{"id":5198,"date":"2021-06-03T14:02:04","date_gmt":"2021-06-03T11:02:04","guid":{"rendered":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/?p=5198"},"modified":"2021-06-03T15:24:36","modified_gmt":"2021-06-03T12:24:36","slug":"ignas-seinius-svajones-ir-idejos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/2021\/06\/03\/ignas-seinius-svajones-ir-idejos\/","title":{"rendered":"Ignas \u0160einius: svajon\u0117s ir id\u0117jos"},"content":{"rendered":"\n

Vilija Baublyt\u0117<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

Pandemijos pristabdytame laike, atsiradus daugiau galimybi\u0173 skaityti, galima prisiminti arba atrasti lietuvi\u0173 literat\u016bros klasikus, tarp j\u0173 \u2013 ra\u0161ytoj\u0105, politik\u0105 ir diplomat\u0105 Ign\u0105 \u0160eini\u0173<\/strong> (tikr. Jurk\u016bnas; 1889\u20131959). Klasiko vard\u0105 jam atne\u0161\u0117 jau pirmasis romanas, i\u0161leistas dar studijuojant meno filosofij\u0105 \u2013 chrestomatinis tap\u0119s \u201eKuprelis\u201c (1913, pataisytas leidimas 1932). Proga sugr\u012f\u017eti prie \u0160einiaus (ar susipa\u017einti su juo) gal\u0117t\u0173 b\u016bti prie\u0161 por\u0105 met\u0173 perleistas mokslin\u0117s fantastikos element\u0173 turintis satyrinis romanas\u201eSiegfried Immerselbe atsijaunina\u201c (pirmas leidimas 1934), i\u0161juokiantis naci\u0173 antisemitin\u0119 politik\u0105 ir etninio grynumo teorijas.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Nuodugniau pasidom\u0117jus \u0160einiaus k\u016brybine biografija, galima pamatyti, kiek daug \u0161io lietuvi\u0161kai ir \u0161vedi\u0161kai ra\u0161iusio autoriaus para\u0161yta ir kiek daug yra (ir taip jau, matyt, liks) m\u016bs\u0173 neperskaityta. Sakydama\u201em\u016bs\u0173\u201c, turiu omenyje skaitan\u010dius sau, o ne d\u0117l profesijos. I\u0161 \u201eskaitymo sau\u201c gim\u0117 ir \u0161is straipsnis, kai kilo mintis skaitomus tekstus susieti su gyvenimi\u0161komis ir literat\u016brin\u0117mis patirtimis ly\u010di\u0173 santyki\u0173 tematika, reik\u0161minga \u0160einiaus k\u016bryboje.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Karlas Baulas. Nuotrauka. Ignas \u0160einius. 1933. Maironio lietuvi\u0173 literat\u016bros muziejus<\/a> (LIMIS)<\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n\n

MEIL\u0116<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u201eVisa \u012fgij\u0119s vikrumu, meile ar prievarta, privalai visk\u0105 atiduoti, i\u0161nykti.\u201c (Gabriele D\u2019Annunzio. \u201eMirties apm\u0105stymai\u201c[1]<\/a>) Jei \u0161iuos ital\u0173 ra\u0161ytojo ir politikos veik\u0117jo D\u2019Annunzio \u017eod\u017eius skaitytume kaip skirting\u0173 b\u016bd\u0173 gyventi ir siekti savo tiksl\u0173 apibendrinim\u0105, tai gal\u0117tume sakyti, kad \u0160einiaus literat\u016briniai veik\u0117jai gyvenimo prasm\u0117s siekia per meil\u0119 (ne vikrumu ar prievarta). Pradedant \u201eKupreliu\u201c, daugel\u012f \u0160einiaus k\u016brini\u0173 galima skaityti kaip meil\u0117s roman\u0105. I\u0161 k\u016brinio \u012f k\u016brin\u012f driekiasi tas pats leitmotyvas: \u201eJuk meil\u0117 \u2013 bent regimo gyvenimo vienatin\u0117 prasm\u0117. Nerasti jos \u2013 vis tiek, kaip ir to gyvenimo nustoti.\u201c Literat\u016bros mokslo lauke \u0160einiaus \u201eKuprelis\u201c pristatomas ne tik pirmuoju lietuvi\u0173 moderniuoju romanu, bet ir vienu pirm\u0173j\u0173 lietuvi\u0161k\u0173 meil\u0117s roman\u0173 (pa\u010diu pirmuoju laikant \u0160atrijos Raganos \u201eViktut\u0119\u201c (1901). [2]<\/a>V\u0117liau \u0160einiaus tem\u0173 ir \u017eanr\u0173 laukas pl\u0117t\u0117si, ta\u010diau meil\u0117s linija liko svarbi: tartum jungianti \u012f visum\u0105 skirtingas temines ir siu\u017eetines vieno teksto gijas. (Tuo \u0160einius artimas kitam ra\u0161ytojui \u2013 pranc\u016bz\u0173 diplomatui Romainui Gary.)<\/p>\n\n\n\n

