{"id":5312,"date":"2021-11-22T13:12:43","date_gmt":"2021-11-22T11:12:43","guid":{"rendered":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/?p=5312"},"modified":"2021-11-22T13:12:43","modified_gmt":"2021-11-22T11:12:43","slug":"siemet-minime-145-asias-tapytojo-kolekcionieriaus-kulturos-veikejo-antano-zmuidzinaviciaus-gimimo-metines","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/2021\/11\/22\/siemet-minime-145-asias-tapytojo-kolekcionieriaus-kulturos-veikejo-antano-zmuidzinaviciaus-gimimo-metines\/","title":{"rendered":"\u0160iemet minime 145-\u0105sias tapytojo, kolekcionieriaus, kult\u016bros veik\u0117jo Antano \u017dmuidzinavi\u010diaus gimimo metines"},"content":{"rendered":"\n

Pareng\u0117 Irmina Abramovien\u0117<\/a><\/strong><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n
\"\"
A. \u017dmuidzinavi\u010diaus fondas (F205) saugomas Ret\u0173 knyg\u0173 ir rankra\u0161\u010di\u0173 skyriuje. Daugiau vaizd\u0173 i\u0161 jo>><\/a><\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n\n

Gim\u0117 1876 m., kaip pats dailininkas savo atsimininuose yra ra\u0161\u0119s \u2013 neapsakomai gra\u017eioje Suvalk\u0173 Dz\u016bkijos vietov\u0117je, Seirij\u0173 miestelyje. Gra\u017ei kra\u0161to gamta bei turtinga liaudies k\u016bryba nuo vaikyst\u0117s i\u0161ugd\u0117 polink\u012f \u012f men\u0105. Pradin\u012f i\u0161silavinim\u0105 \u012fgijo keliose liaudies prad\u017eios mokyklose: 1886\u20131890 m. mok\u0117si Miroslave, Po\u0161nioje, Laukintukuose. Atsiminim\u0173 knygoje \u201ePalet\u0117 ir gyvenimas\u201c A. \u017dmuidzinavi\u010dius pasakoja, jog t\u0117vai labai nenoriai j\u012f i\u0161leido \u012f tolimesnius mokslus, sutiko tik prikalbinti i\u0161 Var\u0161uvos atvykusio giminai\u010dio, gimnazijos mokytojo Juozo Radziukyno. Buvo nuspr\u0119sta ruo\u0161tis \u012f antr\u0105j\u0105 gimnazijos klas\u0119, \u201evasarai baigiantis, t\u0117velis \u012fsisodino mane \u012f ve\u017eim\u0105, ir i\u0161dard\u0117jome \u012f Marijampol\u0117s gimnazij\u0105 egzamin\u0173 laikyti. Va\u017eiuojant, prisiminus, kur ir ko va\u017eiuoju, \u0161iurpas mane i\u0161 d\u017eiaugsmo ir susijaudinimo kr\u0117t\u0117. Juo baisesnis buvo nusivylimas ir sielvartas, kai, atvyk\u0119 \u012f gimnazij\u0105, su\u017einojome, kad pav\u0117lavome, kad egzaminai jau \u012fvyk\u0119, kad klas\u0117s pilnos ir daugiau mokini\u0173 nepriima\u201c[1]<\/a>. Vienintelis pasirinkimas liko Veiveri\u0173 mokytoj\u0173 seminarija, kurioje tuo metu dar tebevyko pri\u0117mimas. 1894 m. s\u0117kmingai baig\u0119s seminarij\u0105, kelet\u0105 met\u0173 mokytojavo pradin\u0117se mokyklose Lenkijoje \u2013 Zavaduose, v\u0117liau Vanevo ba\u017enytkaimyje. Ta\u010diau mokytojo darbas netapo tikruoju pa\u0161aukimu. \u201eVanieve, gra\u017eios gamtos ir \u012fdomi\u0173 \u017emoni\u0173 apsuptas, nei\u0161ken\u010diau nebendrav\u0119s ir su menu; kad ir netur\u0117damas da\u017e\u0173, bent pie\u0161tuku pie\u0161davau gamtovaizd\u017eius ir \u017emones. […] Svajojau tapti tikru dailininku, tikru gamtos gro\u017eybi\u0173 vaizduotoju. Trauk\u0117 mane ir poezija. Nor\u0117josi ir \u017eod\u017eiais i\u0161reik\u0161ti tai, kas mane jaudino. Ir ra\u0161iau. Ra\u0161iau eil\u0117ra\u0161\u010dius \u2013 lietuvi\u0161kai ir lenki\u0161kai, nei vienos, nei kitos kalbos gerai nemok\u0117damas. […] \u010cia subrendo tvirtas pasiry\u017eimas siekti auk\u0161\u010diau. Nusprend\u017eiau \u017e\u016bt b\u016bt patekti \u012f kur\u012f nors didel\u012f miest\u0105 ir ten prasimu\u0161ti \u012f tikro meno darbininko auk\u0161tybes\u201c[2]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

