{"id":5073,"date":"2021-03-24T10:11:55","date_gmt":"2021-03-24T08:11:55","guid":{"rendered":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/?p=5073"},"modified":"2021-03-24T15:29:41","modified_gmt":"2021-03-24T13:29:41","slug":"arunas-paliulis-atkeliaves-i-lietuva-is-karto-supratau-kad-cia-mano-istorija-mano-teviske-mano-vieta","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/2021\/03\/24\/arunas-paliulis-atkeliaves-i-lietuva-is-karto-supratau-kad-cia-mano-istorija-mano-teviske-mano-vieta\/","title":{"rendered":"Ar\u016bnas Paliulis: \u201eAtkeliav\u0119s \u012f Lietuv\u0105, i\u0161 karto supratau, kad \u010dia mano istorija, mano t\u0117vi\u0161k\u0117, mano vieta\u201c"},"content":{"rendered":"\n
\"\"
Ar\u016bnas Paliulis. Nuotrauka i\u0161 asmeninio A. Paliulio archyvo.
 <\/strong><\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n\n

Pra\u0117jusios valstybin\u0117s \u0161vent\u0117s ver\u010dia susim\u0105styti apie tautin\u012f tapatum\u0105 ir tradicij\u0173 perdavim\u0105 ateities kartoms. Puikiais lietuvi\u0161k\u0173 tradicij\u0173 puosel\u0117jimo pavyzd\u017eiais tampa XX a. i\u0161 Lietuvos i\u0161vykusios \u0161eimos, kuri\u0173 vaikai ar an\u016bkai, net po daugelio met\u0173, sugr\u012f\u017eta \u012f savo t\u0117v\u0173 ar seneli\u0173 \u017eem\u0119. Vienas toki\u0173 \u017emoni\u0173 \u2013  verslininkas, visuomen\u0117s veik\u0117jas Ar\u016bnas Paliulis<\/strong>, kurio \u0161eima Antrojo pasaulinio karo pabaigoje buvo priversta pasitraukti \u012f Vakarus ir galiausiai \u012fsik\u016br\u0117 Voterburio (Waterbury) mieste, Konektikuto valstijoje, JAV. \u010cia 1951 m. gim\u0117 ir \u0161io pokalbio pa\u0161nekovas[1]<\/strong><\/a>. Nors ponas Ar\u016bnas augo toli nuo Lietuvos, ta\u010diau tolimos \u0161alies vaizdinys j\u012f lyd\u0117jo vis\u0105 jaunyst\u0119. Pa\u0161nekovas Lietuvoje pirm\u0105 kart\u0105 lank\u0117si 1979 m. ir \u0161ios kelion\u0117s metu suprato, jo vieta \u2013 \u010dia, Lietuvoje! 1990 m. Kovo 11-\u0105j\u0105 atkurtas Lietuvos valstybingumas sudar\u0117 galimyb\u0119 gr\u012f\u017eti ir savo \u017einiomis, \u012fg\u016bd\u017eiais bei turimais kontaktais prisid\u0117ti prie Lietuvos valstyb\u0117s ir visuomen\u0117s gerov\u0117s k\u016brimo.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Ponui Ar\u016bnui, kaip ir kitiems Lietuvos gyventojams teko steb\u0117ti ir patirti pereinamojo laikotarpio i\u0161 sovietin\u0117s sistemos \u012f laisv\u0105, demokratin\u0119 sistem\u0105 grimasas \u2013 privatizacij\u0105, korupcij\u0105, organizuot\u0105 nusikalstamum\u0105. Nepaisant i\u0161\u0161\u016bki\u0173, pa\u0161nekovas Lietuvoje s\u0117kmingai vysto versl\u0105, komerciniais ir tarptautin\u0117s prekybos klausimais konsultuoja kitus verslininkus.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Linkime malonaus skaitymo!<\/em><\/p>\n\n\n\n

