{"id":5220,"date":"2021-08-02T13:33:38","date_gmt":"2021-08-02T10:33:38","guid":{"rendered":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/?p=5220"},"modified":"2021-08-02T13:33:39","modified_gmt":"2021-08-02T10:33:39","slug":"povilas-puzinas-dvieju-tautu-menininkas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/2021\/08\/02\/povilas-puzinas-dvieju-tautu-menininkas\/","title":{"rendered":"Povilas Puzinas: dviej\u0173 taut\u0173 menininkas"},"content":{"rendered":"\n

Dalia Cidzikait\u0117 <\/a><\/strong><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n
\"\"
1998 m. Vilniaus paveiksl\u0173 galerijoje surengtos Puzino darb\u0173 parodos proga Lietuvos dail\u0117s muziejus i\u0161leido parodos katalog\u0105, kurio vir\u0161el\u012f puo\u0161iantis garsusis dailininko paveikslas \u201eDvide\u0161imtojo am\u017eiaus Madona\u201c, dar \u017einomas kaip \u201eBenami\u0173 madona\u201c (1951), vaizduoja lietuv\u0119 motin\u0105 su k\u016bdikiu ant rank\u0173. Limis.lt<\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n\n

Pra\u0117jus kiek daugiau nei 50 met\u0173 nuo dailininko Povilo Puzino <\/strong>(Paul Peter Puzinas<\/strong>, 1907 m. rugpj\u016b\u010dio 3 d. Ryga \u2013 1967 m. spalio 20 d. Niujorkas) mirties, ne vienas Amerikos lietuvis iki \u0161iol j\u012f laiko vienu geriausi\u0173 diasporoje k\u016brusi\u0173 meninink\u0173. Lietuvoje Puzino vardas ir darbai, kitaip nei, pavyzd\u017eiui, Pranc\u016bzijoje k\u016brusi\u0173 Vytauto Kasiulio ar Antano Mon\u010dio, ma\u017eai kam \u017einomi, nors dalis \u0161io menininko paveiksl\u0173 yra saugomi Lietuvos muziejuose, tarp j\u0173 ir bene garsiausias dailininko darbas \u2013 \u201eDvide\u0161imtojo am\u017eiaus madona\u201c (dar \u017einoma \u201eBenami\u0173 madonos\u201c pavadinimu, 1951), peln\u0119s auk\u0161\u010diausi\u0105 premij\u0105 tarptautin\u0117je parodoje Los Angeles, o po keli\u0173 met\u0173 \u2013 1956-siais \u2013 ir Amerikos profesional\u0173 dailinink\u0173 s\u0105jungos (angl. American Artists Professional League, Inc.) pagrindin\u0119 premij\u0105 ir tap\u0119s tolimesn\u0117s s\u0117kmingos karjeros ribo\u017eenkliu.<\/p>\n\n\n\n

Puzinas yra vienas i\u0161 t\u0173 ret\u0173 atvej\u0173, kai dailininku ir jo \u0161love lietuviams tenka \u201edalytis\u201c su dar viena tauta \u2013 \u0161\u012fkart kaimynais latviais. Keliose internetin\u0117se meno svetain\u0117se netgi nurodoma, jog Puzinas buvo latvis. (Pana\u0161iai ir mes, lietuviai, elgiam\u0117s su Lietuvoje gimusiais ar tik i\u0161 Lietuvos kilusiais \u017eyd\u0173 tautyb\u0117s asmenimis, tapusiais pasaulinio garso \u012f\u017eymyb\u0117mis.) Tiesa, Puzino ry\u0161ys su Latvija \u2013 anaiptol ne simbolinis. B\u016bsimas dailininkas gim\u0117 Rygoje lietuvi\u0173 i\u0161eivi\u0173 \u0161eimoje. 1920 m. baig\u0117 Rygos lietuvi\u0161k\u0105j\u0105 mokykl\u0105, 1921\u20131923 m. mok\u0117si Kult\u016bros meno mokykloje. Nuo 1923 m. kaip laisvasis klausytojas, o nuo 1928 m., gav\u0119s brandos atestat\u0105, jau kaip pilnateisis studentas, studijavo Rygos dail\u0117s akademijoje, buvo garsaus latvi\u0173 peiza\u017eisto, dail\u0117s mokytojo, Latvijos dail\u0117s akademijos \u012fk\u016br\u0117jo ir pirmojo rektoriaus Vilhelms\u2018o Purv\u012btis\u2018o (1972\u20131945) mokinys. 1932 m. tap\u0119s diplomuotu dailininku, Puzinas atsisveikino su gimtuoju miestu ir artimiausius savo gyvenimo ir karjeros metus susiejo su Lietuva. \u012e Ryg\u0105 menininkas trumpam dar sugr\u012f\u0161 \u2013 u\u017e dalyvavim\u0105 lietuvi\u0173 ir latvi\u0173 rezistent\u0173 veikloje 1944 m. kovo\u2013rugs\u0117jo m\u0117nesiais gestapo bus kalinamas Rygos kal\u0117jime. Latvi\u0161kus saitus visam laikui sutvirtins ir 1937 m. \u012fvykusios vedybos su latve Austra Bo\u0161s.<\/p>\n\n\n\n\n\n\n\n