1898 m. A. \u017dmuidzinavi\u010dius i\u0161vyko \u012f Var\u0161uv\u0105, dirbo \u0160olco priemies\u010dio mokykloje ir tuo pat metu studijavo tapyb\u0105 E. A. Zolotariovo vakarin\u0117je pie\u0161imo mokykloje, v\u0117liau V. Gersono priva\u010dioje studijoje. Var\u0161uvoje aktyviai \u012fsitrauk\u0117 \u012f kult\u016brin\u012f gyvenim\u0105, susibi\u010diuliavo su \u010dia gyvenusiais lietuviais, tuo metu pradedan\u010diais dailininkais P. Rim\u0161a, M. K. \u010ciurlioniu, A. Paliukai\u010diu. Var\u0161uvos spaudoje pasirod\u0117 pirmieji A. \u017dmuidzinavi\u010diaus straipsniai apie men\u0105, i\u0161spausdinti pirmieji eil\u0117ra\u0161\u010diai. 1904 m. apsisprend\u0117 vykti \u012f Pary\u017ei\u0173, ketindamas studijuoti L’\u00c9cole nationale sup\u00e9rieure des beaux-arts (Auk\u0161toji nacionalin\u0117 dail\u0117s mokykla). Mokytis garsiojoje meno mokykloje neteko. Dail\u0117s studijas gilino priva\u010dioje F. Colarossi akademijoje (tai buvo viena i\u0161 meno mokykl\u0173, alternatyvi\u0173 Nacionalinei dail\u0117s mokyklai), tapybos technikos mok\u0117si ital\u0173 menininko Cesare Vitti meno akademijoje, bei Katalonijos tapytojo H. A. Camarasos tapybos mokykloje. Dar prie\u0161 i\u0161vykdamas \u012f Pary\u017ei\u0173 i\u0161 bi\u010diulio buvo gav\u0119s vie\u0161bu\u010dio adres\u0105, kuriame buvo apsistojusi M-lle Marie Putvinska (Marija Putvinskait\u0117). Pasak bi\u010diulio, ji jau kur\u012f laik\u0105 gyvenanti Pary\u017eiuje, studijuoja, ir reikalui esant gal\u0117s pad\u0117ti \u012fsikurti ir apsiprasti tame did\u017eiuliame mieste. Pirm\u0105j\u012f susitikim\u0105 su b\u016bsim\u0105j\u0105 \u017emona ir pirm\u0105j\u012f \u012fsp\u016bd\u012f A. \u017dmuidzinavi\u010dius savo atsiminim\u0173 knygoje palydi \u017eod\u017eiais: \u201eNejaugi ir \u0161it\u0105 gal\u0117t\u0173 koks nors vyras pamilti, \u2013 pagalvojau, pasilik\u0119s vienas. \u0160itoks vyras visgi atsirado. Tai buvau a\u0161 pats. Kaip tik man teko laim\u0117 j\u0105 pamilti ir, ketveriems metams praslinkus, ji buvo jau mano \u017emona, su kuria a\u0161 iki \u0161iol, t. y. iki savo \u017eilos barzdos gyvenu. […] Beje, \u0161ia proga turiu pridurti, kad nuo an\u0173 Pary\u017eiaus laik\u0173 buv. m-lle Putvinska vis gra\u017e\u0117jo, ir \u0161iuo metu, kada ji pra\u017eydo balta spalva, nerasi gra\u017eesn\u0117s moters pasaulyje\u201c[3]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n\n\n\n\n

