{"id":5018,"date":"2021-03-08T16:08:51","date_gmt":"2021-03-08T14:08:51","guid":{"rendered":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/?p=5018"},"modified":"2021-03-18T17:08:14","modified_gmt":"2021-03-18T15:08:14","slug":"caroline-masiulyte-paliuliene-esu-mazas-tiltas-tarp-lietuvos-ir-prancuzijos-kulturu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/2021\/03\/08\/caroline-masiulyte-paliuliene-esu-mazas-tiltas-tarp-lietuvos-ir-prancuzijos-kulturu\/","title":{"rendered":"Caroline Masiulyt\u0117-Paliulien\u0117: \u201eEsu ma\u017eas tiltas tarp Lietuvos ir Pranc\u016bzijos kult\u016br\u0173\u201c"},"content":{"rendered":"\n

T\u0119sdami pokalbi\u0173 cikl\u0105 apie gr\u012f\u017eimo \u012f Lietuv\u0105 patirtis, mintimis papra\u0161\u0117me pasidalinti aktor\u0119, vert\u0117j\u0105, visuomen\u0117s veik\u0117j\u0105 ir J. Masiulio knygyno Panev\u0117\u017eyje savinink\u0119 <\/em>Caroline Masiulyt\u0119-Paliulien\u0119.<\/em><\/strong> \u201ePa\u0161nekov\u0117\u201c<\/em>[1]<\/a> gim\u0117 1949 m. Pary\u017eiuje, augo lietuvyb\u0119 ir patriotizm\u0105 puosel\u0117jan\u010dioje aplinkoje. Lietuvi\u0161kos tapatyb\u0117s formavimosi procese pa\u0161nekovei ypa\u010d svarb\u016bs buvo vizitai \u012f dar soviet\u0173 okupuot\u0105 Lietuv\u0105 1977 m. ir 1978 m. bei aktyvus \u012fsijungimas \u012f Pranc\u016bzijos lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s veikl\u0105. Nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimas 1990 m. Kovo 11 d. sudar\u0117 s\u0105lygas gr\u012f\u017eti \u012f Lietuv\u0105. Tai pa\u0161nekov\u0117s \u0161eima padar\u0117 1994 m., pama\u017eu ir v\u0117l \u012fleisdama \u0161aknis Lietuvoje.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Ponios Karolinos pasakojimas \u012fdomus daugeliu aspekt\u0173. Jis primena mums, kad migracija i\u0161 Lietuvos vyko jau XIX a. antroje pus\u0117je, kad geresnio gyvenimo buvo ie\u0161koma ne tik Vakaruose, bet ir Rytuose, kad Pary\u017eius buvo ir yra svarbus lietuvi\u0173 i\u0161eivijos centras. Skaitydami \u0161\u012f tekst\u0105, sutiksime tokias asmenybes kaip diplomat\u0105 Eduard\u0105 Turausk\u0105, lietuvi\u0173 katalik\u0173 misijos Pranc\u016bzijoje ir Belgijoje vadov\u0105 kun. Jon\u0105 Petro\u0161i\u0173, aktori\u0173 ir teatro re\u017eisieri\u0173 Juoz\u0105 Miltin\u012f ir kt.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Linkime malonaus skaitymo!<\/em><\/p>\n\n\n\n

Interviu reng\u0117 Nacionalin\u0117s bibliotekos Adolfo Damu\u0161io demokratijos centro darbuotoja dr. Ilona Strumickien\u0117<\/strong> ir VU Istorijos fakulteto student\u0117 Karolina Gentvilait\u0117<\/strong>.<\/em><\/p>\n\n\n\n

\"\"
Caroline Masiulyt\u0117-Paliulien\u0117. Nuotrauka i\u0161 asmeninio C. Masiulyt\u0117s-Paliulien\u0117s archyvo<\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n\n

Miela Karolina, gal gal\u0117tum\u0117te trumpai papasakoti J\u016bs\u0173 \u0161eimos migracijos istorij\u0105?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

I\u0161 ties\u0173 tai b\u016bt\u0173 \u0161imto met\u0173 migracijos tarp Lietuvos ir Pranc\u016bzijos istorija. Pirmoji mano \u0161eimos (i\u0161 mamos pus\u0117s) emigracija \u012fvyko i\u0161 Kupi\u0161kio-Mo\u0161k\u0117n\u0173 regiono \u012f Sankt Peterburg\u0105. Po XIX a. sukilim\u0173, u\u017edarius Vilniaus universitet\u0105[2]<\/a>, u\u017edraudus lietuvi\u0161k\u0105 spaud\u0105[3]<\/a>, mano prosenelis Jonas Jurgelionis nor\u0117jo, kad vaikai gal\u0117t\u0173 mokytis, nors ir rus\u0173 kalba, tod\u0117l susirado darb\u0105 Sankt Peterburg\u0105 (kataliki\u0161koje kanceliarijoje). Bet kiekvien\u0105 vasar\u0105 jie gr\u012f\u017edavo \u012f savo sodyb\u0105 Lietuvoje. Mano promo\u010diut\u0117 Marijona Jurgelionien\u0117 buvo daraktor\u0117[4]<\/a>, dirbo su kunigu Jonu Katele[5]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Mano mo\u010diut\u0117 Elena Jurgelionyt\u0117 ir jos b\u016bsimas vyras i\u0161 Pump\u0117n\u0173 Jurgis Jankauskas susitiko Sankt Peterburge. Pastarasis buvo i\u0161mok\u0119s vir\u0117jo amato i\u0161 pranc\u016bz\u0173 vir\u0117j\u0173 Sankt Peterburge. Jis su pranc\u016bzais \u0161efais dirbo Marmuro r\u016bmuose<\/em>[6]<\/a> pas caro brol\u012f. O po kruvinojo sekmadienio<\/em>[7]<\/a> jis sutiko dirbti vir\u0117ju vienam Rusijos imperijos sargybos karininkui, nusprendusiam emigruoti \u012f Pranc\u016bzij\u0105. Tokiu b\u016bdu mano senelis 1905 m. atsid\u016br\u0117 Pary\u017eiuje. \u010cia gim\u0117 ir trys jo dukterys \u2013 Elena (1906 m.), Angel\u0117 (1912 m.) ir Birut\u0117 (1920 m.).<\/p>\n\n\n\n