Interviu reng\u0117 Nacionalin\u0117s bibliotekos Adolfo Damu\u0161io demokratijos studij\u0173 centro darbuotoja dr. Ilona Strumickien\u0117<\/strong> ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto student\u0117 Karolina Gentvilait\u0117<\/strong>.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Gal gal\u0117tum\u0117te trumpai papasakoti J\u016bs\u0173 \u0161eimos migracijos istorij\u0105?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Mano senelis XX am\u017eiaus prad\u017eioje i\u0161vyko padirb\u0117ti JAV. Dirbo angli\u0173 kasykloje Pensilvanijoje ir bald\u0173 gamykloje Mi\u010digane. U\u017e u\u017edirbtus pinigus Lietuvoje (Vart\u0173 kaime Bartinink\u0173 apskrityje) pasistat\u0117 namel\u012f, nusipirko \u017eirg\u0105 ir pl\u016bg\u0105. 1944 m. jis kartu su mo\u010diute, \u0161e\u0161iais s\u016bnumis ir trejomis mar\u010diomis pasitrauk\u0117 \u012f Vokietij\u0105. \u010cia pab\u0117g\u0117li\u0173 stovykloje[2]<\/a> gyveno \u0161e\u0161erius metus. 1949 m. i\u0161 Bremeno i\u0161plauk\u0117 \u012f Nauj\u0105j\u012f Orlean\u0105, i\u0161 ten – \u012f \u010cikag\u0105, o galiausiai apsigyveno Vaterburyje, Konektikuto valstijoje. Ten visais vienuolika asmen\u0173 r\u016bpinosi ir suteik\u0117 apgyvendinim\u0105 senelio pusbrolis.<\/p>\n\n\n\n

Kas J\u016bs\u0173 \u0161eimoje buvo Lietuva? Ar buvo pagalvojama\/ pasvajojama apie gr\u012f\u017eim\u0105?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kol mano \u0161eima gyveno Vokietijoje, visi lauk\u0117, kada generolas Patonas[3]<\/a> ir jo \u012fp\u0117diniai su Septint\u0105ja armija[4]<\/a> i\u0161vaduos okupuotas \u0161alis. Patonas \u017ead\u0117jo vykti iki Maskvos ar Piterio[5]<\/a> ir generaliniam vadui Europoje[6]<\/a> buvo sunku j\u012f sulaikyti.<\/p>\n\n\n\n

Kai jau tapo ai\u0161ku, jog okupuotos \u0161alys nebus greitai i\u0161laisvintos, tuomet mano \u0161eima nusprend\u0117 emigruoti \u012f JAV. O atvyk\u0119 prad\u0117jo ruo\u0161ti savo vaikus gr\u012f\u017eimui \u012f Lietuv\u0105, tik\u0117dami, jog vien\u0105 gra\u017ei\u0105 dien\u0105 jie sugr\u012f\u0161, nors ir nenuman\u0117 kada. Mums Lietuv\u0117l\u0117 buvo labai tolima svajoni\u0173 \u0161alis. T\u0117veliai visada melancholi\u0161kai prisimin\u0117 gra\u017eiausias jaunyst\u0117s dieneles Kauno Laisv\u0117s al\u0117joje<\/em>.<\/p>\n\n\n\n

Mano t\u0117veliai susipa\u017eino Kauno karinink\u0173 ramov\u0117je per \u0161okius, kai vienoje pus\u0117je sal\u0117je i\u0161sirikiuodavo karininkai, o kitoje \u2013<\/em> merginos i\u0161 Raudonojo kry\u017eiaus<\/em> ligonin\u0117s. Pirmas t\u0117velio \u0161okis buvo su ta, kuri buvo prie\u0161 akis. Po \u0161io \u0161okio t\u0117veliai jau nebei\u0161siskyr\u0117: 1940 m. susituok\u0117, 1942 m. gim\u0117 mano ses\u0117 Regina.<\/p>\n\n\n\n\n\n\n\n

