{"id":5001,"date":"2021-02-26T11:34:46","date_gmt":"2021-02-26T09:34:46","guid":{"rendered":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/?p=5001"},"modified":"2021-03-01T17:00:21","modified_gmt":"2021-03-01T15:00:21","slug":"skirma-kondratas-tiesiog-norejau-isijungti-i-bendra-darba-kuriant-valstybe","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/2021\/02\/26\/skirma-kondratas-tiesiog-norejau-isijungti-i-bendra-darba-kuriant-valstybe\/","title":{"rendered":"Skirma Kondratas: tiesiog nor\u0117jau \u012fsijungti \u012f bendr\u0105 darb\u0105 kuriant valstyb\u0119"},"content":{"rendered":"\n

Laiko tarpas tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios yra puiki proga susim\u0105styti apie Lietuvos valstybingumo raid\u0105, \u017emones k\u016brusius ir tebekurian\u010dius Lietuvos valstyb\u0119 ir jos \u017emoni\u0173 gerov\u0119. Viena j\u0173 \u2013 ir \u0161io \u201epokalbio\u201c<\/em>[1]<\/a> pa\u0161nekov\u0117 \u2013 socialin\u0117s ir ekonomin\u0117s politikos ekspert\u0117, politik\u0117 ir visuomen\u0117s veik\u0117ja Skirma Kondratas<\/strong> (Skirmant\u0117 Kondratien\u0117<\/strong>).<\/em><\/p>\n\n\n\n

Pa\u0161nekov\u0117s \u0161eima, prie Lietuvos antr\u0105 kart\u0105 art\u0117jant soviet\u0173 kariuomenei, buvo priversta pasitraukti \u012f Vakarus ir galiausiai \u012fsik\u016br\u0117 JAV. Vis d\u0117lto, Lietuva, kuri\u0105 S. Kondratas buvo priversta palikti dar b\u016bdama k\u016bdikiu, visad buvo svarbia jos tapatyb\u0117s dalimi, nul\u0117musia daugel\u012f gyvenimo pasirinkim\u0173. Vienas j\u0173 \u2013 gr\u012f\u017eimas gyventi ir dirbti \u012f Lietuv\u0105. Nepaisant pareig\u0173 auk\u0161\u010diausiose JAV administracijos grandyse, i\u0161siskyrimo su \u0161eima<\/em>[2]<\/a>, S. Kondratas atsiliep\u0117 \u012f Prezidento Valdo Adamkaus kvietim\u0105 ir 1999 m. atvyko \u012f Lietuv\u0105. \u010cia savo \u017einiomis, patirtimi, turimais kontaktais \u017eenkliai prisid\u0117jo prie socialin\u0117s apsaugos sistemos tobulinimo, pilietin\u0117s visuomen\u0117s \u012fgalinimo veikl\u0173.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Linkime malonaus skaitymo!<\/em><\/p>\n\n\n\n

\"\"
Skirma Kondratas ir Rimas \u010cuplinskas renginio Lietuvos nacionalin\u0117je bibliotekoje metu
Nuotraukos \u0161altinis: Nacionalin\u0117 biblioteka<\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n\n

Jei internete randama informacija man\u0119s neklaidina, gim\u0117te Lietuvoje 1944 m. Kokia J\u016bs\u0173 \u0161eimos pasitraukimo i\u0161 Lietuvos istorija? Ar i\u0161vyko tik J\u016bs\u0173 t\u0117vai, gal ir daugiau giminai\u010di\u0173?<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Gimiau Vilkavi\u0161kyje t\u0173 met\u0173 sausio pabaigoje, o i\u0161vykome t\u0105 vasar\u0105 \u2013 t\u0117tis, mama, trij\u0173 metuk\u0173 sesut\u0117 Nijol\u0117, ir a\u0161. Net ne\u017einau, kur kirtom sien\u0105. Va\u017eiavome \u012f Rytpr\u016bsius arkliu ir ve\u017eimu. Ka\u017ekur Vokietijoje vokie\u010diai arkl\u012f konfiskavo. Nesu tikra, kaip vykom toliau, bet \u017einau, kad teko b\u0117gti ir per s\u0105junginink\u0173 bombarduojamus miestus, kol po karo atsid\u016br\u0117m pranc\u016bz\u0173 zonoje. \u0160eimai paskyr\u0117 but\u0105 Freiburge, visai netoli Pranc\u016bzijos. Mama jau lauk\u0117si tre\u010dios at\u017ealos. \u012esivaizduoju, kaip t\u0117vams, ypatingai mamai, tur\u0117jo b\u016bti sunku! Pirmieji prisiminimai i\u0161 gyvenimo Freiburge fragmenti\u0161ki, gana migloti. Vokietijoje gim\u0117 ir brolis Algirdas (ma\u017eiau nei pusmet\u012f po atvykimo) ir v\u0117liau dar brolis K\u0119stutis. I\u0161 Vokietijos i\u0161vykome 1949 metais ir plauk\u0117me i\u0161 Bremeno laivu General Leroy Eltinge \u012f Boston\u0105, kur\u012f pasiek\u0117me t\u0173 met\u0173 gegu\u017e\u0117s 15 d. \u012e Boston\u0105 plauk\u0117m d\u0117l to, kad jau anks\u010diau buvo nuvyk\u0119s mamos brolis, kuris mus \u201esponsoriavo\u201c, t.y., u\u017e mus laidavo, kad netapsime na\u0161ta valstybei. O d\u0117d\u0117 su \u0161eima gal\u0117jo tuoj po karo atvykti, nes jis gim\u0117 Bostone ir d\u0117l to buvo Amerikos pilietis. Mat, mamos t\u0117vai buvo ankstesn\u0117s bangos emigrantai \u2013 susipa\u017eino Bostone, ten susituok\u0117, susilauk\u0117 dviej\u0173 s\u016bn\u0173 ir gr\u012f\u017eo \u012f Lietuv\u0105 dar prie\u0161 nepriklausomyb\u0117s atgavim\u0105. Taigi, \u0161is mano gr\u012f\u017eimas ne pirmas \u0161eimos istorijoje.<\/p>\n\n\n\n\n\n\n\n

Augote, brendote JAV. Kas jums tuo metu buvo Lietuva? Ar \u0161eimoje buvo pasvajojama, pagalvodavote apie gr\u012f\u017eim\u0105?<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Manau, kad iki 1949 met\u0173, kada atvykome \u012f Boston\u0105, t\u0117vai ma\u017eai iliuzij\u0173 tur\u0117jo, kad gal\u0117s sugr\u012f\u017eti, nors viltis, kad kada nors Lietuva bus laisva, nebl\u0117so. Jie mums, vaikams, daug pasakodavo apie savo t\u0117vi\u0161kes, \u0161eimas, savo vaikyst\u0119 ir jaunyst\u0119. T\u0117vas apie Kelm\u0119, Papr\u016bd\u017eius ir \u017evejyb\u0105 Kra\u017eant\u0117s up\u0117je. Jis pasakodavo apie raganas, velnius, kartais u\u017egesin\u0119s \u0161viesas ir sau veid\u0105 ap\u0161viet\u0119s \u017eibintuv\u0117liu i\u0161 apa\u010dios. Geriau nei siaubo filmas! Mama pasakojo apie vaikyst\u0119 Mei\u0161t\u0173 kaime prie Kudirkos Naumies\u010dio. Ji baig\u0117 keturmet\u0119 prad\u017eios mokykl\u0105 Naumiestyje, v\u0117liau mok\u0117si \u017eem\u0117s \u016bkio technikume Zypliuose. Jos \u0161eimoje augo \u0161e\u0161i vaikai. I\u0161 jos pasakojim\u0173 susidariau \u012fsp\u016bd\u012f, kad niekur nebuvo taip gra\u017eu, kaip Lietuvoje, ji ilg\u0117josi ir sniego laukuose, kuris nakt\u012f tiesiog m\u0117lynavo m\u0117nesienoje ir girg\u017ed\u0117jo po kojomis, ir saul\u0117tekio gr\u012f\u017etant i\u0161 gegu\u017ein\u0117s vasar\u0105, kai \u017eol\u0117 mirg\u0117jo rasos la\u0161ais ir pauk\u0161\u010diai \u010diulb\u0117jo. Daug toki\u0173 vaizdini\u0173 liko mano galvoje. Tai man vaikyst\u0117je Lietuva buvo pasak\u0173 \u0161alis.<\/p>\n\n\n\n

