{"id":4967,"date":"2021-02-19T09:53:16","date_gmt":"2021-02-19T07:53:16","guid":{"rendered":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/?p=4967"},"modified":"2021-02-26T13:44:47","modified_gmt":"2021-02-26T11:44:47","slug":"ramunas-kondratas-mes-norejome-grizti-ir-kaip-nors-lietuvai-padeti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/2021\/02\/19\/ramunas-kondratas-mes-norejome-grizti-ir-kaip-nors-lietuvai-padeti\/","title":{"rendered":"Ram\u016bnas Kondratas: \u201eMes nor\u0117jome gr\u012f\u017eti ir kaip nors Lietuvai pad\u0117ti\u201c"},"content":{"rendered":"\n

T\u0119sdami pra\u0117jusiais metais prad\u0117t\u0105 iniciatyv\u0105 kalbinti ir pla\u010diajai visuomenei pristatyti gr\u012f\u017eusi\u0173j\u0173 i\u0161 i\u0161eivijos patirtis, pristatome mokslo istoriko, visuomenininko, ilgame\u010dio Vilniaus universiteto muziejaus direktoriaus, filantropo dr. Ram\u016bno Kondrato gr\u012f\u017eimo istorij\u0105.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Tik gr\u012f\u017eimas, kur\u012f pa\u0161nekovas apib\u016bdino hebraj\u0173 kalbos terminu <\/em>Aliyah, rei\u0161kian\u010diu \u017eyd\u0173 imigracij\u0105 \u012f istorin\u0119 t\u0117vyn\u0119 – Izrael\u012f, u\u017etruko daugel\u012f met\u0173.<\/em><\/p>\n\n\n\n

R. Kondrato t\u0117vai, kaip ir daugelis kit\u0173 DP emigracin\u0117s bangos atstov\u0173, i\u0161 Lietuvos pasitrauk\u0117 1944 m., 1946 m. ma\u017eame Austrijos kaimelyje jie suk\u016br\u0117 \u0161eim\u0105. \u0160io pokalbio pa\u0161nekovas gim\u0117 1948 m. Vokietijoje, i\u0161 kurios 1951 m. \u0161eima i\u0161vyko \u012f JAV. \u010cia R. Kondratas gyveno iki 2008 m., kai persik\u0117l\u0117 gyventi \u012f Lietuv\u0105.<\/em><\/p>\n\n\n\n

T\u0117v\u0173 pasakojimai apie gyvenim\u0105 nepriklausomoje Lietuvoje, lituanistinis ugdymas, \u012fsijungimas \u012f i\u0161eivijos organizacijas l\u0117m\u0117, kad Lietuva ir lietuvi\u0161kumas tapo neapsiejama pa\u0161nekovo tapatyb\u0117s dalimi, l\u0117musia ne tik nor\u0105 pa\u017einti savo t\u0117v\u0173 \u017eem\u0119, bet ir prisid\u0117ti prie jos gerov\u0117s k\u016brimo. Lietuvos nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimas 1990 m. kovo 11-\u0105j\u0105 sudar\u0117 tam palankias s\u0105lygas. Jau nuo pirm\u0173j\u0173 nepriklausomyb\u0117s met\u0173 R. Kondratas bent kart\u0105 per metus, o kartais ir da\u017eniau, darbo reikalais atvykdavo \u012f Lietuv\u0105, r\u016bpinosi Lietuvos mokslo ir farmacijos istorikus supa\u017eindinti su naujausiais mokslo pasiekimais, muziejininkyst\u0117s tendencijomis, \u012fvesdinti Lietuvos mokslininkus \u012f tarptautinius tyr\u0117j\u0173 tinklus. \u0160i\u0105 veikl\u0105 pa\u0161nekovas t\u0119s\u0117 ir sugr\u012f\u017e\u0119s \u012f Lietuv\u0105.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Linkime malonaus skaitymo!<\/em><\/p>\n\n\n\n

\"\"
Raimundas Mie\u017eelis ir Ram\u016bnas Kondratas renginio Lietuvos nacionalin\u0117je Martyno Ma\u017evydo bibliotekoje metu. Nuotraukos \u0161altinis: Nacionalin\u0117 biblioteka.<\/em><\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Gal gal\u0117tum\u0117te pasakoti savo \u0161eimos pasitraukimo i\u0161 Lietuvos istorij\u0105?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Mano b\u016bsimi t\u0117veliai, Boleslovas Kondratavi\u010dius (v\u0117liau Balys Kondratas[1]<\/a>) ir Elena (Alena) Binkyt\u0117, \u012fmon\u0117s sunkve\u017eimiu pasitrauk\u0117 i\u0161 Lietuvos 1944 m. liepos m\u0117nes\u012f. Baliui tuo metu buvo 25 m., o Alenai \u2013 22 m. Kartu va\u017eiavo Alenos t\u0117tis (Antanas Binkis), mama (Marija Jakubauskait\u0117- Binkien\u0117), sesuo (Jadvyga \u0160va\u017eien\u0117), dar dvi \u0161eimos ir vairuotojas. Lietuvos sien\u0105 kirto per Kybartus ir 12 dien\u0173 va\u017eiavo iki Zalcburgo (Salzburg) Austrijoje. Sunkve\u017eimis buvo malkom k\u016brenamas ir d\u0117l to vokie\u010diai jo nekonfiskavo.<\/p>\n\n\n\n\n\n\n\n

Pab\u0117g\u0117li\u0173 stovykla buvo \u012fkurta Maria Plain kaime, netoli \u012f \u0161iaur\u0119 nuo Zalcburgo miesto. Gauti maisto korteles reik\u0117jo dirbti. Balys dezinfekavo pastatus, o Alena dirbo skalbykloje \u2013 gaudavo CARE paketus. Ten i\u0161gyveno apie 8 m\u0117nesius. 1945 m. kovo gale Raudonoji armija<\/em> \u012f\u017eeng\u0117 \u012f Austrijos teritorij\u0105 ir baland\u017eio 13-t\u0105 u\u017e\u0117m\u0117 Vien\u0105. Balys su Alena ir jos \u0161eima nutar\u0117 trauktis toliau \u012f Vakarus, \u012f Vokietij\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Pirma apsigyveno pas \u016bkinink\u0105 Benedikt Hauber, Scheffau kaime netoli Lindau miestelio ir Bodeno e\u017eero (vok. Bodensee) \u2013 piet\u0173 Vokietijoje (Badeno-Viurtembergo \u017eem\u0117je), \u0161alia \u0160veicarijos ir Austrijos, pranc\u016bz\u0173 okupacijos zonoje. Ten sulauk\u0117 karo pabaigos. T\u0117veliai susituok\u0117 1946 m. bir\u017eelio 23-\u010di\u0105 dien\u0105 Austrijoje ma\u017eame Batschuns kaimelyje netoli Bregenz miesto prie Bodeno e\u017eero. A\u0161 gimiau Vokietijoje 1948 m. liepos 27-t\u0105 dien\u0105 Weiler miestelio ligonin\u0117je. Sesuo Sigita Kondratait\u0117-Naujokaitien\u0117 gim\u0117 1950 m. vasario 27-t\u0105 dien\u0105 Zell am Harmersbach miestelyje.<\/p>\n\n\n\n

T\u0117vas negal\u0117jo i\u0161laikyti \u0161eimos gyvendamas pas \u016bkininkus ir prad\u0117jo ie\u0161koti darbo. \u012esidarbino 1949 m. Tarptautin\u0117s pab\u0117g\u0117li\u0173 organizacijos IRO (International Refugee Organization) sandeliuose Haslach miestelyje. Organizacija prad\u0117jo veikti metais anks\u010diau ir buvo dalis Jungtini\u0173 Taut\u0173 pagalbos ir atk\u016brimo administracijos (UNRRA). T\u0117tis ten i\u0161dirbo iki 1951 m. Buvo prane\u0161ta, kad IRO u\u017esidarys kitais metais (baig\u0117 savo veikl\u0105 1952 m.), tad kilo klausimas kaip toliau pragyventi? Gimini\u0173 ar sponsori\u0173<\/em> JAV netur\u0117jome. Kanada pri\u0117m\u0117 daugiausiai jaunus vyrus mi\u0161kams kirsti ir \u0161achtose dirbti. Mamos t\u0117veliai buvo senyvi, ypa\u010d senelis. Jam jau buvo 83 m. Australija pri\u0117m\u0117 visus, tad prad\u0117jome sudarin\u0117ti dokumentus ten vykti. Per t\u0105 laik\u0105, sesers Sigitos krik\u0161tat\u0117vis Algis Dauk\u0161a, kuris anks\u010diau nuvyko \u012f JAV, surado mums sponsori\u0173<\/em> Naujojo  D\u017eersio (New Jersey) valstijoje ir mes gal\u0117jom ruo\u0161tis \u012f JAV.<\/p>\n\n\n\n

Mes i\u0161plauk\u0117m i\u0161 Bremerhaveno uosto 1951 m. gruod\u017eio 23 d. su Amerikos kariniu transporto laivu USS General A.W. Greely. Oras buvo labai audringas ir daug kas sirgo j\u016bros liga. Mama labai sirgo, nieko negal\u0117jo valgyti. T\u0117tis dirbo kaip laivo policininkas. Naujus metus sutikome laive. Atplauk\u0117me \u012f Niujork\u0105 (New York) 1952 m. sausio 10 d. Mus sutiko Algis Dauk\u0161a ir BALF[2]<\/a> atstovas. A\u0161 buvau pustre\u010di\u0173 met\u0173, o Sigita beveik dviej\u0173. Taip ir prad\u0117jom savo gyvenim\u0105 JAV.<\/p>\n\n\n\n