Ar J\u016bs\u0173 \u0161eima palaik\u0117 ry\u0161ius su Lietuvoje gyvenusiais giminai\u010diais, artimaisiais?  Kokiais b\u016bdais?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

T\u0117veliai, seneliai ir d\u0117d\u0117s nuolat ra\u0161ydavo ir si\u0173sdavo siuntinius, ypa\u010d po to, kai artimieji sugr\u012f\u017eo i\u0161 tremties. Kaip ir visi kiti m\u016bs\u0173 parapijie\u010diai.<\/p>\n\n\n\n

Kas Jums asmeni\u0161kai buvo Lietuva (paauglyst\u0117je, jaunyst\u0117je)?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Tai buvo mano t\u0117veli\u0173 gimtin\u0117, kurioje jie tur\u0117jo b\u016bti, o mes tur\u0117jome gimti ir augti. JAV lankiau parapijos mokykl\u0105, \u0161e\u0161tadienin\u0119 lituanistin\u0119 mokykl\u0105, sporto b\u016brelius, muzikos pamokas, teatro grupes, tautinius \u0161okius, skaut\u0173 stovyklas, choro repeticijas ir \u012fvairiausias \u0161ventes. Beveik kiekvien\u0105 savaitgal\u012f buvo \u0161ven\u010diami mano t\u0117veli\u0173 draug\u0173 lietuvi\u0173 gimtadieniai ir vardadieniai, \u012fvairiausios religin\u0117s ir tautin\u0117s \u0161vent\u0117s, gegu\u017ein\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

Poniut\u0117s visada b\u016bdavo pasipuo\u0161usios balin\u0117mis suknel\u0117mis, \u012fvairiais papuo\u0161alais ir aksesuarais, ir bateliais su 5-7 cm kulniukais. Ponai\u010diai – tik su kostiumais, skryb\u0117l\u0117mis ir blizgan\u010diais batais! Kai \u0161vent\u0117s vykdavo m\u016bs\u0173 namuose, mano tekdavo garbinga pareiga sutikti sve\u010dius, paimti ir pakabinti j\u0173 paltus bei skryb\u0117les, v\u0117liau juos i\u0161lyd\u0117ti. Motin\u0117le plu\u0161davo aplink sve\u010dius tiek, kad net nesusp\u0117davo atsis\u0117sti prie stalo kol nesulaukdavo laiko kavai ir tortui.<\/p>\n\n\n\n

Po gaspadoriaus <\/em>sveikinimo \u017eod\u017ei\u0173, Petras Vilei\u0161is[7]<\/a> (Jono[8]<\/a> s\u016bnus) pravesdavo<\/em> vakaron\u0119, perduodant \u017einias i\u0161 kit\u0173 lietuvi\u0173 kolonij\u0173 ir gimtin\u0117s. Prisimenu, kaip dreb\u0117davo jo rankos kai kalb\u0117jo, kaip bol\u0161evikai okupavo m\u016bs\u0173 t\u0117vyn\u0119. P. Vilei\u0161is visada \u0161eimininkei atne\u0161davo didel\u0119 puok\u0161t\u0119 raudon\u0173 ir gelton\u0173 ro\u017ei\u0173, \u0161eimininkui – Courvoisier[9]<\/strong><\/a><\/em> konjako, o vaikams – d\u0117\u017e\u0119 \u0161okolado. Per vakarienes grodavo Kipro Petrausko[10]<\/a> ir itali\u0161kos operos, \u0160abaniausko[11]<\/a> ir Dolskio[12]<\/a> melodijos, o po to visi linksmai \u0161okdavo Vienos valsus, lenki\u0161kas polkas ir aistringus argentinieti\u0161kus tango. Ponai\u010diai da\u017enai su nosin\u0117l\u0117mis valydavo prakait\u0105 nuo veido. Prisimenu, kaip sve\u010diai da\u017enai min\u0117davo, kad neb\u016bna nei vienos dienos, kad jie nepagalvot\u0173 apie t\u0117vyn\u0119 ir gra\u017eias jaunyst\u0117s dienas. Dauguma j\u0173 buvo atvyk\u0119 i\u0161 provincijos \u012f Kaun\u0105 studijuoti. Prie Smetonos<\/em>[13]<\/a>dirbo in\u017einieriais, medikais, ur\u0117dais, karininkais, bankininkais ar \u017eurnalistais, o Amerik\u0117je<\/em> visi u\u017edirbdavo duon\u0105 juodais darbais<\/em>, da\u017enai – metalo gamyklose.<\/p>\n\n\n\n