Kaip J\u016bs\u0173 \u0161eimoje buvo puosel\u0117jamas lietuvi\u0161kumas. Kas Jums dabar, \u017evelgiant i\u0161 laiko perspektyvos, atrodo paveiku, o kas nelabai? Klausiu, nes galvoju, kad gal \u0161\u012f interviu skaitys ir dabartiniai migrantai, kurie savo vaikams nori perduoti lietuvi\u0161kum\u0105. Kokios priemon\u0117s, j\u016bs\u0173 nuomone, pasiteisina, o kokios \u2013 nelabai?<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Namuose i\u0161 prad\u017ei\u0173 kalb\u0117jome tik lietuvi\u0161kai, ir su t\u0117vais iki j\u0173 gyvenimo pabaigos tik ta kalba ir kalb\u0117jome. Su broliais ir sese, kai prad\u0117jom lankyti mokykl\u0105, su laiku da\u017eniau prad\u0117jom kalb\u0117tis angli\u0161kai, nors prie t\u0117v\u0173 ar lietuvi\u0161koj kompanijoj kalb\u0117jom lietuvi\u0161kai. Kol gyvenom pa\u010diame Bostone, lank\u0117me \u0161e\u0161tadienin\u0119 lituanistin\u0119 mokykl\u0105, mudvi su Nijole priklaus\u0117m tautini\u0173 \u0161oki\u0173 samb\u016briui ir lank\u0117m balerinos Tatjanos Babu\u0161kinait\u0117s[3]<\/a> baleto studij\u0105, o visi keturi dalyvavom lietuvi\u0173 skaut\u0173 organizacijoje. Lank\u0117m \u0160v. Petro parapijos lietuvi\u0161kas pamaldas ir renginius. Broliai susidom\u0117jo \u0161achmatais ir jau paaug\u0119 \u017eaid\u0117 Bostono lietuvi\u0173 \u0161achmat\u0173 komandoje. Neatsimenu, kad t\u0117vai b\u016bt\u0173 privert\u0119 mus kur nors dalyvauti, tiesiog nor\u0117jom bendrauti su draugais, o j\u0173 daugiausia buvo lietuvi\u0173, u\u017esiimti \u012fdomia veikla ir tiek. \u017dvelgiant i\u0161 laiko perspektyvos, t\u0117vai nebuvo nei per grie\u017eti nei per atlaid\u016bs, grei\u010diau net truput\u012f aplaid\u016bs m\u016bs\u0173 at\u017evilgiu, nes dirbo fabrikuose, ne daug teu\u017edirbdavo, gr\u012f\u017eo namo pavarg\u0119, ne labai skyr\u0117 laiko aukl\u0117jimui. Su keturiais ma\u017eais vaikais jiems nebuvo lengva. Dar t\u0117vas studijavo elektronikos in\u017einerij\u0105 vakarais, nes buvo baig\u0119s teis\u0119 Lietuvoje, ne labai buvo galimybi\u0173 pagal specialyb\u0119 \u012fsidarbinti, o jam savigarba neleido susitaikyti su paprasto darbininko dalia. Ir ne\u017einau, ar labai galiu patarti dabartiniams emigrantams. Kai mes augom Bostone, visur mes vaikai gal\u0117jom sulakstyti patys, dabar lietuviai i\u0161sibarst\u0119 priemies\u010diuose, visur tenka vaikus automobiliu ve\u017eioti. Sunkiau, ir be t\u0117v\u0173 aktyvi\u0173 pastang\u0173, nelabai \u012fmanoma vaikams dalyvauti lietuvi\u0161koje veikloje. Bet jeigu dabartiniai emigrantai taip myl\u0117s Lietuv\u0105, kaip mano t\u0117vai, jeigu jie su vaikais kalb\u0117s tik lietuvi\u0161kai ir dalyvaus lietuvi\u0173 bendruomeni\u0173 veikloje, manau, vaikai nat\u016braliai perims t\u0105 meil\u0119 i\u0161 t\u0117v\u0173. Tuo labiau, kad dabar lengva palaikyti ry\u0161ius su artimaisiais Lietuvoje, juos aplankyti. Reikia tik noro, pastang\u0173, tikrai ne prievartos.<\/p>\n\n\n\n

Beje, paauglyst\u0117je lietuvi\u0161kumas manyje po truput\u012f bl\u0117so po to, kai i\u0161sikraust\u0117m \u012f Bostono priemiest\u012f Norwood\u0105. \u0160e\u0161tadienin\u0117s mokyklos nebelankiau. Kur\u012f laik\u0105 dar palaikiau ry\u0161ius su vaikyst\u0117s lietuviais draugais, bet kol baigiau gimnazij\u0105, jau ma\u017eai dalyvavau lietuvi\u0161koje veikloje. Skautus palikau dar b\u016bdama gelton\u0161lipse<\/em>. Artimesni draugai ir draug\u0117s buvo beveik i\u0161imtinai amerikie\u010diai. Bet susidom\u0117jimas Lietuva, savo kilme, Lietuvos istorija ir likimu i\u0161liko, nors tuo metu jau\u010diausi labiau lietuvi\u0173 kilm\u0117s amerikiete nei lietuve. Studijuojant universitete, su lietuviais pasitaikydavo prog\u0173 pabendrauti, bet ne da\u017enai.<\/p>\n\n\n\n

J\u016bs\u0173 \u0161eimai pasitraukus \u012f Vakarus, Lietuvoje, be abejo, liko giminai\u010di\u0173, artim\u0173j\u0173. Ar sovietin\u0117s okupacijos metais palaik\u0117te su jais ry\u0161ius?<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Nema\u017eai t\u0173 gimini\u0173 tur\u0117jom. Kai i\u0161vykom, seneliai i\u0161 t\u0117vo pus\u0117s buvo jau mir\u0119, i\u0161 mamos pus\u0117s dar gyvi, gyveno Giedri\u0173 kaime prie Vilkavi\u0161kio. T\u0117vas paliko brol\u012f ir tris seseris, mama \u2013 seser\u012f ir du brolius. Vieni buvo jau ved\u0119, su savo \u0161eimom, jaunesni \u0161eimas suk\u016br\u0117 jau sovietmety. Tai pusbroli\u0173 ir pusseseri\u0173 buvo daug. T\u0117vai atk\u016br\u0117 ry\u0161ius tik po Stalino mirties, tada susira\u0161in\u0117jo, labai atsargiai, \u017einoma, Ezopo kalba<\/em>. Mama tik tada su\u017einojo, kad jos t\u0117vas mir\u0119s, ir kad jos seser\u012f su trimis vaikais su\u0161aud\u0117 besitraukiantys vokie\u010diai. Mama labai ged\u0117jo sesers.<\/p>\n\n\n\n

Taip, t\u0117vai par\u0117m\u0117 artimuosius siuntiniais, ypatingai tuos, kurie vargingiau gyveno. Siunt\u0117, atsimenu, ger\u0173 vilnoni\u0173 med\u017eiag\u0173 kostiumams pasisi\u016bti, kit\u0173 reikaling\u0173 daikt\u0173, kuriuos nebuvo pokario metais lengva \u012fsigyti, kuri\u0173 gimin\u0117s pra\u0161\u0117. I\u0161 prad\u017ei\u0173 si\u0173sdavo ir kai kuri\u0173 maisto preki\u0173 \u2013 kavos, cukraus, \u0161okolado, aliejaus, v\u0117liau jau maisto nebereik\u0117jo si\u0173sti.<\/p>\n\n\n\n