Atvyk\u0119s \u012f Lietuv\u0105, Puzinas, kaip Lietuvos Respublikos pilietis, pirmiausia atliko dvej\u0173 met\u0173 karin\u0119 prievol\u0119. Nuo 1937 m. dirbo pie\u0161imo mokytoju Panev\u0117\u017eio berniuk\u0173 gimnazijoje. Laisvu nuo darbo gimnazijoje laiku jis dekoravo Panev\u0117\u017eio katedr\u0105: \u0161onines navas papuo\u0161\u0117 a\u0161tuoniais did\u017eiuliais paveikslais pagal Mikeland\u017eelo fresk\u0173 motyvus i\u0161 Siksto koply\u010dios Vatikane, u\u017esi\u0117m\u0117 centrin\u0117s navos lub\u0173 puo\u0161yba. Trimis paveikslais papuo\u0161\u0117 Marijon\u0173 noviciato koply\u010dios altorius, Smilgi\u0173 (Bir\u017e\u0173 raj.) ba\u017eny\u010diai nutap\u0117 lak\u016bn\u0173 Dariaus ir Gir\u0117no portretus. 1940 m. persik\u0117l\u0119s \u012f Kaun\u0105, d\u0117st\u0117 Kauno Taikomosios ir dekoratyvin\u0117s dail\u0117s institute (dab. Kauno kolegija). Baigiantis karui, pasitrauk\u0117 \u012f Vokietij\u0105, gyveno perkelt\u0173j\u0173 asmen\u0173 stovyklose. Karo ir pokario metais patirti i\u0161gyvenimai nugul\u0117 ir dailininko drob\u0117se, tokiuose paveiksluose kaip, \u201eTremtiniai\u201c, \u201ePab\u0117g\u0117l\u0117\u201c, \u201eTr\u0117mimas\u201c ir kt.<\/p>\n\n\n\n

1947 m. Puzinas emigravo \u012f JAV. I\u0161 prad\u017ei\u0173 apsistojo Niujorke, v\u0117liau keletui met\u0173 i\u0161vyko \u012f vakarin\u0119 pakrant\u0119. \u010cia 1949 m. Holivude, garsiajame Sunset bulvare, atidar\u0117 dail\u0117s studij\u0105. Sugr\u012f\u017e\u0119s \u012f rytin\u0119 pakrant\u0119, 1956\u20131958 m. d\u0117st\u0117 Niujorko Cattan Rose dail\u0117s mokykloje, v\u0117liau \u2013 Long Islando meno lygos (Long Island Art League) bei Jackson Heights meno klubo (Jackson Heights Art Club) mokyklose. Long Islande \u012fsteig\u0117 priva\u010di\u0105 dail\u0117s studij\u0105, kuriai vadovavo iki savo mirties. <\/p>\n\n\n\n

\"\"
1949\u20131957\u00a0m. Puzinas buvo Los Angeles lietuvi\u0173 leisto m\u0117nra\u0161\u010dio \u201eLietuvi\u0173 dienos\u201c\u00a0meninis redaktorius. 1952 m. gruod\u017eio m\u0117n. vir\u0161elis.<\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n\n

