{"id":5163,"date":"2021-05-16T15:56:31","date_gmt":"2021-05-16T12:56:31","guid":{"rendered":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/?p=5163"},"modified":"2021-05-16T15:56:31","modified_gmt":"2021-05-16T12:56:31","slug":"filosofui-stasiui-salkauskiui-135-metai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/2021\/05\/16\/filosofui-stasiui-salkauskiui-135-metai\/","title":{"rendered":"Filosofui Stasiui \u0160alkauskiui \u2013 135 metai"},"content":{"rendered":"\n
\"\"
Lietuvos pa\u0161to nuotr. \/ Stasys \u0160alkauskis
<\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n\n

\u0160iemet sukanka 135-osios filosofo Stasios \u0160alkauskio<\/strong> gimimo \u00a0ir 80-osios jo mirties metin\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

S. \u0160alkauskis gim\u0117 1886 m. gegu\u017e\u0117s 16 d. Ariogaloje. Augo ir brendo \u0160iauliuose. 1911 m. baig\u0117 Maskvos universitet\u0105 (teis\u0119). Nuo 1911 m. gyveno Samarkande, nuo 1915 m.  \u2013 \u0160veicarijoje, 1915\u20131920 Frib\u016bro universitete studijavo filosofij\u0105.  1920 m. gr\u012f\u017eo \u012f Lietuv\u0105. 1921\u20131922 m.  d\u0117st\u0117 Auk\u0161tuosiuose kursuose Kaune, 1922\u20131940 m. filosofij\u0105, pedagogik\u0105, logik\u0105, estetik\u0105 \u2013 Vytauto Did\u017eiojo universitete (iki 1930 m. jis vadinosi Lietuvos universitetu). 1927\u20131930 m.  buvo Ateitinink\u0173 federacijos pirmininkas, sistemino ir ai\u0161kino ateitinink\u0173 principus ir pareigas. \u012ek\u016br\u0117 ir 1921\u20131922 m.  redagavo \u017eurnal\u0105 \u201eRomuva\u201c, 1932\u20131934 m. \u2013  \u017eurnalo \u201e\u017didinys\u201c redaktorius.1939\u20131940 m. \u2013 universiteto rektorius. 1940 m.,  SSRS okupavus Lietuv\u0105, atleistas i\u0161 rektoriaus ir d\u0117stytojo pareig\u0173.[1]<\/a><\/p>\n\n\n\n

\u201eI\u0161skirtin\u0117 valia, nuoseklumas, logika, sistema, ne\u017ei\u016brint silpnos sveikatos, pad\u0117jo t\u0117vui labai daug pasiekti palyginti per labai trump\u0105 laik\u0105\u201c, \u2013 2011 m., minint 125-\u0105sias gimimo ir 70-\u0105sias mirties metines, pabr\u0117\u017e\u0117 filosofo s\u016bnus, fizikos moksl\u0173 daktaras Julius \u0160alkauskis<\/strong>.[2]<\/a><\/p>\n\n\n\n\n\n\n\n

\u201eStasys \u0160alkauskis ir Antanas Maceina<\/strong> buvo (ir turb\u016bt lieka) \u017eymiausi lietuvi\u0173 filosofai. \u0160alkauskis Lietuvoje \u012ftvirtino tautai svarbius visuomeninius ir kult\u016brinius principus formuojan\u010dio ir ginan\u010dio filosofo autoritet\u0105, ir atitinkam\u0105, ne tik siauriems akademiniams sluoks\u00adniams prieinam\u0105, filosofavimo stili\u0173. Ir jis, ir jo jaunes\u00adnysis kolega, tapo lietuvi\u0173 kult\u016bros ideologais. J\u0173 k\u016b\u00adryba domisi ne tik profesional\u016bs filosofai, bet ir eiliniai pilie\u010diai\u201c, \u2013 ra\u0161o filosofas Alvydas Jokubaitis<\/strong>.[3]<\/a><\/p>\n\n\n\n