Kada pirm\u0105 syk\u012f lank\u0117t\u0117s okupuotoje Lietuvoje? Kokie liko \u012fsp\u016bd\u017eiai?<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Pirm\u0105 kart\u0105 Lietuvoje lankiausi 1966 metais, vasario m\u0117nes\u012f. Baigusi Harvardo universitet\u0105 1965 metais bakalauro laipsniu, gavau presti\u017ein\u0119 Fulbrighto stipendij\u0105[4]<\/a> gilinti istorijos studijas Lenkijoje, Poznan\u0117je. Nors mano darb\u0105 oficialiai kuravo prof. Henrikas Laumianskis[5]<\/a>, daugiausia teko dirbti su docentu Je\u017eiu Ochmanskiu[6]<\/a>, nes jis labiau dom\u0117josi mano pasirinkta tema \u2013 tautyb\u0117s sampratos Lietuvos Did\u017eiojoje Kunigaik\u0161tyst\u0117je \u2013 ir d\u0117l to, kad J. Ochmanskis gerai kalb\u0117jo lietuvi\u0161kai. Rusi\u0161kai universitete buvau pramokusi neblogai, bet nekalb\u0117jau laisvai, o lenki\u0161kai – vos vos. Angli\u0161kai tuo metu ma\u017eai kas kalb\u0117jo. Turiu pasakyti, kad tie 1965-66 metai Lenkijoje man buvo lemtingi daugeliu at\u017evilgi\u0173. Istorini\u0173 tautos tapatybi\u0173 ie\u0161kojimai pad\u0117jo suprasti ir mano pa\u010dios dvilyp\u0119 tapatyb\u0119, lietuvi\u0161kumas v\u0117l \u0117m\u0117 stipr\u0117ti. Tam didel\u0119 \u012ftak\u0105 tur\u0117jo ir pats J. Ochmanskis, lenkas, kuris labai simpatizavo lietuviams, mane traktavo tik kaip lietuv\u0119, ir kuris ai\u0161kino man kitok\u012f istorin\u012f naratyv\u0105, nei tuos, kuriuos iki tol \u017einojau. Nes a\u0161 istorij\u0105 iki tol supratau taip, kaip ai\u0161kino A. \u0160apokos[7]<\/a> ir V. Daugirdait\u0117s-Sruogien\u0117s[8]<\/a> istorijos vadov\u0117liai, v\u0117liau dar susipa\u017einau su rus\u0173 istorik\u0173 po\u017ei\u016briu \u012f \u201eVakar\u0173 Rusijos \u017eemes\u201c. Dabar su\u017einojau visai kitus, komplikuotesnius, \u012fdomesnius, gra\u017eesnius nes tikresnius, naratyvus. Lenkijoje taip pat susipa\u017einau su poetu Juozu K\u0117k\u0161tu[9]<\/a>, kuris gyveno veteran\u0173 namuose Var\u0161uvoje. I\u0161 Poznan\u0117s va\u017eiuodavau su juo susitikti beveik kas m\u0117nes\u012f. Jis buvo be galo \u012fdomus pa\u0161nekovas, daug i\u0161 jo su\u017einojau apie Lietuv\u0105, apie jo gyvenim\u0105 Vilniuje, patirtis Soviet\u0173 S\u0105jungoje, Anderso armijoje[10]<\/strong><\/a><\/em>, Italijoje, Argentinoje. B\u016bdama Lenkijoje, nor\u0117jau aplankyti mo\u010diut\u0119 ir gimines Lietuvoje, bet nepasisek\u0117 gauti turistin\u0117s vizos, atseit d\u0117l to, kad a\u0161, b\u016bdama amerikiete, tur\u0117jau pasir\u016bpinti viza dar Amerikoje. 1965 m lapkri\u010dio m\u0117nes\u012f Juozas K\u0117k\u0161tas \u0161vent\u0117 savo penkiasde\u0161imtmet\u012f. Ta proga jis gavo daug asmenini\u0173 ir oficiali\u0173 sveikinim\u0173 i\u0161 Lietuvos, tarp j\u0173 ir nuo Justo Paleckio[11]<\/a>. Tai Juozas \u2013 mes vienas kit\u0105 vadinom vardais \u2013 sugalvojo para\u0161yti pa\u010diam Paleckiui, jeigu gerai prisimenu, pad\u0117koti u\u017e sveikinim\u0105 ir ta proga u\u017esiminti apie mane ir mano problem\u0105 d\u0117l vizos. Kiekvienu atveju, po kiek laiko sulaukiau kvietimo i\u0161 T\u0117vi\u0161k\u0117s draugijos<\/em>[12]<\/a>, net dviem savait\u0117m. I\u0161va\u017eiavau traukiniu per Gardin\u0105 \u012f Vilni\u0173. Atvykau speiguot\u0105 vasario vakar\u0105, mane apnakvydino Neringos<\/em> vie\u0161butyje. Mane Vilnius i\u0161 karto paker\u0117jo: sniegas, \u0161altis, paslaptingos gatvel\u0117s, nuostabi architekt\u016bra – viskas man pasaki\u0161kai atrod\u0117. Tos kelion\u0117s metu man leido net keliom dienom nuva\u017eiuoti pas mo\u010diut\u0119 \u012f Vilkavi\u0161k\u012f, tos dienos buvo ne\u012fkainojamos vert\u0117s \u2013 kiek mes \u0161nek\u0117jom\u0117s, kiek d\u017eiaug\u0117m\u0117s! \u017dinoma, susipa\u017einau tuomet ir su mamos broliais ir j\u0173 \u0161eimom. Pamenu, su mo\u010diute, d\u0117diene ir ma\u017ea pussesere nu\u0117jom \u012f vie\u0161\u0105 pirt\u012f \u2013 tai buvo man nauja patirtis. Su d\u0117de ap\u0117jom Vilkavi\u0161kio turg\u0173, nusipirkau ra\u0161tuotas vilnones kum\u0161tines pir\u0161tines. Mo\u010diut\u0117 parod\u0117, kur Vilkavi\u0161kio katedra stov\u0117davo prie\u0161 kar\u0105, kur mano t\u0117vai gyveno. Paskui gavau leidim\u0105 apsistoti pas t\u0117vo brol\u012f, mano d\u0117d\u0119 Antan\u0105, Kaune, neatsimenu, ar vienai dienai ar keliom. Ten susirinko ir t\u0117\u010dio seserys. Susidraugavau su d\u0117d\u0117s Antano dukrom \u017divile ir J\u016brate, ypatingai J\u016brate, su kuria jau Vilniuje sp\u0117jau susipa\u017einti. \u017dinoma, kelion\u0117 neapsi\u0117jo be susitikim\u0173 su Lietuvos istorikais, su Kauno politechnikos instituto komjaunimu, T\u0117vi\u0161k\u0117s draugijos<\/em> personalu, kitais. Bet man viskas buvo \u012fdomu. Netur\u0117jau iliuzij\u0173 nei apie santvark\u0105, nei apie gyvenimo s\u0105lygas, bet pamilau Lietuv\u0105 \u2013 ne t\u0117v\u0173 pasak\u0173 kra\u0161t\u0105, o toki\u0105 tikr\u0105, ap\u010diuopiam\u0105. Jau tada u\u017esimezg\u0117 mintys apie gr\u012f\u017eim\u0105, tik, \u017einoma, dar labai miglotos, nes \u012f sovietin\u0119 santvark\u0105 a\u0161 tikrai neketinau gr\u012f\u017eti.<\/p>\n\n\n\n

Turb\u016bt, v\u0117liau buvo ir daugiau kart\u0173, kai lank\u0117t\u0117s Lietuvoje? Gal gal\u0117tum\u0117te pasidalinti savo patirtimis?<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u0160e\u0161is m\u0117nesius 1972-73 metais pragyvenom kartu su vyru Ram\u016bnu[13]<\/a> ir tuomet vieneri\u0173 met\u0173 s\u016bnumi Vidmantu. Ram\u016bnas universitete rinko med\u017eiag\u0105 savo disertacijai, o a\u0161 daugiausiai u\u017esi\u0117miau vaiko prie\u017ei\u016bra \u2013 ved\u017eiojau pasivaik\u0161\u010dioti, vaik\u0161\u010diojau po parduotuves ie\u0161kodama tinkamo maisto, j\u012f gamindama, skalbdama, \u017eod\u017eiu, u\u017esiimdama tuo, k\u0105 visos mamos su vienme\u010diu vaiku darydavo. Patyriau tuos pa\u010dius sunkumus ir d\u017eiaugsmus. Netur\u0117jau \u201eblato\u201c, nepa\u017einojau sistemos, nebuvau pratusi prie maisto preki\u0173 deficito. Jau nekalbant apie tai, kad Amerikoje jau buvo \u201epampersai\u201c, o Lietuvoje prie darb\u0173 dar prisid\u0117jo vystykl\u0173 skalbimas. Bet prisitaikiau, savoti\u0161kai \u012fdomu buvo. Daug laiko su Ram\u016bnu vakarais ir laisvadieniais praleisdavom susitikimuose su naujais pa\u017e\u012fstamais, draugais, gimin\u0117mis. Mano mo\u010diut\u0117 jau gyveno Vilniuje su d\u0117d\u0117s \u0161eima, tai ir ten lankydavausi su Vidmuku, kartais j\u012f ten ir palikdavau kelioms valandoms. Man patiko tas laikotarpis, gyvenant \u201ekaip visi\u201c, ir tik dar stipriau priri\u0161o prie Lietuvos. Tiesa, ne visai \u201ekaip visi\u201c. Nes u\u017e Vilniaus kur nors i\u0161va\u017eiuoti jau reik\u0117jo pra\u0161yti leidimo, kur\u012f ne visada gaudavome. \u017dinojom, kad mus tikriausia seka, \u017eino, su kuo susitinkam ir t.t. Bet su kokiais nuostabiais ir dr\u0105siais \u017emon\u0117mis teko bendrauti! Ram\u016bnas savo interviu[14]<\/a> apie juos jau pasakojo, tai nesikartosiu. Aldona Liobyt\u0117[15]<\/a>, kuri\u0105 pirm\u0105 syk\u012f buvau sutikusi pas Juoz\u0105 K\u0117k\u0161t\u0105 Var\u0161uvoje dar 1966 metais, mane ypatingai paveik\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Dar vien\u0105 syk\u012f buvau apsilankiusi 1976 metais. Kai gr\u012f\u017eau \u012f Amerik\u0105 1966 ruden\u012f, prad\u0117jau jau anks\u010diau suplanuotas studijas Kolumbijos universitete, Tarptautini\u0173 santyki\u0173 mokykloje, kur galvojau ruo\u0161tis diplomat\u0117s karjerai. Bet mane sukr\u0117t\u0117 \u0161ioks toks kult\u016brinis \u0161okas. Man Niujorkas pasirod\u0117 purvinas ir nepatrauklus, praraja tarp turtuoli\u0173 ir skurd\u017ei\u0173 akivaizdi, o svarbiausia, \u017einojau, kad jeigu tapsiu Amerikos diplomate, galiu pamir\u0161ti apie tolesnius santykius ir susira\u0161in\u0117jimus su gimin\u0117m Lietuvoje. \u012evyko ka\u017ekoks tapatyb\u0117s virsmas.<\/p>\n\n\n\n