Po Lietuvos nepriklausomyb\u0117s paskelbimo 1918 m., mano seneli\u0173 \u0161eima galiausiai gal\u0117jo pasid\u017eiaugti b\u016bvimu lietuviais. Kai atvyko \u012f Pary\u017ei\u0173 1905 m., nenor\u0117dami b\u016bti priregistruoti kaip rusai, jie pasak\u0117, kad atvyko i\u0161 Lenkijos. Mano mama pasiliko pavard\u0119 Yankowski.<\/em> V\u0117liau mano tetos Elenos b\u016bsimasis vyras Eduardas Turauskas[8]<\/a> sutvark\u0117 tetos metrik\u0105 ir pakeit\u0117 mergautin\u0119 pavard\u0119 \u012f Jankauskait\u0119<\/em>.<\/p>\n\n\n\n\n\n\n\n

Mano teta Elena su Lietuvos diplomatu E. Turausku, kuris studijavo Sorbonos universitete teis\u0119, susipa\u017eino Pary\u017eiuje 1926 m. Jie susituok\u0117 Tel\u0161iuose ir liko gyventi Lietuvoje. Tai buvo mano \u0161eimos gr\u012f\u017eimo \u012f Lietuv\u0105 prad\u017eia.<\/p>\n\n\n\n

Mano mama Angel\u0117 Jankauskait\u0117 Pary\u017eiuje i\u0161tek\u0117jo u\u017e Jono Masiulio, i\u0161 Panev\u0117\u017eio \u012f Pranc\u016bzij\u0105 atvykusio studijuoti ekonomikos. Jie i\u0161vyko \u012f Lietuv\u0105 1932 m. Mano mo\u010diut\u0117 ir teta Birut\u0117 sek\u0117 paskui juos, palikdamos Pary\u017ei\u0173. O senelis liko dirbti lordo Cholmondeley vir\u0117ju Londone, bet reguliariai atvykdavo \u012f Lietuv\u0105 aplankyti savo \u0161eimos.<\/p>\n\n\n\n

Mano teta Elena jau nuo 1940 m. baland\u017eio buvo \u0160veicarijoje, laukdama savo vyro, paskirto Taut\u0173 S\u0105jungos atstovu \u0160veicarijoje, atvykimo. E. Turauskas i\u0161 Lietuvos pab\u0117go 1940 m. bir\u017eelio 15 d.<\/p>\n\n\n\n

1940 m. liepos pabaigoje mano t\u0117vai su dviem vaikais (Petru ir Silvija), mano mo\u010diute ir teta Birute (busima Prapuolenien\u0117, Leono Prapuolenio[9]<\/a> \u017emona), pab\u0117go \u012f dabartin\u012f Jagoczany kaim\u0105[10]<\/a>, atsid\u016br\u0117 pab\u0117g\u0117li\u0173 stovyklose, paskui Berlyne, o tada prie \u0160veicarijos sienos Pranc\u016bzijoje. Jie ten gyveno dvejus metus, o 1942 m. va\u017eiavo \u012f Pary\u017ei\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Mano t\u0117velis 1944 m. prisijung\u0117 prie L\u00e9gion Etrang\u00e8re<\/em>[11]<\/a>. Svetim\u0161ali\u0173 legiono ir laisv\u0173j\u0173 pranc\u016bz\u0173 paj\u0117g\u0173 gretose jis kovojo iki Pranc\u016bzijos i\u0161laisvinimo. Tap\u0119s BBC[12]<\/a> \u017eurnalistu, 1955 m. jis tur\u0117jo palikti \u0161eim\u0105. Mano mama su keturiais vaikais (brolis Laurynas gim\u0117 1944 m., a\u0161 gimiau 1949 m.) pasiliko Pary\u017eiuje, o t\u0117velis i\u0161vyko dirbti \u012f Anglij\u0105.<\/p>\n\n\n\n

1987 m. i\u0161tek\u0117jau u\u017e Ar\u016bno Paliulio[13]<\/a> – lietuvio, gimusio prie Niujorko.<\/p>\n\n\n\n

1994 m. persik\u0117l\u0117me gyventi \u012f Lietuv\u0105, kartu su m\u016bs\u0173 dukra Lina.<\/p>\n\n\n\n

Kas J\u016bs\u0173 \u0161eimoje buvo Lietuva? Ar buvo pagalvojama, pasvajojama apie gr\u012f\u017eim\u0105?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Pary\u017eiuje d\u0117d\u0117 Turauskas, padedamas tetos, vykd\u0117 nuolatin\u0119 politin\u0119 veikl\u0105, siekdamas u\u017etikrinti, kad Lietuva, tuomet nu\u0161luota nuo politinio \u017eem\u0117lapio, neb\u016bt\u0173 pamir\u0161ta. D\u0117d\u0117 dalyvavo nesuskai\u010diuojamose demonstracijose, konferencijose, ra\u0161\u0117 laikra\u0161\u010diuose.<\/p>\n\n\n\n