Kas Jums tuo metu buvo Lietuva? Ar gird\u0117jote savo artimuosius svajojant, galvojant apie gr\u012f\u017eim\u0105?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Lietuva buvo m\u016bs\u0173 t\u0117v\u0173 sukurtas kra\u0161tas. Ten jie gim\u0117. Ten jie praleido gra\u017ei\u0105 jaunyst\u0119. Mamyt\u0117 sakydavo: \u201eGra\u017eus jaunimo gyvenimas \u2013 buvo labai smagu.\u201c Jauni ir \u012fsimyl\u0117j\u0119 Lietuv\u0105 ne savo noru j\u0105 paliko. Tad ir atsiminimai buvo gra\u017e\u016bs. Apie t\u0105 gra\u017ei\u0105 Lietuv\u0105 mes ir gird\u0117jom. Mama nuo 1939 m. dirbo didel\u0117je farmacijos pramon\u0117s Kaune GerMaPo[3]<\/a> didmenin\u0117s prekybos sand\u0117lyje kaip kasinink\u0117. T\u0117tis Vilniuje buvo \u012fk\u016br\u0119s chemijos \u012fmon\u0119, kuri vokie\u010di\u0173 okupacijos metais gamino bat\u0173 tepal\u0105 ir kosmetik\u0105. Karo metu nelengva buvo \u012fsigyti \u017ealiav\u0173, toki\u0173 kaip parafinas, tai t\u0117tis j\u0173 ie\u0161kodavo farmacijos \u012fmon\u0117se. Viena i\u0161 j\u0173 buvo GerMaPo Kaune. Ten ir susipa\u017eino su \u017eavia kasininke ir 1942 m. prasid\u0117jo j\u0173 draugyst\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Vokie\u010diai prad\u0117jo pralaim\u0117ti kar\u0105. Rus\u0173 frontas art\u0117jo prie Vilniaus. Lenk\u0173 Armija Krajova<\/em>[4]<\/a> prad\u0117jo siausti \u2013 \u012fvyko susi\u0161audymas prie t\u0117\u010dio \u012fmon\u0117s (kurioje daugiausiai dirbo lenkai), o po jo  \u2013 vokie\u010di\u0173 ker\u0161tas. T\u0117tis su partneriu nutar\u0117 \u012fmon\u0119 likviduoti ir trauktis \u012f Vakarus.<\/p>\n\n\n\n

T\u0117vai i\u0161va\u017eiuodami tikrai neman\u0117, kad tai ant visados. Jie galvojo kad greit gr\u012f\u0161, kad Amerika i\u0161varys rusus ir i\u0161laisvins Lietuv\u0105. Gal dar tur\u0117jo \u0161iokios tokios vilties pirmais metais po karo kol Jaltos konferencijos[5]<\/a> nutarimai dar nebuvo ai\u0161k\u016bs. Mama mums vaikams nuolat sakydavo, kad Lietuva yra m\u016bs\u0173 T\u0117vyn\u0117, kad mes esame europie\u010diai. Amerika mus pri\u0117m\u0117, esame \u010dia sve\u010diai ir turime tinkamai elgtis \u2013 b\u016bti mandag\u016bs, gerbti \u012fstatymus ir papro\u010dius, gerai mokytis ir sunkiai dirbti. Visada sakydavo, kad Lietuva rus\u0173 okupuota ir rusinama, kad reikia i\u0161laikyti lietuvyb\u0119, kovoti u\u017e Lietuvos laisv\u0119. Taipogi sakydavo, kad kaip u\u017esienie\u010diai nemokantys gerai angl\u0173 kalbos mes mokykloje turime ypa\u010d pasistengti ir dirbti, kad b\u016btume gerai \u012fvertinti, gautume gerus pa\u017eymius.<\/p>\n\n\n\n

A\u0161 at\u0117jau \u012f pirm\u0105 klas\u0119 nemok\u0117damas angl\u0173 kalbos \u2013 tai buvo kataliki\u0161ka mokykla Our Lady of Lourdes, Patersono mieste, Naujojo D\u017eersio valstijoje. Pirm\u0105j\u0105 dien\u0105 band\u017eiau pab\u0117gti i\u0161 mokyklos, nes nieko nesupratau ir ne\u017einojau, k\u0105 tur\u0117\u010diau veikti, bet sesel\u0117[6]<\/a> greit pa\u010diupo u\u017e pakarpos ir gr\u0105\u017eino atgal. Greit pramokau kalbos ir po to mokslas labai gerai sek\u0117si.<\/p>\n\n\n\n

Jaunyst\u0117je daugiausiai apie Lietuv\u0105 su\u017einojau i\u0161 t\u0117v\u0173 \u2013 j\u0173 pasakojim\u0173 ir atsiminim\u0173. Kai t\u0117vai susitikdavo su draugais baliuose, tai daugiausiai kalb\u0117davo apie gyvenim\u0105 Lietuvoje. A\u0161 su sesute kur nors po stalu ar kampe klausydavom\u0117s. Nebuvo lengva suprasti. T\u0117tis gim\u0117 ir augo \u0160an\u010diuose, buvo geras sportininkas ir su savo draugais daugiausiai apie sport\u0105 ir kalb\u0117davo. \u0160an\u010di\u0173 chebra <\/em>tur\u0117jo savo \u017eargon\u0105 ir pravardes \u2013 \u201ebulka\u201c, \u201eslavka\u201c, \u201eradaras\u201c, \u201ejuja\u2018, \u201ebolis\u201c. V\u0117liau su\u017einojau, kad vienas i\u0161 t\u0117vo draug\u0173 buvo kuru ligos atrad\u0117jas dr. Vaclovas (Vin) Zigas[7]<\/a>, kitas \u2013 poetas Eduardas Mie\u017eelaitis[8]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Patersone, kur gyvenome nuo 1954 m. iki 1959 m., buvo nema\u017ea lietuvi\u0173 kolonija: lietuvi\u0161ka \u0160v. Kazimiero parapija, Lietuvi\u0173 pilie\u010di\u0173 klubas, veik\u0117 Lietuvi\u0173 bendruomen\u0117 ir Amerikos lietuvi\u0173 susivienijimo[9]<\/a> kuopa (t\u0117tis abiejom organizacijom vienu laiku pirmininkavo) ir \u0161e\u0161tadienin\u0117 mokykla, kurioje d\u0117st\u0117 tokie \u017eymus pedagogai kaip Antanas Masionis[10]<\/a> ir Vaclovas \u010ci\u017ei\u016bnas[11]<\/a>. Per penkerius metus \u0161iek tiek pramokau lietuvi\u0173 kalbos gramatikos, istorijos ir geografijos.<\/p>\n\n\n\n

Abu t\u0117veliai \u012fsidarbino didel\u0117je farmacijos bendrov\u0117je Pfizer, Inc., kuri 1960 m. atidar\u0117 naujas medicinos tyrim\u0173 laboratorijas Grotono mieste, Konektikuto (Connecticut) valstijoje (JAV Ryt\u0173 pakrant\u0117je). Mums teko kraustytis. Apsigyvenom Waterford miestelyje kitoje Thames up\u0117s pus\u0117je nuo Grotono ir \u0161alia Naujojo Londono (New London) miesto. Lietuvi\u0173 ten buvo labai ma\u017eai \u2013 tik tie, kurie dirbo Pfizeryje arba povandenini\u0173 laiv\u0173 gamykloje General Dynamics Electric Boat Division, taipogi Grotone. Nebuvo ir \u0161e\u0161tadienin\u0117s mokyklos. Taip baig\u0117si mano \u201eformalus\u201c lituanistinis i\u0161silavinimas. Namuose kalb\u0117davome tik lietuvi\u0161kai. M\u016bs\u0173 mo\u010diut\u0117, kuri gyveno su mumis, niekad nepramoko angl\u0173 kalbos. Skaitydavau lietuvi\u0161kas knygas: pvz., V. Pietario \u201eAlgimantas\u201c ir H. Senkevi\u010diaus \u201eKry\u017eiuo\u010diai\u201c. T\u0117vai prira\u0161\u0117 mus prie lietuvi\u0173 skaut\u0173. Va\u017eiuodavom \u012f sueigas Hartforde ir stovyklas Masa\u010diusetso (Massachusetts) valstijoje \u2013 Camp Child. T\u0117vai taipogi mus ve\u017edavo \u012f lietuvi\u0161kus renginius Maironio parke \u0160riusburio (Shrewsbury) miestelyje, Masa\u010diusetso valstijoje. Taip ir palaikydavom ry\u0161\u012f su lietuvybe kol neprad\u0117jau studij\u0173 universitete, kur susipa\u017einau su Lietuvi\u0173 jaunimo s\u0105jungos ir Santaros-\u0160viesos<\/em>[12]<\/a> veiklomis.<\/p>\n\n\n\n