Pasibaigus mokslo metams, me\u010diau program\u0105 ir gr\u012f\u017eau \u012f Boston\u0105, pasin\u0117riau \u012f lietuvi\u0161k\u0105 veikl\u0105. \u012esidarbinau vert\u0117ja Lietuvi\u0173 enciklopedijoje[16]<\/strong><\/a><\/em>, kurios administracija ir redaktoriai ruo\u0161\u0117si i\u0161leisti \u0161e\u0161iatom\u0119 \u201eEncyclopedia Lituanica\u201c angl\u0173 kalba. Po to susidom\u0117jau Santaros-\u0160viesos<\/em> federacijos[17]<\/a> veikla, jos tikslais su devizu \u201eveidu \u012f Lietuv\u0105\u201c, aktyviai dalyvavau jos Bostono skyriaus veikloje. Bostono universitete \u012fgijau magistro laipsn\u012f i\u0161 Ryt\u0173 Europos istorijos, susipa\u017einau su vyru Ram\u016bnu, i\u0161tek\u0117jau. Susilauk\u0117m s\u016bnaus, i\u0161va\u017eiavom \u012f Lietuv\u0105; apie t\u0105 vie\u0161nag\u0119 jau abu pasakojom. Kai gr\u012f\u017eom, po kiek laiko susilauk\u0117m ir dukters Rimgail\u0117s. \u012esidarbinau istorijos mokytoja gimnazijoje, ir prad\u0117jau mokytojauti Bostono \u0161e\u0161tadienin\u0117je mokykloje, kur mokiau septintokus. Tada ir sugalvojau suorganizuoti savo klasei ekskursij\u0105 \u012f Lietuv\u0105, prisimindama, kaip kelion\u0117s \u012f Lietuv\u0105 mane paveik\u0117. Susisiekiau su T\u0117vi\u0161k\u0117s draugija<\/em>, jie sutiko toki\u0105 ekskursij\u0105 mums suorganizuoti. Va\u017eiavo ne tik mano septintokai (bet ne visi), prisijung\u0117 ir keli mokiniai i\u0161 kit\u0173 klasi\u0173, i\u0161 viso susidar\u0117 15 paaugli\u0173 grup\u0117, dar pasikvie\u010diau kit\u0105 mokytoj\u0105 \u012f talk\u0105. I\u0161vykome bir\u017eel\u012f, o programa tikrai buvo sugalvota \u012fdomi. I\u0161 Vilniaus mus ve\u017eiojo ir \u012f Kaun\u0105 ir \u012f Palang\u0105, ir turb\u016bt pavyzding\u0105 kol\u016bk\u012f Suvalkijoje, ant Nemuno kranto, kur mus \u0161iltai pri\u0117m\u0117 ir pavai\u0161ino cepelinais. Aplank\u0117m ir pionieri\u0173[18]<\/a> stovykl\u0105 (berods, ka\u017ekur u\u017e Kauno), ir Rum\u0161i\u0161kes. Gaila tik, kad oras Palangoje buvo toks \u017evarbus, kad apie maudym\u0105si j\u016broje negal\u0117jom net pagalvoti, bet keli vaikinai vis tiek i\u0161dr\u012fso bent \u012fbristi. Buvome apsistoj\u0119 \u010ciurlionio men\u0173 mokyklos bendrabutyje, ir vaikai rado progos savaranki\u0161kai pabendrauti su kitam bendrabuty gyvenan\u010diais lietuviais moksleiviais. V\u0117lai vakare, \u017einoma, ir j\u0173 vadov\u0117ms ir palydovams nepri\u017ei\u016brint ir ne\u017einant, kol sekan\u010di\u0105 dien\u0105 po vieno tokio \u201ebaliuko\u201c buvau i\u0161kviesta mokyklos direktoriaus su pastabom apie mano mokini\u0173 elges\u012f. Bet niekas tai ne\u0117m\u0117 \u012f galv\u0105. Kelione buvo patenkinti ir vaikai ir j\u0173 t\u0117vai, tikrai jaut\u0117si, kad sustipr\u0117jo vaik\u0173 lietuvi\u0161ka tapatyb\u0117, bet kadangi visa kelion\u0117 buvo i\u0161samiai apra\u0161yta \u201eT\u0117vyn\u0117s balse\u201c[19]<\/a> su gausiom nuotraukom, ji suk\u0117l\u0117 did\u017eiul\u012f pasipiktinim\u0105 toje JAV lietuvi\u0173 visuomen\u0117s dalyje, kuriai bet kokie ry\u0161iai su Lietuva, i\u0161skyrus su gimin\u0117m, atrod\u0117 i\u0161daviki\u0161ki. Mane vie\u0161ai kai kurie veik\u0117jai i\u0161vadino komuniste, bet tarp santarie\u010di\u0173 buvo palaikymas.<\/p>\n\n\n\n

Kaip subrendo mintis gr\u012f\u017eti \u012f Lietuv\u0105? Kokie svarbiausi faktoriai l\u0117m\u0117 \u0161\u012f sprendim\u0105, o kas k\u0117l\u0117 abejones? Gal k\u0117l\u0117te sau ka\u017ekok\u012f tiksl\u0105, misij\u0105?<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kai Lietuva prad\u0117jo laisv\u0117ti, paskelb\u0117 nepriklausomyb\u0119, mes tiesiog kiekvien\u0105 laisv\u0105 minut\u0119 prilipom prie televizijos ekran\u0173, sek\u0117m \u012fvykius, did\u017eiavom\u0117s, baiminom\u0117s, jaudinom\u0117s su visais pasaulio lietuviais. Noras gr\u012f\u017eti jau seniai buvo, dabar lyg atsiv\u0117r\u0117 galimyb\u0117s. Pakalb\u0117jau su Ram\u016bnu, jis irgi buvo nieko prie\u0161, prad\u0117jom svarstyti. Klausimo nebuvo, kad kada nors gr\u012f\u0161im. Klausimas tik buvo, kada ir kaip tai gal\u0117sim \u012fgyvendinti. Vaikai dar mok\u0117si, studijavo, a\u0161 dirbau viceministre Prezidento D\u017e. Bu\u0161o[20]<\/a> administracijoje, Ram\u016bnas – Nacionaliniame istorijos muziejuje. Reik\u0117jo pagalvoti, k\u0105 galim tuomet daryti, k\u0105 atid\u0117ti atei\u010diai, kaip gyvensim. Sprendim\u0105 l\u0117m\u0117 tai, kad mes tur\u0117jome patirties, kuri gal\u0117t\u0173 b\u016bti naudinga naujai valstybei, nor\u0117jome prisid\u0117ti prie jos k\u016brimo, tiesiog gyventi Lietuvoje, tarp lietuvi\u0173. Abejon\u0117s kilo tik d\u0117l to, kad reikt\u0173 visi\u0161kai pakeisti aplink\u0105, palikti draugus, vaikus, artimuosius. A\u0161 sau misijos jokios nek\u0117liau, tiesiog nor\u0117jau \u012fsijungti \u012f bendr\u0105 darb\u0105 kuriant valstyb\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Kaip sprendim\u0105 gr\u012f\u017eti sutiko J\u016bs\u0173 artimieji, bi\u010diuliai?<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Palankiai. Na, \u017einoma, ir jiems kilo tos pa\u010dios abejon\u0117s, kaip ir mums. Bet neprisimenu, kad kas nors neigiamai tai vertint\u0173.<\/p>\n\n\n\n

\u012e Lietuv\u0105 persik\u0117l\u0117te 1999 m. Ar atvykote manydama, kad tai bus tik laikinas atvykimas, ar jau buvote nusprendusi, kad gr\u012f\u017etate visam laikui?<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Nesitik\u0117jau, kad atvykus 1999 metais taip ir liksiu. Per 50 met\u0173 per daug giliai buvome \u012fleid\u0119 \u0161aknis Amerikoje, kad taip visk\u0105 i\u0161 karto b\u016bt\u0173 buv\u0119 galima i\u0161rauti. Bet ilgalaikis tikslas toks buvo. Nusipirkau butel\u012f Senamiestyje, netoli Prezident\u016bros, u\u017esiregistravau, \u012fsik\u016briau, bet da\u017enai gr\u012f\u017ein\u0117jau \u012f Amerik\u0105, pas Ram\u016bn\u0105, vaikus. Ir kai gal\u0117davo, jie \u012f Lietuv\u0105 atvykdavo.<\/p>\n\n\n\n

Buvote Prezidento Valdo Adamkaus<\/strong>[21]<\/a> visuomenine patar\u0117ja socialin\u0117s politikos ir skurdo ma\u017einimo klausimais. Kaip atsitiko, kad \u012fsijung\u0117te \u012f Prezidento komand\u0105?<\/strong><\/strong><\/p>\n\n\n\n

1999 metais sulaukiau pakvietimo i\u0161 Prezident\u016bros tapti visuomenine konsultante, pad\u0117ti Prezident\u016brai \u012fvykdyti Lietuvos valstyb\u0117s Jungtini\u0173 Taut\u0173 Vir\u0161\u016bni\u0173 1995 metais Kopenhagoje priimtos deklaracijos \u012fsipareigojimus. Demokratijos pa\u017eangai ir stabilumui svarbi efektyvi socialin\u0117 politika. Tur\u0117jau patirties ir socialini\u0173 program\u0173 administravime ir analizavime, Prezidentas Adamkus mane pa\u017einojo, Darius Kuolys[22]<\/a> irgi buvo pa\u017e\u012fstamas, tai matyt d\u0117l to ir buvau pakviesta, ir, \u017einoma, man tai buvo garb\u0117 ir i\u0161\u0161\u016bkis: ar gal\u0117siu pritaikyti savo \u017einias Lietuvoje? V\u0117liau tapau ir Prezidento etatine patar\u0117ja socialini\u0173 reform\u0173 klausimais.<\/p>\n\n\n\n

