{"id":5421,"date":"2022-07-18T13:05:09","date_gmt":"2022-07-18T10:05:09","guid":{"rendered":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/?p=5421"},"modified":"2025-11-17T10:51:38","modified_gmt":"2025-11-17T08:51:38","slug":"senoves-pasaulio-tyrinetoja-profesionalios-egiptologijos-pradininke-lietuvoje-marija-rudzinskaite-arcimaviciene-is-zigmo-toliusio-atsiminimu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/2022\/07\/18\/senoves-pasaulio-tyrinetoja-profesionalios-egiptologijos-pradininke-lietuvoje-marija-rudzinskaite-arcimaviciene-is-zigmo-toliusio-atsiminimu\/","title":{"rendered":"Senov\u0117s pasaulio tyrin\u0117toja, profesionalios egiptologijos pradinink\u0117 Lietuvoje Marija Rudzinskait\u0117-Arcimavi\u010dien\u0117. I\u0161 Zigmo Toliu\u0161io atsiminim\u0173"},"content":{"rendered":"\n

Pareng\u0117 Irmina Abramovien\u0117<\/strong><\/a><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

1885 m. liepos 16 d. \u0160aravuose, K\u0117daini\u0173 raj. gim\u0117 Marija Rudzinskait\u0117-Arcimavi\u010dien\u0117<\/strong>  \u2013istorik\u0117, pirmoji profesionali Lietuvos egiptolog\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Egiptologija susidom\u0117jo studijuodama (1911\u20131916 m.) Maskvoje pas \u017eym\u0173 orientalist\u0105 Boris\u0105 Turajev\u0105, kuris padar\u0117 poveik\u012f mokslinink\u0117s pasaul\u0117\u017ei\u016bros formavimuisi bei apsisprendimui vis\u0105 gyvenim\u0105 paskirti Egipto istorinio palikimo tyrin\u0117jimui. Studij\u0173 metais dalyvavo Maskvos imperatori\u0161kojo universiteto Istorijos komisijos bei Lenk\u0173 mokslo draugijos veikloje. Po studij\u0173 gr\u012f\u017eusi \u012f Lietuv\u0105 dirbo pedagogin\u012f darb\u0105 Kauno mokyklose ir gimnazijose. 1922\u20131940 m. (su pertraukomis) d\u0117st\u0117 Vytauto Did\u017eiojo universiteto Humanitarini\u0173 moksl\u0173 fakultete. 1922 m. jos iniciatyva universitete prad\u0117tas skaityti Egipto istorijos kursas. M. Rudzinskait\u0117-Arcimavi\u010dien\u0117 steng\u0117si sudominti Lietuvos visuomen\u0119 su nepa\u017e\u012fstama Ryt\u0173 kult\u016bra, su svarbiausiais Egipto literat\u016bros, religijos ir meno paminklais. D\u0117jo pastangas parengti dirv\u0105 orientalistikos mokslui Lietuvoje. Kelet\u0105 kart\u0173 (1910 m., 1924 m., 1934 m.) su ekspedicijomis lank\u0117si Egipte ir Palestinoje, atstovavo Lietuvai pasaulio orientalist\u0173 kongresuose, publikavo straipsnius apie Senov\u0117s Egipto kult\u016br\u0105 ir istorij\u0105. Pareng\u0117 populiari\u0173 mokslo leidini\u0173 serij\u0105 \u201eSenov\u0117s Rytai\u201c: (Egipto ieroglifai (1932 m.), \u201eMoters b\u016bkl\u0117 senov\u0117s Egipte\u201c (1932 m.), \u201eTut-Anch-Amono kapas ir Teb\u0173 paminklai\u201c (1933 m.), \u201eVardo reik\u0161m\u0117 senov\u0117s Egipte\u201c (1934 m.), para\u0161\u0117 i\u0161sami\u0105 studij\u0105 \u201eSenov\u0117s Ryt\u0173 istorija, t. 1: Aigiptas\u201c (1936 m.). Ta\u010diau dar nema\u017ea dalis parengt\u0173 knyg\u0173 bei straipsni\u0173, deja, taip ir liko nei\u0161spausdinti.<\/p>\n\n\n