Ar sovietin\u0117s okupacijos metais palaik\u0117te ry\u0161ius su gimin\u0117mis Lietuvoje? Turiu omenyje lai\u0161kus, siuntinius, keliones?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kai t\u0117veliai i\u0161vyko i\u0161 Lietuvos, i\u0161vyko visa mamos \u0161eima \u2013 t\u0117vai ir sesuo \u2013 o t\u0117\u010dio \u0161eima liko. Tuo met\u0173 gyvi buvo tik t\u0117\u010dio mama Magdalena Gudauskait\u0117-Kondratavi\u010dien\u0117 ir jaunesnysis brolis Valentinas. T\u0117vas Ipolitas Kondratavi\u010dius mir\u0117 1939 m. Jie gyveno \u0160an\u010diuose. Kai t\u0117tis atva\u017eiavo su savo \u012fmon\u0117s sunkve\u017eimiu j\u0173 pasiimti, Valentino nebuvo namuose. Magdalena atsisak\u0117 va\u017eiuoti be jaunesnio s\u016bnaus. Taip jie ir liko. Jeigu manyt\u0173, kad ilgam ar nuolat i\u0161vyksta, tai gal likimai b\u016bt\u0173 kitaip susiklost\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Pirm\u0105 lai\u0161k\u0105 i\u0161 Lietuvos gavome 1957 m. \u00ad\u2013 chru\u0161\u010diovinio \u201eat\u0161ilimo\u201c prad\u017eioje. T\u0105 lai\u0161k\u0105 gerai prisimenu. Gyvenom Patersone. A\u0161 grojau akordeonu svetain\u0117je ir t\u0117veliai klaus\u0117si s\u0117d\u0117dami ant sofos. T\u0117tis atpl\u0117\u0161\u0117 lai\u0161k\u0105 ir prad\u0117jo verkti \u2013 tai pirm\u0105 syk\u012f (gal ir paskutin\u012f) ma\u010diau t\u0117t\u012f verkiant\u012f. Lai\u0161kas prane\u0161\u0117 apie t\u0117velio mamyt\u0117s (mano mo\u010diut\u0117s Magdalenos) mirt\u012f, buvo \u012fd\u0117ta laidotuvi\u0173 nuotrauk\u0173. Taip prasid\u0117jo susira\u0161in\u0117jimas su d\u0117de Valentinu, jo \u017emona Natalija Markevi\u010di\u016bte ir vaikais Dariumi bei Solveiga. T\u0117tis siunt\u0117 daug siuntini\u0173, Jis kruop\u0161\u010diai sudarydavo kiekvienos siuntos s\u0105ra\u0161\u0105 ir para\u0161ydavo lai\u0161k\u0105. D\u0117d\u0117 gav\u0119s siunt\u0105 atra\u0161ydavo. Per \u0161\u012f susira\u0161in\u0117jim\u0105 su\u017einodavom \u0161iek tiek apie buitin\u012f gyvenim\u0105, \u017emoni\u0173 nuotaikas tuo metu Lietuvoje. Lai\u0161kai dabar saugomi \u0161eimos archyve.<\/p>\n\n\n\n

A\u0161 susipa\u017einau su d\u0117de ir jo \u0161eima bei antros eil\u0117s pusbroliais kai sta\u017eavausi Lietuvoje 1972\u00ad\u201373 m. D\u0117d\u0117 per sovietmet\u012f aplank\u0117 mus du kartus \u00ad\u2013 pirm\u0105 syk\u012f vienas, o antr\u0105 syk\u012f su \u017emona Natalija. T\u0117veliai su Sigita aplank\u0117 okupuot\u0105 Lietuv\u0105 1984 metais. Mano s\u016bnus Vidmantas lank\u0117 vasaros lietuvi\u0173 kalbos kursus Vilniaus universitete 1989 metais.<\/p>\n\n\n\n

Papasakokite, kokie liko \u012fsp\u016bd\u017eiai i\u0161 tos sta\u017euot\u0117s Lietuvoje 1972\u20131973 m.:<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Visus auk\u0161tuosius mokslus i\u0161\u0117jau Harvardo universitete. Bakalauro laipsn\u012f i\u0161 gamtos moksl\u0173 ir istorijos \u012fsigijau 1970 m., magistro laipsn\u012f i\u0161 mokslo istorijos 1972 m. ir doktorat\u0105 (Ph.D.) i\u0161 mokslo istorijos 1977 m. Disertacijai pasirinkau tem\u0105 apie klinikin\u0117s medicinos vystym\u0105si XVIII\u2013XIX a. Europoje, ypa\u010d domino profesori\u0173 Johann Peterio[13]<\/a> ir Jozefo Frank\u0173[14]<\/a> veikla Vilniaus universitete. Med\u017eiagos disertacijai buvo daug. Frankai paliko apie 3,5 t\u016bkst. puslapi\u0173 atsiminim\u0173 pranc\u016bz\u0173 kalba, kurie buvo saugomi Vilniaus universiteto bibliotekos Ret\u0173 rankra\u0161\u010di\u0173 skyriuje. Kaip prie j\u0173 prieiti?<\/p>\n\n\n\n

Toks sutapimas, kad 1972 m. tuometinis Vilniaus universiteto rektorius prof. Jonas Kubilius[15]<\/a> pasiunt\u0117 u\u017esienio lietuviams kvietim\u0105 atvykti sta\u017euotis \u012f Vilniaus universitet\u0105. Tam tur\u0117jau presti\u017ein\u0119 Amerikos stipendij\u0105: 1971\u00ad\u20131974 m. buvau Josiah Macy, Jr. Fellow in the History of Medicine and the Biological Sciences. I\u0161pild\u017eiau visus reikiamus dokumentus ir nusiun\u010diau \u012f Vilni\u0173, bet atsakymo nesulaukiau. Laimei, \u017emonos pusseser\u0117 J\u016brat\u0117 Makauskait\u0117-Danien\u0117 gyveno Vilniuje ir tur\u0117jo s\u0105lygas mus i\u0161kviesti (buvo toks reikalavimas \u2013 jeigu nori i\u0161kviesti, turi tur\u0117ti pakankam\u0105 gyvenam\u0105j\u012f plot\u0105). \u012e Vilni\u0173 1972 m. ruden\u012f atva\u017eiavom trise \u2013 \u017emona Skirmant\u0117[16]<\/a>, vieneri\u0173 met\u0173 s\u016bnus Vidmantas ir a\u0161. Reikalus su universitetu greitai susitvarkiau (arba \u201eapiforminau\u201c, kaip tada buvo sakoma) ir prad\u0117jau tyrimo darb\u0105. Niekas man nepasak\u0117, kod\u0117l \u012f mano pra\u0161ym\u0105 nebuvo atsakyta, bet a\u0161 sp\u0117ju, kad tai susij\u0119 su Romo Kalantos[17]<\/a> susideginimu, kuris \u012fvyko 1972 m. gegu\u017e\u0117s 14 d. Kalanta susidegino Kauno miesto sode, prie Muzikinio teatro, protestuodamas prie\u0161 sovietin\u012f re\u017eim\u0105. Kilo masin\u0117s demonstracijos, smurtas ir are\u0161tai. Sovietams nereik\u0117jo, kad \u010dia mai\u0161yt\u0173si u\u017esienie\u010diai ir visk\u0105 matyt\u0173. I\u0161kvietimas buvo trims m\u0117nesiams. Gyvenome bute naujame Vilniaus rajone \u2013 Lazdynuose. V\u0117liau prat\u0119siau sta\u017euot\u0119 dar trims m\u0117nesiams. Tada tapom universiteto sve\u010diais, gavau stipendij\u0105 ir gyvenom universiteto bendrabutyje \u010ciurlionio gatv\u0117je.<\/p>\n\n\n\n

Atvykom \u012f Lietuv\u0105 bre\u017enevin\u0117s stagnacijos laiku. Viskas man atrod\u0117 pilka ir ni\u016bru. Buvau prat\u0119s Amerikoje parduotuvi\u0173, restoran\u0173 ir kavini\u0173 vitrinose matyti reklam\u0173 ir daug \u0161vies\u0173 \u2013 \u010dia buvo tik paprasti pavadinimai, daug u\u017era\u0161\u0173 rus\u0173 kalba, kurios nesupratau. Vie\u0161ame transporte ir parduotuv\u0117se daugiausiai gird\u0117josi rus\u0173 kalba. \u017dmon\u0117s vienas kitu nepasitik\u0117jo, net ir gimin\u0117s. Vietiniams su u\u017esienie\u010diais buvo rizikinga susitikti, nes saugumas u\u017esienie\u010dius sekdavo ir u\u017efiksuodavo su kuo jie susitikin\u0117ja, bandydavo su\u017einoti apie k\u0105 kalb\u0117davo. Tokia pati atmosfera buvo ir universitete. A\u0161 beveik vis\u0105 darbo laik\u0105 praleisdavau bibliotekos ret\u0173 rankra\u0161\u010di\u0173 skyriuje skaitydamas Frank\u0173 atsiminimus. Man daug pad\u0117jo bibliotekininkas Vytautas Bogu\u0161is[18]<\/a> ir bibliotekos direktorius Jurgis Tornau[19]<\/a>. Jie buvo tikri Lietuvos patriotai. Neteko bendrauti su daugeliu akademik\u0173, i\u0161skyrus gydytoju anatomu ir antropologu Gintautu \u010cesniumi[20]<\/a> bei gydytoju parazitologu ir medicinos istoriku Stasiu Biziulevi\u010diumi[21]<\/a>. Nema\u017eai bendravome su \u017emonos Skirmos pla\u010dia gimine. Gavau leidim\u0105 syk\u012f nuva\u017eiuoti \u012f Kaun\u0105 ir susitikti su savo gimine. \u0160iek tiek bendravome ir su \u012fvairiais sutiktais meno ir mokslo \u017emon\u0117mis, kurie negal\u0117jo vie\u0161ai laisvai veikti: su \u017eygeiviais ir pagonimis, kurie dom\u0117josi ir rinko lietuvi\u0161k\u0105 folklor\u0105 ir susirinkdavo dainuoti, tarp j\u0173 Veronika Povilionien\u0117[22]<\/a>; su dailininkais Vild\u017ei\u016bnais[23]<\/a> ir j\u0173 draugais, kurie susitikdavo Jeruzal\u0117je; su re\u017eisieriumi Jonu Jura\u0161u[24]<\/a>; su ra\u0161ytojais, aktoriais ir senais vilnie\u010diais kurie rinkdavosi pas ra\u0161ytoj\u0105 Aldon\u0105 Liobyt\u0119[25]<\/a>. \u0160ituose susib\u016brimuose gal\u0117jome laisviau kalb\u0117ti ir daugiau su\u017einoti apie tikr\u0105 pad\u0117t\u012f Lietuvoje. Atve\u017e\u0117m ir padalinom \u201eu\u017edraustos\u201c spaudos. A\u0161 dar da\u017enai treniruodavausi su Vilniaus \u201eStatybos\u201c krep\u0161inio komanda ir \u017eaisdavau su j\u0173 dubleriais.<\/p>\n\n\n\n