Dirbant Prezidento V. Adamkaus, v\u0117liau premjero Andriaus Kubiliaus patar\u0117ja, einant socialin\u0117s apsaugos viceministr\u0117s pareigas tur\u0117jote galimyb\u0119 i\u0161 arti susipa\u017einti su Lietuvos politika, vie\u0161ojo administravimo sistema. Kas Jums k\u0117l\u0117, tebekelia did\u017eiausi\u0105 r\u016bpest\u012f, kokius poky\u010dius steng\u0117t\u0117s inicijuoti, k<\/strong>aip sek\u0117si juos \u012fgyvendinti?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Pirmas man patik\u0117tas u\u017edavinys pagal i\u0161kvietim\u0105 buvo b\u016btent patarti kaip t\u0105 skurdo ma\u017einimo strategij\u0105 sukurti. Pasiruo\u0161iant man reik\u0117jo \u012fvertinti ne tik esam\u0105 socialin\u0117s r\u016bpybos sistem\u0105 bet ir \u012fvairi\u0173 vald\u017eios institucij\u0173 bei pilietin\u0117s visuomen\u0117s ir privataus sektoriaus vaidmenis. Ir \u017einojau, kad toki\u0105 tarp\u017einybin\u0119 strategij\u0105 turi kurti ne vienas asmuo ar institucija, ir j\u0105 turi kurti auk\u0161tas pareigas einantys vald\u017eios atstovai, kurie patys gali priimti sprendimus. \u017demesnio rango darbuotoj\u0173 darbas da\u017enai nus\u0117da \u012f stal\u010dius, jeigu tokie darbuotojai negali priimti sprendim\u0173 ir b\u016bti garantuoti d\u0117l savo vadov\u0173 pritarimo. Prezidentas Adamkus dekretu sudar\u0117 Socialin\u012f komitet\u0105, kuriam vadovauti paskyr\u0117 Socialin\u0117s apsaugos ir darbo ministr\u0119 Irena Degutien\u0119[23]<\/a>. Komitete nariais taip pat buvo septyni kiti ministrai, mokslininkai, nevyriausybinio sektoriaus atstovai, ir a\u0161, Prezidento atstov\u0117. Tokio lygio komitetas gal\u0117jo sprendimus priimti, o strategijos formulavimo, ra\u0161ymo darbus atliko ekspertai-mokslininkai. Strategija buvo suformuluota ir i\u0161spausdinta 2000 metais. Po pri\u0117mimo dalyvavau Skurdo monitoringo komisijoje, kuri savo ataskait\u0105 pateik\u0117 2001 metais, jau pasikeitus Vyriausyb\u0117ms. Komisija konstatavo, kad didel\u0119 dal\u012f strategijos nuostat\u0173 naujoji, kitos politin\u0117s krypties, Vyriausyb\u0117 \u012ftrauk\u0117 \u012f savo program\u0105. Politinis sutarimas \u2013 tai jau \u0161ioks toks strategijos aktualumo pripa\u017einimas. Bet tai buvo tik ma\u017eas \u017eingsnis \u012f priek\u012f. Skurdo ir nelygyb\u0117s visai panaikinti nesugeba ir pa\u010dios turtingiausios valstyb\u0117s, tai galim tik \u017eengti \u017eingsnis po \u017eingsnio ir nepamesti krypties. Deja, da\u017enai politikams, regis, socialin\u0117 politika pasirodo ypatingos svarbos tik prie\u0161 rinkimus, po rinkim\u0173 nustumiama \u012f nuo\u0161al\u0119. Ir per da\u017enai socialin\u0117 politika suprantama tik kaip Socialin\u0117s apsaugos ir darbo ministerijos atsakomyb\u0117, o i\u0161 ties\u0173 \u0161i ministerija daugiau kovoja su skurdo pasekm\u0117m, nei prie\u017eastim, o \u0161vietimas, sveikatos apsauga, regionin\u0117 politika, kitos sritys turi didesn\u0119 \u012ftak\u0105 skurdo prevencijai.<\/p>\n\n\n\n

Kita man ypatingai svarbi sritis buvo pilietin\u0117s visuomen\u0117s vystymasis. Su Prezidentu ir be Prezidento va\u017ein\u0117jau po Lietuv\u0105 \u012f susitikimus su savivaldyb\u0117s, nevyriausybini\u0173 organizacij\u0173, bendruomeni\u0173 atstovais. Prezidentas visur pabr\u0117\u017e\u0117 pilietini\u0173 organizacij\u0173 svarb\u0105 demokratin\u0117je valstyb\u0117je, vie\u0161ojo ir privataus sektori\u0173 bendradarbiavimo b\u016btinum\u0105 \u012fveikiant socialines problemas. Pati \u012fsijungiau \u012f \u012fvairi\u0173 nevyriausybini\u0173 organizacij\u0173 tarybas, ekspert\u0173 grupes, ruo\u0161iau prane\u0161imus nevyriausybini\u0173 organizacij\u0173 rengiamuose mokymuose, Prezident\u016broje priimdavom ir pavie\u0161indavom veiklas toki\u0173 tik besikurian\u010di\u0173 organizacij\u0173 kaip Maisto bankas[24]<\/strong><\/em><\/a> ir Seni\u016bn\u0173 asociacija[25]<\/a>, tuo lyg ir suteikiant joms pripa\u017einim\u0105. Skatinant pilietines organizacijas, taip pat band\u0117m i\u0161ry\u0161kinti filantropijos reikalingum\u0105 ir naud\u0105 visuomenei.<\/p>\n\n\n\n

Dar viena man ypa\u010d svarbi patirtis buvo darbas Pilietin\u0117s visuomen\u0117s institute[26]<\/a> 2007 metais. Koordinavau Europos Komisijos finansuojam\u0105 projekt\u0105, \u201eLietuva be atskirties ir skurdo\u201c. To projekto paruo\u0161ti moksliniai darbai ir rekomendacijos politikams i\u0161lieka aktual\u016bs.<\/p>\n\n\n\n

Dirbdama Premjero Andriaus Kubiliaus[27]<\/a> patar\u0117ja, toliau vertinau ir si\u016bliau rekomendacijas \u012fvairiais klausimais, bet tai buvo ekonomin\u0117s kriz\u0117s laikotarpis, tai buvo sunku k\u0105 nors naujo si\u016blyti. Svarbiausia buvo socialin\u0117s sistemos finansinis stabilumas. Bet kai kurie sisteminiai poky\u010diai, kuri\u0173 atsiradim\u0105 kuravau, tebegyvuoja. Nevyriausybini\u0173 organizacij\u0173 (NVO) taryba, kurios veikimo principus mano vadovaujama darbo grup\u0117 suk\u016br\u0117, tais pa\u010diais principais veikia ir \u0161iandien. Tai taip pat paskatino tinklini\u0173 NVO organizacij\u0173 pl\u0117tr\u0105 ir nauj\u0173 tinkl\u0173 susik\u016brim\u0105, o tai itin svarbus \u017eingsnis stiprinant pilietin\u0117s visuomen\u0117s \u012ftak\u0105 vald\u017eios institucijoms.<\/p>\n\n\n\n

O dirbdama Socialin\u0117s apsaugos ir darbo viceministre, tur\u0117jau prog\u0105 panaudoti ir savo administracin\u0119 patirt\u012f ir i\u0161 ar\u010diau susipa\u017einti su lietuvi\u0161ka vie\u0161ojo valdymo sistema. Sutariau su darbuotojais, ministerijoje dirbo tikrai puiki\u0173 specialist\u0173, jais pasiklioviau. Vykd\u017eiau Vyriausyb\u0117s program\u0105 bet ir mokiausi lietuvi\u0161ko valdymo ypatybi\u0173. Mano valdymo stilius labiau demokrati\u0161kas, nei hierarchinis. Bet nors JAV ir Lietuvos socialin\u0117s sistemos i\u0161 principo skirtingos, galiu konstatuoti, kad biurokratija ir politika abiejose valstyb\u0117se labai pana\u0161ios, turb\u016bt visur pana\u0161ios, taigi ir i\u0161\u0161\u016bkiai man buvo pa\u017e\u012fstami.<\/p>\n\n\n\n

Kaip sek\u0117si \u012fsikurti Lietuvoje? Kokie buvo did\u017eiausi i\u0161\u0161\u016bkiai (buityje, bendraujant su \u017emon\u0117mis, bendradarbiais)?<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u012esikurti nebuvo sunku, nepamenu, kad buvo ka\u017ekoki\u0173 dideli\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173. Gimin\u0117s ir draugai pad\u0117jo aklimatizuotis, patardavo. Bendradarbiai tikrai buvo nuostab\u016bs, ilgainiui kai kurie tapo gerais draugais. Na, buityje smulki\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 buvo \u2013 kaip susimok\u0117ti u\u017e komunalines paslaugas, kaip jas u\u017esakyti, kur rasti koki\u0105 konkre\u010di\u0105 prek\u0119, kaip bendrauti su statybininkais ir kitais buitines paslaugas teikian\u010diais meistrais, kai pamatai, kad jie su nenusimanan\u010dia moterimi ne visuomet s\u0105\u017einingai elgiasi. Bet tokios problemos visur pasitaiko. Tiesiog gyveni ir mokaisi.<\/p>\n\n\n\n

Ar pasteb\u0117jote, kad \u017emon\u0117s \u012f Jus \u017evelg\u0117 kaip \u012f \u201eamerikiet\u0119\u201c. Jei taip, kas liudijo tok\u012f po\u017ei\u016br\u012f?<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Be abejo, pasitaikydavo toki\u0173 \u017emoni\u0173, bet ne da\u017enai ir tam nesuteikiau ypatingos reik\u0161m\u0117s.  Mane kaip \u017emog\u0173 mano tapatyb\u0117s dvilypumas tik praturtina, d\u0117l to nejau\u010diu vidinio konflikto ir nebandau jo sl\u0117pti. I\u0161 akcento kasdieniame gyvenime retai kas pastebi, kad a\u0161 ne vietin\u0117, bet jautresni kalbai \u017emon\u0117s kartais pastebi kiek kitoki\u0105 intonacij\u0105, gal sakinio strukt\u016br\u0105, gal pasitaikant\u012f neteising\u0105 kir\u010diavim\u0105. Dar anks\u010diau vienas kitas skirdavo ir i\u0161 aprangos. Bet kai susipa\u017e\u012fsti su \u017emon\u0117mis, visa tai darosi nereik\u0161minga, netrukdo bendrauti.<\/p>\n\n\n\n