\n
\"\"
Moters b\u016bkl\u0117 senov\u0117s Egipte : (pirmoji moteris soste \u2013 faraon\u0117 Chat\u0161epsut) \/ doc. M. Rudzinskait\u0117-Arcimavi\u010dien\u0117. \u2013 Kaunas : [s.n.], 1932 <\/figcaption><\/figure>\n<\/div>\n\n\n\n\n\n\n

I\u0161vyk\u0173 \u012f Egipt\u0105 metu M. Rudzinskait\u0117-Arcimavi\u010dien\u0117 kaup\u0117 senien\u0173 rinkin\u012f. I\u0161 Kairo muziejaus buvo \u012fsigijusi sarkofag\u0105 su mumija bei dal\u012f kito sarkofago. V\u0117liau jos rinkin\u012f papild\u0117 dvi vaik\u0173 pomirtin\u0117s kauk\u0117s bei kelios dievybi\u0173 ir u\u0161ebt\u0173 statul\u0117l\u0117s, amuletai, papirusai, smulkiosios skulpt\u016bros k\u016briniai, atspindintys Senov\u0117s Egipto religij\u0105 ir laidojimo papro\u010dius. Kolekcija nuolat gaus\u0117jo, pa\u017e\u012fstamiems egiptologams atsiun\u010diant vis nauj\u0173 eksponat\u0173. Viena did\u017eiausi\u0173 egiptolog\u0117s svajoni\u0173 buvo surinkti \u201eEgipto mirusi\u0173j\u0173 kulto kolekcij\u0105\u201c, bet d\u0117l l\u0117\u0161\u0173 stygiaus tai buvo nelengva \u012fgyvendinti. Ta\u010diau nors ir stokodama finansavimo, sukaup\u0117 gausi\u0105 ir unikali\u0105 egiptieti\u0161k\u0173 relikt\u0173 kolekcij\u0105, kuri buvo eksponuojama keliuose Kauno muziejuose.<\/p>\n\n\n\n

Mokslinink\u0117s profesija buvo glaud\u017eiai susipynusi su jos gyvenimo b\u016bdu. Jos nam\u0173 atmosfera dvelk\u0117 rytieti\u0161ka dvasia, interjer\u0105 puo\u0161\u0117 bronzin\u0117s vazos, fajanso statul\u0117l\u0117s ir rytieti\u0161k\u0173 ra\u0161t\u0173 stalties\u0117s. M. Rudzinskait\u0117-Arcimavi\u010dien\u0117 i\u0161 kit\u0173 i\u0161siskyr\u0117 ir savo egzoti\u0161ka i\u0161vaizda \u2013 m\u0117go puo\u0161tis daugeliui nuostab\u0105 kelian\u010diais papuo\u0161alais i\u0161 Egipto, auksin\u0117mis apyrank\u0117mis ir rytieti\u0161komis skaromis, da\u017enai \u012fsisegdavo seg\u0119 su skarab\u0117jumi. Apsilankantiems draugams ir pa\u017e\u012fstamiems su u\u017esidegimu gal\u0117davo valand\u0173 valandas pasakoti apie Egipt\u0105[1]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

\u012edomi ir i\u0161skirtin\u0117 M. Rudzinskait\u0117s-Arcimavi\u010dien\u0117s asmenyb\u0117 paliko \u012fsimintin\u0105 p\u0117dsak\u0105 ne tik istorijos moksle ir kult\u016broje, bet ir bi\u010diuli\u0173 atmintyje. Lietuvos nacionalin\u0117s Martyno Ma\u017evydo bibliotekos fonduosesaugomi \u017eymaus tarpukario advokato ir kolekcininko, vieno i\u0161 \u00a0am\u017einink\u0173 \u2013 Zigmo Toliu\u0161io <\/strong>atsiminimai[2]<\/a>. Su M. Rudzinskaite-Arcimavi\u010diene j\u012f siejo pa\u017eintis, besit\u0119susi kelet\u0105 met\u0173 iki egiptolog\u0117s mirties 1941 m.<\/p>\n\n\n\n