Turb\u016bt po 1972-1973 m. buvo ir daugiau vizit\u0173 Lietuvoje? Gal gal\u0117tum\u0117te pasidalinti savo patirtimis?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Daugiau vizit\u0173 \u012f okupuot\u0105 Lietuv\u0105 nebuvo. V\u0117l prad\u0117jau va\u017eiuoti \u012f Lietuv\u0105 po nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimo 1990 m. Nuo 1991 m. iki atvykimo nuolatiniam gyvenimui 2008 m., \u012f Lietuv\u0105 atva\u017eiuodavau beveik kasmet, kartais \u2013 du sykius \u012f metus, daugiausiai darbo reikalais. Amerikoje 31 metus i\u0161dirbau Smitsono institucijos (Smithsonian Institution) Nacionaliniame istorijos muziejuje (National Museum of American History) Va\u0161ingtone, Medicinos moksl\u0173 skyriaus kuratoriumi. Daugiausiai kuravau nacionalines farmacijos ir sveikatos apsaugos kolekcijas. Labai aktyviai dalyvavau daugelio mokslo draugij\u0173 veiklose, kelet\u0105 j\u0173 pad\u0117jau \u012fkurti.<\/p>\n\n\n\n

Nuo 1995 m. intensyviau prad\u0117jau bendrauti su Europos medicinos istorijos muziej\u0173 bendrija (European Association of Museums of the History of Medical Sciences), kuri kas du metus organizuodavo tarptautinius kongresus. Muziejininkams i\u0161 Ryt\u0173, naujai atsik\u016brusi\u0173 valstybi\u0173 i\u0161 buvusios Soviet\u0173 S\u0105jungos buvo sunku dalyvauti \u0161iuose kongresuose, nes j\u0173 \u017einios apie \u0161iuolaikin\u0119 muziejininkyst\u0119, po 50 ar daugiau met\u0173 atskirties nuo Vakar\u0173, buvo skurd\u017eios. D\u0117l to Europos medicinos istorijos muziej\u0173 bendrija 1993 m. prad\u0117jo kas du metus (tarp kongres\u0173) organizuoti darbinius seminarus (workshops) pad\u0117ti kolegoms i\u0161 Ryt\u0173 pasivyti. Seminaruose dalyvaudavo apie 30 dalyvi\u0173 \u2013 15 i\u0161 Ryt\u0173 ir 15 i\u0161 Vakar\u0173. Kiekvienas seminaras tur\u0117jo specifin\u0119 tem\u0105 ir vykdavo vis kitame muziejuje Rytuose. Taip kolegos i\u0161 Ryt\u0173 gal\u0117jo pasisemti naujausi\u0173 muziejininkyst\u0117s \u017eini\u0173 i\u0161 Vakar\u0173, o vakarie\u010diai gal\u0117jo susipa\u017einti su nematytom, bet labai \u012fdomiom ir vertingom kolekcijom ir muziejais Rytuose. Man teko b\u016bti \u0161i\u0173 seminar\u0173 organizaciniame komitete beveik nuo pat prad\u017ei\u0173 ir pad\u0117jau suorganizuoti bei mecenavau du seminarus Kaune ir Vilniuje 1995 m. ir 2005 m. Kaune seminaras vyko Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje, kuris turi \u012fsp\u016bdingas farmacijos istorijos kolekcijas ir ekspozicijas. Susipa\u017einau ir susidraugavau su \u0161io muziejaus optimisti\u0161kais ir linksmais darbuotojais \u2013 kai kurie i\u0161 j\u0173 buvo farmacininkai ir istorikai. D\u0117l to nuo 1998\u20132004 m. kasmet vien\u0105 ar por\u0105 muziejaus darbuotoj\u0173 kviesdavau, apmok\u0117damas j\u0173 i\u0161laidas, \u012f metinius Amerikos farmacinink\u0173 (American Pharmacists Association) ir kartu farmacijos istorik\u0173 (American Institute of the History of Pharmacy) kongresus, kurie vykdavo did\u017eiuosiuose JAV miestuose. Tuo pa\u010diu aplankydavom daug JAV medicinos ir farmacijos istorijos muziej\u0173 ir kolekcij\u0173, supa\u017eindindavau su j\u0173 vadovais ir kuratoriais.<\/p>\n\n\n\n

Kaip mokslo istorik\u0105, mane domino Lietuvos ir Baltijos \u0161ali\u0173 mokslo istorija. Dalyvavau trijose Baltijos \u0161ali\u0173 mokslo ir filosofijos istorik\u0173 draugijos konferencijose, kurios vyko Lietuvoje 1991, 1999 ir 2006 metais. \u0160iuo met\u0173 esu \u0161ios Baltijos \u0161ali\u0173 bendrijos prezidentas ir Lietuvos mokslo istorik\u0173 ir filosof\u0173 bendrijos pirmininkas.<\/p>\n\n\n\n

\u012e Lietuv\u0105 mane trauk\u0117 ne tik mokslo ir darbo reikalai, bet ir \u017emona Skirma, kuri \u012f Lietuv\u0105 sugr\u012f\u017eo 1999 m. ir prad\u0117jo dirbti prezidento Valdaus Adamkaus[26]<\/a> patar\u0117ja socialiniais klausimais. Per \u0161ias keliones ir vie\u0161nages gal\u0117jau i\u0161 arti steb\u0117ti ir pajusti naujos Lietuvos gyvenim\u0105 ir vystym\u0105si \u2013 nuo \u0161alt\u0173 du\u0161\u0173 blokados metu, laukinio kapitalizmo, vagnork\u0173<\/em> su gra\u017eiais gyvuliukais, lito \u012fvedimo, \u012fstojimo \u012f NATO ir EU ir t.t.<\/p>\n\n\n\n

Kaip subrendo mintis gr\u012f\u017eti ar atvykti \u012f Lietuv\u0105? Kokie svarbiausi faktoriai l\u0117m\u0117 \u0161\u012f sprendim\u0105, o kas k\u0117l\u0117 abejones? Gal k\u0117l\u0117te sau ka\u017ekok\u012f tiksl\u0105, misij\u0105?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Mintis brendo nuo pat Nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimo. Vis\u0105 gyvenim\u0105 mus aukl\u0117jo b\u016bti lietuviais, myl\u0117ti Lietuv\u0105, dirbti d\u0117l jos laisv\u0117s. Tad kai jinai i\u0161kovojo nepriklausomyb\u0119, su dideliu i\u0161eivi\u0173 politiniu palaikymu  ir finansine bei kita parama, su Skirma pagalvojom, kod\u0117l negr\u012f\u017eti ir prisid\u0117ti prie jos atgimimo ir klest\u0117jimo, jeigu tam atsirast\u0173 palankios s\u0105lygos?<\/p>\n\n\n\n

Palankios s\u0105lygos atsirado tik v\u0117liau, kai vaikai baig\u0117 universitetus, suk\u016br\u0117 savo \u0161eimas. Mes nor\u0117jom gr\u012f\u017eti su tikslu kaip nors Lietuvai pad\u0117ti, o ne kaip pensininkai ten gyventi. Skirma tur\u0117jo daug administracin\u0117s patirties JAV socialin\u0117s apsaugos srityje, o a\u0161 \u2013 <\/strong>muziejininkyst\u0117je. Tad nor\u0117jome kaip nors panaudoti savo \u017einias. \u0160ioki\u0173 toki\u0173 abejoni\u0173 kilo d\u0117l to, kad tekt\u0173 \u0161eimas palikti. S\u016bnus gyveno netoli m\u016bs\u0173 Vird\u017einijos valstijoje, o dukra su vyru Kalifornijoje. Sesuo su \u0161eima irgi netoli gyveno Merilendo valstijoje, o mano t\u0117vai \u2013 <\/strong>Konektikute. Taigi kartu negyvenom, bet buvo smagu, ypa\u010d per \u0161ventes, su visa gimine bendrauti, bet jie nuo m\u016bs\u0173 nepriklaus\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Kaip vertiname, ar tai atvykimas ar sugr\u012f\u017eimas?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kadangi gimiau Vokietijoje, augau Amerikoje ir tik pirm\u0105 syk\u012f \u012f Lietuv\u0105 atva\u017eiavau 1972 m. jau b\u016bdamas 24 met\u0173, tai tiksliau b\u016bt\u0173 pasakyti, kad atvykau. Bet platesne prasme, kaip \u017eyd\u0173 Aliyah<\/em>, tai gr\u012f\u017eau \u012f istorin\u0119 T\u0117vyn\u0119. Skirma i\u0161 tikr\u0173j\u0173 gr\u012f\u017eo, nes gim\u0117 Lietuvoje.<\/p>\n\n\n\n