\u201eSvajoni\u0173 d\u017eiaugsmo\u201c ir \u201eApm\u0105stym\u0173 apie svajones\u201c autorius, pranc\u016bz\u0173 mokslininkas, filosofas ir literat\u016bros tyrin\u0117tojas Gastonas Bachelard\u2019as (1884\u20131962) si\u016bl\u0117 skaityti tekstus m\u0105stant apie juos \u012fkv\u0117pusias \u017emonijos svajones, pasirei\u0161kian\u010dias per am\u017einuosius siu\u017eetus ir archetipines patirtis. Taip skaitant, \u012f vien\u0105 \u201esvajotoj\u0173 draugij\u0105\u201c galima suburti labai skirting\u0173 \u017eanr\u0173, literat\u016bros kryp\u010di\u0173 ir istorini\u0173 laikotarpi\u0173 autorius. \u0160einius pritapt\u0173 ten, kur svajojama apie vien\u0105 did\u017ei\u0173j\u0173 \u017emogaus tro\u0161kim\u0173 \u2013 am\u017ein\u0105j\u0105 meil\u0119.<\/p>\n\n\n\n\n\n\n\n

 Bachelard\u2019as skyr\u0117 \u0161viesios dienos svajon\u0119 ir tams\u0173 nakties sapn\u0105 (kalbant metafori\u0161kai). Svajon\u0117 visada yra d\u017eiugi, \u0161viesi, idealizuojama, turinti raminam\u0105j\u012f poveik\u012f. Net jeigu ji nuspalvinta melancholijos, tai raminan\u010dios, \u0161velnios melancholijos. Svajon\u0117 i\u0161gyvenama s\u0105moningai, tod\u0117l svajojimas n\u0117ra atotr\u016bkis nuo realyb\u0117s, tai \u2013 idealizavim\u0105 ir realyb\u0119 jungiantis tiltas. Ir prie\u0161ingai, tamsus ir slogus nakties sapnas gali b\u016bti apgaulingas bei klastingas.<\/p>\n\n\n\n

Kalbant Bachelard\u2019o terminais, \u0160einiui b\u016bdinga savuosius veik\u0117jus ir skaitytojus i\u0161 meil\u0117s svajon\u0117s nublok\u0161ti \u012f slog\u0173 sapn\u0105, i\u0161 svajon\u0119 ir jos objekt\u0105 idealizuojan\u010dios b\u016bsenos \u012f galutin\u012f svajon\u0117s \u017elugim\u0105. \u201eA\u0161 esu sul\u016b\u017e\u0119s…<…> Meil\u0117 mane tok\u012f padar\u0117. Sulau\u017e\u0117, perdegino\u201c, \u2013 apibendrina savo gyvenimo istorij\u0105 \u201eKuprelio\u201c Olesis. Pana\u0161i traumin\u0117 b\u016bsena i\u0161gyvenama \u201eVasaros vai\u0161\u0117se\u201c (1914): \u201eTai visa tai buvo vien mano vaidentuv\u0117s i\u0161svajota! Buvo vien mano l\u016bkesi\u0173 nuaustas sapnas! <…> Bet tegul b\u016bt lik\u0119s nors tas sapnas <…> kur a\u0161 nuo didelio vargo kiekvienoj nelaim\u0117j sl\u0117piaus! <…> Ir dabar \u0161it i\u0161degintas mylimas kampelis. <…> Bus tu\u0161\u010dia, \u017eiauru \u0161alta. Taip visuomet, per vis\u0105 mano gyvenim\u0105!\u201c<\/p>\n\n\n\n

Sunkiai rastume literat\u016brin\u0119 meil\u0117s istorij\u0105, kurios herojai nepatirt\u0173 meil\u0117s negand\u0173 ir kan\u010di\u0173. Jau min\u0117to vieno did\u017ei\u0173j\u0173 svajotoj\u0173 Gary roman\u0105 \u201eLi\u016bdnieji klou nai\u201c (1979) apskritai galima skaityti kaip nelaimingos ar nei\u0161sipild\u017eiusios meil\u0117s form\u0173 enciklopedin\u012f rinkin\u012f. Vis d\u0117lto konkret\u016bs nelaimingos meil\u0117s Gary siu\u017eetai neb\u016btinai palieka savo veik\u0117jus ir skaitytojus svajon\u0117s griuv\u0117siuose. Kaip sako jau kito \u0161io ra\u0161ytojo romano veik\u0117jas: \u201eNeverta pasitik\u0117ti <…> tuo, k\u0105 i\u0161 m\u016bs\u0173 padaro gyvenimas, kai i\u0161 tikr\u0173j\u0173 pabando k\u0105 nors padaryti. \u0160itai lieka nepaliesta, \u0161itai visada b\u016bna ir tiki toliau.\u201c<\/p>\n\n\n\n