Mano t\u0117velis Anglijoje ra\u0161ydavo straipsnius \u012f Europos lietuv\u012f<\/em>[14]<\/a>. M\u016bs\u0173 motina jaut\u0117 nuolatin\u0119 nostalgij\u0105 prarastam rojui<\/em> ir sutapatino savo li\u016bdes\u012f su Oskaro Mila\u0161iaus[15]<\/a> poezija.<\/p>\n\n\n\n

Jau b\u016bdama ketveri\u0173 metuk\u0173 deklamuodavau jo poezij\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Vokietijos okupacijos metu (1941-1944 m.) Lietuvoje buvo skaud\u017ei\u0173 epizod\u0173. Mano mo\u010diut\u0117 Elena Jankauskien\u0117 ir teta Birut\u0117 labai nor\u0117jo gr\u012f\u017eti \u012f Lietuv\u0105. Jos su\u017einojo, kad vokie\u010diai leid\u017eia pab\u0117g\u0117liams gr\u012f\u017eti. Mo\u010diut\u0117 labai nor\u0117jo gr\u012f\u017eti pas savo mam\u0105 ir pad\u0117ti savo mylimam broliui – medicinos daktarui Antanui Jurgelioniui[16]<\/a> bei visai \u0161eimai.<\/p>\n\n\n\n

E. Turauskas band\u0117 jas atkalb\u0117ti nuo tokio veiksmo, mat netek\u0119s atstovo posto prie Taut\u0173 S\u0105jungos, jis \u0117m\u0117 dirbti Raudonajame Kry\u017eiuje<\/em>[17]<\/a> ir diplomatiniais kanalais gaudavo informacijos, kurios kiti ne\u017einojo. Pavyzd\u017eiui apie \u0160tuthofo[18]<\/a> stovykl\u0105. D\u0117d\u0117 puikiai suvok\u0117, kad gr\u012f\u017eimas \u012f Lietuv\u0105 prilygt\u0173 savi\u017eudybei. Nenuostabu, kad jis band\u0117 mano mo\u010diut\u0119 ir tet\u0105 atkalb\u0117ti nuo gr\u012f\u017eimo \u012f Lietuv\u0105 ir jam pavyko. A\u0161 vis dar turiu lai\u0161k\u0173, kuriuos Turauskas para\u0161\u0117 uo\u0161vei, bandydamas atkalb\u0117ti nuo gr\u012f\u017eimo.<\/p>\n\n\n\n

Nusileidus gele\u017einei u\u017edangai<\/em>, niekas jau nebegalvojo apie galim\u0105 sugr\u012f\u017eim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Tiesioginiai ry\u0161iai su Lietuva atsinaujino, kai tokios asmenyb\u0117s kaip Algirdas Julius Greimas[19]<\/a>, \u0117m\u0117 vykti \u012f Lietuv\u0105. Jis vis sakydavo: \u201em\u016bs\u0173 broliai lietuviai turi kv\u0117puoti, mes turime atvykti i\u0161 Vakar\u0173 ir palaikyti juos intelektualiai\u201c.<\/p>\n\n\n\n

Kita vertus, Pary\u017eiuje buv\u0119 Lietuvos diplomatai (ir mano d\u0117d\u0117 Turauskas) nuolat, o ypa\u010d per Vasario 16-osios \u0161ventes, kartodavo, kad soviet\u0173 okupacija nebus am\u017eina, nes ji pagr\u012fsta melu. Bet mes paauglyst\u0117je tuo netik\u0117jome, man\u0117me, kad tai utopija.<\/p>\n\n\n\n

Ar J\u016bs\u0173 \u0161eima palaik\u0117 ry\u0161ius su Lietuvoje gyvenusiais giminai\u010diais, artimaisiais? Turiu omenyje lai\u0161kus, siuntinius, keliones.<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Mano mo\u010diut\u0117 be paliovos ra\u0161\u0117 savo Lietuvoje likusiai \u0161eimai. I\u0161 prad\u017ei\u0173 gaudavo juodu ra\u0161alu cenz\u016bruotus lai\u0161kus. Teko i\u0161mokti suprasti lai\u0161kuose pateiktas metaforas. Pavyzd\u017eiui, \u201ejei prisimeni Jono s\u016bn\u0173, kuris gyveno netoli m\u016bs\u0173, jis negr\u012f\u017eo, nei jo dukra. Geriau neatva\u017eiuokite, baisiai lyja pas mus\u201c ir pan. Tokiu b\u016bdu Lietuvoje likusi \u0161eima band\u0117 paai\u0161kinti, kas mir\u0117, kas dingo be \u017einios ar negr\u012f\u017eo i\u0161 Sibiro. Mama ir mo\u010diut\u0117, skaitydamos \u0161iuos lai\u0161kus, bandydavo atsp\u0117ti kas turima omenyje, bijojo, daug verk\u0117.<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Mano t\u0117vas, gyvendamas Anglijoje, buvo prad\u0117j\u0119s nedidel\u012f versl\u0105, siun\u010diant siuntinius \u012f Lietuv\u0105 ir Sibir\u0105. Da\u017eniausiai siun\u010diamas dalykas buvo \u0161iltas vilnonis audinys.<\/p>\n\n\n\n

Mo\u010diut\u0117 siunt\u0117 knygas Juozui Miltiniui [20]<\/a> (jie liko draugais nuo Pary\u017eiaus laik\u0173). V\u0117liau ir a\u0161 jam siusdavau, ir mano t\u0117vas.<\/p>\n\n\n\n