Kaip susiklost\u0117 situacija, kad pirma gr\u012f\u017eo J\u016bs\u0173 \u017emona, o J\u016bs \u2013 v\u0117liau? Ir \u012fdomu, kaip \u0161\u012f sprendim\u0105 sutiko J\u016bs\u0173 artimieji, bi\u010diuliai?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Prezident\u016bra pakviet\u0117 Skirm\u0105 dirbti prezidento Valdaus Adamkaus komandoje 1999 m., nes Lietuva buvo \u012fsipareigojusi paruo\u0161ti skurdo ma\u017einimo plan\u0105, o Skirma tur\u0117jo labai daug patirties toje srityje. Ji darb\u0105 Amerikoje met\u0117 dar gerokai prie\u0161 sulaukdama pensinio am\u017eiaus, taigi d\u0117l to ir ma\u017eesn\u0119 pensij\u0105 \u0161iandien gauna.  Nusprend\u0117m, kad vienas m\u016bs\u0173 turi sulaukti pensijinio am\u017eiaus. A\u0161 tur\u0117jau laukti iki 2008 m., kol gal\u0117jau i\u0161eiti i\u0161 darbo su pilna valdi\u0161ka pensija. A\u0161tuonerius metus Skirma da\u017enokai skraid\u0117 tarp Lietuvos ir Amerikos, kad mes gal\u0117tume da\u017eniau b\u016bti kartu. A\u0161 nuvykdavau \u012f Lietuv\u0105 darbo reikalais ir atostogom.<\/p>\n\n\n\n

O artimieji ir bi\u010diuliai \u012f m\u016bs\u0173 gr\u012f\u017eim\u0105 reagavo teigiamai, nes \u017einojo, kad dirbsime Lietuvos naudai pagal savo specialybes.<\/p>\n\n\n\n

Tai J\u016bs\u0173 persik\u0117limas \u012fvyko 2008 m.? \u012edomu, ar atvykote manydamas kad tai bus tik laikinas atvykimas, ar jau buvote nusprend\u0119s, kad gr\u012f\u017etate visam laikui?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Atvykau \u012f Lietuv\u0105 nuolatiniam gyvenimui kai tik gal\u0117jau \u2013 2008 m. rugs\u0117jo 13 d.<\/p>\n\n\n\n

Kaip sek\u0117si \u012fsikurti Lietuvoje? Kokie buvo did\u017eiausi i\u0161\u0161\u016bkiai (buityje, bendraujant su \u017emon\u0117mis, bendradarbiais)?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u012esikurti sek\u0117si puikiai. Buityje \u012fsikurti buvo lengviausia, nes Skirma jau buvo atlikusi vis\u0105 sunk\u0173 darb\u0105: nupirko gra\u017e\u0173 didel\u012f but\u0105 ir organizavo jo \u012frengim\u0105. Kai atvykau, ji Lietuvoje jau gyveno a\u0161tuonerius metus ir sugeb\u0117jo tvarkyti visus buitinius reikalus, pvz., sumok\u0117ti u\u017e komunalines paslaugas ir t.t. Man teko prisitaikyti prie \u201enaujovi\u0173\u201c: nusipirkti ir i\u0161mokti naudotis mobiliuoju telefonu (JAV netur\u0117jau, o Lietuvoje be jo sunku gyventi), i\u0161mokti naudoti buto signalizacijos sistem\u0105 ir elektronin\u0119 bankininkyst\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Daugiau laiko praleidau \u012fsidarbinant. Nor\u0117jau kaip nors pad\u0117ti Lietuvos muziejams ir gyventi Vilniuje. Prad\u0117jau su savo kontaktais Vilniaus universiteto medicinos fakultete ir per juos 2009 m. \u012fsidarbinau pilnu etatu Vilniaus universiteto bibliotekoje kaip vyresnysis muziejininkas. Jau nuo 1979 m. universitetas tur\u0117jo rektoriaus Jono Kubiliaus \u012fkurt\u0105 mokslo muziej\u0173, kuris d\u0117l \u012fvairi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 pereito am\u017eiaus devintame de\u0161imtmetyje buvo prijungtas prie bibliotekos. Mano vizija buvo \u012fkurti atskir\u0105 universiteto muziej\u0173. Su dideliu rektoriaus Benedikto Juodkos[27]<\/a>, universiteto Senato ir bibliotekos direktor\u0117s palaikymu ir pritarimu, tai padariau 2010 m. baland\u017eio 1 d. Tapau muziejaus direktoriumi ir tame poste i\u0161buvau de\u0161imt s\u0117kming\u0173 met\u0173 iki 2020 m. liepos 31 d.<\/p>\n\n\n\n

A\u0161 taipogi 2009 m. \u012fsidarbinau puse etato Nacionaliniame muziejuje Lietuvos did\u017eiosios kunigaik\u0161tyst\u0117s Valdov\u0173 r\u016bmuose kaip vyresnysis muziejininkas-istorikas. Dar gyvendamas JAV tapau \u0161iuo muziejaus konsultantu per JAV Lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s pirminink\u0117s Reginos Naru\u0161ien\u0117s[28]<\/a> \u012fkurto Valdov\u0173 r\u016bm\u0173 parodos komitet\u0105. Ver\u010diau ir redagavau muziejaus leidinius ir parod\u0173 tekstus (kartu su Skirma) angl\u0173 kalba. Darb\u0105 baigiau 2013 metais.<\/p>\n\n\n\n

Bendravimas su bendradarbiais buvo ir yra profesionalus, kolegi\u0161kas ir draugi\u0161kas. Mane gra\u017eiai pri\u0117m\u0117 ir leido veikti. Kadangi da\u017enai va\u017ein\u0117davau \u012f Lietuv\u0105, tur\u0117jau nema\u017e\u0105 rat\u0105 koleg\u0173 ir draug\u0173 Vilniuje ir Kaune. Nors gimini\u0173 ma\u017eai turiu Lietuvoje, bet su jais ir Skirmos platesne gimine bendraujame. Prie draug\u0173 rato prisid\u0117jo Skirmos kolegos i\u0161 Prezident\u016bros ir santarie\u010diai<\/em>[29]<\/a>. Bendravimas su \u017emon\u0117mis, kaip Lietuvoje m\u0117gsta sakyti, yra \u201enormalus\u201c.<\/p>\n\n\n\n

Ar pasteb\u0117jote, kad \u017emon\u0117s \u012f Jus \u017evelg\u0117 kaip \u012f \u201eamerikiet\u012f\u201c. Jei taip, kas liudijo tok\u012f po\u017ei\u016br\u012f?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kreipim\u0105si kaip \u012f \u201eamerikiet\u012f\u201c teko gird\u0117ti, bet ne da\u017enai. Gan\u0117tinai \u0161variai ir be didelio akcento kalbu lietuvi\u0161kai, tai kas ne\u017eino, da\u017eniausiai ir nepastebi. Da\u017eniau klausia, k\u0105 \u201eamerikietis\u201c apie tai galvoja arba kaip Amerikoje apie tai galvoja ar tai daro. Bet ne piktybi\u0161kai.<\/p>\n\n\n\n

Kaip J\u016bs\u0173 kolegos Lietuvoje vertino J\u016bs\u0173 amerikieti\u0161k\u0105 patirt\u012f, \u017einias, kontaktus \u2013 kaip privalum\u0105, ar kaip tik buvo galvojame, kad nepakankamai suprantate, pa\u017e\u012fstate Lietuvos realyb\u0119? Ar noriai buvo \u012fsiklausoma \u012f J\u016bs\u0173 \u017eod\u017eius?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Mano kolegos labai teigiamai vertino mano patirt\u012f, \u017einias ir kontaktus, ypa\u010d mano angl\u0173 kalbos \u017einojim\u0105. Beveik visos tarptautin\u0117s mokslin\u0117s konferencijos Europoje vyksta angl\u0173 kalba. Tai didelis barjeras vyresniems Lietuvos mokslininkams, kuri\u0173 antra kalba da\u017eniausiai yra rus\u0173; ir ne tik moksliniam bendravimui bet ir mokslini\u0173 straipsni\u0173 ra\u0161ymui\/publikavimui. A\u0161 aktyviai \u012fsijungiau \u012f ICOM[30]<\/a>, UMAC[31]<\/a> bei Europos universitetini\u0173 muziej\u0173 (Universeum \u2013 European Academic Heritage Network) veikl\u0105  \u2013 skai\u010diau daug prane\u0161im\u0173 apie mokslo ir medicinos istorij\u0105 Vilniaus universitete. Kvie\u010diau kolegas dalyvauti, redagavau j\u0173 prane\u0161im\u0173 santraukas ir skaidres. Organizavau tarptautines konferencijas Lietuvoje. Su \u017emona dar vis ver\u010diam ir redaguojam mokslinius straipsnius.<\/p>\n\n\n\n

Lietuvos realyb\u0119 gerai pa\u017einojau nuo savo da\u017en\u0173 kelioni\u0173 ir i\u0161 \u017emonos, nors truko laiko priprasti ir suprasti akademin\u0119 politik\u0105 ir administracines sistemas (pvz., vie\u0161uosius pirkimus). Daugiau nei 30 met\u0173 dirbau did\u017eiausiame muziej\u0173 komplekse pasaulyje \u2013 Smithsonian Institution. Tokios patirties niekas Lietuvoje neturi, tai da\u017eniausiai \u012fsiklaus\u0117 \u012f mano nuomon\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Kokios J\u016bs\u0173 patirtys su Lietuvos pilietyb\u0117s atk\u016brimu? Gal teko atstatyti teis\u0119 \u012f nuosavyb\u0119 Lietuvoje?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Lengvai atsta\u010diau pilietyb\u0119 1993 m. pagal savo t\u0117vus, kurie buvo Lietuvos pilie\u010diai kai i\u0161vyko i\u0161 Lietuvos 1944 metais.<\/p>\n\n\n\n

