{"id":5155,"date":"2021-05-05T17:15:54","date_gmt":"2021-05-05T14:15:54","guid":{"rendered":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/?p=5155"},"modified":"2021-05-05T17:15:55","modified_gmt":"2021-05-05T14:15:55","slug":"spaudos-cenzorius-tarpukario-lietuvoje-tarp-realybes-ir-siekiamybes","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/2021\/05\/05\/spaudos-cenzorius-tarpukario-lietuvoje-tarp-realybes-ir-siekiamybes\/","title":{"rendered":"Spaudos cenzorius tarpukario Lietuvoje: tarp realyb\u0117s ir siekiamyb\u0117s"},"content":{"rendered":"\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pareng\u0117 <strong><a href=\"https:\/\/www.lnb.lt\/kontaktai\/dokumentinio-paveldo-tyrimu-departamentas\/lituanistikos-skyrius\/arida-riaubiene\">Arida Riaubien\u0117<\/a><\/strong><\/p>\n\n\n\n<hr class=\"wp-block-separator\" \/>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Gegu\u017e\u0117s 7-oji \u2013 spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, primenanti rus\u0173 carin\u0117s vald\u017eios represijas, kuriomis buvo var\u017eomi tautos brandum\u0105 liudijantys \u017eenklai \u2013 kalba, knyg\u0173 leidyba, spauda, laisvas \u017eodis. Norint deramai \u012fvertinti tokios dienos svarb\u0105 ir reik\u0161m\u0119, tikslinga sutelkti d\u0117mes\u012f \u012f \u017eod\u017eio laisv\u0117s ribojim\u0173 ir cenz\u016bros tem\u0105. \u017dinome, kad ir tarpukario Lietuvoje \u012fstatymuose neapibr\u0117\u017eta cenz\u016bra var\u017e\u0117 knyg\u0173 leidyb\u0105, j\u0173 platinim\u0105. Augantis nepasitenkinimas tokia politika skatino \u012fvairi\u0173 diskusini\u0173 straipsni\u0173 spaudoje atsiradim\u0105. 1939 m. dienra\u0161tyje \u201eXX am\u017eius\u201c buvo i\u0161spausdintas straipsnis \u201eSpaudos prie\u017ei\u016bra\u201c, pasira\u0161ytas nei\u0161ai\u0161kintu slapyvard\u017eiu <strong>D\u017eiustras<\/strong><a href=\"#_ftn1\">[1]<\/a>. Straipsnyje aptariami spaudos prie\u017ei\u016bros u\u017edaviniai valstyb\u0117s gyvenime, svarstoma apie cenzoriui reikaling\u0105 i\u0161silavinim\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pateikiame kelet\u0105 i\u0161trauk\u0173 i\u0161 \u0161io straipsnio<a href=\"#_ftn2\">[2]<\/a>:<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201e[&#8230;] <em>Kiekvienas spaudos darbas paliekamas sauvali\u0161kai prie\u017ei\u016bros \u017emoni\u0173 interpretacijai ar net asmeni\u0161kai malonei spaudos darb\u0105 savaip i\u0161komentuoti. Tokiu atveju ypa\u010d susiduriama su pa\u010di\u0173 prie\u017ei\u016bros \u017emoni\u0173 erudicija ir moraliniu lygiu. Spaudos darbininkai da\u017enai yra mokslininkai, eruditai, menininkai, sociologai ir bendrai, k\u016brybiniais gabumais apdovanoti \u017emon\u0117s. Tai yra tas kadras, kuris ir kuria valstyb\u0117s bei tautos kult\u016brin\u012f ir dvasin\u012f gyvastingum\u0105, kuris \u017eadina ir veda visuomen\u0119 pa\u017eangos ir k\u016brybos keliais. Per spaud\u0105 ateina \u012f gyvenim\u0105 naujos id\u0117jos, nauji sumanymai ir projektai, prasiveria nauji dvasios ir kult\u016bros horizontai. Savaime suprantama, kad prie\u017ei\u016bros \u017emon\u0117s bent i\u0161 dalies tur\u0117t\u0173 prilygti spaudos k\u016br\u0117jams, tur\u0117t\u0173 bent tinkamai juos suprasti. \u0160iuo atveju\u00a0 spaudos prie\u017ei\u016bros \u017emogaus pareigos yra atsakingesn\u0117s ir sunkesn\u0117s, negu atskir\u0173 leidini\u0173 redaktori\u0173 pareigos. Fakti\u0161kai valstybin\u0117s prie\u017ei\u016bros \u017emogui ir tenka stov\u0117ti