Kaip J\u016bs\u0173 kolegos Lietuvoje vertino J\u016bs\u0173 amerikieti\u0161k\u0105 patirt\u012f, \u017einias, kontaktus \u2013 kaip privalum\u0105 ar kaip tik buvo galvojama, kad J\u016bs nepakankamai suprantate, pa\u017e\u012fstate Lietuvos realyb\u0119? Ar noriai buvo \u012fsiklausoma \u012f J\u016bs\u0173 \u017eod\u017eius?<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Man sunku spr\u0119sti, ar kas noriai ar nenoriai \u012fsiklausydavo \u012f mano \u017eod\u017eius. Lietuviai, pasteb\u0117jau, i\u0161 mandagumo retai pasako, k\u0105 i\u0161 tikr\u0173j\u0173 galvoja, ypatingai vir\u0161ininkams, bet darbai, atrodo, vyko normaliai, ir bendravimas buvo geranori\u0161kas. Buvo, ai\u0161ku, skeptik\u0173, ar suprasiu Lietuvos realyb\u0119, bet a\u0161 ir nevaizdavau visa\u017ein\u0117s. Klausdavau, \u012fsiklausydavau, gerbiau vietini\u0173 patirtis ir \u017einias. Bendraujant ir vyst\u0117si abipusis supratimas ir apgalvoti sprendimai.<\/p>\n\n\n\n

Kokios J\u016bs\u0173 patirtys su Lietuvos pilietyb\u0117s atk\u016brimu? Gal teko atstatyti teis\u0119 \u012f nuosavyb\u0119 Lietuvoje?<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Nors tur\u0117jau teis\u0119 \u012f dvigub\u0105 pilietyb\u0119 pagal t\u0117v\u0173 kilm\u0119, man pa\u010diai neteko dokument\u0173 tvarkyti.<\/p>\n\n\n\n

Man pilietyb\u0117 buvo suteikta i\u0161imties tvarka, Lietuvos laisvosios rinkos instituto[28]<\/a> pastangomis. Buvau tuo metu atsakinga u\u017e bendrus projektus, kuriuos su LLRI vykd\u0117 Hudsono institutas Va\u0161ingtone (ten dirbau 1992-95). Matyt LLRI personalas teigiamai vertino mano ind\u0117l\u012f ir pasir\u016bpino surinkti reikiamus dokumentus. Prezidento Brazausko[29]<\/a> prezidentavimo laikais pilietyb\u0117 i\u0161imties tvarka buvo daug lengviau suteikiama, nei \u0161iandien. Nuosavyb\u0117s Lietuvoje t\u0117vai netur\u0117jo, tai ir nebuvo k\u0105 atstatyti. Kas buvo lik\u0119 i\u0161 t\u0117v\u0173 t\u0117vi\u0161ki\u0173 jau buvo gimini\u0173 u\u017egyventa ar atsiimta, ir d\u0117l to man buvo ramu.<\/p>\n\n\n\n

Kaip manote, ar Lietuva pakankamai \u201ei\u0161naudoja\u201c Jus, J\u016bs\u0173 patirt\u012f, \u017einias ir kontaktus?<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Man atrodo, kad ne Lietuva atsakinga u\u017e mano patirties ir \u017eini\u0173 panaudojim\u0105, o a\u0161 pati. Man pa\u010diai klausimas, ar a\u0161 pakankamai jai daviau ir duodu. Man daug galimybi\u0173 buvo suteikta, niekad nejau\u010diau, kad mano pastangos ir ind\u0117lis neb\u016bt\u0173 vertinami. Bet dabar mano darbas ma\u017eiau reikalingas. Lietuva jau nebe ta, kokia buvo prie\u0161 20-30 met\u0173, jau turi ir savo nauj\u0173 kadr\u0173 su u\u017esienio patirtimi, puiki\u0173 specialist\u0173, pasi\u0161ventusi\u0173 visuomeninink\u0173, socialiai atsaking\u0173 verslinink\u0173, pa\u017eangi\u0173 jaun\u0173 politik\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Ar jau jau\u010diat\u0117s, kad esate neatsiejama Lietuvos visuomen\u0117s dalis. Jei taip, kiek laiko u\u017etruko, kol \u0117m\u0117te taip jaustis? Kaip sek\u0117si megzti socialinius ry\u0161ius Lietuvoje?<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Net ne\u017einau, kaip atsakyti. Neatsimenu, kad kada nors jau\u010diausi kitaip. O draug\u0173 ir kompanij\u0173 netr\u016bko ir netr\u016bksta. Tik laiko.<\/p>\n\n\n\n

Ar bendraujate su kitais gr\u012f\u017eusiais i\u0161 emigracijos?<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Taip, su vyru bendraujame ir su senais draugais, kuriuos pa\u017einojome Amerikoje, ir su keliais naujais, kuri\u0173 Amerikoje neteko sutikti.<\/p>\n\n\n\n

I\u0161eivijoje aktyviai dalyvavote skaut\u0173, Santaros-\u0160viesos samb\u016brio veikloje. Kaip klost\u0117si J\u016bs\u0173 santykiai su \u0161iomis organizacijomis Lietuvoje?<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Skaut\u0173 veikloje dalyvavau tik iki kol gimnazij\u0105 baigiau. Buvo smagu ir \u012fdomu, ypatingai stovyklose, bet m\u0117lyno \u0161lipso[30]<\/strong><\/a><\/em> niekad nesiekiau ir ry\u0161iai su skautais taip ir nutr\u016bko. Su skautais Lietuvoje neturiu joki\u0173 s\u0105saj\u0173. Santaros-\u0160viesos<\/em> samb\u016bris ir jo veikla man teb\u0117ra prasminga, reikalinga ir \u012fdomi, kartais aktyviau dalyvauju, kartais ma\u017eiau.<\/p>\n\n\n\n

Kokie J\u016bs\u0173 ateities planai?<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Konkre\u010di\u0173 plan\u0173 neturiu. \u0160iek tiek tebedalyvauju visuomenin\u0117je veikloje, skaitau, \u017ei\u016briu filmus, klausausi muzikos, per Skype<\/em> palaikau ry\u0161ius su vaikais ir an\u016bkais, retsykiais ver\u010diu \u012f angl\u0173 kalb\u0105, i\u0161einu pasivaik\u0161\u010dioti… K\u0105 dabar gali planuoti per pandemij\u0105? Ateityje tikiuosi da\u017eniau pakeliauti, ir po Lietuv\u0105 ir pas vaikus \u012f Amerik\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Ir tur\u0117\u010diau kelet\u0105 bendresnio pob\u016bd\u017eio klausim\u0173.<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Vienas j\u0173 b\u016bt\u0173 \u2013 kaip manote, kas l\u0117m\u0117, kad taip nedaug vadinam\u0173j\u0173 dipuk\u0173 ir j\u0173 vaik\u0173 sugr\u012f\u017eo \u012f Lietuv\u0105?<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Penkiasde\u0161imt met\u0173 \u2013 ilgas \u017emogaus gyvenimo tarpsnis. Kai \u012fleidi tokias gilias \u0161aknis viename kra\u0161te, kai ten ir karjeros ir draugai (ne tik lietuviai) ir keli\u0173 kart\u0173 \u0161eimos (kartais mi\u0161rios) ir pa\u017e\u012fstamos socialin\u0117s garantijos ir jau sava aplinka, namai, ne kiekvienas ry\u017etasi kardinaliai keisti gyvenim\u0105. Reikia tur\u0117ti tiksl\u0105 ir bent realias galimybes \u012fsikurti, reikia pagalvoti, i\u0161 ko pragyvensi ir kaip save realizuosi. Reikia tik\u0117ti, kad naujoje vietoje gali b\u016bti kam nors reikalingas. Be to, po tiek laiko, Lietuva jau nebebuvo ta pati, koki\u0105 dipukai buvo palik\u0119, tai daug kas nusivyl\u0117 ne ma\u017eiau, nei daugelis Lietuvoje, pamat\u0119, kokia Lietuva kuriasi. Nes daug k\u0105 po tiek laiko ne\u012fmanoma atkurti, reikia i\u0161 naujo kurti, ir tie penkiasde\u0161imt okupacijos met\u0173 irgi paliko gilius p\u0117dsakus. Ne tik Lietuva bet ir pasaulis nestovi vietoje. \u012e jaunyst\u0119 niekas negr\u012f\u017eta. Reikia nesisteb\u0117ti, kad tiek daug negr\u012f\u017eo, bet daugelis j\u0173 savo darbais ir gyvenimu daug Lietuvai yra padar\u0119 ir tebedaro.<\/p>\n\n\n\n