Teis\u0117s \u012f nuosavyb\u0119 Lietuvoje neteko atstatyti. T\u0117vai tur\u0117jo dokumentus, bet nemat\u0117 prasm\u0117s tai daryti.<\/p>\n\n\n\n

Kaip manote, kurias patirtis, \u017einias, kontaktus Jums pavyksta i\u0161naudoti gyvenant Lietuvoje, tuo pa\u010diu prisidedant prie Lietuvos mokslo raidos, visuomen\u0117s, valstyb\u0117s gerov\u0117s k\u016brimo?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Prie to, k\u0105 jau pasakiau, dar gal\u0117\u010diau prid\u0117ti, kad pagrindinis pasaulio mokslo istorik\u0173 telkinys yra JAV. Ten aktyviai dalyvavau \u0161iose mokslin\u0117se organizacijose: American Association for the History of Medicine; American Institute for the History of Pharmacy (buvau vice-prezidentas); History of Science Society; Medical Museum Association (vienas i\u0161 pradinink\u0173 ir prezident\u0173); Society for the History of Technology; ir Washington Society for the History of Medicine (buvau prezidentas). Patirtis ir kontaktai \u0161iose organizacijose dabar padeda pirmininkauti Baltijos ir Lietuvos mokslo istorik\u0173 ir filosof\u0173 draugijom (Baltic Association of the History and Philosophy of Science ir Lithuanian Association of the History and Philosophy of Science).<\/p>\n\n\n\n

Prie valstyb\u0117s gerov\u0117s, manau, kad prisidedu savo veikla:  ICOM Lietuva[32]<\/a> (valdybos narys 2016\u20132019); UNESCO Lietuva \u2013 \u201ePasaulio atminties” programos komitete; Lietuvos muziej\u0173 asociacijoje (Muziej\u0173 vertinimo komiteto pirmininko pavaduotojas); ir esu Kult\u016bros paveldo departamento prie Kult\u016bros ministerijos Pirmosios nekilnojamojo kult\u016bros paveldo vertinimo tarybos pirmininkas.<\/p>\n\n\n\n

Ver\u010diu \u012f angl\u0173 kalb\u0105 ir redaguoju mokslines knygas, monografijas ir straipsnius, nes noriu kuo geriau pristatyti Lietuvos moksl\u0105 pasauliui. Redaguoju Vilniaus medicinos istorijos almanach\u0105 <\/em>ir esu keliose u\u017esienio mokslini\u0173 \u017eurnal\u0173 redkolegijose.<\/p>\n\n\n\n

 Ir kitas susij\u0119s klausimas, kaip manote, ar Lietuva pakankamai \u201ei\u0161naudoja\u201c Jus, J\u016bs\u0173 patirt\u012f, \u017einias ir kontaktus?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Manau, kad mano veikla ir u\u017eimamos pareigyb\u0117s Lietuvos organizacijose teigiamai atsako \u012f \u0161\u012f klausim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Ar jau jau\u010diat\u0117s, kad esate neatsiejama Lietuvos visuomen\u0117s dalis. Jei taip, kiek laiko u\u017etruko, kol \u0117m\u0117te taip jaustis? Kaip sek\u0117si megzti socialinius ry\u0161ius Lietuvoje?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Trumpas ir paprastas atsakymas yra \u201etaip\u201c. Viskas vyko palaipsniui, pradedant darbo kelion\u0117mis ir vie\u0161nag\u0117mis 1991\u20132008 m., o pilnas \u012fsiliejimas \u012f gyvenim\u0105 vyksta nuo 2008 m. iki dabar. Beveik visi socialiniai ry\u0161iai yra per darb\u0105 ir veikl\u0105, kuri yra gan\u0117tinai plati. Dar prisideda Skirmos draugai, gimin\u0117s ir kai kurie kiti gr\u012f\u017eusieji i\u0161 emigracijos.<\/p>\n\n\n\n

Ar bendraujate su kitais gr\u012f\u017eusiais i\u0161 emigracijos?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Taip. Vilniuje gyvena net du m\u016bs\u0173 vestuvi\u0173 pabroliai, geras draugas i\u0161 Harvardo universiteto ir draugai i\u0161 Va\u0161ingtono apylinki\u0173 ir Kalifornijos.<\/p>\n\n\n\n

I\u0161eivijoje aktyviai dalyvavote skaut\u0173, Santaros-\u0160viesos<\/em> samb\u016brio veikloje. Kaip klost\u0117si J\u016bs\u0173 santykiai su \u0161iomis organizacijomis Lietuvoje?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u012e skautus \u012fsijungiau dar b\u016bdamas moksleiviu. Buvau ir vilkiukas[33]<\/a>, ir vytis[34]<\/a>. Universitete, per Vytaut\u0105 Kavol\u012f[35]<\/a> ir K\u0119stut\u012f Pauli\u0173 \u017dyg\u0105[36]<\/a>, \u012fsijungiau \u012f Santaros-\u0160viesos<\/em> ir Lietuvi\u0173 jaunimo s\u0105jungos[37]<\/a> veiklas. V\u0117liau aktyviai dalyvavau JAV Lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s ir Pasaulio lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s (PLB) ir kit\u0173 lietuvi\u0161k\u0173 organizacij\u0173 (pavyzd\u017eiui, BALF) veiklose. Lietuvoje v\u0117l prisijungiau prie Santaros-\u0160viesos<\/em> ir dalyvauju PLB bei U\u017esienio reikal\u0173 ministerijos Globalios Lietuvos<\/em>[38]<\/a>programoje i\u0161saugoti (ir kartais gr\u0105\u017einti \u012f Lietuv\u0105) lietuvi\u0161kus archyvus ir eksponatus.<\/p>\n\n\n\n

Kokie J\u016bs\u0173 ateities planai? K\u0105 dar nor\u0117tum\u0117te padaryti?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Noriu padaryti dar daug, bet ar laiko liks? Baigiau darb\u0105 Vilniaus universitete 2020 m. liepos 31 d., tai dabar turi daugiau laiko savo moksliniam darbui. Nor\u0117\u010diau gr\u012f\u017eti prie savo disertacijos ir j\u0105 prapl\u0117sti \u012f knyg\u0105 apie gydytoj\u0173 Frank\u0173 gyvenim\u0105 ir veikl\u0105. Domiuosi Vilniaus miesto istorija. Toliau dalyvausiu mokslini\u0173 organizacij\u0173 veiklose ir versiu \u012f angl\u0173 kalb\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Nor\u0117\u010diau Jums u\u017eduoti kelet\u0105 bendresnio pob\u016bd\u017eio klausim\u0173. Vienas j\u0173 b\u016bt\u0173 \u2013 kaip manote, kas l\u0117m\u0117, kad taip nedaug vadinam\u0173j\u0173 dipuk\u0173 ir j\u0173 vaik\u0173 sugr\u012f\u017eo \u012f Lietuv\u0105?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u010cia gan\u0117tinai sud\u0117tingas klausimas ir vertas sociologin\u0117s studijos. Galiu tik pateikti kelet\u0105 savo \u012f\u017evalg\u0173. Lietuvoje nebuvo tinkamos liustracijos. Po S\u0105j\u016bd\u017eio <\/em>pakilimo, \u012f vald\u017ei\u0105 gr\u012f\u017eo komunistai\/ nomenklat\u016brininkai. Buv\u0119s Komunist\u0173 partijos vadas Algirdas Brazauskas[39]<\/a> tapo pirmuoju nepriklausomyb\u0119 atk\u016brusios Lietuvos prezidentu. Rinkimus jis laim\u0117jo prie\u0161 diplomat\u0105 ir i\u0161eivijos aktyvist\u0105 Stas\u012f Lozorait\u012f (jaunesn\u012fj\u012f). Nomenklat\u016brinink\u0173 ir dipuk\u0173 atgimusios Lietuvos vizijos labai skyr\u0117si. Dar vis kartais gird\u017eiu i\u0161 kai kuri\u0173 dipuk\u0173, kad \u201ene u\u017e toki\u0105 Nepriklausom\u0105 Lietuv\u0105 kovojome.\u201c Nomenklat\u016brininkams nebuvo labai \u012fdomu ar svarbu dipuk\u0173 nuomon\u0117 apie Lietuvos vidaus politik\u0105. Versle buvo daugiau galimybi\u0173 ir kai kuriems (kaip Juozui Kazickui[40]<\/a>) labai gerai sek\u0117si, bet kiti susid\u016br\u0117 su trikd\u017eiais, su nenoru tur\u0117ti konkurent\u0173. Taipogi, i\u0161 prad\u017ei\u0173 buvo did\u017eiul\u0117 korupcija, laukinio kapitalizmo metai.<\/p>\n\n\n\n