Kada pirm\u0105 kart\u0105 atvykote \u012f Lietuv\u0105? Kokie buvo \u012fsp\u016bd\u017eiai?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Pirm\u0105 kart\u0105 atvykau 1979 m. per Vilniaus universiteto 400 met\u0173 jubiliej\u0173. Buvo be galo \u012fdomu ir sava. Nuo tada prad\u0117jau galvoti, koks mano (m\u016bs\u0173) gyvenimas b\u016bt\u0173 buv\u0119s, jeigu neb\u016bt\u0173 \u012fvykusi Lietuvos okupacija. Pamat\u0119s Laisves al\u0117j\u0105<\/em>, supratau apie k\u0105 kalb\u0117davo t\u0117veliai, prisimindami Metropolio, Versalio<\/em> restoranus, Konrado kavin\u0119<\/em>, kino ir muzikos teatrus. Atkeliav\u0119s \u012f Lietuv\u0105, i\u0161 karto supratau, kad \u010dia mano istorija, mano t\u0117vi\u0161k\u0117, mano vieta.<\/p>\n\n\n\n

Kada apsisprend\u0117te, kad norite nuolat gyventi Lietuvoje? Kokie buvo \u0161io sprendimo motyvai?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

1991 m. kovo 11 dien\u0105 su \u017emonele Karolina[14]<\/a> nusprend\u0117me sugr\u012f\u017eti \u012f T\u0117vyn\u0119, nes \u010dia mes priklaus\u0117me ir \u010dia mes tur\u0117jome b\u016bti – tarp sav\u0173j\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Kokius tikslus, susijusius su gyvenimu Lietuvoje, sau k\u0117l\u0117te? Kaip sek\u0117si juos \u012fgyvendinti?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Nor\u0117jome pad\u0117ti tautie\u010diams sukurti socialinius, kult\u016brinius ir ekonominius ry\u0161ius su partneriais Vakaruose. Kur\u012f laik\u0105 dirbau \u017eemes \u016bkio ministerijoje kaip ry\u0161ininkas su u\u017esienio partneriais. \u012e \u0161ias pareigas mane pakviet\u0117 u\u017esienio reikal\u0173 skyriaus vir\u0161ininkas. Atsisakiau mizernos <\/em>250 laikin\u0173j\u0173 lit\u0173<\/em>[15]<\/a> algos. Personalas niekaip nesuprato kaip galiu dirbti be algos ar i\u0161vis sugr\u012f\u017eti \u012f Lietuv\u0105. Galvojo, kad esu link\u0119s \u012f aferas.<\/p>\n\n\n\n

Steb\u0117jau labai skausming\u0105 kol\u016bki\u0173 griovim\u0105, apgaulingas privatizacijas, nuosavyb\u0117s gr\u0105\u017einimus ir negr\u0105\u017einimus, negal\u0117jau patik\u0117ti, kad objektai, \u012f kuriuos buvo suki\u0161tos<\/em> Europos l\u0117\u0161os, v\u0117liau b\u016bdavo neskaidriai privatizuojami. Vieno viceministro tarpininkai man net si\u016bl\u0117 lengvatines paskolas, jei b\u016b\u010diau sutik\u0119s 10 % pervesti \u012f kit\u0105 s\u0105skait\u0105. Kai vadovai suprato, kad seku j\u0173 ne\u0161varius<\/em> darbus, jie i\u0161jung\u0117 mano telefon\u0105, o mano kabinet\u0105 paskyr\u0117 Danijos konsultantams.<\/p>\n\n\n\n