Vienos i\u0161 savo kelioni\u0173 metu Z. Toliu\u0161is i\u0161 antikinio meno muziejaus (Altes Museum) Berlyne \u012fsigijo j\u012f sudominusi\u0105 Nefertit\u0117s biusto reprodukcij\u0105. \u0160i statul\u0117l\u0117, buvusi Z. Toliu\u0161io darbo kabinete, atkreip\u0117 M. Rudzinskait\u0117s-Arcimavi\u010dien\u0117s d\u0117mes\u012f, kai  teisiniais klausimais ji lank\u0117si pas advokat\u0105. Atsiminimuose Z. Toliu\u0161is ra\u0161o:<\/p>\n\n\n\n

\u201eBaigus mums juridin\u012f pasikalb\u0117jim\u0105 vyresnioji ponia atkreip\u0117 savo d\u0117mes\u012f \u012f stov\u0117jusi\u0105 ant knyg\u0173 lentynos Nofratet\u0117s<\/em>[3]<\/strong><\/a> galvut\u0119 ir paklaus\u0117 man\u0119s: \u201eTamsta interesuojies Egiptu? Pirm\u0105 kart\u0105 matau Lietuvoje Nofratet\u0117s biust\u0105\u201c. \u010cia ponia pasisak\u0117 esanti Kauno universiteto egiptologijos d\u0117stytoja Arcimavi\u010dien\u0117. Tarp m\u016bs\u0173 i\u0161 naujo prasid\u0117jo pasikalb\u0117jimas, dabar jau visai kita tema. Pasakius man, kur ir kaip a\u0161 \u012fsigijau Nofratet\u0117s biust\u0105, Arcimavi\u010dien\u0117 pasipasakojo \u2013 kelet\u0105 kart\u0173 lankiusi Egipt\u0105, parsive\u017eusi i\u0161 tenai vien\u0105 mumij\u0105 ir kit\u0173 muzieji\u0161k\u0173 dalyk\u0173, d\u0117l kuri\u0173 turinti nema\u017ea r\u016bpes\u010dio ir vargo, nes jokiame Kauno muziejuje nesiranda tai mumijai vietos ir ji turinti laikyti j\u0105 savo ank\u0161tame bute ir net miegoti su ja viename kambary.<\/em>[4]<\/strong><\/a> […] Arcimavi\u010dien\u0117 kviet\u0117 aplankyti j\u0105, pa\u017ei\u016br\u0117ti jos turimos mumijos ir pasikalb\u0117ti egiptologijos klausimais.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Taip u\u017esimezg\u0117 m\u016bs\u0173 pa\u017eintis.<\/em><\/p>\n\n\n\n

[…] Arcimavi\u010dien\u0117 dovanojo man savo leidinius, kuriais a\u0161 gyvai susidom\u0117jau. Ji m\u0117go ir mok\u0117jo \u012fdomiai pasakoti apie Egipt\u0105. Ma\u017eo \u016bgio, brunet\u0117, Arcimavi\u010dien\u0117 tur\u0117jo savo veido bruo\u017euose k\u0105 tai rytieti\u0161ko. Galb\u016bt, ji buvo totori\u0173 kilm\u0117s? Gal d\u0117lto ji taip aistringai dom\u0117josi ryt\u0173 istorija ir Egiptu, kuriam pa\u0161vent\u0117 vis\u0105 savo gyvenim\u0105?<\/em><\/p>\n\n\n\n