Did\u017eiausia, mano galva, dipuk\u0173 s\u0117km\u0117s istorija yra Vytauto Did\u017eiojo universiteto (VDU) atk\u016brimas. Jis atkurtas bendromis Lietuvos ir i\u0161eivijos mokslinink\u0173 pastangomis, tapdamas pirm\u0105ja autonomi\u0161ka auk\u0161t\u0105ja mokykla Lietuvoje. Nema\u017eai i\u0161eivijos d\u0117stytoj\u0173 gr\u012f\u017eo bent trumpam d\u0117styti ir katedrom vadovauti. \u017dymus i\u0161eivijos mokslininkas prof. Algirdas Avi\u017eienis[41]<\/a> buvo i\u0161rinktas pirmuoju atkurtojo VDU rektoriumi. Keletas lietuvi\u0173 \u012fsidarbino Vilniaus ir kituose Lietuvos universitetuose. Prezidento Valdo Adamkaus prezidentavimo metu Prezident\u016broje dirbo penki i\u0161eivijos lietuviai. Nema\u017eai i\u0161eivi\u0173 dirbo ir kai kurie dar dirba Lietuvos diplomatin\u0117je tarnyboje, prisid\u0117jo prie Lietuvos kariuomen\u0117s atk\u016brimo ir Valdov\u0173 r\u016bm\u0173 atstatymo. Gr\u012f\u017eo kai kurie dailininkai, \u010dia \u012fk\u016br\u0117 savo galerijas.<\/p>\n\n\n\n

D\u0117l negr\u012f\u017eimo buvo daug ir \u017emogi\u0161k\u0173 faktori\u0173: lengviausia buvo atvykti pensininkams, bet daugelis nenor\u0117jo palikti \u0161eim\u0173 (vaik\u0173 ir an\u016bk\u0173); kiti r\u016bpinosi d\u0117l sveikatos ir nepasitik\u0117jo Lietuvos sveikatos sistema; kiti ne\u017einojo k\u0105 \u010dia gal\u0117t\u0173 veikti. Nema\u017eai nutar\u0117 \u017eiemos metu gyventi JAV, o \u012f Lietuv\u0105 gr\u012f\u017eti vasar\u0105 \u2013 pasid\u017eiaugti nuostabia gamta ir klimatu.<\/p>\n\n\n\n

K\u0105 patartum\u0117te \u017emogui (nesvarbu, ar tai b\u016bt\u0173 i\u0161 DP bangos, ar \u0161iuolaikiniam migrantui), kuris galvoja apie gr\u012f\u017eim\u0105, persik\u0117lim\u0105 gyventi \u012f Lietuv\u0105?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Pirma patar\u010diau pagalvoti kokiu tikslu gr\u012f\u017eta \u2013 k\u0105 nori\/ \u017eada Lietuvoje veikti. Kai fiziko ir ra\u0161ytojo Kazio Almeno[42]<\/a> paklausdavo, kod\u0117l jis gr\u012f\u017eo \u012f Lietuv\u0105, i\u0161girsdavo atsakym\u0105: \u201eEsu lietuvis ir lietuviams Lietuvoje yra geriausia\u201c. Tai i\u0161 tikr\u0173j\u0173 yra didel\u0117 tiesa. Lietuvoje, ne kaip i\u0161eivijoje, nereikia stengtis b\u016bti lietuviu. Visur esi apsuptas lietuvi\u0173, girdi ir matai lietuvi\u0173 kalb\u0105. Kult\u016brinis gyvenimas \u010dia yra auk\u0161\u010diausio lygio ir lengvai visiems prieinamas. Gyvenimo tempas l\u0117tesnis negu JAV \u2013 \u017emon\u0117s randa laiko pas\u0117d\u0117ti kavin\u0117se ir pasikalb\u0117ti su draugais, pasivaik\u0161\u010dioti per senamies\u010dius ir gamtoje, pasiger\u0117ti senomis pilimis ir dvarais. \u010cia tiek daug Lietuvos istorijos. Gamta nuostabi \u2013 Lietuva viena \u017ealiausi\u0173 ir vandeningiausi\u0173 \u0161ali\u0173 pasaulyje. Sveikatos sistema dabar palyginant su JAV yra auk\u0161tesnio lygio, jeigu vertinam kainas ir prieinamum\u0105 (ypa\u010d tiems kurie gali pasinaudoti priva\u010diomis klinikomis).<\/p>\n\n\n\n

Jauniems \u017emon\u0117ms \u010dia yra daug galimybi\u0173 \u2013 studijuoti (gamtos mokslai ir medicina auk\u0161to pasaulinio lygio), kurti versl\u0105, b\u016bti inovatyviems (jau yra lietuvi\u0161k\u0173 \u201evienaragi\u0173[43]<\/a>\u201c). Yra organizacij\u0173, kurios telkia lietuvius i\u0161 viso pasaulio sugr\u012f\u017eti arba kitaip pad\u0117ti Lietuvai: pvz., Kurk Lietuvai[44]<\/strong><\/a> <\/em>ir Global Lithuanian Leaders[45]<\/strong><\/a><\/em>.<\/p>\n\n\n\n

Svarbiausia \u2013 tur\u0117ti tiksl\u0105!<\/p>\n\n\n\n

A\u010di\u016b Jums labai u\u017e pasidalijim\u0105!<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

[1]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> <\/sup><\/em>Balys Kondratas (1919-2008) \u2013 chemikas, JAV Lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s veik\u0117jas, sportininkas.<\/p>\n\n\n\n

[2]<\/a> BALF (Bendrasis Amerikos lietuvi\u0173 fondas, angl. United Lithuanian Relief Fund of America) \u2013 1944 m. \u010cikagoje JAV lietuvi\u0173 visuomenini\u0173 organizacij\u0173 iniciatyva buvo \u012fkurta  JAV lietuvi\u0173 \u0161alpos organizacija, veikusi iki 2008 m. <\/p>\n\n\n\n

[3]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> <\/sup>Lietuvos farmacijos pramon\u0117s akcin\u0117 bendrov\u0117, veikusi Kaune 1923 \u2013 1940 m. Pavadinta pagal savinink\u0173 A. Gervilio, A. Mal\u0117los ir V. Podliaskio pavard\u017ei\u0173 pirmuosius skiemenis.<\/p>\n\n\n\n

[4]<\/a> Armija Krajova<\/em> – slapta karin\u0117 organizacija, per II pasaulin\u012f kar\u0105 veikusi visoje Lenkijos valstyb\u0117s ikikarin\u0117mis sienomis teritorijoje.<\/p>\n\n\n\n

[5]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> Jaltos konferencija – Did\u017eiosios Britanijos, Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173 ir SSRS valstybi\u0173 vadov\u0173 konferencija. Vyko 1945 02 04\u201311 Jaltoje (Krymas). Konferencijoje buvo suderinti s\u0105junginink\u0173  veiksmai ir planai baigiamajame II pasaulinio karo etape, svarbiausi taikos principai, susitarta d\u0117l \u012ftakos sfer\u0173 Vidurio Ryt\u0173 Europoje.<\/p>\n\n\n\n

[6]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> Turima omenyje vienuol\u0117.<\/p>\n\n\n\n

[7]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> Vincent Zigas (Vin) (1920-1983) \u2013 gydytojas, medicinos tarnautojas, dirb\u0119s Papua Naujoje Gvin\u0117joje.<\/p>\n\n\n\n

[<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em>8]<\/sup><\/strong><\/sup><\/a> Eduardas Mie\u017eelaitis (1919-1997) \u2013 Lietuvos poetas, publicistas, vert\u0117jas.<\/p>\n\n\n\n

[9]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> <\/em>Susivienijimas lietuvi\u0173 Amerikoje \u2013 JAV lietuvi\u0173 visuomenin\u0117 kult\u016bros organizacija, priklausanti Amerikos lietuvi\u0173 tarybai.<\/p>\n\n\n\n

[10]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> <\/em>Antanas Masionis (1909-1995) \u2013 pedagogas, visuomen\u0117s veik\u0117jas.<\/p>\n\n\n\n

[11]<\/sup><\/strong><\/sup><\/a> Vaclovas \u010ci\u017e\u016bnas (1900-1980) \u2013pedagogas, visuomen\u0117s veik\u0117jas.<\/p>\n\n\n\n

[12]<\/sup><\/strong><\/sup><\/a> Santaros \u2013 \u0160viesos federacija \u2013 liberalios krypties lietuvi\u0173 i\u0161eivi\u0173 organizacija. Federacija susik\u016br\u0117 1957 m. JAV, susijungus 1947 m. Tiubingene \u012fkurtam akademinio jaunimo, studijavusio Tiubingeno universitete, samb\u016briui \u0160viesa ir 1954 m. JAV \u012fkurtai liberalaus jaunimo organizacijai Santara. <\/p>\n\n\n\n

[13]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> <\/sup><\/em>Johann Peter Frank (1745-1821) \u2013 vokie\u010di\u0173 medikas, Vilniaus universiteto profesorius.<\/p>\n\n\n\n

[14]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> <\/em>Joseph Frank (1771-1842) \u2013 vokie\u010di\u0173 kilm\u0117s Vilniaus universiteto profesorius, kurio namuose 1805 m. buvo \u012fkurta Vilniaus medicinos draugija.<\/p>\n\n\n\n

[15]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> <\/sup>Jonas Kubilius (1921-2011) \u2013 matematikas, Vilniaus universiteto rektorius (1958-1991 m.)<\/p>\n\n\n\n

[16]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> Skirma Kondratas (g. 1944) \u2013 politin\u0117 veik\u0117ja, prezidento Valdo Adamkaus patar\u0117ja socialiniams klausimams, socialin\u0117s apsaugos ir darbo viceministr\u0117.<\/p>\n\n\n\n

[17]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> <\/sup>Romas Kalanta (1953-1972) \u2013pasiprie\u0161inimo sovietiniam okupaciniam re\u017eimui dalyvis.<\/p>\n\n\n\n