\u0160einiaus k\u016briniuose meil\u0117s kan\u010dia ir neganda da\u017enai byloja \u012ftaigiau nei nepalie\u010diamas tik\u0117jimas, ta\u010diau \u2013 paradoksalu \u2013 labiausiai nuo grynosios meil\u0117s svajon\u0117s atrodo nutolusios \u0160einiaus \u201elaimingai\u201c pasibaigusios istorijos (pavyzd\u017eiui, novel\u0117je \u201ePelargonija\u201c, 1938).<\/p>\n\n\n\n

MOTERYS IR VYRAI<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Gali b\u016bti, kad viena i\u0161 prie\u017eas\u010di\u0173, d\u0117l kuri\u0173 \u0160einiaus meil\u0117s istorijos da\u017eniau lieka slogiame nakties sapne nei \u0161viesioje dienos svajon\u0117je, yra jo kuriami moter\u0173 paveikslai bei vyro ir moters santyki\u0173 samprata. (Vyr\u0173 ir moter\u0173 interpretavimo modeliai, net jei ir turi gilumini\u0173 s\u0105saj\u0173 su pirmaprad\u0117mis svajon\u0117mis, yra jau kita \u2013 id\u0117j\u0173 ir vie\u0161os diskusijos ar gin\u010do \u2013 erdv\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Vyri\u0161ka perspektyva: auk\u0161tinimo-menkinimo modelis<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Skaitant \u0160einiaus proz\u0105, gali susidaryti \u012fsp\u016bdis, kad ka\u017ein koks ypatingas dvasingumas, kaip ir geb\u0117jimas bes\u0105lygi\u0161kai myl\u0117ti, yra vyr\u0173 savyb\u0117s. Moterys lyg ir nepatiria toki\u0173 pat gili\u0173 dvasini\u0173 i\u0161gyvenim\u0173 kaip vyrai. Regis, \u0160einiaus moter\u0173 dilemos sprend\u017eiamos ne egzistencin\u0117je, o pragmatin\u0117je plotm\u0117je.<\/p>\n\n\n\n

Populiari pasaulyje \u0161iuolaikin\u0117 norveg\u0173 ra\u0161ytoja Herbj\u00f8rg Wassmo, vienoje i\u0161 savo knyg\u0173 apra\u0161ydama dviej\u0173 ra\u0161ytoj\u0173 \u2013 vyro ir moters \u2013 pa\u0161nekes\u012f apie jausmus, heroj\u0117s moters vardu kalba: \u201eSiela? Ji paskanauja \u017eod\u012f, tarsi niekada anks\u010diau neb\u016bt\u0173 jo gird\u0117jusi. <…> Nemanau, kad apskritai turiu siel\u0105, \u2013 atsako ji.\u201c \u017dinant Wassmo feministines pa\u017ei\u016bras, \u0161ioje fraz\u0117je galima \u012f\u017evelgti ir ironi\u0161k\u0105 u\u017euomin\u0105 \u012f Vakar\u0173 kult\u016bros isto rijai b\u016bding\u0105 tendencij\u0105 kalb\u0117ti apie moters dvasios strukt\u016br\u0105, kaip esmi\u0161kai kitoki\u0105 nei vyr\u0173: j\u0105 auk\u0161tinant ar, prie\u0161ingai, nuvertinant.<\/p>\n\n\n\n

Moter\u0173 vertinimo (auk\u0161tinant ar menkinant) motyvai ir pasvarstymai apie moters pad\u0117t\u012f visuomen\u0117je \u0160einiaus prozoje da\u017eni. \u201eMoter\u0173 klausimu\u201c diskutuota jau vienoje pirm\u0173j\u0173 ra\u0161ytojo apysak\u0173 \u201eBangos siau\u010dia\u201c (1914): \u201eNemanyk, brolau, kad moteris gali vyr\u0105 pamyl\u0117ti. Tos meil\u0117s, kuri vadinama sielos meile, joje n\u0117ra. Gal buvo, bet tai tik kadai. Dabarties \u201ecivilizuota\u201c moteri\u0161k\u0117 meil\u0117s nebepa\u017e\u012fsta. Ji pamyl\u0117s tavo \u016bsus, plaukus, tavo i\u0161vaizd\u0105, tavo pinigus ar garb\u0119, bet tik ne tave pat\u012f. Dagi ir motyni\u0161kos meil\u0117s ji nebeturi. Ji savo vaikuose myli vien save, savo dal\u012f.\u201c Nesutikdamas su pirmuoju, antrasis pa\u0161nekovas prie\u0161tarauja: \u201ePrie\u0161 moter\u0173 lygyb\u0119, vadinas. <…> Sakai, kad kult\u016bra moter\u012f i\u0161tvirkino, ne\u017emoni\u0161ka j\u0105 padar\u0117; a\u0161 matau, kad kult\u016bra j\u0105 mums idealu pastat\u0117, prie kurio mes turime siekti.\u201c<\/p>\n\n\n\n