Menininkas save laik\u0117 lietuviu. 1952 m. gegu\u017e\u0117s 31 d. dienra\u0161\u010dio \u201eDraugas\u201c kult\u016briniame priede paskelbtame interviu jis prisipa\u017e\u012fsta, jog \u012f pasaul\u012f \u017ei\u016bri lietuvio akimis. Kalb\u0117damas apie savo po\u017ei\u016br\u012f \u012f men\u0105, Puzinas pabr\u0117\u017e\u0117: \u201eSupratau, kad mums n\u0117ra ko pam\u0117gd\u017eioti kit\u0173 taut\u0173 meno k\u016bryb\u0105, mes turime eiti savo keliu\u201c (psl. 1), suprask \u2013 lietuvi\u0161ku. Dailininkas, Lietuvoje praleid\u0119s vos septynerius metus, prisimena ne pramonin\u0117s Rygos peiza\u017e\u0105 ar nuotaik\u0105, bet lietuvi\u0161k\u0173 sodyb\u0173, lauk\u0173 ir mi\u0161k\u0173 atmosfer\u0105: \u201eM\u016bs\u0173 kra\u0161tui b\u016bdingi ne dideli miestai su savo bulvarais ir fabrikais, bet \u016bkinink\u0173 sodybos, laukai ir mi\u0161kai. Tatai mane prad\u017eioje ir patrauk\u0117; tai geriausiai gal\u0117jau suprasti, \u012fsijausti ir savo k\u016bryboje atvaizduoti. Kitaip ir negal\u0117jo b\u016bti, nes buvau savo kra\u0161to k\u016bdikis\u201c (ibid.).<\/p>\n\n\n\n

\u0160iandien pagrindinis Puzino palikimas saugomas trijose \u0161alyse: Amerikoje, Lietuvoje ir Latvijoje. Pastarosioms dviem atiteko dailininko tapyti paveikslai. Lietuvoje did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f Puzino darb\u0173 saugo Lietuvos dail\u0117s muziejus (32 k\u016briniai), kita dalis \u2013 vos keturi k\u016briniai \u2013 laikomi Nacionaliniame M. K. \u010ciurlionio dail\u0117s muziejuje Kaune. Latvija (Valstyb\u0117s dail\u0117s muziejuje ir Dail\u0117s muziejuje \u201eArsenals\u201c) gali pasigirti pana\u0161iu Puzino darb\u0173 skai\u010diumi \u2013 i\u0161 viso 32 paveikslais. Paveikslus 1997 m. padovanojo Puzino \u017emona Austra Puzinien\u0117. Puzino dokumentinis archyvas: korespondencija, laikra\u0161\u010di\u0173 i\u0161karpos ir kt., atiteko Latvijai. JAV dailininko k\u016briniai saugomi Rockfordo meno asociacijoje (Ilinojaus valstija), Smithsonian instituto Nacionalin\u0117je dail\u0117s kolekcijoje (Va\u0161ingtonas) ir M. Betteridge kolekcijoje Los And\u017eele (Kalifornijos valstija).<\/p>\n\n\n\n

Puzinien\u0117s Lietuvos dail\u0117s muziejui padovanoti darbai yra suskaitmeninti ir pasiekiami LIMIS portale:  https:\/\/www.limis.lt\/<\/a>. Dailininko 90 met\u0173 gimimo proga 1998 m. Vilniaus paveiksl\u0173 galerijoje \u012fvyko Puzino darb\u0173 paroda, kurioje buvo galima pamatyti ne tik Lietuvai, bet ir Latvijai dovanotus, taip pat Amerikoje likusius menininko darbus. Ta proga Lietuvos dail\u0117s muziejus lietuvi\u0173, latvi\u0173 ir angl\u0173 kalbomis i\u0161leido parodos katalog\u0105 \u201ePovilas Puzinas (1907\u20131967). Tapyba\u201c (sud. Viktoras Liutkus). 1999 m. nema\u017ea dalis Puzino paveiksl\u0173 buvo eksponuojama Panev\u0117\u017eyje. Tai buvo vienintel\u0117s po nepriklausomyb\u0117s paskelbimo surengtos Puzino darb\u0173 parodos Lietuvoje.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Dalia Cidzikait\u0117 Pra\u0117jus kiek daugiau nei 50 met\u0173 nuo dailininko Povilo Puzino (Paul Peter Puzinas, 1907 m. rugpj\u016b\u010dio 3 d. Ryga \u2013 1967 m. spalio 20 d. Niujorkas) mirties, ne vienas Amerikos lietuvis iki \u0161iol j\u012f laiko vienu geriausi\u0173 diasporoje k\u016brusi\u0173 meninink\u0173. Lietuvoje Puzino vardas ir darbai, kitaip nei, pavyzd\u017eiui, Pranc\u016bzijoje k\u016brusi\u0173 Vytauto Kasiulio ar … Toliau skaityti „Povilas Puzinas: dviej\u0173 taut\u0173 menininkas”<\/span><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":6,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[89,1863],"tags":[503,3647,698],"class_list":["post-5220","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-asmenybes","category-diasporos-tyrejams","tag-dalia-cidzikaite","tag-povilas-puzinas","tag-sukaktys"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5220","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/users\/6"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5220"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5220\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5220"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5220"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5220"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}