S. \u0160alkauskis prisimenamas, kai prabylama apie Lietuv\u0105 kaip tilt\u0105 tarp Ryt\u0173 ir Vakar\u0173. \u201eDar prie\u0161 kar\u0105, nepriklausomyb\u0117s laikotarpiu, t\u0105 id\u0117j\u0105 d\u0117st\u0117 katalik\u0173 m\u0105stytojas Stasys \u0160alkauskis, kuris kaip tik tvirtino, kad Lietuva yra Ryt\u0173 ir Vakar\u0173 mediatorius. Be abejo, taip yra. Lietuva nuo seno buvo Ryt\u0173 ir Vakar\u0173 riboje. Tai yra i\u0161 dalies pavojinga pozicija, nes da\u017enai atsiduri tarsi fronto linijoje. Bet ka\u017ekuria prasme tai ir naudinga pozicija \u2013 tai, kad LDK sugyveno katalikyb\u0117 ir sta\u010diatikyb\u0117, Lietuvos istorijoje buvo svarbus ir naudingas faktas\u201c, \u2013 viename interviu svarst\u0117 Tomas Venclova<\/strong>[4]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Filosofo pavard\u0117 i\u0161kyla ir tada, kai kalbama apie jo mokin\u012f A. Macein\u0105 arba pilnutin\u0119 demokratij\u0105. \u201ePrie pilnutin\u0117s demokratijos i\u0161tak\u0173 ir k\u016br\u0117j\u0173 buvo profesorius Stasys \u0160alkauskis, kuris grei\u010diausiai ir suk\u016br\u0117 \u0161\u012f termin\u0105. Dar 1926 m. savo veikale \u201eMomento reikalai ir princip\u0173 reikalavimai\u201c jis k\u0117l\u0117 kult\u016brinio federalizmo klausim\u0105, apm\u0105stydamas 1926 m. Seimo rinkim\u0173 rezultatus, svarst\u0117 valstyb\u0117s ateities perspektyv\u0105\u201c, – 2015 m. pasakojo Algimantas Jankauskas<\/strong>. [5]<\/a><\/p>\n\n\n\n

EPAVELDE rasite S. \u0160alkauskio tekst\u0173, redaguotus \u017eurnalus \u2013 \u201eRomuva\u201c, \u201e\u017didinys\u201c.<\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

Fizinis lavinimas ir jo tikslai \/ St. \u0160alkauskis. – 1928<\/a><\/p>\n\n\n\n

Tautyb\u0117, patriotizmas ir lietuvi\u0173 tautos pa\u0161aukimas \/ St. \u0160alkauskis. – 1928<\/a><\/p>\n\n\n\n

Bendroji pedagogika. – 1929<\/a><\/p>\n\n\n\n

Lietuvi\u0173 tauta ir jos ugdymas \/ prof. St. \u0160alkauskis. – 1933<\/a><\/p>\n\n\n\n

Pedagogika. – 1934<\/a><\/p>\n\n\n\n

Bendroji filosofijos terminija \/ [sudar\u0117 Stasys \u0160alkauskis]. – 1939<\/a><\/p>\n\n\n\n

Redaguoti periodiniai leidiniai<\/strong>:<\/p>\n\n\n\n

Ruomuva \/ redaktorius dr. Stasys \u0160alkauskis. – 1921-1922<\/a><\/p>\n\n\n\n

\u017didinys \/ redaktorius-leid\u0117jas V. Mykolaitis. – 1924-1940<\/a><\/p>\n\n\n\n

D\u0117stymo universitete p\u0117dsakai<\/strong>:<\/p>\n\n\n\n

Elenos Gabulait\u0117s rankra\u0161\u010di\u0173 fondas F9. Vytauto Did\u017eiojo universiteto bei Vilniaus universiteto Humanitarini\u0173 moksl\u0173 fakulteto Filologijos skyriaus student\u0117s Elenos Gabulait\u0117s studij\u0173 knygel\u0117 \/ Vytauto Did\u017eiojo universitetas. – 1937.09.14-1941.11.29<\/a><\/p>\n\n\n\n

V[ytauto] D[id\u017eiojo] universiteto Teol[ogijos]-filosofijos fakulteto Filosofijos skyriaus 1938 m. pav[asario] sem[estro] paskait\u0173 tvarkara\u0161tis \/ [Vytauto Did\u017eiojo universitetas. Teologijos-filosofijos fakultetas. Filosofijos skyrius]. – 1938<\/a><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

