{"id":5003,"date":"2021-02-24T11:42:00","date_gmt":"2021-02-24T09:42:00","guid":{"rendered":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/?p=5003"},"modified":"2021-02-26T11:44:24","modified_gmt":"2021-02-26T09:44:24","slug":"lietuvos-horacijus-motiejus-kazimieras-sarbievijus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/2021\/02\/24\/lietuvos-horacijus-motiejus-kazimieras-sarbievijus\/","title":{"rendered":"Lietuvos Horacijus \u2013 Motiejus Kazimieras Sarbievijus"},"content":{"rendered":"\n

1595 m. vasar\u012f gim\u0117 Motiejus Kazimieras Sarbievijus<\/strong> (lot. Mathias Casimirus Sarbievius, lenk. Maciej Kazimierz Sarbiewski) \u2013 vienas \u017eymiausi\u0173 lotyni\u0161kai ra\u0161iusi\u0173 XVII a. Europos poet\u0173, Vilniaus universiteto profesorius. Nors \u012f pasaul\u012f at\u0117jo Sarbievo kaime Moz\u016brijoje (Lenkijoje), ta\u010diau nuo jaunum\u0117s gyvenim\u0105 susiejo su Lietuva:  1612 m. \u012fstojo \u012f j\u0117zuit\u0173 naujokyn\u0105 Vilniuje prie \u0160v. Ignoto ba\u017eny\u010dios. Trejus metus studijavo filosofij\u0105 Braunsbergo kolegijoje Varm\u0117je. 1617\u20131620 m. d\u0117st\u0117 poetik\u0105 Kra\u017ei\u0173 ir Polocko kolegijose. 1620 m. prad\u0117jo studijuoti teologij\u0105 Vilniaus universitete. 1622\u20131625 m. studijas t\u0119s\u0117 Romoje. Popie\u017eius Urbonas VIII \u012fvertinto Sarbievijaus poezij\u0105, paskirdamas j\u012f \u012f ba\u017enytini\u0173 himn\u0173 reformatori\u0173 grup\u0119. Gr\u012f\u017e\u0119s \u012f m\u016bsi\u0161k\u012f Europos pakra\u0161t\u012f, Sarbievijus mok\u0117 poetikos ir retorikos Nesvy\u017eiuje bei Polocke. Nuo 1627 m. d\u0117st\u0117 Vilniaus universitete \u2013 retorik\u0105, filosofij\u0105, teologij\u0105. \u0116jo rektoriaus patar\u0117jo pareigas, vadovavo Teologijos ir Filosofijos fakultetams. 1635 m. buvo paskirtas \u0160v. Jono ba\u017eny\u010dios pamokslininku. Tais pa\u010diais metais tapo Respublikos valdovo Vladislovo Vazos r\u016bm\u0173 pamokslininku ir nuod\u0117mklausiu \u2013 kartu su karaliumi gyveno Krokuvoje, Var\u0161uvoje, Vilniuje. Mir\u0117 Var\u0161uvoje 1640 m.[1]<\/a><\/p>\n\n\n\n

Pristatydama Sarbievij\u0173 ir jo k\u016brybin\u012f palikim\u0105, Eugenija Ul\u010dinait\u0117 j\u012f \u012fvardija kaip dviej\u0173 pasauli\u0173 poet\u0105: \u201eSarbievijus gim\u0117 Lenkijoje, Moz\u016brijoje, ta\u010diau did\u017ei\u0105j\u0105 gyvenimo dal\u012f praleido Lietuvoje. Gyveno Baroko epochoje, ta\u010diau daugelis jo poezijos bei poetikos princip\u0173 pagr\u012fsti Renesanso nuostatomis. \u017dav\u0117josi ir imitavo rom\u0117n\u0173 poeto Horacijaus k\u016bryb\u0105, ta\u010diau sykiu band\u0117 j\u0105 suderinti su krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105ja pasaul\u0117\u017ei\u016bra, tod\u0117l jau am\u017einink\u0173 buvo vadinamas dvejopai: \u201eSarmat\u0173 Horacijus\u201d (Horatius Sarmaticus) ir \u201ekrik\u0161\u010dioni\u0161kasis Horacijus\u201d (Horatius christianus). Buvo poetas i\u0161 pa\u0161aukimo, ta\u010diau poetin\u0119 k\u016bryb\u0105 jam vis\u0105 laik\u0105 teko derinti su kitais, alinan\u010diais ir nem\u0117gstamais u\u017esi\u0117mimais: teologijos bei filosofijos d\u0117stymu, administravimu, pamokslavimu. Gyveno \u0161iame laikiname \u017eemi\u0161kajame pasaulyje, ta\u010diau nuolat ilg\u0117josi kito \u2014 dangi\u0161kojo ir am\u017einojo.\u201c [2]<\/a><\/p>\n\n\n\n