 Tokie dialogai XX a. prad\u017eios gro\u017ein\u0117je literat\u016broje atkartojo (kartais beveik pa\u017eod\u017eiui) to meto lietuvi\u0173 visuomenines-politines diskusijas ir realijas. \u0160einius publikuoti savo k\u016brinius prad\u0117jo 1909-aisiais (b\u016bda- mas 20-ies met\u0173)[3]<\/a>, o 1907-aisiais vyko pirmasis Lietuvos moter\u0173 suva\u017eiavimas. Vytautas Kavolis lietuvi\u0173 literat\u016brai skirtame tiriamajame darbe \u201eMoterys ir vyrai lietuvi\u0173 kult\u016broje\u201c (1992) yra citav\u0119s ir suva\u017eiavimui skirtas mintis. I\u0161 j\u0173 matyti, kad moter\u0173 \u012fsitraukimo \u012f visuomenin\u0119-politin\u0119 veikl\u0105 klausimas tarp vyr\u0173 inteligentijos (ypa\u010d jos konservatyviuosiuose sluoksniuose) da\u017enai svarstytas b\u016btent vyr\u0173\u2013moter\u0173 psichologijos kategorijomis. Pavyzd\u017eiui, konservatyvi\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173 Aleksandras Dambrauskas-Jak\u0161tas lai\u0161ke filosofui Stasiui \u0160alkauskiui moter\u0173 suva\u017eiavimo klausimu ra\u0161o:\u201ekova \u2013 tai vyr\u0173, ne moter\u0173 pa\u0161aukimas\u201c, o 1914 m., kritikuodamas bi\u010diulio filosofin\u0117s literat\u016bros preferencijas, \u012fgelia, kad \u201eprasti filosofai tinka tik moterims\u201c, o ne \u0160alkauskiui, nes moterys \u201eex professo neie\u0161ko tiesos\u201c. Nesutinkantis su bi\u010diuliu \u0160alkauskis savo atsakyme r\u0117m\u0117si moter\u0173 ir vyr\u0173 psichologini\u0173 pa\u017einimo skirtum\u0173 analize: moteri\u0161k\u0105j\u012f (pasak jo \u2013 intuityv\u0173j\u012f ir pasi\u017eymint\u012f prana\u0161avimo galimyb\u0117mis) laikydamas prana\u0161esniu u\u017e vyri\u0161k\u0105j\u012f (pa\u017einimo b\u016bd\u0105 protu).<\/p>\n\n\n\n

\u0160alkauskiui ir kitiems specifines \u201emoteri\u0161k\u0105sias\u201c savybes adoruojantiems asmenims dabar gal\u0117tume atsakyti Simone de Beauvoir \u017eod\u017eiais: \u201eauk\u0161tinti mo ter\u012f d\u0117l jos moteri\u0161kumo \u2013 tai patikimiausias b\u016bdas jai pakenkti\u201c (\u201eAntroji lytis\u201c, 1949). Polemizuodami tarpusavyje, Dambrauskas-Jak\u0161tas ir \u0160alkauskis mojavo tos pa\u010dios lazdos prie\u0161ingais galais, kurie dar ir labai greitai mainosi vietomis: nuo garbinimo ir auk\u0161tinimo iki nuo\u017emaus pasmerkimo neilgai trunka. Pana\u0161iai, atrodo, ir nutiko \u0160alkauskiui. 1929-aisiais jo suformuluotose \u201eIdeologin\u0117se gair\u0117se moter\u0173 klausimui spr\u0119sti\u201c apie moteris svarstoma jau kitaip nei 1914 m. lai\u0161kuose: toliau tebesilaikoma moteri\u0161kojo ir vyri\u0161kojo m\u0105stymo perskyros, bet lig tol adoruot\u0173\u201emoteri\u0161k\u0173\u201c m\u0105stymo ir elgesio savybi\u0173 vertinimas radikaliai pasikeit\u0119s prie\u0161inga kryptimi ir, pasak Kavolio, matyti \u201emoter\u0173 apvaldymo ir suvar\u017eymo motyvai\u201c. Kult\u016bros tyr\u0117jo manymu, juos l\u0117m\u0117 \u0160alkauskio aplinkoje atsiradusios konkre\u010dios, nebe abstrak\u010dios, o realiai egzistuojan\u010dios ir i\u0161silaisvinimo siekian\u010dios moterys, tarp j\u0173 ir Salom\u0117ja N\u0117ris.<\/p>\n\n\n\n