auk\u0161\u010diau redaktori\u0173. Jo nurodymai redaktoriams yra privalomi. Ta\u010diau ir praktikoje ir \u010dia nestinga kuriozi\u0161kumo. Tuo tarpu, kai \u012fstatymas reikalauja i\u0161 redaktoriaus auk\u0161tojo mokslo cenzo, spaudos prie\u017ei\u016bros \u017emogui \u0161is nuostatas netaikomas. <\/em>[\u201eXX am\u017eiaus\u201c redakcija skaitytojams primin\u0117, kad Lietuvoje yra spaudos prie\u017ei\u016bros sistemoje dirban\u010di\u0173 valdinink\u0173, baigusi\u0173 auk\u0161t\u0105j\u012f moksl\u0105 \u2013 A. R.]<em>. Dar ry\u0161kesn\u012f vaizd\u0105 gausime, atkreip\u0119 d\u0117mes\u012f \u012f prie\u017ei\u016bros etat\u0173 lyg\u012f. Prie\u017ei\u016bros \u017emoni\u0173 kategorijos b\u016bva \u017eemesn\u0117s u\u017e redaktoriaus. Tuomet savaime nereikia nor\u0117ti, kad prie\u017ei\u016bron patekt\u0173 \u017emon\u0117s eruditai, didelio i\u0161silavinimo ir sta\u017eo. Tose valstyb\u0117se, kur prie\u0161 D. kar\u0105 veik\u0117 spaudos cenz\u016bra, da\u017enai cenzoriais gal\u0117jo b\u016bti \u017emon\u0117s tik su ypatingai dideliu sta\u017eu mokslo, meno, literat\u016bros ir politikos srityse. Cenzori\u0173 pareigoms da\u017enai buvo kvie\u010diami profesoriai. Es\u0105 Pu\u0161kino ra\u0161tus cenz\u016bruodav\u0119s pats caras, kad neb\u016bt\u0173 \u012f\u017eeistas ar nesuprastas didysis tautos k\u016br\u0117jas. Daugelyj valstybi\u0173 spaudos prie\u017ei\u016bra nei\u0161eidavo i\u0161 policijos rank\u0173.<\/em><\/p>\n\n\n\n<!--more-->\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><em>Kai spaudos prie\u017ei\u016bra patenka jauniems, neprityrusiems, neauk\u0161to i\u0161silavinimo\u00a0 \u017emon\u0117ms, ypa\u010d prie\u0161 akis neturintiems tiksli\u0173 valstyb\u0117s spaudos prie\u017ei\u016bros nuostat\u0173, nesusipratimai lieka savaime nei\u0161vengiami. Tarnybinis toki\u0173 \u017emoni\u0173 uolumas nueina tiek toli, kad kiekviena kriti\u0161kesn\u0117 mintis, kiekviena naujesn\u0117 id\u0117ja, kiekviena sveikesn\u0117 pastaba esti sulaikoma, kaip prie\u0161valstybin\u0117 ar tendencinga re\u017eimui. Nekal\u010diausi straipsniai, romanai, novel\u0117s ar apysakait\u0117s lieka savaip<\/em> <em>interpretuojamos. Visur i\u0161skaitin\u0117jamos \u201eu\u017ekulysin\u0117s mintys\u201c. I\u0161versk Dant\u0117s \u201eDievi\u0161kosios Komedijos\u201c straipsn\u012f be autoriaus para\u0161o, uol\u016bs cenzoriai greit \u012f\u017ei\u016br\u0117s pragare pasodintus valstyb\u0117s vyrus. Pasak Gogolio, prasitark, kad mieste yra vienas kvailys, ryt sutiksi de\u0161imt \u017emoni\u0173, kurie bus u\u017esigav\u0119 pritaikydami sau epitet\u0105. Nu\u0161lijus tokia linkme spaudos prie\u017ei\u016brai, minties pasaulis toje valstyb\u0117je lieka ne\u012fmanomas. Vienintel\u0117\u00a0 sritis, k\u0105 dar gali k\u016br\u0117jai, yra tai girti esamo re\u017eimo geruosius privalumus. Prie\u0161valstybin\u0117s tendencijos ir demoralizacija, kuri gali pasireik\u0161ti nesant cenz\u016bros, yra ma\u017eiau pavojinga valstyb\u0117s gyvastingumui, negu cenz\u016bros\u00a0 slopinantieji k\u016brybin\u012f gyvenim\u0105 \u201enuopelnai\u201c. [&#8230;] B\u016bva net toki\u0173 atsitikim\u0173, kad silpnesnis cenzorius neskiria savo u\u017edavini\u0173 nuo redaktoriaus pareig\u0173. Pasakojama, kad vienam u\u017esienio profesoriui i\u0161leidus veikal\u0105 apie akmens anglis, cenzorius j\u012f u\u017edraud\u0119s kaip prie\u0161valstybin\u012f, nes angli\u0173 liepsna gali simbolizuoti revoliucines id\u0117jas. [\u2026] Viena