Mane priglaud\u0117 \u016akinink\u0173 s\u0105junga[16]<\/a>, nes jie suprato kaip viskas nekataliki\u0161kai daroma.<\/p>\n\n\n\n

Darbas priva\u010diam sektoriuje irgi nebuvo lengvas: drasti\u0161ka biurokratija, l\u0117\u0161\u0173 stoka, daktarai<\/em>[17]<\/a>, tulpiniai<\/em>[18]<\/a> ir da\u0161kiniai<\/em>[19]<\/a>, buvo sunku surasti ir kvalifikuotus bei s\u0105\u017einingus darbuotojus. Man pasisek\u0117, kad \u0117miau bendradarbiauti su labai gabiu ir versliu kaunie\u010diu, su kuriuo sudar\u0117m labai s\u0117kminga partneryst\u0119 – suk\u016br\u0117m autotransporto, kelioni\u0173, statyb\u0173\/ remonto, prekybos ir sporto reikmen\u0173 \u012fmones.<\/p>\n\n\n\n

Taip pat pad\u0117jau pusbroliams atstatyti \u0161eimos \u016bkius.<\/p>\n\n\n\n

Kaip sek\u0117si integruotis \u012f Lietuvos visuomen\u0119? Ar jau\u010diat\u0117s \u010dia savas?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Integracijai pad\u0117jo giminai\u010diai ir kiti artimi draugai. Susirasti nauj\u0173 pa\u017ein\u010di\u0173 prad\u017eioje buvo sunkoka. Dabar jau\u010diuosi visi\u0161kai savas, nors daug kas i\u0161 nauj\u0173j\u0173 pa\u017e\u012fstam\u0173 ie\u0161ko vienokios ar kitokios naudos.<\/p>\n\n\n\n

Kiek laiko u\u017etruko prisitaikymas prie gyvenimo Lietuvoje? Kas buvo sunkiausia?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Prisitaikymas t\u0119siasi nuolat, net ir \u0161iais laikais. Sunkiausia buvo sulaukti atviro ir nuo\u0161irdaus bendravimo.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Ar\u016bnas Paliulis. Nuotrauka i\u0161 asmeninio A. Paliulio archyvo.<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

Ne vienas sugr\u012f\u017e\u0117lis min\u0117jo, kad sulaukdavo kartais ir skaudaus apib\u016bdinimo amerikonas<\/em>. Ar Jums teko tai patirti?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Labai da\u017enai esu pristatomas kaip amerikonas<\/em>, su visais \u0161io apib\u016bdinimo atributais.<\/p>\n\n\n\n

Ar teko susidurti su tokiais dalykais kaip pilietyb\u0117s, nuosavyb\u0117s atgavimas? Kokie liko \u012fsp\u016bd\u017eiai?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Pilietyb\u0117s suteikimo procesas buvo labai paprastas ir greitas, i\u0161duotas i\u0161imties tvarka[20]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Daug biurokratinio vargo buvo su t\u0117vi\u0161ki\u0173 nuosavyb\u0117s atstatymais. B\u016bdavo nelabai ai\u0161ku, kur baigiasi nekompetencija ir kur prasideda korupcija.<\/p>\n\n\n\n

Kaip manote, kokios J\u016bs\u0173 patirtys, \u012fg\u016bd\u017eiai, \u012fgyti i\u0161eivijoje, buvo ir yra naudingi Lietuvos visuomenei?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Manau, kad tai b\u016bt\u0173 betarpi\u0161kas bendravimas ir derybos, ypa\u010d komerciniais klausimais. Surasdavau pirkimo ir pardavimo partneri\u0173 u\u017esienyje, pad\u0117davau deryb\u0173 metu, paruo\u0161ti sutartis, konsultuodavau atsiskaitymo ir bankiniais klausimais, pad\u0117davau spr\u0119sti i\u0161kilusius gin\u010dus.<\/p>\n\n\n\n