Mano teta Ona Masiulyt\u0117 emigravo \u012f JAV ir beveik pus\u0119 savo atlyginimo i\u0161leisdavo siuntiniams. Daugel\u012f met\u0173 pusbroliams Lietuvoje, ji si\u0173sdavo drabu\u017ei\u0173, aspirino ir kit\u0173 pirmos b\u016btinyb\u0117s daikt\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Kas Jums asmeni\u0161kai buvo Lietuva (paauglyst\u0117je, jaunyst\u0117je)?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

U\u017eaugau su mama ir mo\u010diute Pary\u017eiuje. Vaikyst\u0117je Lietuva man atrod\u0117 kaip prarastasis rojus – li\u016bdesio, i\u0161siskyrimo ir nostalgijos \u0161altinis. Ma\u010diau, kaip mo\u010diut\u0117 li\u016bd\u0117jo, kai su\u017einojo, kad daugiau nebepamatys savo mamos. Prosenel\u0117s nuotrauka kab\u0117jo vir\u0161 jos lovos m\u016bs\u0173 bendrame kambaryje. Ma\u010diau kaip ji nuolat ir daug ra\u0161ydavo, kaip steb\u0117davo pa\u0161tinink\u0105, kaip tik\u0117josi naujien\u0173, o taip pat, kaip kiekvien\u0105 vakar\u0105 meld\u0117si u\u017e visus likusius Lietuvoje. Kl\u016bpojau ir a\u0161 \u0161alia jos …<\/p>\n\n\n\n

Mama pasakojo apie nuostabi\u0105 gamt\u0105, lietuvi\u0161kos vasaros medaus kvap\u0105. Per j\u0105 \u012f\u0117jo \u012f mane O. Mila\u0161iaus poezija. Ji pa\u017einojo Mila\u0161i\u0173 dar paauglyst\u0117je Pary\u017eiuje. Ir galiu pasakyti, kad \u0161i nostalgi\u0161ka i\u0161siskyrimo ir vienatv\u0117s poezija mane lyd\u0117jo vis\u0105 gyvenim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Mane tiesiogine to \u017eod\u017eio prasme u\u017eaugino Pary\u017eiaus lietuvi\u0173 bendruomen\u0117. Misijos[21]<\/a> vadovas buvo kunigas Jonas Petro\u0161ius[22]<\/a>. Jis buvo lietuvi\u0173<\/em> \u017evejas<\/em>, kaip \u0161ventasis Petras buvo \u017emoni\u0173 \u017evejas. Kunigas Petro\u0161ius \u012fskiepijo mums patriotizmo samprat\u0105 – dalyvaudavome demonstracijose u\u017e Lietuv\u0105, su tautini\u0173 \u0161oki\u0173 grupe apva\u017eiavome vis\u0105 Pranc\u016bzij\u0105, reng\u0117me protesto piketus prie soviet\u0173 ambasados. Kunigas siunt\u0117 mus \u012f Pasaulio lietuvi\u0173 jaunimo kongresus[23]<\/a>, privert\u0117 ra\u0161yti Amnesty International<\/em>[24]<\/a> atvirukus Perm\u0117je ir gulaguose laikomiems Lietuvos politiniams kaliniams. Pavyzd\u017eiui, Baliui Gajauskui[25]<\/a>, kunigui Alfonsui Svarinskui[26]<\/a> ir kt. Kiekvien\u0105 m\u0117nes\u012f jis organizuodavo \u0160v. Mi\u0161ias ir pietus. Jo nuopelnas yra toks did\u017eiulis, kad mes niekada negal\u0117sime jam atsid\u0117koti. Man jis buvo lyg dvasios t\u0117vas. Tai jis dav\u0117 man perskaityti Nijol\u0117s Sad\u016bnait\u0117s[27]<\/a> \u201e\u0160ypsen\u0105 gulage\u201c. Kun. Petro\u0161iaus veikiami su Jean-Christophe Mon\u010diu[28]<\/a> 1987 m. Pary\u017eiuje suk\u016br\u0117me spektakl\u012f \u201eAu\u0161ros vartai – La Porte de l\u2018Aurore\u201c.<\/p>\n\n\n\n

Nors a\u0161 nemok\u0117jau lietuvi\u0161kai, bet gyvenau lietuvybe. Reikia pabr\u0117\u017eti \u0161\u012f paradoks\u0105. Tai tur\u0117t\u0173 suteikti vilties visiems emigrantams, kurie ilgisi Lietuvos, nors ir nekalba lietuvi\u0161kai. Norintys i\u0161mokti lietuvi\u0173 kalb\u0105, gali j\u0105 i\u0161mokti.<\/p>\n\n\n\n

Kada pirm\u0105 kart\u0105 atvykote \u012f Lietuv\u0105? Kokie buvo \u012fsp\u016bd\u017eiai?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

T\u0117velis mudu su broliu 1977 m. liepos m\u0117nes\u012f nusive\u017e\u0117 \u012f Lietuv\u0105. Tai buvo l\u016b\u017eis mano gyvenime. Supratau, kad \u010dia tur\u0117jau gyventi, kad viskas man \u010dia tinka. Lyg pati \u017eem\u0117 mane pa\u0161auk\u0117<\/em>. \u0160i kelion\u0117 buvo \u0161okas, tarsi aprei\u0161kimas<\/em>. Pasijutau tarsi visi\u0161kai rekonstruota.<\/p>\n\n\n\n

Mano mylima \u0161eima buvo tokia d\u0117mesinga. Pagaliau pa\u017einau tuos, kurie gr\u012f\u017eo i\u0161 Sibiro. Su visais u\u017emezgiau gil\u0173 ry\u0161\u012f. Nuo \u0161ios kelion\u0117s susik\u016briau savo konkre\u010di\u0105 ir \u201easmeni\u0161k\u0105 Lietuv\u0105\u201c.<\/p>\n\n\n\n