Pana\u0161iai kaip \u0160alkauskis moteri\u0161kumo menkinimo\u2013garbinimo s\u016bpyn\u0117se (tai \u017eemyn, tai auk\u0161tyn) supasi ir \u0160einiaus Siegfriedas Immerselbe. Vokie\u010di\u0173 nacionalsocializmo, rasizmo ir antisemitizmo ideologas iki eksperimentin\u0117s atjauninimo proced\u016bros kalba ir m\u0105sto kaip tipi\u0161kas moter\u0173 menkintojas, o po operacijos, transformavusios j\u012f fizi\u0161kai ir dvasi\u0161kai, \u2013 jau kaip garbintojas. Kit\u0173 alternatyv\u0173 romane n\u0117ra.<\/p>\n\n\n\n

Beauvoir \u201eAntrojoje lytyje\u201c, analizuodama moter\u0173 paveikslus klasikiniuose pasaulio literat\u016bros tekstuose  \u2013 \u201evisus karnavalus, kur moterys paeiliui velkasi raganos, nimfos, au\u0161rin\u0117s, sirenos drabu\u017eius\u201c, laik\u0117si po\u017ei\u016brio, kad, \u201eapibr\u0117\u017edamas moter\u012f, kiekvienas ra\u0161ytojas apibr\u0117\u017eia ir savo bendr\u0105 etik\u0105 bei konkret\u0173sav\u0119s paties supratim\u0105\u201c. (Ne\u017einia, ar \u0160einiui teko skaityti Beauvoir, bet \u017einome, kad jis studijavo ir vert\u0117 Friedrich\u0105 Nietzsche\u2019\u0119, kurio k\u016briniuose, cituojant Bachelard\u2019\u0105, \u201emes turime blogu skoniu atsiduodan\u010di\u0105 paniek\u0105 moterims\u201c.)<\/p>\n\n\n\n

\u0160einiaus k\u016brybos ir biografijos tyr\u0117ja, jo \u0161vedi\u0161k\u0173 tekst\u0173 vert\u0117ja dr. Sigut\u0117 Radzevi\u010dien\u0117 monografijoje\u201eNeatrastasis Ignas \u0160einius: gyvenimas ir k\u016bryba \u0160vedijoje\u201c (2011) atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f ra\u0161ytojo pastangas pl\u0117toti vyro ir moters tapatyb\u0117s tem\u0105 savo v\u0117lyvuosiuose romanuose \u0161ved\u0173 kalba. \u012e roman\u0105 \u201eKentauras \u017evengia\u201c (1952), pasak mokslinink\u0117s, galime \u017ei\u016br\u0117ti kaip \u0161maik\u0161t\u0173 literat\u016brin\u012f \u017eaidim\u0105 to meto \u0161ved\u0173 visuomen\u0117je tebevykstan\u010dio ly\u010di\u0173 gin\u010do tema. \u0160iame k\u016brinyje Radzevi\u010dien\u0117 \u012f\u017evelgia \u0160einiaus darom\u0105 ironi\u0161k\u0105 takoskyr\u0105 tarp androcentrin\u0117s (teigian\u010dios vyr\u0173 prana\u0161um\u0105) ir ginocentrin\u0117s (teigian\u010dios moter\u0173 prana\u0161um\u0105) perspektyvos.<\/p>\n\n\n\n

Kalbant apie ironij\u0105, v\u0117l norisi prisiminti Gary \u2013 \u0161\u012f kart\u0105 kaip (savi)ironijos meistr\u0105, parodant\u012f mums, kad m\u016bs\u0173 ironija ir pa\u0161aipa yra skirta apsaugoti mums vertingus dalykus, su\u0161velninti jiems tenkan\u010dius sm\u016bgius. Skaitydama \u0160eini\u0173, svars\u010diau, k\u0105 gi slepia jo ironija, kokias vertes ji saugo ir gina? Kok\u012f tiksl\u0105 tur\u0117jo \u0160einius ironizuodamas min\u0117t\u0105 takoskyr\u0105 tarp vyr\u0173 ir moter\u0173 prana\u0161um\u0105 teigian\u010di\u0173 perspektyv\u0173? Ar jo ironija rei\u0161kia abejon\u0119 d\u0117l tokios takoskyros prasm\u0117s ir realumo apskritai? \u0160einiaus tekstuose ie\u0161kojau ly\u010di\u0173 lygiaverti\u0161kumo \u2013 b\u016btino draugystei, meilei ir bendradarbiavimui \u2013 motyv\u0173. Galiu klysti, bet nesu tikra, kad jo m\u0105styme ir vaizduot\u0117je buvo tokia perspektyva.Turb\u016bt, norint geriau suprasti \u0160einiaus etik\u0105, reik\u0117t\u0173 \u012fd\u0117miau pa\u017evelgti \u012f jo veik\u0117jas moteris: j\u0173 \u017eod\u017eius ir poelgius.<\/p>\n\n\n\n

