal\u0117jai nusipirkti m\u0117sain\u012f, buvo Lazdynuose Neste<\/em> kolon\u0117l\u0117je. O tuometin\u0117 pica! Tai paskrudinta baltos duonos riek\u0117, ant kurios buvo ket\u010dupo ir s\u016brio. Atsimenu savo pirm\u0105j\u0105 amerikoni\u0161k\u0105 \u0161vent\u0119 \u2013 Thanksgiving\u2018\u0105 \u2013 <\/em>Pad\u0117kos dien\u0105. Nutariau susirasti kalakut\u0105, tradici\u0161kai.<\/p>\n\n\n\n

Ar Jums pavyko?<\/em><\/p>\n\n\n\n

Tuo metu buvo atsidariusi tokia didesn\u0117 privati parduotuv\u0117 \u201ePas Juozap\u0105\u201c. Buvau ten nuva\u017eiav\u0119s, bet \u0161aldyt\u0173 kalakut\u0173 tuo metu niekur nebuvo. V\u0117liau su\u017einojau, k\u0105 reik\u0117jo daryti, \u2013 per draugus susirasti \u016bkinink\u0105, kuris augina kalakutus. Bet a\u0161 taip toli \u012f ateit\u012f neplanuodavau savo vakarieni\u0173 ir \u0161ven\u010di\u0173. Baig\u0117si ta Pad\u0117kos dienos vakarien\u0117 tuo, kad suradau parduotuv\u0117je \u201ePas Juozap\u0105\u201c kalakuto konserv\u0173 skardin\u0119. J\u0105 atsidariau, supjaus\u010diau ir pa\u0161ild\u017eiau keptuv\u0117je… <\/em>Tai buvo mano pirma Pad\u0117kos diena Lietuvoje.<\/p>\n\n\n\n

Dauguma t\u0173, kurie gr\u012f\u017eo, tur\u0117jo koki\u0105 nors misij\u0105. Prisimenu, kad ka\u017ekas i\u0161 Amerikos man\u0119s paklaus\u0117, kiek a\u0161 u\u017edirbu Lietuvoje. Suskai\u010diavau (tada buvo vagnoriukai<\/em>[40]<\/a>), kad i\u0161vertus \u012f dolerius mano m\u0117nesinis atlyginimas buvo 20 doleri\u0173. Mano draugai Amerikoje tikrai man\u0119s nesuprato. Ir \u010dia buvo tuo metu, kai reng\u0117me popie\u017eiaus vizit\u0105. (Juokiasi<\/em>).<\/p>\n\n\n\n

Dabar turime didel\u0119 \u0161iuolaikin\u0117s migracijos bang\u0105. Kaip manote, kas \u0161ituos \u017emones paskatint\u0173 gr\u012f\u017eti \u012f Lietuv\u0105? Kas daugiau j\u0173 paskatint\u0173 gr\u012f\u017eti \u012f Lietuv\u0105?<\/em><\/p>\n\n\n\n

Keli dalykai. Jei u\u017esieny gyvenantys lietuviai pamatyt\u0173, kad verslo ir visuomen\u0117s kult\u016bra kei\u010diasi, kad yra pana\u0161u \u012f tai, k\u0105 jie patiria svetur, kad pana\u0161ios finansin\u0117s galimyb\u0117s, daugelis t\u0173 \u017emoni\u0173 mieliau gyvent\u0173 Lietuvoje nei kur nors pasaulyje. Tai gird\u0117ti ir i\u0161 sielovadini\u0173 pokalbi\u0173 su \u017emon\u0117mis.<\/p>\n\n\n\n

Bet gal ta migracija ir lietuvi\u0173 tautos bruo\u017eas. Mano senelis tarpukary buvo i\u0161vyk\u0119s \u012f Amerik\u0105 tris kartus. Paskutin\u012f kart\u0105 septyneriems metams. U\u017esidirbo pakankamai pinig\u0173, kad gal\u0117t\u0173 gr\u012f\u017e\u0119s nusipirkti \u016bk\u012f, ir netrukus jis t\u0105 \u016bk\u012f prarado. Migracijos bangos d\u0117l u\u017edarbio, kurio Lietuvoje negausi, yra neatsiejama m\u016bs\u0173 istorijos dalis.<\/p>\n\n\n\n