Dar kart\u0105 lankiausi Lietuvoje 1978 m. Vilniaus universiteto rektorius Jono Kubiliaus[29]<\/a> suorganizuotose kursuose i\u0161eivijos studentams.<\/p>\n\n\n\n

Be abejo, supratau, kad Lietuva yra okupuota, ma\u010diau kol\u016bki\u0173 kvie\u010di\u0173 j\u016bras, ma\u010diau, kaip \u017emon\u0117ms visko tr\u016bksta, kad Vilnius atrod\u0117 tarsi bombarduotas prie\u0161 m\u0117nes\u012f ir paliktas griuv\u0117siuose. Tuo metu dar nekalb\u0117jau lietuvi\u0161kai, bet visi poj\u016b\u010diai \u012f\u017eeng\u0117 \u012f mane per k\u016bn\u0105, per visus jutimus. Ir tai buvo labai galinga.<\/p>\n\n\n\n

Galiu sakyti, kad Lietuva buvo tarsi esyb\u0117, tarsi \u017emogus ir ji man pasak\u0117: lik su manimi, \u010dia tavo vieta.<\/p>\n\n\n\n

Kada apsisprend\u0117te, kad norite nuolat gyventi Lietuvoje? Kokie buvo \u0161io sprendimo motyvai? Kaip tai vertinate \u2013 kaip \u201esugr\u012f\u017eim\u0105\u201c ar \u201eatvykim\u0105\u201c?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Po vizit\u0173 1977 ir 1978 m. Lietuva tapo mano kasdienyb\u0117s Pary\u017eiuje dalimi. Nepavyko atsiliepti \u012f J. Miltinio kvietim\u0105 atvykti ir vaidinti jo teatre Panev\u0117\u017eyje. Jis nor\u0117jo, kad atva\u017eiuo\u010diau ir vaidin\u010diau pranc\u016bzi\u0161kai, bet negavau leidimo. T\u0119siau aktor\u0117s karjer\u0105 Pary\u017eiuje per televizij\u0105. Tada sutikau Ar\u016bn\u0105, kuris atvyko dirbti \u012f Pary\u017ei\u0173, \u012f vien\u0105 Pranc\u016bzijos gr\u016bd\u0173 \u012fmon\u0119. Kartu su juo \u0117m\u0117me va\u017ein\u0117ti \u012f Lietuv\u0105 skirtingais met\u0173 laikais. V\u0117liau nusprend\u0117me \u010dia praleisti bent metus.<\/p>\n\n\n\n

Mano likimas mane visi\u0161kai pasivijo susigr\u0105\u017einus Panev\u0117\u017eyje \u0161eimos knygyn\u0105. Jis t\u0117veliui buvo gra\u017eintas 1992 m. Tai buvo tas pats knygynas, kur\u012f 1905 m. \u012fk\u016br\u0117 mano senelis – knygne\u0161ys Juozas Masiulis[30]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Asmeni\u0161kai manau, kad savo viet\u0105 radau b\u016bdama ma\u017eu tiltu<\/em> tarp Lietuvos ir Pranc\u016bzijos kult\u016br\u0173. J. Masiulio knygynas vienu metu tur\u0117jo net keturis knygynus.<\/p>\n\n\n\n

Pranc\u016bz\u0173 institute Vilniuje man pavyko sukurti \u201eLibrairie Fran\u00e7aise\u201c \u2013 pranc\u016bzi\u0161k\u0105 knygyn\u0105.<\/p>\n\n\n\n

\u012e pranc\u016bz\u0173 kalb\u0105 i\u0161ver\u010diau Kristijono Donelai\u010dio \u201eMetus\u201c (i\u0161leido \u201eClassiques Garnier\u201c leidykla[31]<\/a>) ir Valdo Papievio \u201eEiti\u201c (\u201eUn Morceau de ciel sur terre\u201c, 2020 m. i\u0161leido \u201e\u00c9ditions Le Soupirail\u201c leidykla).<\/p>\n\n\n\n

Jau de\u0161imt met\u0173 vadovauju pranc\u016bzi\u0161kai kalban\u010diai teatro trupei Komsa<\/em>[32]<\/a>. Vis dar vaidinu pranc\u016bzi\u0161kai. Per Frankofonijos m\u0117nes\u012f (2019 m. kov\u0105) Nacionalinio teatro studijoje Vilniuje pristat\u0117me \u201eFerdinand Brun\u201c, o 2020 m teatre \u201eMeno fortas\u201c – Eugenijaus Ionesco[33]<\/a> pjes\u0119 \u201eDviej\u0173 kliedesiai\u201c (re\u017eisavo Olga Simonova). Planuojame ten pat \u0161i\u0105 pjes\u0119 vaidinti ir \u0161i\u0173 met\u0173 bir\u017eelio m\u0117n.<\/p>\n\n\n\n

Taip pat esu asociacijos \u201eLituanie France\u201c prezident\u0117.
Niekada neb\u016bsiu tikra lietuv\u0117, kaip niekada nebuvau tikra pranc\u016bz\u0117. Bet a\u0161 su tuo visi\u0161kai susitvarkiau.
M\u016bs\u0173 dukra yra lietuvi\u0161kesn\u0117 u\u017e mus, ji yra i\u0161tek\u0117jusi u\u017e tikro lietuvio, gyvena Lietuvoje.
Gyvenimas t\u0119siasi, m\u016bs\u0173 \u0161eima v\u0117l \u012fleido \u0161aknis Lietuvoje.<\/p>\n\n\n\n