Lietuvos valstyb\u0117 jau ne vienerius metus skelbiasi norinti susigr\u0105\u017einti i\u0161vykusiuosius. Kokias priemones J\u016bs parekomenduotum\u0117te, kad sugr\u012f\u017etan\u010di\u0173 ir pasiliekan\u010di\u0173 b\u016bt\u0173 daugiau?<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Nelabai \u017einau, k\u0105 rekomenduoti \u0161iuo klausimu. Jau daug ger\u0173 iniciatyv\u0173 yra: \u201eKurk Lietuvai\u201c[31]<\/a>, \u012fvair\u016bs mokslinink\u0173 skatinimai, \u201eRenkuosi Lietuv\u0105\u201c[32]<\/a> portalas, \u012fvairi parama lietuvi\u0161kam \u0161vietimui u\u017esienyje, stovyklos u\u017esienio lietuvi\u0173 vaikams, VDU Pasaulio lietuvi\u0173 universitetas[33]<\/a>, Globali Lietuva[34]<\/a> ir pan. Tie ry\u0161iai, tas galimybi\u0173 prapl\u0117timas, svarb\u016bs. Bet \u017emon\u0117s taip skiriasi b\u016bdu, patirtimis, pasaul\u0117\u017ei\u016bra, gyvenimo s\u0105lygomis, artim\u0173j\u0173 palaikymu, kad turb\u016bt n\u0117ra ka\u017ekokios burt\u0173 lazdel\u0117s, kuri viliot\u0173 visus emigrantus. \u017dmon\u0117s emigruoja d\u0117l daug skirting\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Atsi\u017evelgus \u012f vien\u0105 kit\u0105 apklaus\u0105, \u012f pa\u010di\u0173 emigrant\u0173 medijose i\u0161reik\u0161tas nuomones, man atrodo, kad ne\u017ei\u016brint vis\u0173 skirtum\u0173, nema\u017ea j\u0173 dalis jau\u010dia pagarbos stok\u0105 \u017emogui Lietuvoje. Ar darbdaviai j\u0173 nevertina, ar jau\u010dia kieno nors padaryt\u0105 skriaud\u0105, ar diskriminacij\u0105, ar tiesiog piktinasi korupcija, nemandagumu vie\u0161ose erdv\u0117se, paty\u010diomis, \u017emoni\u0173 u\u017edarumu nepa\u017e\u012fstam\u0173 at\u017evilgiu, visa tai turi pamat\u0105 ne kokioje nors konkre\u010dioje politikoje bet m\u016bs\u0173 visuomen\u0117je, m\u016bs\u0173 kult\u016broje. Ir neemigruojantys m\u016bs\u0173 \u017emon\u0117s da\u017enai skund\u017eiasi d\u0117l t\u0173 pa\u010di\u0173 dalyk\u0173. Lietuvos visuomen\u0117 jau dabar yra atviresn\u0117, toleranti\u0161kesn\u0117, mandagesn\u0117 nei buvo, kai a\u0161 prie\u0161 20 met\u0173 atva\u017eiavau, gal kaip tik d\u0117l keliaujan\u010di\u0173 ir migruojan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173, bet dar toli iki kol visi \u010dia gyvenantys jausis reikalingi ir gerbiami. Kai pasieksim ne tik ekonomin\u0119 gerov\u0119 bet ir pana\u0161i\u0105 gyvenimo kokyb\u0119 visais aspektais, koki\u0105 emigrantai tikisi surasti ar randa svetur, nereik\u0117s r\u016bpintis d\u0117l emigracijos. Tai daugiau d\u0117mesio savam kra\u0161te skirkime savam \u017emogui. Visa eil\u0117 sri\u010di\u0173 laukia d\u0117mesio, gal i\u0161skir\u010diau psichin\u0119 sveikat\u0105, \u0161vietim\u0105, socialini\u0173 paslaug\u0173 prieinamum\u0105, d\u0117mes\u012f kult\u016brai ne tik siaur\u0105ja bet ir pla\u010di\u0105ja prasme.<\/p>\n\n\n\n

Labai d\u0117koju Jums u\u017e skirt\u0105 laik\u0105, \u012fdom\u0173 pasakojim\u0105 ir \u012f\u017evalgas!<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

[1]<\/a> D\u0117l su karantinu susijusi\u0173 apribojim\u0173 interviu buvo atliktas ra\u0161tu.<\/p>\n\n\n\n

[2]<\/a> Pa\u0161nekov\u0117s vyras Ram\u016bnas Kondratas \u012f Lietuv\u0105 gyventi persik\u0117l\u0117 2008 m.<\/p>\n\n\n\n

[3]<\/sup><\/a> Tatjana Babu\u0161kinait\u0117-Vasiliauskien\u0117 (1912-1990) \u2013 baleto artist\u0117, 1944 m. i\u0161 Lietuvos pasitrauk\u0117 \u012f Vokietij\u0105, v\u0117liau persik\u0117l\u0117 \u012f JAV, be kit\u0173 veikl\u0173 vadovavo 1950 m. \u012fsteigtai savo baleto studijai Bostone.<\/p>\n\n\n\n

[4]<\/sup><\/a> 1946 m. \u012fsteigta stipendija pagal main\u0173 tarp JAV ir apie 150 kit\u0173 valstybi\u0173 program\u0105. Pavadinta senatoriaus James W. Fulbright, pateikusio \u012fstatymo projekt\u0105 d\u0117l programos suk\u016brimo, vardu. Pretenduoti gali studentai, absolventai, mokslininkai, menininkai.<\/p>\n\n\n\n

[5]<\/sup><\/a> Henrikas Laumianskis (lenk. Henryk \u0141owmia\u0144ski) (1898 08 22\u20131984 09 04) – lenk\u0173 istorikas, Lenkijos moksl\u0173 akademijos narys. 1934\u20131939 m. d\u0117st\u0117 Vilniaus, nuo 1945 m. \u2013 Poznan\u0117s universitetuose. Nema\u017eai darb\u0173 skyr\u0117 Lietuvos istorijai.<\/p>\n\n\n\n

[6]<\/sup><\/a> Je\u017eis Ochmanskis (lenk. Jerzy Ochma\u0144ski) (1933-1996) \u2013 lenk\u0173 istorikas, lituanistas.<\/p>\n\n\n\n

[7]<\/sup><\/a> <\/sup>Adolfas \u0160apoka (1906-1961) \u2013 istorikas, pedagogas, vienas i\u0161 1936 m. veikalo \u201eLietuvos istorija\u201c autori\u0173 ir redaktorius.<\/p>\n\n\n\n

[8]<\/sup><\/a> <\/sup>Vanda Daugirdait\u0117-Sruogien\u0117 (1899-1997) – istorik\u0117, pedagog\u0117, visuomen\u0117s veik\u0117ja.<\/p>\n\n\n\n

[9]<\/sup><\/a> Juozas K\u0117k\u0161tas, tikr. Adomavi\u010dius (1915-1981) poetas. Nuo 1921 gyveno Vilniuje, mok\u0117si Vytauto Did\u017eiojo gimnazijoje. Priklaus\u0117 pogrindinei komjaunimo organizacijai; 3 kartus are\u0161tuotas, kalintas. 1938\u201339 studijavo Var\u0161uvoje, bendravo su lenk\u0173 avangardistais. Lietuvai atgavus Vilni\u0173 pasitrauk\u0117 \u012f Baltarusij\u0105. 1940 kaip SSRS likviduotos Lenkijos komunist\u0173 partijos narys suimtas ir i\u0161si\u0173stas 8 metams \u012f Viatlag\u0105 (Kirovo sr.) mi\u0161ko darbams. Prasid\u0117jus SSRS\u2013Vokietijos karui paleistas, \u012fstojo \u012f Anderso armij\u0105. 1944\u201345 dalyvavo Italijos kampanijos m\u016b\u0161iuose prie Taranto, Monte Cassino, Adrijos j\u016bros pakran\u010di\u0173, 2 kartus su\u017eeistas (Did\u017eiosios Britanijos, Italijos, lenk\u0173 egzilin\u0117s vyriausyb\u0117s apdovanotas kariniais ordinais). Gyveno Romoje, redagavo \u201eLietuvi\u0173 laikra\u0161t\u012f\u201c. 1947\u201359 gyveno Argentinoje, dirbo fizin\u012f darb\u0105, Buenos Air\u0117se r\u016bpinosi \u017eurnalo \u201eLiterat\u016bros lankai\u201c spausdinimu. Poezijos antologijos \u201e\u017dem\u0117\u201c (1951) vienas autori\u0173. I\u0161 dalies paraly\u017eiuotas nuo 1959 buvo slaugomas Revoliucinio jud\u0117jimo veteran\u0173 namuose Var\u0161uvoje.<\/p>\n\n\n\n

[10]<\/sup><\/a> Anderso armija \u2013 lenk\u0173 karinis dalinys, suformuotas SSRS 1941 m. rugpj\u016b\u010dio m\u0117n. Vadovavo generolas Vladislavas Andersas.<\/p>\n\n\n\n

[11]<\/sup><\/a> Justas Paleckis (1899-1980) – \u017eurnalistas ir politikas, laikinasis okupuotos Lietuvos prezidentas, aktyviai prisid\u0117jo \u012fvedant tarybin\u0119 santvark\u0105 Lietuvoje, 1940-1967 m. soviet\u0173 okupuotos Lietuvos Auk\u0161\u010diausiosios Tarybos prezidiumo pirmininkas.<\/p>\n\n\n\n

[12]<\/sup><\/a> \u201eT\u0117vi\u0161k\u0117\u201c, Lietuvos kult\u016brini\u0173 ry\u0161i\u0173 su tautie\u010diais u\u017esienyje draugija \u201eT\u0117vi\u0161k\u0117\u201c – SSRS okupuotoje Lietuvoje 1976\u201390 ir Lietuvos Respublikoje 1991 veikusi organizacija. Ji t\u0119s\u0117 Lietuvos kult\u016brini\u0173 ry\u0161i\u0173 su tautie\u010diais u\u017esienyje komiteto (1963-1976) veikl\u0105. Draugij\u0105 sudar\u0117 visuomenin\u0117s organizacijos ir \u012fstaigos, k\u016brybin\u0117s s\u0105jungos ir susivienijimai. Draugijos veikl\u0105 1976\u201390 j\u0105 kuravo KGB. Centras buvo Vilniuje. Per draugij\u0105 buvo siekiama kontroliuoti Lietuvos gyventoj\u0173 bendravim\u0105 su tautie\u010diais u\u017esienyje, skleisti sovietin\u0119 propagand\u0105, riboti objektyvios informacijos plitim\u0105, diskredituoti de\u0161iniosios pakraipos, Lietuvos nepriklausomyb\u0117s siekian\u010dias i\u0161eivijos organizacijas ir asmenis. Iki 1991 organizacija leido savaitra\u0161t\u012f \u201eGimtasis kra\u0161tas\u201c.<\/p>\n\n\n\n