tik yra ai\u0161ku, kad k\u016brybin\u0117s dvasios pasaulio, kuris yra prieinamas tik did\u017eioms asmenyb\u0117ms, negalima pavesti operuoti silpniems tarnautojams. [&#8230;] Ir tuo atveju, kai spaudos prie\u017ei\u016broje b\u016bt\u0173 pastatytos didel\u0117s asmenyb\u0117s, kai joms b\u016bt\u0173 duotos ai\u0161kios precizijos vadovautis, vis d\u0117lto subjektyvizmas vargiai pasirodyt\u0173 i\u0161vengiamas. Kas vienam gali atrodyti moralu, tas kitam bus nedorovinga. Religingasis kiekvien\u0105 antireligin\u012f leidin\u012f traktuos kaip pavojing\u0105 visuomen\u0117s dorai, kai netikin\u010diam jis bus ideologiniu dalyku. Vienas smerks\u00a0 pacifizm\u0105 kaip valstybei pragai\u0161ting\u0105, kitas jame matys \u017emonijos i\u0161ganym\u0105. Visa tai ir rodo, kad negalima palikti k\u016brybin\u0117s minties pasaulio prie\u017ei\u016bros valdinink\u0173 subjektyviniam mastui. \u0160iuo atveju dar nepakanka ai\u0161ki\u0173 prie\u017ei\u016bros nuostat\u0173 ir parinkt\u0173 \u017emoni\u0173. Kilus nesusipratimui d\u0117l didesni\u0173 k\u016brybini\u0173 dalyk\u0173 tur\u0117t\u0173 b\u016bt instancija, kuri gal\u0117t\u0173 tarti savo \u017eod\u012f platesnio objektyvumo apimtyje [&#8230;]\u201c.<\/em><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Vis\u0105 straipsn\u012f galima skaityti \u010dia: <a href=\"https:\/\/www.epaveldas.lt\/vbspi\/biRecord.do?biExemplarId=53647\">https:\/\/www.epaveldas.lt\/vbspi\/biRecord.do?biExemplarId=53647<\/a><\/p>\n\n\n\n<hr class=\"wp-block-separator\" \/>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><a href=\"#_ftnref1\">[1]<\/a> D\u017eiustras. Spaudos prie\u017ei\u016bra. XX am\u017eius, 1939, bir\u017eelio 20, nr. 137, p. 3.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><a href=\"#_ftnref2\">[2]<\/a> Straipsnio kalba netaisyta.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Pareng\u0117 Arida Riaubien\u0117 Gegu\u017e\u0117s 7-oji \u2013 spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, primenanti rus\u0173 carin\u0117s vald\u017eios represijas, kuriomis buvo var\u017eomi tautos brandum\u0105 liudijantys \u017eenklai \u2013 kalba, knyg\u0173 leidyba, spauda, laisvas \u017eodis. Norint deramai \u012fvertinti tokios dienos svarb\u0105 ir reik\u0161m\u0119, tikslinga sutelkti d\u0117mes\u012f \u012f \u017eod\u017eio laisv\u0117s ribojim\u0173 ir cenz\u016bros tem\u0105. \u017dinome, kad ir tarpukario Lietuvoje \u012fstatymuose &hellip; <a href=\"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/2021\/05\/05\/spaudos-cenzorius-tarpukario-lietuvoje-tarp-realybes-ir-siekiamybes\/\" class=\"more-link\">Toliau skaityti<span class=\"screen-reader-text\"> &#8222;Spaudos cenzorius tarpukario Lietuvoje: tarp realyb\u0117s ir siekiamyb\u0117s&#8221;<\/span><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":6,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[265],"tags":[1807,610,1831],"class_list":["post-5155","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-datos","tag-cenzura","tag-istorija","tag-spauda"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5155","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/users\/6"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5155"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5155\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5155"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5155"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5155"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}