D\u0117koju Jums u\u017e pasidalijim\u0105!<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

[1]<\/a> D\u0117l pandemijos laikotarpio apribojim\u0173 interviu atliktas susira\u0161in\u0117jimo b\u016bdu.<\/p>\n\n\n\n

[2]<\/a> D\u0117l profesori\u0173 ir student\u0173 dalyvavimo 1831 m. sukilime caro Nikolajaus I \u012fsakymu 1832 m. Vilniaus universitetas buvo u\u017edarytas ir neveik\u0117 iki 1919 m.<\/p>\n\n\n\n

[3]<\/a> Turimas omenyje spaudos lietuvi\u0173 kalba (lotyni\u0161kais ra\u0161menimis) draudimas, galioj\u0119s 1864 \u2013 1904 m.<\/p>\n\n\n\n

[4]<\/a> Daraktorius <\/em>– slapta steigt\u0173 ir i\u0161laikyt\u0173 kaimo mokykl\u0173 mokytojas.<\/p>\n\n\n\n

[5]<\/a> Jonas Katel\u0117 (1831-1908) – kunigas, \u0161viet\u0117jas, daraktorius, draud\u017eiamosios lietuvi\u0161kos spaudos platinimo ir slapt\u0173j\u0173 lietuvi\u0161k\u0173j\u0173 vakar\u0173 ir lietuvi\u0173 mokykl\u0173 organizatorius.<\/p>\n\n\n\n

[6]<\/a> Marmuro r\u016bmai<\/em> – Rusijos imperatori\u0173 rezidencija Sankt Peterburge, Rusijoje. Viena \u017eymiausi\u0173 lankytin\u0173 viet\u0173, \u012fsik\u016brusi\u0173 palei Nevos krantin\u0119 \u0161alia \u017diemos r\u016bm\u0173 ir Vasaros sodo.<\/p>\n\n\n\n

[7]<\/a> Kruvinasis sekmadienis<\/em> -1905 m. vyk\u0119s darbinink\u0173 eityni\u0173 Sankt Peterburge su\u0161audymas prie \u017diemos r\u016bm\u0173. Darbininkai nor\u0117jo \u012fteikti imperatoriui Nikolajui II peticij\u0105 su reikalavimais pagerinti darbo s\u0105lygas, su\u0161aukti Steigiam\u0105j\u012f susirinkim\u0105, suteikti \u017eod\u017eio, spaudos, s\u0105\u017ein\u0117s laisv\u0119. Taiki\u0173 darbinink\u0173 ap\u0161audymas papiktino Rusijos visuomen\u0119, pakirto daugelio rus\u0173 pasitik\u0117jim\u0105 imperatoriumi. Surengta demonstracija buvo post\u016bmis 1905 m. Rusijos revoliucijai<\/a> kilti.<\/p>\n\n\n\n

[8]<\/a> Eduardas Turauskas (1896-1966) – lietuvi\u0173 \u017eurnalistas, politikas, diplomatas, teisininkas. Prisid\u0117jo prie Katalik\u0173 veikimo centro<\/a> organizavimo. Nuo 1947 m. gyvendamas Pary\u017eiuje, \u012fsitrauk\u0117 \u012f Vyriausiojo Lietuvos i\u0161laisvinimo komiteto<\/a>, ALT<\/a> veikl\u0105, r\u016bpinosi, kad Lietuvai b\u016bt\u0173 atstovaujama tarptautin\u0117se organizacijose. Bendradarbiavo Amerikos balso<\/em>, Vatikano radijo <\/em>stotyse.<\/p>\n\n\n\n

[9]<\/a> Leonas Prapuolenis (1913-1972) – ekonomistas, antisovietinio ir antinacinio pasiprie\u0161inimo dalyvis, vienas i\u0161 1941 m. bir\u017eelio sukilimo vadov\u0173, JAV lietuvi\u0173 visuomen\u0117s veik\u0117jas.<\/p>\n\n\n\n

[10]<\/a> Lenk. Jagoczany (vok. Jagotschen<\/em>, 1938-1945 vadinosi Gleisgarben<\/em>) \u2013 kaimas Varmijos Moz\u016br\u0173 vaivadijoje, Lenkijoje.<\/p>\n\n\n\n

[11]<\/a> L\u00e9gion Etrang\u00e8re<\/em> – svetim\u0161ali\u0173 legionas – Pranc\u016bzijos sausumos paj\u0117g\u0173 dalis. Svetim\u0161ali\u0173 legionas \u012fkurtas 1831 m. vykdyti kolonijinius karus Afrikoje ir Azijoje.<\/p>\n\n\n\n

[12]<\/a> The British Broadcasting Corporation (BBC) – did\u017eiausias pasaulio transliuotojas, \u012fsik\u016br\u0119s Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je. Veikia nuo 1922 m.<\/p>\n\n\n\n

[13]<\/a> Ar\u016bnas Paliulis \u2013 Karolinos Masiulyt\u0117s-Paliulien\u0117s sutuoktinis. Gim\u0119s ir aug\u0119s Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose, Niujorke.<\/p>\n\n\n\n

[14]<\/a> Europos lietuvis<\/em> – Did\u017eiosios Britanijos lietuvi\u0173 m\u0117nesinis leidinys, \u0117j\u0119s 1947\u20132013 (iki 1992 Londone, 1992\u201395 Vilniuje, nuo 1996 Nottinghame, v\u0117liau Londone).<\/p>\n\n\n\n