Kaip manote, kod\u0117l tiek nedaug i\u0161eivi\u0173 po 1990 m. gr\u012f\u017eo \u012f Lietuv\u0105? Ir ar buvo i\u0161naudotas sugr\u012f\u017eusi\u0173j\u0173, atvykusi\u0173j\u0173<\/em> potencialas?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Potencialas nebuvo i\u0161naudotas. Daug kas m\u0105st\u0117 ir nor\u0117jo sugr\u012f\u017eti, bet kai su\u017einodavo, koks sunkus gyvenimas ir \u012fsik\u016brimas Lietuvoje, \u0161ios minties atsisakydavo. Be to, emigrantai jau buvo pasen\u0119, j\u0173 vaikai nutaut\u0117j\u0119 ir priprat\u0119 prie gra\u017eaus ir lengvo amerikieti\u0161ko <\/em>gyvenimo.<\/p>\n\n\n\n

Kaip manote, kas paskatint\u0173 daugiau \u0161iuolaikini\u0173 migrant\u0173 gr\u012f\u017eti?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Dviguba pilietyb\u0117, biurokratijos, korupcijos ma\u017einimas ir naikinimas, pasitik\u0117jimas gr\u012f\u017eusiais, supratimas kad gr\u012f\u017eusi\u0173j\u0173 gyvenimo patirtys naudingos ir laukiamos, kad politikai ir biurokratai tarnauja ne sau, o visiems tautie\u010diams.<\/p>\n\n\n\n

A\u010di\u016b u\u017e pasidalijim\u0105, \u012fdomias mintis ir \u012f\u017evalgas!<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Dar nor\u0117\u010diau prid\u0117ti kad mano motin\u0117l\u0117, Jadvyga Budvytyt\u0117 Paliulien\u0117, besilaukdama mano sesers, su Raudonojo kry\u017eiaus ambulansais<\/em> Bir\u017eelio sukilimo metu ve\u017e\u0117 ginklus ir t\u0117veliui, ir mano \u017emonos Karolinos d\u0117dei Leonui Prapuoleniui[21]<\/a>, ir kitiems sukilimo dalyviams. O su dr. A. Damu\u0161iu[22]<\/a> pasiliko artimi draugai iki gyvenimo pabaigos, ypa\u010d per Lietuvi\u0173 fronto bi\u010diuli\u0173[23]<\/strong><\/a><\/em> samb\u016br\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Dar kart\u0105 d\u0117koju Jums!<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

[1]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> D\u0117l su karantinu susijusi\u0173 apribojim\u0173 interviu buvo atliktas susira\u0161in\u0117jimo b\u016bdu.<\/em><\/em><\/p>\n\n\n\n

[2]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, dauguma \u012f Vakar\u0173 Europ\u0105 patekusi\u0173 lietuvi\u0173 pab\u0117g\u0117li\u0173 atsid\u016br\u0117 Vokietijoje ir Austrijoje bei buvo \u012fkurdinti DP (angl. displaced persons) stovyklose.<\/em><\/em><\/p>\n\n\n\n

[3]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> D\u017eord\u017eas Patonas (angl. George S. Patton) 1885-1945 m. \u2013 JAV armijos generolas, vadovav\u0119s Septintajai Jungtini\u0173 Valstij\u0173 armijai Vidur\u017eemio j\u016bros regiono Antrojo pasaulinio karo teatre ir Jungtini\u0173 Valstij\u0173 armijos centrin\u0117je dalyje Pranc\u016bzijoje ir Vokietijoje po s\u0105junginink\u0173 invazijos \u012f Normandij\u0105 1944 m.<\/em><\/em><\/p>\n\n\n\n

[4]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> <\/sup><\/em>Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173 kariuomen\u0117s padalinys.<\/em><\/em><\/p>\n\n\n\n