Arcimavi\u010dien\u0117 b\u016bdavo labai patenkinta rei\u0161kiamu susidom\u0117jimu Egiptu ir u\u017eduodamais jai klausimais, \u012f kuriuos noriai atsakin\u0117davo. T\u0173 pasikalb\u0117jim\u0173 pas\u0117koje a\u0161 perskai\u010diau eil\u0119 knyg\u0173 apie Egipt\u0105, j\u0173 tarpe apie jeroglif\u0173 i\u0161\u0161ifravim\u0105, egiptie\u010di\u0173 alfabet\u0105, Nofratet\u0119 ir kt.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Berods apie 1937\u20131938 m. Arcimavi\u010dien\u0117 i\u0161vyko Egiptan dalyvauti egiptolog\u0173 kongrese, i\u0161 kur atsiunt\u0117 man por\u0105 atviru\u010di\u0173 su sveikinimais. Pagr\u012f\u017eusi i\u0161 Egipto ji aplank\u0117 mane ir dovanojo man gabal\u0117l\u012f audeklo, kuriuo buvo suvystyta mumija ir skarab\u0117j\u0173. Tai buvo nulietas i\u0161 juodo metalo nedidelis vabal\u0117lis. Jau prie\u0161 tai a\u0161 buvau gird\u0117j\u0119s, kad skarabiejai, kaipo \u0161ventieji vabzd\u017eiai, buvo laikomi pas senuosius egiptie\u010dius didel\u0117j pagarboj, bet i\u0161 Arcimavi\u010dien\u0117s a\u0161 dar su\u017einojau, kad skarabiejai egiptie\u010di\u0173 \u012fsitikinimu buvo netik \u0161ventieji vabalai, bet buvo j\u0173 ne\u0161iojami, kaipo amuletai, saugantieji \u017emones nuo nelaimi\u0173, lig\u0173 ir kit\u0173 negerovi\u0173. Tie amuletai buvo daromi i\u0161 akmens, glaziruoto molio arba liedinami i\u0161 metalo. Dovanodama man min\u0117t\u0105 skarabiej\u0173, Arcimavi\u010dien\u0117, lyg nujausdama, kad mano gyvenime artinasi nelaimi\u0173 laikotarpis, pasak\u0117: \u201elai tasai skarabiejus saugoja Tamst\u0105 nuo nelaimi\u0173.<\/em><\/p>\n\n\n\n

[…] A\u0161, suprantama, negaliu teigti, kad i\u0161 viso skarabiejai atne\u0161a \u017emogui laim\u0119 arba apsaugoja j\u012f nuo nelaimi\u0173. A\u0161 noriu tik papasakoti, kad, pradedant 1940 metais ir ligi pat pastar\u0173j\u0173 laik\u0173, t. y. ligi 1945 met\u0173, kai ra\u0161omi \u0161ie atsiminimai, tartum kokia tai slapta j\u0117ga saugojo mane nuo pra\u017euvimo, kuomet gausios nelaim\u0117s u\u017egriuvo mane pastaraisiais siaubingais karo ir nepaprast\u0173 sukr\u0117tim\u0173 metais.\u201c<\/em>[5]<\/a><\/p>\n\n\n\n

Z. Toliu\u0161is savo atsiminimuose pasakoja, jog M. Arcimavi\u010dien\u0117s atsi\u0173stas skarab\u0117jus tapo jam brangia dovana ir atminimu apie nuo\u0161ird\u017ei\u0105 bi\u010diulyst\u0119. Dovanotasis amuletas i\u0161liko per visas u\u017eklupusias gyvenimo negandas, karo baisumus, su\u0117mimus ir \u012fkalinimus; per kratas, kuri\u0173 metu i\u0161 nuosavo buto buvo paimta daug \u012fvairi\u0173 verting\u0173 meno rinkini\u0173, knyg\u0173 ir kito turto \u2013 ta\u010diau skarab\u0117jus liko. Tarsi stebuklo d\u0117ka i\u0161liko ir sodyba Makaronkos kaime (Jonavos raj.), kurioje teisininkas laikinai buvo rad\u0119s saug\u0173 prieglobst\u012f:<\/p>\n\n\n\n

\u201e1943 met\u0173 ruden\u012f a\u0161 apsigyvenau kaime, nuosavam \u00abMakaronkos\u00bb \u016bkely, kur\u012f buvau \u012fgij\u0119s prie\u0161 pat kar\u0105 ir apie kurio egzistavim\u0105 vokie\u010diai, matomai, netur\u0117jo joki\u0173 \u017eini\u0173, nes \u010dionai apie mane nesiteiravo.<\/em>[…] Kokiu tai tikrai stebuklingu b\u016bdu mano \u016bkelis i\u0161liko nesudeg\u0119s, nors \u012f trob\u0117sius pateko keli sviediniai ir j\u0173 skeveldros apdrask\u0117 stogus. Vienas sviedinys pataik\u0117 ton pa\u010dion dar\u017ein\u0117n, kurioje buvo u\u017ekasti mano daiktai ir skarabiejus, ir daiktai kit\u0173 to \u016bkio gyventoj\u0173, ta\u010diau, i\u0161mu\u0161\u0119s didel\u0119 skyl\u0119 stoge, jis keistu b\u016bdu nepadeg\u0117 dar\u017ein\u0117s, nors joje buvo nema\u017ea \u0161iaud\u0173, o ir pati dar\u017ein\u0117 buvo sausa, kaip i\u0161d\u017ei\u016bvusi balana, nes vasara buvo labai kar\u0161ta. Ne\u017ei\u016brint to, kad \u016bkelis kur\u012f laik\u0105 buvo vis\u0173 \u017emoni\u0173 apleistas, jis nebuvo apipl\u0117\u0161tas, kas atsitiko su mano kaimynais ir taip da\u017enai pasitaikydavo karo metu tiek m\u016bs\u0173 apylink\u0117j, tiek ir visoje Lietuvoje<\/em>.<\/p>\n\n\n\n