[13]<\/sup><\/a> Ram\u016bnas Kondratas (g. 1948) \u2013 mokslo istorikas, visuomenininkas, ilgametis Vilniaus universiteto muziejaus direktorius, filantropas, S. Kondratas vyras.<\/p>\n\n\n\n

[14]<\/a> Turimas omenyje R. Kondrato interviu: https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/2021\/02\/19\/ramunas-kondratas-mes-norejome-grizti-ir-kaip-nors-lietuvai-padeti\/<\/a><\/p>\n\n\n\n

[15]<\/sup><\/a> Aldona Liobyt\u0117 (1915\u20131985) \u2013  ra\u0161ytoja, vert\u0117ja, aktor\u0117, dramaturg\u0117.<\/p>\n\n\n\n

[16]<\/sup><\/a> Lietuvi\u0173 enciklopedija, dar vadinama Bostono enciklopedija \u2013 37 tom\u0173 enciklopedinis leidinys, savo apimtimi ir turiniu lenkiantis visas iki \u0161iol i\u0161leistas enciklopedijas lietuvi\u0173 kalba, vienas i\u0161samiausi\u0173 leidini\u0173, kuriame gausu informacijos apie Lietuv\u0105, jos istorij\u0105 ir \u017emones. Leista 1953-1987.<\/p>\n\n\n\n

[17]<\/sup><\/a> Santaros \u2013 \u0160viesos federacija \u2013 liberalios krypties lietuvi\u0173 i\u0161eivi\u0173 organizacija. Federacija susik\u016br\u0117 1957 m. JAV, susijungus 1947 m. Tiubingene \u012fkurtam akademinio jaunimo, studijavusio Tiubingeno universitete, samb\u016briui \u0160viesa ir 1954 m. JAV \u012fkurtai liberalaus jaunimo organizacijai Santara.<\/p>\n\n\n\n

[18]<\/sup><\/a> 1922 m. SSRS skaut\u0173 pavyzd\u017eiu sukurta 10-15 met\u0173 vaik\u0173 organizacija. Gyvavo iki 1991 m..<\/p>\n\n\n\n

[19]<\/sup><\/a> T\u0117vyn\u0117s balsas – laikra\u0161tis u\u017esienio lietuviams, \u0117j\u0119s 1947-1953 m., 1957-1967 m. Vilniuje.<\/p>\n\n\n\n

[20]<\/sup><\/a> D\u017eord\u017eas Herbertas Volkeris Bu\u0161as (ang. George Herbert Walker Bush) (1924-2018) \u2013 JAV prezidentas (1989-1993).<\/p>\n\n\n\n

[21]<\/sup><\/a> Valdas Adamkus (g. 1926) \u2013 aplinkosaugininkas, JAV lietuvi\u0173 visuomen\u0117s veik\u0117jas, politikas, Lietuvos Respublikos Prezidentas (1998-2003, 2004-2009).<\/p>\n\n\n\n

[22]<\/sup><\/a> Darius Kuolys (g. 1962) kult\u016bros istorijos tyrin\u0117tojas, visuomen\u0117s veik\u0117jas, politikas, 1990\u20131992 m. \u2013 Lietuvos kult\u016bros ir \u0161vietimo ministras, 1998\u20132002 m. prezidento Valdo Adamkaus patar\u0117jas, vienas i\u0161 pilietin\u0117s organizacijos Pilie\u010di\u0173 Santalka steig\u0117j\u0173.<\/p>\n\n\n\n

[23]<\/sup><\/a> Irena Degutien\u0117 (g. 1949) – gydytoja, Lietuvos politin\u0117 bei visuomen\u0117s veik\u0117ja, LR Seimo pirminink\u0117, buvusi ministr\u0117.<\/p>\n\n\n\n

[24]<\/sup><\/a> Maisto bankas – pelno nesiekianti labdaros organizacija, kovojanti prie\u0161 maisto \u0161vaistym\u0105 ir teikianti pagalb\u0105 maistu skurstantiesiems.<\/p>\n\n\n\n

[25]<\/sup><\/a> Lietuvos savivaldybi\u0173 seni\u016bn\u0173 asociacija (LSSA) \u2013 juridinio asmens teises turinti ne pelno organizacija, siekianti spr\u0119sti savo nari\u0173 bendr\u0105sias problemas, atstovauti nari\u0173 bendriesiems interesams, koordinuoti nari\u0173 krypting\u0105 veikl\u0105 patirties dalijimuisi, kvalifikacijos k\u0117limui bei teis\u0117tai gynybai, stiprinti vietos savivald\u0105.<\/p>\n\n\n\n

[26]<\/sup><\/a> Pilietin\u0117s visuomen\u0117s institutas \u2013  vie\u0161osios politikos tyrim\u0173, visuomen\u0117s informavimo ir edukacini\u0173 projekt\u0173 \u012fgyvendinimo centras. Institut\u0105 2004 m. vasar\u0105 \u012fsteig\u0117 Atviros Lietuvos ir Valdo Adamkaus fondai.<\/p>\n\n\n\n

[27]<\/sup><\/a> Andrius Kubilius (g.1956) – politikas, europarlamentaras, buv\u0119s ministras pirmininkas, Seimo narys, ilgametis T\u0117vyn\u0117s S\u0105jungos \u2013 Lietuvos krik\u0161\u010dioni\u0173 demokrat\u0173 partijos pirmininkas.<\/p>\n\n\n\n

[28]<\/sup><\/a> Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) – privati, pelno nesiekianti, nepolitin\u0117 ekonomin\u0117 organizacija, \u012fsteigta 1990 m. Institutas propaguoja asmens laisv\u0117s ir atsakomyb\u0117s, laisvosios rinkos, savireguliacijos bei ribotos vald\u017eios id\u0117jas, inicijuojant darbus verslo suvar\u017eym\u0173, biurokratijos ir korupcijos ma\u017einimo srityje.<\/p>\n\n\n\n

[29]<\/sup><\/a> Algirdas Mykolas Brazauskas (1932\u20132010) \u2013 paskutinis soviet\u0173 okupuotos Lietuvos Komunist\u0173 partijos Centro komiteto sekretorius, pirmasis po nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimo Lietuvos prezidentas (1993-1993 m.).<\/p>\n\n\n\n

[30]<\/a> M\u0117lynas kaklarai\u0161tis – vyr. skau\u010di\u0173 skiriamasis \u017eenklas.<\/p>\n\n\n\n

[31]<\/sup><\/a> Kurk Lietuvai \u2013 profesinio tobulinimo ir gerosios u\u017esienio praktikos pritaikymo programa Lietuvos vie\u0161ajame sektoriuje.<\/p>\n\n\n\n

[32]<\/sup><\/a> Renkuosi Lietuv\u0105 – migracijos informacijos centras, vieno langelio principu teikiantis nemokamas konsultacijas visiems sugr\u012f\u017eusiems ar apie gr\u012f\u017eim\u0105 galvojantiems lietuviams bei \u012f Lietuv\u0105 atvykstantiems u\u017esienie\u010diams. \u012ekurtas 2015 m. https:\/\/www.renkuosilietuva.lt<\/a>  <\/p>\n\n\n\n

[33]<\/a> Pasaulio lietuvi\u0173 universitetas<\/em> – Vytauto Did\u017eiojo universiteto (VDU) veikla, skirta lietuvi\u0173 diasporai.<\/p>\n\n\n\n

[34]<\/a> Globali Lietuva – 2012 m. prad\u0117ta \u012fgyvendinti programa, kurios tikslas \u012fgyvendinti pilietinio, tautinio, lituanistinio ugdymo ir atminties \u012fprasminimo projektus, valstybin\u0117s reik\u0161m\u0117s renginius.<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Laiko tarpas tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios yra puiki proga susim\u0105styti apie Lietuvos valstybingumo raid\u0105, \u017emones k\u016brusius ir tebekurian\u010dius Lietuvos valstyb\u0119 ir jos \u017emoni\u0173 gerov\u0119. Viena j\u0173 \u2013 ir \u0161io \u201epokalbio\u201c[1] pa\u0161nekov\u0117 \u2013 socialin\u0117s ir ekonomin\u0117s politikos ekspert\u0117, politik\u0117 ir visuomen\u0117s veik\u0117ja Skirma Kondratas (Skirmant\u0117 Kondratien\u0117). Pa\u0161nekov\u0117s \u0161eima, prie Lietuvos antr\u0105 kart\u0105 art\u0117jant soviet\u0173 … Toliau skaityti „Skirma Kondratas: tiesiog nor\u0117jau \u012fsijungti \u012f bendr\u0105 darb\u0105 kuriant valstyb\u0119”<\/span><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":6,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[89,1863],"tags":[3348],"class_list":["post-5001","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-asmenybes","category-diasporos-tyrejams","tag-skirma-kondratas"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5001","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/users\/6"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5001"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5001\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5001"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5001"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5001"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}