\"\"
Motiejus Kazimieras Sarbievijus, Lyricorum libri IV, Antwerpen, 1632.<\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n\n\n\n\n\n

Lietuvos nacionalin\u0117je Martyno Ma\u017evydo bibliotekoje saugomas Plantino spaustuv\u0117je i\u0161leistas Sarbievijaus poezijos rinkinys \u201eKeturios lyrikos knygos\u201c (\u201eLyricorum libri IV\u201c), kurio antra\u0161tinio lapo iliustracij\u0105 suk\u016br\u0117 \u017eymus flamand\u0173 dalininkas, baroko atstovas Peteris Paulius Rubensas \u00a0(Peter Paul Rubens, 1577-1640 m.). \u0160iame leidinyje Sarbievijus vien\u0105 panegirin\u0119 od\u0119 paskyr\u0117 leid\u0117jui Balthasarui I Moretui (tuometiniam Plantino spaustuv\u0117s valdytojui).<\/p>\n\n\n\n

\u201eEpavelde\u201c rasite Sarbiejaus k\u016brini\u0173 vertim\u0173 \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105 ir tarpukariu i\u0161\u0117jusi\u0105 knyg\u0105 apie \u0161\u012f autori\u0173:<\/p>\n\n\n\n

M. Sarbievijus \/ M. Gustaitis. – 1925<\/a><\/p>\n\n\n\n

Mi\u0161k\u0173 \u017eaidimai \/ Motiejus Kazimieras Sarbievijus. – 1958<\/a><\/p>\n\n\n\n

Lemties \u017eaidimai \/ Motiejus Kazimieras Sarbievijus. – 1995<\/a><\/p>\n\n\n\n

Akmens pa\u0161ventinimas \/ Motiejus Kazimieras Sarbievijus. – 2009<\/a><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

[1]<\/a> Darius Kuolys, \u201eSarbievijus.\u201c \u0160altiniai.info<\/em>. Prieiga:  http:\/\/www.\u0161altiniai.info\/index\/details\/922<\/p>\n\n\n\n

[2]<\/a> Eugenija Ul\u010dinait\u0117, \u201eMotiejus Kazimieras Sarbievijus \u2013 dviej\u0173 pasauli\u0173 poetas.\u201c Kn. Motiejus Kazimieras Sarbievijus, Lemties \u017eaidimai<\/em>. Vilnius : Baltos lankos, 1995, p. XXII.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

1595 m. vasar\u012f gim\u0117 Motiejus Kazimieras Sarbievijus (lot. Mathias Casimirus Sarbievius, lenk. Maciej Kazimierz Sarbiewski) \u2013 vienas \u017eymiausi\u0173 lotyni\u0161kai ra\u0161iusi\u0173 XVII a. Europos poet\u0173, Vilniaus universiteto profesorius. Nors \u012f pasaul\u012f at\u0117jo Sarbievo kaime Moz\u016brijoje (Lenkijoje), ta\u010diau nuo jaunum\u0117s gyvenim\u0105 susiejo su Lietuva:  1612 m. \u012fstojo \u012f j\u0117zuit\u0173 naujokyn\u0105 Vilniuje prie \u0160v. Ignoto ba\u017eny\u010dios. Trejus metus studijavo filosofij\u0105 … Toliau skaityti „Lietuvos Horacijus \u2013 Motiejus Kazimieras Sarbievijus”<\/span><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":6,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[89,265],"tags":[246],"class_list":["post-5003","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-asmenybes","category-datos","tag-m-k-sarbievijus"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5003","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/users\/6"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5003"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5003\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5003"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5003"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5003"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}