[15]<\/a> Oskaras Mila\u0161ius (pranc. Oscar Vladislas de Lubicz-Milosz) (1877-1939) – lietuvi\u0173 poetas, ra\u0161\u0119s pranc\u016bz\u0173 kalba, diplomatas. 1919 m. Lietuvos vyriausyb\u0117s paskirtas Lietuvos delegacijos Pary\u017eiaus taikos derybose sekretoriumi. 1920\u20131925 m. oficialus Lietuvos atstovas Pranc\u016bzijoje, 1925\u20131938 m. Lietuvos atstovyb\u0117s Pary\u017eiuje patar\u0117jas.<\/p>\n\n\n\n

[16]<\/a> Antanas Jurgelionis (1894-1976) – lietuvi\u0173 k\u016bno kult\u016bros ir sporto organizatorius, medicinos moksl\u0173 daktaras, nepriklausomyb\u0117s kov\u0173 dalyvis. Sporto medicinos ir gerontologijos pradininkas, tautin\u0117s k\u016bno kult\u016bros sistemos k\u016br\u0117jas.<\/p>\n\n\n\n

[17]<\/a> Raudonasis Kry\u017eius<\/em> – tarptautin\u0117 visuomenin\u0117 organizacija, \u012fkurta 1863 m. \u017denevoje. Tikslas \u2013 kovoti su ligomis, rengti slaugytojus, organizuoti donorus, gyventojus mokyti sanitarijos ir higienos pradmen\u0173, per kar\u0105 pad\u0117ti sergantiems ir su\u017eeistiems kariams, pad\u0117ti nukent\u0117jusiems nuo stichini\u0173 nelaimi\u0173.<\/strong><\/p>\n\n\n\n

[18]<\/a> \u0160tuthofas- naci\u0173 koncentracijos stovykla, veikusi 1939-1945 m.<\/p>\n\n\n\n

[19]<\/a> Algirdas Julius Greimas (1917-1992) – lietuvi\u0173 ir pranc\u016bz\u0173 semiotikas, mitologas, kalbininkas. Naci\u0173 okupacijos laikotarpiu dalyvavo Lietuvos antinaciniame pasiprie\u0161inime. Dalyvavo lietuvi\u0173 i\u0161eivi\u0173 politin\u0117je veikloje. Nuo 1965 m. Pary\u017eiuje vadovavo semiolingvistini\u0173 tyrim\u0173 seminarui, kurio pagrindu susiformavo Pary\u017eiaus semiotikos mokykla. Pirm\u0105 kart\u0105 Lietuvoje jis lank\u0117si 1971 m.<\/p>\n\n\n\n

[20]<\/a> Juozas Miltinis (1907 – 1994) – lietuvi\u0173 aktorius, teatro re\u017eisierius, pedagogas. 1931 m. Kaune baig\u0117 Valstyb\u0117s teatro Vaidybos mokykl\u0105. 1931\u20131932 m. Valstyb\u0117s teatro \u0160iauli\u0173 skyriaus aktorius. 4 de\u0161imtmetyje mok\u0117si Ch. Dullino<\/a> teatro studijoje Pary\u017eiuje, vaidino pranc\u016bz\u0173 kino filmuose. 1940 m. \u012fkurtame Panev\u0117\u017eio dramos teatre iki 1980 m. buvo \u0161io teatro meno vadovas, vyriausiasis re\u017eisierius.<\/p>\n\n\n\n

[21]<\/a> Misija – kataliki\u0161ka organizacija, vadovaujama kapeliono. Prad\u0117jo kurtis i\u0161eivijoje XIX a. pab., prasid\u0117jus masinei lietuvi\u0173 emigracijai \u012f Vakarus. Misijos tikslas \u2013 siekti i\u0161laikyti tik\u0117jim\u0105 ir religines tradicijas, burtis \u012f savi\u0161alpos draugijas, kurti savo religin\u0119 bendrij\u0105 ir i\u0161laikyti ba\u017eny\u010dios pastat\u0105 ir kunigus i\u0161eivijoje.<\/p>\n\n\n\n

[22]<\/a> Jonas Petro\u0161ius (1921 – 2009) \u2013 lietuvi\u0173 kunigas, Popie\u017eiaus garb\u0117s prelatas, vis\u0105 savo kunigi\u0161k\u0105j\u012f gyvenim\u0105 tarnav\u0119s Pranc\u016bzijos lietuvi\u0173 katalik\u0173 sielovadai. 1955 \u2013 2002 m. vadovavo lietuvi\u0173 katalik\u0173 misijai Pranc\u016bzijoje ir Belgijoje. Buvo ilgametis Pranc\u016bzijos lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s valdybos ir tarybos pirmininkas.<\/p>\n\n\n\n

[23]<\/a> Pasaulio lietuvi\u0173 jaunimo kongresas – auk\u0161\u010diausias Pasaulio lietuvi\u0173 jaunimo s\u0105jungos (PLJS) organas. PLJS – pasaulio lietuvi\u0173 visuomenin\u0117, kult\u016brin\u0117, \u0161vietimo ir mokslo organizacija, vienijanti u\u017e Lietuvos rib\u0173 gyvenant\u012f lietuvi\u0173 ir lietuvi\u0173 kilm\u0117s jaunim\u0105. \u012ekurta 1972 m. Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose. Tikslas \u2013 ugdyti i\u0161eivi\u0173 tauti\u0161kum\u0105, stiprinti lietuvi\u0161k\u0105 identitet\u0105, \u012fkv\u0117pti jaunim\u0105 tapti aktyviais lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s u\u017esienyje nariais.<\/p>\n\n\n\n