Moteri\u0161ka perspektyva: \u201eTai tau ir vyras<\/strong>!<\/strong>\u201c<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u201eTai tau ir vyras!\u201c \u2013 tokie pirmieji \u0160einiaus apysakos \u201eVyskupas ir velnias\u201c (1959) \u017eod\u017eiai. Jais rei\u0161kiama \u017emonos panieka sutuoktiniui (protestant\u0173 dvasininkui), jos po\u017ei\u016briu, negeban\u010diam pasiekti deram\u0173 karjeros auk\u0161tum\u0173. Skelbiamas ir ultimatumas: \u201e<…> Kelinti metai paeiliui jau tris kartus pralaim\u0117jai vyskupo rinkimus. Girdi, daugiau taip nebus! Arba a\u0161 tau ne \u017emona.\u201c<\/p>\n\n\n\n

Apysakos veik\u0117jo teologijos profesoriaus Thomo Frosto jaunosios \u017emonos Margretos atvirai dekl ruojamas moters \u201ebur\u017euazinis karjerizmas\u201c[4]<\/a> (savo gyvenimo tiksl\u0173 siejimas su santuoka ir sutuoktinio karjera) \u2013 pasikartojantis \u0160einiaus prozos motyvas. Susidaro \u012fsp\u016bdis, kad tokia situacija jo tekstuose traktuojama kaip nat\u016brali. Nepana\u0161u, kad veik\u0117jai (moterys ir vyrai) ar pats autorius \u012f tok\u012f tarpusavio santyki\u0173 ir \u0161eimos model\u012f \u017evelgt\u0173 kaip \u012f problemin\u012f. Nematyti akivaizd\u017ei\u0173 nei moter\u0173, nei vyr\u0173 i\u0161silaisvinimo i\u0161 tokios tradicijos pastang\u0173. \u0160einiaus moterys, netgi skelbdamos \u0161itokius ultimatumus (!), ir toliau vyr\u0173 mylimos ir garbinamos.<\/p>\n\n\n\n

Siegfriedo Immerselbe’s mylimoji Salom\u0117, nors pati taip pat myli, prie\u0161 apsispr\u0119sdama tek\u0117ti, gana nat\u016braliai svarsto pragmatinius b\u016bsimos santuokos aspektus (\u201eViso pasaulio spauda labai ilgai nesiliaut\u0173 apie mus ra\u0161iusi\u201c), o \u012fvertinusi, \u201ekad tokia perspektyva atrodo i\u0161ties \u012fdomi\u201c, apsisprend\u017eia tek\u0117ti: \u201eTeb\u016bnie.\u201c J\u0105 \u012fkvepia ir galimyb\u0117 tapti did\u017ei\u0173 sieki\u0173 turin\u010dio vyro bendra\u017eyge (buv\u0119s rasini\u0173 skirtum\u0173 teig\u0117jas ir rasinio grynumo id\u0117jos apologetas po eksperimentin\u0117s atjauninimo proced\u016bros jau pl\u0117toja prie\u0161ingas \u2013 Pasaulin\u0117s susibroliavusi\u0173 taut\u0173 draugijos \u2013 id\u0117jas). Savo ruo\u017etu Siegfriedui mylimoji reikalinga ir tam, kad \u201enuolat gal\u0117t\u0173 i\u0161likti stiprus savo \u017eygy\u201c. \u017dmona, atsidavusi vyro \u017eygiui, tarnauja kaip m\u016bza, \u012fkv\u0117p\u0117ja (tokia tur\u0117jo tapti Salom\u0117) arba sekretor\u0117 (\u017emona-sekretore tampa Els\u0117, ne\u012fvykus vedyboms su Salome).<\/p>\n\n\n\n

N\u0117 viename i\u0161 skaityt\u0173 \u0160einiaus tekst\u0173 neteko u\u017etikti tos pa\u017eangios alternatyvos, kuri\u0105, \u017evelgdamas \u012f XX a. pirmosios pus\u0117s Lietuvos kult\u016brin\u0119 tradicij\u0105 (tekstuose ir gyvenime), Kavolis mat\u0117 Sofijos Kymantait\u0117s-\u010ciurlionien\u0117s k\u016bryboje. Beje, ir jos santuoka su Konstantinu \u010ciurlioniu buvo dviej\u0173 lygiaver\u010di\u0173 gyvenimo partneri\u0173 s\u0105junga, kurioje kiekvienas savaranki\u0161kai ir savo j\u0117gomis rei\u0161kiasi pagal asmeninius polinkius ir pasirinkim\u0105: \u017emona \u2013 ra\u0161ytoja, vyras \u2013 dailininkas ir kompozitorius.<\/p>\n\n\n\n