[5]<\/a> Turima omenyje dabartinis Sankt Peterburgas.<\/p>\n\n\n\n

[6]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> <\/sup><\/em>Dvaitas Eizenhaueris (angl. Dwight David Eisenhower) (1890-1969) – kari\u0161kis, politikas, prezidentas. Nuo 1943 m. gruod\u017eio S\u0105junginink\u0173 ekspedicini\u0173 paj\u0117g\u0173 Vakar\u0173 Europoje vyriausiasis vadas. JAV vardu pri\u0117m\u0117 Vokietijos kapituliacij\u0105, iki 1945 m. lapkri\u010dio vadovavo JAV okupacinei kariuomenei Vokietijoje.<\/em><\/p>\n\n\n\n

[7]<\/a> Petras Vilei\u0161is (1906-1986) \u2013 teisininkas, visuomeninkas. 1940 m. pasitrauk\u0117 \u012f JAV. Aktyviai dalyvavo lietuvi\u0173 i\u0161eivijos veikloje.<\/p>\n\n\n\n

[8]<\/a> Jonas Vilei\u0161is (1872-1942) – Lietuvos Nepriklausomyb\u0117s Akto signataras, teisininkas, \u017eymus visuomen\u0117s ir politinis veik\u0117jas.<\/p>\n\n\n\n

[9]<\/a> Courvoisier<\/em> – konjako prek\u0117s \u017eenklas. G\u0117rimas gaminamas Jarnaco mieste, Charente regione, Pranc\u016bzijoje.<\/p>\n\n\n\n

[10]<\/a> Kipras Petrauskas (1885-1968) – operos dainininkas (tenoras), pedagogas.<\/p>\n\n\n\n

[11]<\/a> Antanas \u0160abaniauskas (1903-1987) populiarus tarpukario Lietuvos estrados dainininkas.<\/p>\n\n\n\n

[12]<\/a> Danielius Dolskis (1890- 1931) \u2013 XX a. prad\u017eios dainininkas, tarpukario Lietuvos estrados pradininkas.<\/p>\n\n\n\n

[13]<\/a> Turima omenyje nepriklausomos Lietuvos laikotarpis 1918-1940 m.<\/p>\n\n\n\n

[14]<\/a> Caroline Masiulyt\u0117-Paliulien\u0117 (g. 1949) – aktor\u0117, vert\u0117ja, visuomen\u0117s veik\u0117ja, A. Paliulio \u017emona.<\/em><\/p>\n\n\n\n

[15]<\/a> Omenyje turimi bendrieji pinigai, bendrieji talonai<\/em> (\u0161nek. kalba \u2013 vagnork\u0117s<\/em>, \u017ev\u0117riukai<\/em>) \u2013 Lietuvos laikinieji pinigai, naudoti pirmais atgautos nepriklausomyb\u0117s metais ir pakeit\u0119 SSRS rublius.<\/p>\n\n\n\n

[16]<\/a> \u016akinink\u0173 s\u0105junga – \u016bkinink\u0173 ir su \u016bkininkavimu susijusi\u0173 bei \u016bkininkavimu besidomin\u010di\u0173 asmen\u0173 asociacijas jungianti S\u0105junga.<\/p>\n\n\n\n

[17]<\/a> Turima omenyje Henriko Daktaro suburta nusikalstama grupuot\u0117, \u0161nekamojoje kalboje vadinta daktarais.<\/em><\/p>\n\n\n\n

[18]<\/a> Tulpiniai<\/em> – viena \u017eiauriausi\u0173 Lietuvoje nusikalstam\u0173 grupuo\u010di\u0173, veik\u0117 daugiausia Panev\u0117\u017eyje.<\/p>\n\n\n\n

[19]<\/a> Turima omenyje Kauno nusikalstama grupuot\u0117, jos lyderis Remigijus Da\u0161kevi\u010dius-Da\u0161k\u0117.<\/p>\n\n\n\n