[18]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> <\/em>Vytautas Bogu\u0161is (1929-2007) \u2013 ilgametis Vilniaus universiteto bibliotekos darbuotojas, kult\u016bros istorikas.<\/p>\n\n\n\n

[19]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> <\/sup>Jurgis Tornau (1919-2005) \u2013  vokie\u010di\u0173 kilm\u0117s teisininkas, literat\u016bros tyrin\u0117tojas, prozininkas, Vilniaus universiteto bibliotekos ilgametis direktorius, nusipeln\u0119s kult\u016bros darbuotojas.<\/p>\n\n\n\n

[20]<\/sup><\/strong><\/sup><\/a> Gintautas \u010cesnys (1940-2009) \u2013 gydytojas anatomas ir antropologas, habilituotas biomedicinos moksl\u0173 daktaras.<\/p>\n\n\n\n

[21]<\/sup><\/strong><\/sup><\/a> Stasys Biziulevi\u010dius (1919-2004) \u2013 gydytojas parazitologas, medicinos istorikas, habilituotas biomedicinos moksl\u0173 daktaras.<\/p>\n\n\n\n

[22<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a>]<\/sup><\/sup> Veronika Pavilionien\u0117 (g. 1946) \u2013 lietuvi\u0173 liaudies folkloro daininink\u0117, Lietuvos nacionalin\u0117s kult\u016bros ir meno premijos laureat\u0117, etnolog\u0117.<\/p>\n\n\n\n

[23]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> <\/sup><\/em>Marija Ladigait\u0117 \u2013 Vild\u017ei\u016bnien\u0117 (g. 1931) ir Vladas Vild\u017ei\u016bnas (1932-2013) \u2013 lietuvi\u0173 menininkai.<\/em><\/em><\/p>\n\n\n\n

[24]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> <\/em>Jonas Jura\u0161as (g. 1936) \u2013 Lietuvos teatro re\u017eisierius, JAV, Kanados auk\u0161t\u0173j\u0173 mokykl\u0173 kviestinis profesorius.<\/p>\n\n\n\n

[25<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a>]<\/sup><\/sup> Aldona Liobyt\u0117 (1915\u20131985) \u2013  ra\u0161ytoja, vert\u0117ja, aktor\u0117, dramaturg\u0117.<\/p>\n\n\n\n

[26]<\/sup><\/strong><\/sup><\/a> Valdas Adamkus (g. 1926) \u2013 politikas, Lietuvos Respublikos Prezidentas, aplinkosaugininkas, JAV lietuvi\u0173 visuomen\u0117s veik\u0117jas.<\/p>\n\n\n\n

[27]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> <\/sup><\/em>Benediktas Juodka (g. 1943) \u2013 biochemikas, politinis bei visuomen\u0117s veik\u0117jas, Vilniaus universiteto rektorius (2002-2012 m.).<\/p>\n\n\n\n

[28]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> <\/sup><\/em>Regina Naru\u0161ien\u0117 (g. 1936) \u2013 Pasaulio lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s pirminink\u0117, JAV lietuvi\u0173 veik\u0117ja, advokat\u0117. <\/p>\n\n\n\n

[29]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a>  <\/sup>Santaros-\u0160viesos <\/em>samb\u016brio nariai.<\/p>\n\n\n\n

[30]<\/a> ICOM (International Council of Museums) – tarptautin\u0117 muziej\u0173 taryba (ICOM) \u012fkurta 1946 m. <\/em><\/p>\n\n\n\n

[31]<\/a> UMAC (Committee for University Museums and Collections) \u2013 tarptautinis universitet\u0173 muziej\u0173 ir kolekcij\u0173 komitetas.<\/p>\n\n\n\n

[3<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a>2]<\/sup><\/sup> Tarptautin\u0117s muziej\u0173 tarybos (ICOM) Lietuvos nacionalinis komitetas \u2013 savaranki\u0161ka, ne pelno siekianti organizacija, vienijanti muziejus (institucijas) ir muziej\u0173 specialistus, atstovaujanti ICOM interesams Lietuvoje, siekianti tinkamai \u012fgyvendinti Tarptautin\u0117s muziej\u0173 tarybos tikslus bei programas Lietuvoje.<\/p>\n\n\n\n

[33]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> <\/em>Vilkiukai – skaut\u0173 bendruomen\u0117s pirmoji ir jauniausioji \u0161aka pagal am\u017eiaus grup\u0119.<\/p>\n\n\n\n

[34]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> <\/em>Korp! Vytis \u2013 lietuvi\u0173 vyr\u0173, universiteto student\u0173 skaut\u0173 organizacija, \u012fsteigta 1924 m. Vytauto Did\u017eiojo universitete. <\/em><\/p>\n\n\n\n

[35]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> Vytautas Kavolis (1930\u20131996) \u2013 lietuvi\u0173 sociologas, kult\u016brologas, literat\u016brologas.<\/p>\n\n\n\n

[36]<\/sup><\/strong><\/sup><\/a> K\u0119stutis Paulius \u017dygas (g. 1942) \u2013 lietuvi\u0173 i\u0161eivijos mokslininkas ir kult\u016brininkas, Arizonos universiteto (JAV) architekt\u016bros istorijos profesorius, garb\u0117s konsulas JAV.<\/p>\n\n\n\n

[37]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> <\/em>Pasaulio lietuvi\u0173 jaunimo s\u0105junga \u2013 u\u017e Lietuvos rib\u0173 gyvenant\u012f lietuvi\u0173 ir lietuvi\u0173 kilm\u0117s jaunim\u0105 vienijanti organizacija. <\/p>\n\n\n\n

[38]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> Globali Lietuva<\/em> – 2012 m. prad\u0117ta \u012fgyvendinti programa, kurios tikslas \u012fgyvendinti pilietinio, tautinio, lituanistinio ugdymo ir atminties \u012fprasminimo projektus, valstybin\u0117s reik\u0161m\u0117s renginius.<\/p>\n\n\n\n

[39]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> <\/em>Algirdas Brazauskas (1932\u20132010) \u2013 paskutinis soviet\u0173 okupuotos Lietuvos Komunist\u0173 partijos Centro komiteto sekretorius, pirmasis po nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimo Lietuvos prezidentas (1993-1993 m.).<\/p>\n\n\n\n

[40]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> <\/em>Juozas Kazickas (1918\u20132014) \u2013 lietuvi\u0173 verslininkas, filantropas, ekonomikos moksl\u0173 daktaras. 1991 m. \u012fk\u016br\u0117 pirm\u0105j\u0105 Baltijos \u0161alyse privataus kapitalo telekomunikacij\u0173 bendrov\u0119 Litcom, taip pat pritrauk\u0117 nema\u017eai stambi\u0173 investuotoj\u0173 i\u0161 JAV.<\/p>\n\n\n\n

[41]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> <\/em>Algirdas Antanas Avi\u017eienis (g. 1932)  – profesorius, informatikos moksl\u0173 daktaras, VDU rektorius (1990-1993 m.).<\/p>\n\n\n\n

[42]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> Kazys Almenas (1935\u20132017) \u2013 ra\u0161ytojas, fizikas, aktyvus Santaros \u2013 \u0160viesos federacijos narys, Vytauto Did\u017eiojo universiteto atkuriamojo Senato narys. <\/p>\n\n\n\n

[43]<\/a> Vienaragis \u2013 privati startuoli\u0173 \u012fmon\u0117, kurios vert\u0117 vir\u0161ija 1 mlrd. JAV doleri\u0173.<\/p>\n\n\n\n

[44]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> Kurk Lietuvai<\/em> \u2013 profesinio tobulinimo ir gerosios u\u017esienio praktikos pritaikymo programa Lietuvos vie\u0161ajame sektoriuje.<\/p>\n\n\n\n

[45]<\/sup><\/strong><\/sup><\/a> Global Lithuanian Leaders<\/em> (GLL) \u2013 tarptautinis socialinis tinklas, vienijantis \u012fvairi\u0173 sri\u010di\u0173 profesionalus ir karjeros auk\u0161tumas u\u017esienyje bei Lietuvoje pasiekusius lietuvius.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

T\u0119sdami pra\u0117jusiais metais prad\u0117t\u0105 iniciatyv\u0105 kalbinti ir pla\u010diajai visuomenei pristatyti gr\u012f\u017eusi\u0173j\u0173 i\u0161 i\u0161eivijos patirtis, pristatome mokslo istoriko, visuomenininko, ilgame\u010dio Vilniaus universiteto muziejaus direktoriaus, filantropo dr. Ram\u016bno Kondrato gr\u012f\u017eimo istorij\u0105. Tik gr\u012f\u017eimas, kur\u012f pa\u0161nekovas apib\u016bdino hebraj\u0173 kalbos terminu Aliyah, rei\u0161kian\u010diu \u017eyd\u0173 imigracij\u0105 \u012f istorin\u0119 t\u0117vyn\u0119 – Izrael\u012f, u\u017etruko daugel\u012f met\u0173. R. Kondrato t\u0117vai, kaip ir daugelis … Toliau skaityti „Ram\u016bnas Kondratas: \u201eMes nor\u0117jome gr\u012f\u017eti ir kaip nors Lietuvai pad\u0117ti\u201c”<\/span><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":6,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[89,1863],"tags":[2553],"class_list":["post-4967","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-asmenybes","category-diasporos-tyrejams","tag-ramunas-kondratas"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4967","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/users\/6"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4967"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4967\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4967"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4967"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4967"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}