[1]<\/a> Stasys \u0160alkauskis \/ pareng\u0117 LMA Organizacinio skyriausvyriausioji specialist\u0117Valerija Pa\u0161kauskien\u0117. Lietuvos moksl\u0173 akademija. Prieiga: http:\/\/www.lma.lt\/uploads\/Biogramos\/Salkauskis_S_papildytas_red..pdf<\/a><\/em><\/p>\n\n\n\n

[2]<\/a> Kaune pamin\u0117tas ateitininkas, filosofas prof. S. \u0160alkauskis\/ Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba . Bernardinai.lt, 2011, gruod. 9. Prieiga:https:\/\/www.bernardinai.lt\/2011-12-09-kaune-paminetas-ateitininkas-filosofas-prof-s-salkauskis\/<\/a><\/em><\/p>\n\n\n\n

[3]<\/a> Tekstas parengtas prie\u0161 kelis de\u0161imtme\u010dius. Jokubaitis j\u012f publikavo 2010 m. \u201e\u017dinau, kad \u0161iuo metu beveik nepadoru ra\u0161yti apie Stas\u012f \u0160alkausk\u012f ir Antan\u0105 Macein\u0105. \u017dinau, kad lenkai Feliks\u0105 Koneczny padar\u0117 politi\u0161kai nekorekti\u0161ku autoriumi. Ta\u010diau, nepaisydamas \u0161i\u0173 aplinkybi\u0173, nematau, kas \u0161iuos autorius gali pakeisti\u201c, – komentavo 2010 m. Nepasteb\u0117ta Felikso Koneczny \u012ftaka Stasio \u0160alkauskio ir Antano Maceinos polemikai \/ Alvydas Jokubaitis. Naujasis \u017eidinys-Aidai . – 2010, Nr. 3\/4, p. 126-129. Prieiga: https:\/\/nzidinys.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/12\/NZ-2010-nr-3-4.pdf<\/a><\/em><\/p>\n\n\n\n

[4]<\/a> T. Venclova persp\u0117ja d\u0117l pra\u017e\u016bting\u0173 u\u017euomazg\u0173 ir ilgam pakirsto Lietuvos presti\u017eo [pokalbis su T. Venclova] \/ [kalb\u0117josi] Mindaugas Jackevi\u010dius. LRT.lt, 2018, rugs. 25. Prieiga: https:\/\/www.lrt.lt\/naujienos\/lietuvoje\/2\/227989\/t-venclova-perspeja-del-prazutingu-uzuomazgu-ir-ilgam-pakirsto-lietuvos-prestizo<\/a><\/em><\/p>\n\n\n\n

[5]<\/a> \u201eNepriklausomyb\u0117s s\u0105siuviniai\u201c. Apie pilnutin\u0119 demokratij\u0105 [pokalbis su A. Jankausku \/ kalb\u0117josi Agn\u0117 Baliukonyt\u0117 ir Paulius Kruopis. LRT.lt, 2015, rugs. 8. Prieiga: https:\/\/www.lrt.lt\/naujienos\/kultura\/12\/92996\/nepriklausomybes-sasiuviniai-apie-pilnutine-demokratija<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u0160iemet sukanka 135-osios filosofo Stasios \u0160alkauskio gimimo \u00a0ir 80-osios jo mirties metin\u0117s. S. \u0160alkauskis gim\u0117 1886 m. gegu\u017e\u0117s 16 d. Ariogaloje. Augo ir brendo \u0160iauliuose. 1911 m. baig\u0117 Maskvos universitet\u0105 (teis\u0119). Nuo 1911 m. gyveno Samarkande, nuo 1915 m.  \u2013 \u0160veicarijoje, 1915\u20131920 Frib\u016bro universitete studijavo filosofij\u0105.  1920 m. gr\u012f\u017eo \u012f Lietuv\u0105. 1921\u20131922 m.  d\u0117st\u0117 Auk\u0161tuosiuose kursuose … Toliau skaityti „Filosofui Stasiui \u0160alkauskiui \u2013 135 metai”<\/span><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":6,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[89,265],"tags":[3623,698],"class_list":["post-5163","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-asmenybes","category-datos","tag-stasys-salkauskis","tag-sukaktys"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5163","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/users\/6"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5163"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5163\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5163"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5163"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5163"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}