Kai kas nuva\u017eiav\u0119s susikuria ten gyvenim\u0105 ir nelabai mato galimybi\u0173 gr\u012f\u017eti. Gr\u012f\u017eusiems \u010dia v\u0117l reikia adaptuotis. Bet turb\u016bt stipriausias dalykas, kuris \u017emog\u0173 parvest\u0173 atgal, yra labai gilus savo tautos supratimas, patrioti\u0161kumas. Jei yra ta meil\u0117 Lietuvai, tai j\u0105 gali jausti bet kur pasaulyje. Kaip meil\u0117 veikia? Ji patraukia, yra patraukli. Ir jeigu yra ta meil\u0117, ji pritraukia \u017emog\u0173 atgal. Arba paskatina dirbti Lietuvos naudai ir ten.<\/p>\n\n\n\n

Turb\u016bt, n\u0117ra svarbiausias dalykas, kad \u017emogus gr\u012f\u017et\u0173 atgal. Kartais \u017emogus gali b\u016bti naudingesnis b\u016bdamas tenai.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Pirmos ir antros bangos emigrant\u0173 veikla parod\u0117, kad mums reikia pasaulyje tur\u0117ti neformali\u0173 Lietuvos ambasadori\u0173. Tai irgi yra naudinga tautai ir valstybei.<\/p>\n\n\n\n

Jei yra ta trauka, \u017emon\u0117s gr\u012f\u017eta, \u2013 tai ypa\u010d b\u016bdinga ma\u017eoms tautoms. Prie\u0161 kelet\u0105 met\u0173 vasar\u0105 pirm\u0105 kart\u0105 buvau Libane ir pasteb\u0117jau, kad kra\u0161tas turi labai daug emigrant\u0173, jie labai palaiko kra\u0161t\u0105. Libane labai daug i\u0161eivi\u0173 turi namus, sklypus, vasar\u0105 gr\u012f\u017eta. Ir taip palaiko ry\u0161\u012f su t\u0117vyne.<\/p>\n\n\n\n

Buvimas ma\u017ea tauta, ma\u017ea valstybe \u012fpareigoja dar labiau tvirtinti ry\u0161ius tarp \u017emoni\u0173 ir ne tik t\u0173, kurie gyvena \u010dia, apibr\u0117\u017etoje teritorijoje, bet ir ry\u0161ius su tais, kurie gyvena u\u017e \u0161alies rib\u0173. Taip pat ir tie \u017emon\u0117s u\u017esienyje, kurie savo t\u0117vyne laiko Lietuva, gali d\u0117ti kryptingas pastangas tuos ry\u0161ius palaikyti ir kartu b\u016bti neformaliais Lietuvos ambasadoriais.<\/p>\n\n\n\n

D\u0117koju Jums u\u017e pokalb\u012f.<\/em><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

[1]<\/a> Pranas Gru\u0161as (1917\u20132017).<\/p>\n\n\n\n

[2]<\/a> Lietuvos laisv\u0117s armija (LLA) \u2013 Lietuvos pasiprie\u0161inimo naci\u0173 Vokietijos ir SSRS okupaciniams re\u017eimams karin\u0117 politin\u0117 organizacija. Veik\u0117 nuo 1941 m. gruod\u017eio m\u0117n. iki 1946 m. baland\u017eio m\u0117n.<\/p>\n\n\n\n

[3]<\/a> Dipukai \u2013 plg. angl. displaced persons.<\/em><\/p>\n\n\n\n

[4]<\/a> Maryt\u0117 Gru\u0161ien\u0117 (1919\u20132017).<\/p>\n\n\n\n

[5]<\/a> Milda Gru\u0161ait\u0117-\u010ci\u017ei\u016bnien\u0117 (g. 1943).<\/p>\n\n\n\n

[6]<\/a> Richard Nixon (1913\u20131994) \u2013 1953-1961 m. prezidento D. D. Eisenhowerio administracijos viceprezidentas, JAV prezidentas (1969\u20131974).<\/p>\n\n\n\n

[7]<\/a> Nikita Chru\u0161\u010diov (1894\u20131971) – SSRS valstyb\u0117s veik\u0117jas. 1953\u20131964 SSKP Centro komiteto I-asis sekretorius. Prad\u0117jo SSRS destalinizacij\u0105 ir dalin\u0119 komunistinio totalitarinio re\u017eimo liberalizacij\u0105 (vadinam\u0105j\u012f at\u0161ilim\u0105).<\/a><\/p>\n\n\n\n