1906 m. A. \u017dmuidzinavi\u010dius gr\u012f\u017eo \u012f Lietuv\u0105, apsigyveno Vilniuje. Aktyviai \u012fsitrauk\u0117 \u012f pirmosios lietuvi\u0173 dail\u0117s parodos rengim\u0105 (1907 m.). Tais pa\u010diais metais buvo \u012fkurta Lietuvi\u0173 dail\u0117s draugija, kurios pirmininku buvo i\u0161rinktas (\u0161ias pareigas \u0117jo iki 1915 m. ir 1926\u20131928 m.). Dail\u0117s draugijos organizuojamos parodos sulaukdavo vis didesnio visuomen\u0117s susidom\u0117jimo ir palanki\u0173 atsiliepim\u0173 spaudoje. \u0160i\u0173 parod\u0173 reik\u0161m\u0119 ir svarb\u0105 Lietuvos menui A. \u017dmuidzinavi\u010dius taikliai apibendrina savo atsiminimuose: \u201eApskritai po keleri\u0173 met\u0173 imta labai gyvai dom\u0117tis lietuvi\u0173 dail\u0117s k\u016briniais. […] Pradedant pirm\u0105ja dail\u0117s paroda, lietuvi\u0173 dailininkai ir dail\u0117s m\u0117g\u0117jai prad\u0117jo liaudies dirbiniuose ie\u0161koti savit\u0173 lietuvi\u0161k\u0173 motyv\u0173 ir juos kelti vie\u0161umon. Nuo to laiko prad\u0117ta kalb\u0117ti apie lietuvi\u0173 liaudies meno darb\u0173 stili\u0173 ir j\u0173 savoti\u0161k\u0105 gro\u017e\u012f\u201c[4]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Pirmojo Pasaulinio karo metais A. \u017dmuidzinavi\u010dius gyveno Vilniuje, d\u0117st\u0117 pai\u0161yb\u0105 Vilniaus lietuvi\u0173 gimnazijoje, nuo 1918 m. \u2013 ir Vilniaus lietuvi\u0173 moter\u0173 gimnazijoje. R\u016bpinosi karo pab\u0117g\u0117liais, buvo i\u0161rinktas \u012f Lietuvi\u0173 draugijos nukent\u0117jusiems d\u0117l karo \u0161elpti centro komitet\u0105. 1919 m. buvo priimtas \u012f \u0160auli\u0173 s\u0105jung\u0105, kelet\u0105 met\u0173 buvo \u0161ios organizacijos leid\u017eiamo \u017eurnalo \u201eTrimitas\u201c atsakomasis redaktorius. 1922\u20131924 m. gyveno ir k\u016br\u0117 JAV. Reng\u0117 savo darb\u0173 parodas Va\u0161ingtone, Niujorke, \u010cikagoje. Rinko aukas numatytiems \u012fkurti Tautos namams, skait\u0117 paskaitas lietuvi\u0173 emigrantams. Gr\u012f\u017e\u0119s \u012f Lietuv\u0105 apsigyveno Kaune. Reng\u0117 personalines tapybos parodas, dirbo k\u016brybin\u012f ir pedagogin\u012f darb\u0105. 1926\u20131940 m. d\u0117st\u0117 Kauno meno mokykloje, 1944\u20131951 m. \u2013 Kauno taikomosios ir dekoratyvin\u0117s dail\u0117s institute, 1951\u20131953 m. \u2013 Lietuvos dail\u0117s institute, v\u0117liau Kauno politechnikos institute.<\/p>\n\n\n\n

A. \u017dmuidzinavi\u010dius suk\u016br\u0117 apie 2000 dail\u0117s k\u016brini\u0173, daugiausia aliejin\u0117s tapybos peiza\u017e\u0173. K\u016br\u0117 \u012f\u017eymi\u0173 \u017emoni\u0173 portretus, plakatus, pa\u0161to \u017eenklus, iliustravo knygas. Pirmiesiems Lietuvos kariams suk\u016br\u0117 uniformas. Kartu su dailininku, heraldikos specialistu T. Daugirdu suk\u016br\u0117 tautin\u0117s v\u0117liavos projekt\u0105, kuris 1918 m. buvo oficialiai patvirtintas kaip Lietuvos valstyb\u0117s v\u0117liava.<\/p>\n\n\n\n