[24]<\/a> Amnesty International<\/em> (liet. Tarptautin\u0117 amnestija) – tarptautin\u0117 nevyriausybin\u0117 \u017emogaus teisi\u0173 gynimo organizacija. \u012ekurta 1961 m. Londone. Tikslas \u2013 ginti asmenis, persekiojamus d\u0117l politini\u0173 ir religini\u0173 \u012fsitikinim\u0173, panaikinti mirties bausm\u0119, kankinimus ir \u017eiaur\u0173 elges\u012f su kaliniais<\/p>\n\n\n\n

[25]<\/a> Balys Gajauskas (1926-2017) – Lietuvos pasiprie\u0161inimo sovietiniam okupaciniam re\u017eimui veik\u0117jas. 1990 m. Kovo 11-osios Akto<\/a> signataras. Nuo 1945 m. Kaune priklaus\u0117 pogrindinei pasiprie\u0161inimo sovietiniam okupaciniam re\u017eimui organizacijai. 1990\u20131992 m.  Auk\u0161\u010diausiosios Tarybos\u2011Atkuriamojo Seimo<\/a> deputatas, 1991\u20131992 m. komisijos KGB veiklai Lietuvoje tirti pirmininkas. 1992\u20131996 m. Lietuvos Respublikos Seimo narys.<\/p>\n\n\n\n

[26]<\/a> Alfonsas Svarinskas (1925-2014) – Lietuvos katalik\u0173 kunigas, pasiprie\u0161inimo soviet\u0173 okupaciniam re\u017eimui dalyvis, tikin\u010di\u0173j\u0173 ir pilietini\u0173 teisi\u0173 gyn\u0117jas. Nuo 1972 m. aktyviai bendradarbiavo Lietuvos Katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dios kronikoje. 1978 m. su kitais \u012fk\u016br\u0117 Tikin\u010di\u0173j\u0173 teis\u0117ms ginti katalik\u0173 komitet\u0105.<\/p>\n\n\n\n

[27]<\/a> Nijol\u0117 Felicija Sad\u016bnait\u0117 (g.1938) – vienuol\u0117, disident\u0117, tikin\u010di\u0173j\u0173 teisi\u0173 gyn\u0117ja, politin\u0117 kalin\u0117, Lietuvos katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios kronikos daugintoja, platintoja, 1987 m. mitingo prie Adomo Mickevi\u010diaus paminklo Vilniuje organizator\u0117.<\/p>\n\n\n\n

[28]<\/a> Jean-Christophe Montis (liet. \u017danas Kristupas Mon\u010dys) (gim. 1954) \u2013 aktorius, aktyvus Pranc\u016bzijos lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s narys, skulptoriaus modernisto Antano Mon\u010dio s\u016bnus.<\/p>\n\n\n\n

[29]<\/a> Jonas Kubilius (1921\u20132011) \u2013 matematikas, Vilniaus universiteto rektorius (1958-1991 m.)<\/p>\n\n\n\n

[30]<\/a> Juozas Masiulis (1864\u20131940) \u2013 lietuvi\u0173 knygininkas, Gar\u0161vi\u0173 knygne\u0161i\u0173 draugijos narys, artimai bendradarbiavo su draud\u017eiamos lietuvi\u0173 spaudos platintojais. Pirmojo lietuvi\u0161ko knygyno Panev\u0117\u017eyje \u012fk\u016br\u0117jas.<\/p>\n\n\n\n

[31]<\/a> Les saisons \/ James Thomson et Kristijonas Donelaitis; traduction de l’anglais et du lituanien et \u00e9dition critique par Laurent Folliot, Caroline Paliulis et Nijol\u0117 Vai\u010diul\u0117nait\u0117 \u2013 Ka\u0161elionien\u0117, Paris: Classiques Garnier, 2018<\/p>\n\n\n\n

[32]<\/a> Komsa<\/em> \u2013 pranc\u016bzi\u0161ko teatro trup\u0117 Lietuvoje. \u012ekurta 2009 m.<\/p>\n\n\n\n

[33]<\/a> Eugene Ionesco (1909-1994) – rumun\u0173 kilm\u0117s pranc\u016bz\u0173 dramaturgas, vienas i\u0161 absurdo estetin\u0117s tendencijos pradinink\u0173, XX am\u017eiaus teatro avangardo klasikas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

T\u0119sdami pokalbi\u0173 cikl\u0105 apie gr\u012f\u017eimo \u012f Lietuv\u0105 patirtis, mintimis papra\u0161\u0117me pasidalinti aktor\u0119, vert\u0117j\u0105, visuomen\u0117s veik\u0117j\u0105 ir J. Masiulio knygyno Panev\u0117\u017eyje savinink\u0119 Caroline Masiulyt\u0119-Paliulien\u0119. \u201ePa\u0161nekov\u0117\u201c[1] gim\u0117 1949 m. Pary\u017eiuje, augo lietuvyb\u0119 ir patriotizm\u0105 puosel\u0117jan\u010dioje aplinkoje. Lietuvi\u0161kos tapatyb\u0117s formavimosi procese pa\u0161nekovei ypa\u010d svarb\u016bs buvo vizitai \u012f dar soviet\u0173 okupuot\u0105 Lietuv\u0105 1977 m. ir 1978 m. bei aktyvus … Toliau skaityti „Caroline Masiulyt\u0117-Paliulien\u0117: \u201eEsu ma\u017eas tiltas tarp Lietuvos ir Pranc\u016bzijos kult\u016br\u0173\u201c”<\/span><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":6,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[89,1863],"tags":[3586],"class_list":["post-5018","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-asmenybes","category-diasporos-tyrejams","tag-caroline-masiulyte-paliuliene"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5018","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/users\/6"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5018"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5018\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5018"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5018"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5018"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}