[8]<\/a> 1950 m. gegu\u017e\u0117s 30 d. sovietin\u0117s vald\u017eios \u012fsakymu vidurnakty Trij\u0173 Kry\u017ei\u0173 paminklas buvo susprogdintas ir jo dalys u\u017ekastos ant pa\u010dios kalvos. 1988 m. prad\u0117tas paminklo atstatymas.<\/p>\n\n\n\n

[9]<\/a> Lietuvi\u0173 katalik\u0173 religin\u0117 \u0161alpa \u2013 i\u0161eivijos lietuvi\u0173 organizacija Katalik\u0173 Ba\u017eny\u010diai Lietuvoje remti. Veikia nuo 1960 m. Centras Niujorke. SSRS okupacijos metais Lietuvi\u0173 katalik\u0173 religin\u0117 \u0161alpa liturginiais drabu\u017eiais, reikmenimis, t. p. materialiai r\u0117m\u0117 Lietuvos ba\u017eny\u010dias, kunigus, vienuoles, klierikus, r\u016bpinasi i\u0161eivijos lietuvi\u0173 jaunuoli\u0173 pa\u0161aukimu tapti kunigais bei vienuoliais ir dirbti Lietuvoje. R\u0117m\u0117 Vatikano ir Madrido radijo programas lietuvi\u0173 kalba, leido, vert\u0117 \u012f angl\u0173 kalb\u0105 ir u\u017esienyje platino Lietuvos Katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dios kronik\u0105, r\u016bpinosi Vakar\u0173 Europos spaudos, valstybi\u0173 vald\u017eios ir Katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dios hierarch\u0173 informavimu apie tikin\u010di\u0173j\u0173 persekiojim\u0105 SSRS okupuotoje Lietuvoje. 1980 m. \u012fk\u016br\u0117 Lietuvi\u0173 informacijos tarnyb\u0105.<\/p>\n\n\n\n

[10]<\/a> 1972 m. prad\u0117tas Lietuvos katalik\u0173 pogrind\u017eio leidinio \u201eLietuvi\u0173 Katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dios kronika\u201c leidimas. Leidinys \u0117jo iki 1989 m.<\/p>\n\n\n\n

[11]<\/a> \u201eDainava\u201c – Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173 lietuvi\u0173 jaunimo, daugiausia kataliki\u0161kojo, stovykla Mi\u010digano valstijoje.<\/p>\n\n\n\n

[12]<\/a> Pasaulio lietuvi\u0173 jaunimo kongresas (PLJK) \u2013 auk\u0161\u010diausias Pasaulio lietuvi\u0173 jaunimo s\u0105jungos (PLJS) organas, kuris nustato organizacijos veiklos gaires ir renka nauj\u0105 PLJS valdyb\u0105, suburia jaunimo bendruomeni\u0173 lyderius i\u0161 viso pasaulio. Kongresas vyksta kas 3\u20134 metai.<\/p>\n\n\n\n

[13]<\/a> Nijol\u0117 Felicija Sad\u016bnait\u0117 (g. 1938) \u2013 vienuol\u0117, aktyvi Lietuvos pasiprie\u0161inimo sovietiniam okupaciniam re\u017eimui veik\u0117ja.<\/p>\n\n\n\n

[14]<\/a> Sigitas Tamkevi\u010dius SJ (g. 1938) \u2013 kardinolas, Kauno arkivyskupas emeritas. Pasiprie\u0161inimo soviet\u0173 okupaciniam re\u017eimui dalyvis, tuometinis Lietuvos Katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dios Kronikos vyriausiasis redaktorius bei pagrindinis leidimo koordinatorius, tikin\u010di\u0173j\u0173 ir pilietini\u0173 teisi\u0173 gyn\u0117jas, j\u0117zuitas (1968).<\/p>\n\n\n\n

[15]<\/a> Juozas Zdebskis (1929\u20131986) \u2013 kunigas, vienas \u017eymiausi\u0173 XX a. pokario disident\u0173 ir kovotoj\u0173 u\u017e tikin\u010di\u0173j\u0173 teises.<\/p>\n\n\n\n