\u010cia nagrin\u0117jamai temai gali b\u016bti reik\u0161mingi ir paties \u0160einiaus santuokos niuansai, atskleisti Radzevi\u010dien\u0117s monografijoje. B\u016bsim\u0105 \u017emon\u0105, \u0161ved\u0173 auk\u0161tuomen\u0117s vienturt\u0119 dukr\u0105 Gertrud\u0105 Sydoff, \u0160einius sutiko ir ved\u0117 netrukus po atvykimo \u012f \u0160vedij\u0105. Tuo pat metu, per kelet\u0105 pirm\u0173j\u0173 met\u0173, jis \u0117m\u0117 spausdinti savo k\u016bryb\u0105 iki tol jam svetima \u0161ved\u0173 kalba. Prie\u0161 sutikdama lietuv\u012f diplomat\u0105, Gertruda dirbo Stokholmo leidykloje, sukosi intelektualiosios bohemos draugijoje, pati band\u0117 ra\u0161yti (to meto dar gana konservatyvioje \u0161ved\u0173 visuomen\u0117je toks auk\u0161tuomen\u0117s merginos gyvenimo b\u016bdas buvo laikomas mai\u0161tingu). \u017dinoma, kad \u012ftakingais asmeniniais ry\u0161iais Gertruda nema\u017eai nuveik\u0117, kad \u0160einius b\u016bt\u0173 pasteb\u0117tas \u0160vedijos literat\u016briniuose sluoksniuose. Ji ir redaguodavo jo \u0161vedi\u0161kus tekstus (apie tai vie\u0161ai kalb\u0117jo ir pats \u0160einius). Negana to, \u0160einiaus asmeninio rankra\u0161tyno archyvus tyrin\u0117jusi Radzevi\u010dien\u0117 neabejoja, kad Gertrudai gal\u0117t\u0173 priklausyti ir kai kuri\u0173 k\u016brini\u0173 bendraautoryst\u0117 \u0161vedi\u0161koje \u0160einiaus eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 proza rinktin\u0117je \u201eNatt och Sol\u201c (\u201eNaktis ir saul\u0117\u201c, 1918). Ta\u010diau laisvamani\u0161kos, dr\u0105sios auk\u0161tuomen\u0117s merginos ikisantuokinio \u201emai\u0161to putos, matyt, nepasiek\u0117 gelmi\u0173\u201c (cituojant Radzevi\u010dien\u0119), nes Gertr\u016bdos bei Igno \u0160eini\u0173 \u0161eimoje buvo vienas autorius.<\/p>\n\n\n\n

Gr\u012f\u017edama prie literat\u016brini\u0173 persona\u017e\u0173, negaliu nepamin\u0117ti \u0160einiaus norveg\u0117s Anitros i\u0161 novel\u0117s \u201ePelargonija\u201c. I\u0161silavinusi, finansi\u0161kai nepriklausoma dailinink\u0117, tapanti politik\u0173 ir diplomat\u0173 portretus, atrodyt\u0173, turi visas galimybes savaranki\u0161kai siekti sav\u0173 gyvenimo tiksl\u0173 ir palaikyti lygiaver\u010dius (nepagr\u012fstus ekonomine ir socialine priklausomybe) draugyst\u0117s ir meil\u0117s ry\u0161ius. Pa\u017einties su j\u0105 i\u0161 pirmo \u017evilgsnio pamilusiu ir pasipir\u0161usiu oland\u0173 diplomatu Justu van Wijku metu atsiskleid\u017eia ironi\u0161kas, netgi cini\u0161kas Anitros b\u016bdas. Dailinink\u0117 niekina pas j\u0105 savo portretus u\u017esakan\u010dius vald\u017eios vyrus ir tapomuose paveiksluose palieka tos paniekos \u017eenklus (tik, pasak jos, klientai per buki, kad juos pasteb\u0117t\u0173). Apibendrindama savo patirt\u012f, vyr\u0173 portretist\u0117 sako: \u201eMan dabar ai\u0161ku, kad vyr\u0173 gerosios ypatyb\u0117s visados perd\u0117tos. J\u0173 pa\u010di\u0173, j\u0173 draug\u0173, j\u0173 \u017emon\u0173.\u201c<\/p>\n\n\n\n