[20]<\/sup><\/strong><\/em><\/sup><\/em><\/a> Lietuvos Respublikos pilietyb\u0117s suteikimas ypating\u0173 nuopeln\u0173 Lietuvos valstybei turin\u010diam kitos valstyb\u0117s pilie\u010diui ar asmeniui be pilietyb\u0117s, kuris yra integrav\u0119sis \u012f Lietuvos visuomen\u0119, netaikant nat\u016bralizacijos s\u0105lyg\u0173. Ypatingu nuopelnu laikoma u\u017esienio valstyb\u0117s pilie\u010dio ar asmens be pilietyb\u0117s veikla, kuria asmuo ypa\u010d reik\u0161mingai prisideda prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautin\u0117je bendruomen\u0117je didinimo. Laikoma, kad asmuo integravosi \u012f Lietuvos visuomen\u0119, jeigu jis nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje ir sugeba bendrauti lietuvi\u0173 kalba, o jeigu nuolat negyvena Lietuvos Respublikoje, \u2013 sugeba bendrauti lietuvi\u0173 kalba ir yra kit\u0173 akivaizd\u017ei\u0173 \u012frodym\u0173, patvirtinan\u010di\u0173, kad asmuo yra integrav\u0119sis \u012f Lietuvos visuomen\u0119.<\/em><\/em><\/p>\n\n\n\n

[21]<\/a> Leonas Prapuolenis (1913-1972) \u2013 ekonomistas, antisovietinio ir antinacinio pasiprie\u0161inimo dalyvis, vienas i\u0161 1941 m. bir\u017eelio sukilimo vadov\u0173, JAV lietuvi\u0173 visuomen\u0117s veik\u0117jas.<\/p>\n\n\n\n

[22]<\/a> Adolfas Damu\u0161is (1908\u20132003) \u2013 chemikas, mokslininkas i\u0161rad\u0117jas, pasiprie\u0161inimo sovietiniam ir naciniam okupaciniams re\u017eimams dalyvis.<\/p>\n\n\n\n

[23]<\/a> Lietuvi\u0173 fronto bi\u010diuliai (LFB) – rezistencines tradicijas puosel\u0117janti kataliki\u0161kos pasaul\u0117\u017ei\u016bros lietuvi\u0173 i\u0161eivijos organizacija, save siejusi su pasiprie\u0161inimu sovietinei ir naci\u0173 okupacijai, o i\u0161eivijoje veikl\u0105 kreipusi Lietuvos laisvinimo ir lietuvi\u0173 tautin\u0117s tapatyb\u0117s i\u0161saugojimo kryptimi.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pra\u0117jusios valstybin\u0117s \u0161vent\u0117s ver\u010dia susim\u0105styti apie tautin\u012f tapatum\u0105 ir tradicij\u0173 perdavim\u0105 ateities kartoms. Puikiais lietuvi\u0161k\u0173 tradicij\u0173 puosel\u0117jimo pavyzd\u017eiais tampa XX a. i\u0161 Lietuvos i\u0161vykusios \u0161eimos, kuri\u0173 vaikai ar an\u016bkai, net po daugelio met\u0173, sugr\u012f\u017eta \u012f savo t\u0117v\u0173 ar seneli\u0173 \u017eem\u0119. Vienas toki\u0173 \u017emoni\u0173 \u2013  verslininkas, visuomen\u0117s veik\u0117jas Ar\u016bnas Paliulis, kurio \u0161eima Antrojo pasaulinio karo pabaigoje … Toliau skaityti „Ar\u016bnas Paliulis: \u201eAtkeliav\u0119s \u012f Lietuv\u0105, i\u0161 karto supratau, kad \u010dia mano istorija, mano t\u0117vi\u0161k\u0117, mano vieta\u201c”<\/span><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":6,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[89,1863],"tags":[3598],"class_list":["post-5073","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-asmenybes","category-diasporos-tyrejams","tag-arunas-paliulis"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5073","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/users\/6"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5073"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5073\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5073"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5073"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5073"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}