[16]<\/a> \u017diguliai \u2013 SSRS gamintas lengvasis automobilis.<\/p>\n\n\n\n

[17]<\/a> Baltijos taikos ir laisv\u0117s kruizas, Pasaulio balt\u0173 s\u0105jungos 1985 m. liepos 27\u201329 d. surengtas Baltijos tribunolo dalyvi\u0173, atvykusi\u0173 traukiniu i\u0161 Kopenhagos. Kruizas vyko laivu Baltic Star<\/em> i\u0161 Stokholmo \u012f Helsink\u012f ir atgal. Juo siekta atkreipti pasaulio visuomen\u0117s ir politik\u0173 d\u0117mes\u012f \u012f Baltijos \u0161ali\u0173 okupacij\u0105 ir priminti SSRS 1940 m. \u012fvykdyt\u0105 \u0161i\u0173 valstybi\u0173 aneksij\u0105. Kruizas surengtas minint Helsinkio pasitarimo baigiamojo akto pasira\u0161ymo de\u0161imtmet\u012f. Jame dalyvavo 360 lietuvi\u0173, latvi\u0173, est\u0173 i\u0161 \u012fvairi\u0173 pasaulio valstybi\u0173 ir apie 70 u\u017esienio \u0161ali\u0173 \u017eurnalist\u0173.<\/p>\n\n\n\n

[18]<\/a> Alvydas Medalinskas (g. 1963) \u2013 politologas, Lietuvos politinis bei visuomen\u0117s veik\u0117jas.<\/p>\n\n\n\n

[19]<\/a> Vitas Tomkus (g. 1956) \u2013 \u017eurnalistas, redaktorius, verslininkas, visuomen\u0117s veik\u0117jas.<\/p>\n\n\n\n

[20]<\/a> Zigmas Vai\u0161vila (g. 1956) \u2013 politikas, fizikas, moksl\u0173 daktaras, Lietuvos Nepriklausomos valstyb\u0117s atstatymo signataras.<\/p>\n\n\n\n

[21]<\/a> Stasys Urnie\u017eius, kunigaik\u0161tis Vilgaudas (1956\u20132015) \u2013 S\u0105j\u016bd\u017eio laikais \u012fk\u016br\u0117 jaunimo organizacij\u0105 \u201eGediminai\u010diai\u201c’, puosel\u0117jo senov\u0117s lietuvi\u0173 papro\u010dius ir tradicijas. Buvo pirmos atkurtos nepriklausomos Lietuvos Vilniaus miesto tarybos narys. \u012esteig\u0117 Signatar\u0173 namus, aktyviai kovojo d\u0117l Vilniaus miesto kult\u016brinio paveldo i\u0161saugojimo.<\/p>\n\n\n\n

[22]<\/a> Vaidotas Daunys (1956\u20131995) \u2013 literat\u016bros kritikas, \u017eurnalistas, redaktorius, ra\u0161ytojas eseistas, poetas.<\/p>\n\n\n\n

[23]<\/a> Stanislovas Bu\u0161kevi\u010dius (g. 1958) \u2013 politikas, ilgametis \u201eJaunosios Lietuvos\u201c s\u0105jungos pirmininkas.<\/p>\n\n\n\n

[24]<\/a> Rita Mili\u016bt\u0117 (g. 1968) \u2013 radijo ir televizijos \u017eurnalist\u0117, redaktor\u0117, laid\u0173 ved\u0117ja.<\/p>\n\n\n\n

[25]<\/a> \u201eRoko mar\u0161as\u201c \u2013 muzikos festivalis, 1987\u20131989 m. vyk\u0119s \u012fvairiuose Lietuvos miestuose. Tai buvo Dainuojan\u010dios revoliucijos<\/em>, tarp jaunimo skleidusios Lietuvos nepriklausomyb\u0117s jud\u0117jimo id\u0117jas, dalis.<\/p>\n\n\n\n

[26]<\/a> Darius Polikaitis (g. 1963) \u2013 JAV lietuvis, in\u017einierius, muzikos mokytojas, chorvedys.<\/p>\n\n\n\n

[27]<\/a> Turima omenyje, kad sovietinis saugumas visur sekdavo sve\u010dius i\u0161 u\u017esienio.<\/p>\n\n\n\n

[28]<\/a> Paulius Antanas Baltakis OFM (1925\u20132019) \u2013 kunigas, vienuolis pranci\u0161konas. Nuo 1984 m.\u2013  titulinis Egaros vyskupas ir u\u017esienio lietuvi\u0173 katalik\u0173 sielovados vadovas.<\/p>\n\n\n\n

[29]<\/a> Audrys Juozas Ba\u010dkis (g. 1937) \u2013 kardinolas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas, Romos Katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dios kanonistas ir diplomatas.<\/p>\n\n\n\n