Pripa\u017eintas tarptautini\u0173 deryb\u0173 ir konflikt\u0173 reguliavimo asas d\u0117l pa\u017einties su Anitra aplinkybi\u0173 ir planuojam\u0173 vedyb\u0173 mano prival\u0105s atsisakyti diplomato karjeros (nelabai ai\u0161ku, kod\u0117l). Emancipuotos moters bruo\u017eais pasi\u017eymin\u010dios Anitros reakcija ne tik (savi)ironi\u0161ka (\u201edabar ir a\u0161 tur\u0117siu tik\u0117ti, kad tu esi tikrai nepaprastas vyras\u201c), bet ir netik\u0117tai dogmi\u0161ka: \u201eJoks vyras neturi atiduoti i\u0161kovotos pad\u0117ties.<…> Vyrai, kurie ne\u017eino k\u0105 daro d\u0117l moters, neverti gyventi. <. > Esi turtingas, nors \u0161i\u0105 vyri\u0161k\u0105 ypatyb\u0119 turi ai\u0161ki\u0105. Tik pirma proga tur\u0117si gr\u012f\u017eti politikon. Gal man pavyks atitaisyti tavo vard\u0105. Moters, vyr\u0105 i\u0161 kelio i\u0161vedusios, garb\u0117 kitaip neleid\u017eia.\u201c<\/p>\n\n\n\n

\u00a0Pasakyta ai\u0161kiai: vald\u017eia, pinigai, \u017e\u016btb\u016btinis \u201ei\u0161kovot\u0173\u201c pozicij\u0173 laikymasis \u2013 \u201etikr\u0105 vyr\u0105\u201c moters akyse apibr\u0117\u017eian\u010dios ir j\u0105 \u201elaim\u0117ti\u201c padedan\u010dios savyb\u0117s. Jei kas ir apstulbo d\u0117l \u0161i\u0173 Anitros \u017eod\u017ei\u0173 ir jos laikysenos nenuoseklumo, tai tik skaitytoja(s), bet ne jos su\u017ead\u0117tinis. Vyro toks moters m\u0105stymas neatgraso, jo meil\u0117s neu\u017egesina. O mylimoji meil\u0117s nevaidina: \u201eAr esi man nepamainomas, dar ne\u017einau\u201c \u2013 negudrauja buvusi laisva meninink\u0117 ir b\u016bsimoji sutuoktinio politin\u0117s karjeros vadybinink\u0117. Taip ir knieti, pasitelkus kitos norveg\u0117s, ra\u0161ytojos Wassmo, ironij\u0105, paklausti \u0160einiaus, ar jo norveg\u0117 Anitra turi siel\u0105?<\/p>\n\n\n\n

Kam gi \u0160einiui reik\u0117jo Anitros \u201emai\u0161to put\u0173\u201c? Kaip ir i\u0161ori\u0161kai mai\u0161taujan\u010dios Siegfriedo Salom\u0117s paveikslo: jauna \u017eyd\u0173 kilm\u0117s amerikiet\u0117 viena pati keliauja po pasaul\u012f, dr\u0105siai boikotuoja nacizmo ir rasizmo ideologo kviestin\u0119 vakarien\u0119, visu grei\u010diu laksto sportiniu automobiliu, ta\u010diau lemting\u0105 gyvenimo sprendim\u0105 (tek\u0117ti ar ne u\u017e mylimo vyro) priima, atsi\u017evelgdama \u012f t\u0117vo vali\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Gal savo moter\u0173 paveikslais \u0160einius, s\u0105moningai ar nes\u0105moningai, gina nuo modern\u0117jan\u010dios visuomen\u0117s vyro (savo paties?) svajon\u0119 apie mylim\u0105j\u0105, kaip ramst\u012f ir m\u016bz\u0105 (kad, kaip ir Siegfriedas, \u201enuolat gal\u0117t\u0173 i\u0161likti stiprus savo \u017eygy\u201c)? Ar neatliepia parodomieji \u0160einiaus moter\u0173 mai\u0161tai ir j\u0173 butaforin\u0117 emancipacija Beauvoir suformuluoto tipinio vakarie\u010dio vyro idealo: moteris, laisvai pakl\u016bstanti jo vie\u0161patavimui, be diskusijos nepritarianti jo mintims, ta\u010diau nusileid\u017eianti jo argumentams, protingai jam besiprie\u0161inanti ir galiausiai leid\u017eianti save \u012ftikinti. Juk kur kas nuostabiau sutramdyti amazon\u0119 Pentisil\u0117j\u0105 nei vesti romi\u0105 Pelen\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Straipsnis taip pat buvo publikuotas \u017eurnale \u201eTarp knyg\u0173\u201c (2021, Nr. 5)<\/a>.<\/em><\/p>\n\n\n\n

LITERAT\u016aRA<\/p>\n\n\n\n