Savo atsiminimuose A. \u017dmuidzinavi\u010dius ra\u0161o, kad nuo vaikyst\u0117s jaut\u0117 aistr\u0105 rinkti visk\u0105, kas daro gilesn\u012f \u012fsp\u016bd\u012f, \u0161is pom\u0117gis v\u0117liau i\u0161augo \u012f \u201ekolekciomanij\u0105\u201c. Gausi ir unikali velni\u0173 kolekcija \u2013 tik vienas i\u0161 23(!) A. \u017dmuidzinavi\u010diaus sukaupt\u0173 rinkini\u0173. Dailininkas surinko vertingas geologini\u0173 ir archeologini\u0173 retenybi\u0173, molini\u0173 \u0161vilpuk\u0173, lietuvi\u0161k\u0173 juost\u0173, prijuos\u010di\u0173, mezgini\u0173 kolekcijas, med\u017eio dirbini\u0173, muzikos instrument\u0173, leidini\u0173, lai\u0161k\u0173, nuotrauk\u0173, vis\u0173 lietuvi\u0173 dail\u0117s parod\u0173 katalog\u0173 ir plakat\u0173 rinkin\u012f, \u0105sil\u0173 ir o\u017ei\u0173 kolekcij\u0105 (kuri\u0105 itin brangino), tapybos, skulpt\u016bros ir grafikos darb\u0173, numizmatikos kolekcijas, bei daug kitos vertingos med\u017eiagos i\u0161 Lietuvos kult\u016brinio gyvenimo. \u0160iuos rinkinius ir daug savo k\u016brini\u0173 A. \u017dmuidzinavi\u010dius 1961 m. padovanojo Lietuvos visuomenei.<\/p>\n\n\n\n

Parengta pagal<\/strong>: Apie dailinink\u0105 A. \u017dmuidzinavi\u010di\u0173. Prie gimtosios \u017eem\u0117s versm\u0117s: [fotografij\u0173 parodos katalogas], Kaunas, 2008, p.3\u20137; Lietuvyb\u0117s kov\u0173 verpetuose: Vilniaus ir Sein\u0173 kra\u0161tai XIX a. pabaigoje \u2013 XX a. prad\u017eioje, Vilnius, 2009, p.352\u2013356; Antanas \u017dmuidzinavi\u010dius : [albumas] \/ [sudarytoja Jurgita Rimkut\u0117], Kaunas, 2016, p.4\u201346; \u017dmuidzinavi\u010dius A., Palet\u0117 ir gyvenimas, Vilnius, 1961.<\/p>\n\n\n\n

Taip pat kvie\u010diame skaityti Nacionalin\u0117s bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrim\u0173 departamento Ret\u0173 knyg\u0173 ir rankra\u0161\u010di\u0173 skyriaus tyr\u0117jos Dalios Tarailien\u0117s parengt\u0105 tekst\u0105>><\/a><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

[1]<\/a> \u017dmuidzinavi\u010dius A., Palet\u0117 ir gyvenimas<\/em>, Vilnius, 1961, p.58.<\/p>\n\n\n\n

[2]<\/a> Ten pat, p.84.<\/p>\n\n\n\n

[3]<\/a>Ten pat, p.97.<\/p>\n\n\n\n

[4]<\/a>Ten pat, p.116-117.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pareng\u0117 Irmina Abramovien\u0117 Gim\u0117 1876 m., kaip pats dailininkas savo atsimininuose yra ra\u0161\u0119s \u2013 neapsakomai gra\u017eioje Suvalk\u0173 Dz\u016bkijos vietov\u0117je, Seirij\u0173 miestelyje. Gra\u017ei kra\u0161to gamta bei turtinga liaudies k\u016bryba nuo vaikyst\u0117s i\u0161ugd\u0117 polink\u012f \u012f men\u0105. Pradin\u012f i\u0161silavinim\u0105 \u012fgijo keliose liaudies prad\u017eios mokyklose: 1886\u20131890 m. mok\u0117si Miroslave, Po\u0161nioje, Laukintukuose. Atsiminim\u0173 knygoje \u201ePalet\u0117 ir gyvenimas\u201c A. \u017dmuidzinavi\u010dius pasakoja, … Toliau skaityti „\u0160iemet minime 145-\u0105sias tapytojo, kolekcionieriaus, kult\u016bros veik\u0117jo Antano \u017dmuidzinavi\u010diaus gimimo metines”<\/span><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":6,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[89,265],"tags":[186],"class_list":["post-5312","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-asmenybes","category-datos","tag-antanas-zmuidzinavicius"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5312","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/users\/6"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5312"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5312\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5312"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5312"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5312"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}