[30]<\/a> A. J. Ba\u010dkis Vilniaus arkivyskupu paskirtas 1991 m. gruod\u017eio 24 d. Ingresas \u012fvyko 1992 m. kovo 3 d.<\/p>\n\n\n\n

[31]<\/a> 1993 m. rugs\u0117jo 4\u20138 d. Lietuvoje lank\u0117si popie\u017eius Jonas Paulius II.<\/p>\n\n\n\n

[32]<\/a> Popie\u017ei\u0161koji lietuvi\u0173 \u0160v. Kazimiero kolegija.<\/p>\n\n\n\n

[33]<\/a> Turima omenyje 1990 m. baland\u017eio 18 \u2013 liepos 1 d. SSRS vykdyta ekonomin\u0117 Lietuvos blokada.<\/p>\n\n\n\n

[34]<\/a> Kazys Lozoraitis (1929-2007) \u2013 diplomatas, i\u0161eivijos veik\u0117jas, pirmasis Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir \u012fgaliotasis ambasadorius prie \u0160ventojo Sosto ir Maltos ordino.<\/p>\n\n\n\n

[35]<\/a> Bernardas Brazd\u017eionis (1907\u20132002) \u2013 prozininkas, poetas, dramaturgas, spaudos darbuotojas, muziejininkas, literat\u016bros kritikas.<\/p>\n\n\n\n

[36]<\/a> Stasys Ra\u0161tikis (1896\u20131985) \u2013 Lietuvos kariuomen\u0117s vadas, generolas, politikas, LR kra\u0161to apsaugos ministras.<\/p>\n\n\n\n

[37]<\/a> Stasys Yla (1908\u20131983) \u2013 kunigas, ra\u0161ytojas, Lietuvos katalik\u0173 moksl\u0173 akademijos akademikas.<\/p>\n\n\n\n

[38]<\/a> Adolfas Damu\u0161is (1908\u20132003) \u2013 chemikas, mokslininkas i\u0161rad\u0117jas, pasiprie\u0161inimo sovietiniam ir naciniam okupaciniams re\u017eimams dalyvis.<\/p>\n\n\n\n

[39]<\/a> Turima omenyje Pasaulio lietuvi\u0173 jaunimo s\u0105junga. G. Gru\u0161as jos pirmininku buvo 1983\u20131987 m.<\/p>\n\n\n\n

[40]<\/a> Vagnoriukai,<\/em> vagnork\u0117s<\/em>, \u017ev\u0117riukai <\/em>\u2013 Lietuvos laikinieji pinigai, naudoti nuo 1991 m. rugpj\u016b\u010dio 5 d. iki 1993 m. bir\u017eelio 25 d. (iki lito \u012fvedimo). Neoficialiai pinigai vadinti vagnork\u0117mis, vagnoriukais <\/em>pagal tuometin\u012f ministr\u0105 pirminink\u0105 (1991 01 13 \u2013 1992 07 21) Gedimin\u0105 Vagnori\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

T\u0119sdami projekt\u0105 \u201e30 istorij\u0173, 30 met\u0173: gr\u012f\u017eusi\u0173j\u0173 patirtys ir ind\u0117lis \u012f Lietuvos valstybingumo \u012ftvirtinim\u0105\u201c, kvie\u010diame skaityti dar vien\u0105 interviu. Labai d\u017eiaugiam\u0117s, kad, nepaisant \u012ftemptos darbotvark\u0117s, laiko pasikalb\u0117ti apie gr\u012f\u017eim\u0105 ir su juo susijusias patirtis rado Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Gru\u0161as. Jo \u0161eim\u0105, kaip ir daugel\u012f kit\u0173 Lietuvos \u0161eim\u0173, dramati\u0161kai paveik\u0117 Antrasis pasaulinis karas. B\u016bsimojo arkivyskupo … Toliau skaityti „Arkivyskupas Gintaras Gru\u0161as: \u201eDievas par\u016bpino tas patirtis, kuri\u0173 man reik\u0117jo, kad gal\u0117\u010diau \u010dia b\u016bti naudingas\u201c”<\/span><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":6,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[89,1863],"tags":[3562,2529],"class_list":["post-4907","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-asmenybes","category-diasporos-tyrejams","tag-gintaras-grusas","tag-ilona-strumickiene"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4907","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/users\/6"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4907"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4907\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4907"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4907"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4907"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}