Okupacij\u0173 laikotarpiu Z. Toliu\u0161is, kaip \u017einomas Lietuvos politinis  veik\u0117jas, buvo persekiojamas ir kalinamas. 1944 m. ruden\u012f antr\u0105kart suimtas ir \u012fkalintas NKVD kal\u0117jime. Vienu i\u0161 dvasios stipryb\u0117s \u0161altini\u0173, pad\u0117jusi\u0173 nepal\u016b\u017eti, buvo M. Rudzinskait\u0117s-Arcimavi\u010dien\u0117s dovanotas talismanas ir \u012ftik\u0117jimas jos \u0161irdingu palink\u0117jimu, kad visos negandos turi aplenkti.<\/p>\n\n\n\n

[…] Kadangi jau anks\u010diau man buvo at\u0117jusi mintis apie skarabiejaus \u012ftak\u0105 mano likimui, tai dabar, s\u0117dint kal\u0117jime, a\u0161 v\u0117l j\u012f da\u017enai prisimindavau.<\/em> […] S\u0117d\u012fs kal\u0117jime, net sunkiausiose s\u0105lygose, niekuomet nenustoja vilties, tad ir a\u0161 lyg tasai, sk\u0119stantis, kuris griebiasi ir \u0161iaudelio, nuolat prisimindavau padovanot\u0105j\u012f man vabal\u0117l\u012f, kaipo vienintel\u0119 mano i\u0161sigelb\u0117jimo vilt\u012f. A\u0161 da\u017enai pagalvodavau, kad, jei ir \u0161\u012f kart\u0105 man pavykt\u0173 atgauti laisv\u0119, tai mano daleidimas apie skarabiejaus man teikiam\u0105 pagalb\u0105, dar labiau sustipr\u0117t\u0173. <\/em>[…] Teko pergyventi sunkiausi\u0105 mano buvimo kal\u0117jime laik\u0105, nes be kasdienini\u0173 sunkenybi\u0173, nepritekli\u0173 ir varg\u0173 dabar kankino, tartum drugys, nuolatinis vilties ir desperacijos kaitaliojimasis. Pagalios, po a\u0161tuoni\u0173 m\u0117nesi\u0173 kalinimo prie\u0161 mane atsidar\u0117 kal\u0117jimo vartai ir a\u0161 v\u0117l tapau laisvas.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Kas mane i\u0161gelb\u0117jo? Ir po \u0161iai dienai a\u0161 u\u017eduodu sau t\u0105 klausim\u0105 ir nerandu jam atsakymo. Ar tik ne skarabiejus bus pad\u0117j\u0119s man ir \u0161\u012f kart\u0105?\u201c<\/em>[6]<\/a><\/em><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

[1]<\/a> Parengta pagal: Snitkuvien\u0117, Aldona. Lietuva ir Senov\u0117s Egiptas : XVI a. pab. – XXI a. prad.; keliautoj\u0173, kolekcinink\u0173 ir mokslinink\u0173 p\u0117dsakais, <\/em> [Kaunas] : Nacionalinis M.K. \u010ciurlionio dail\u0117s muziejus, 2011, p.38-44, 83-87, 114-121; Snitkuvien\u0117, Aldona. Aplankykite manuosius Egipto dievus\u2026 Mokslas ir gyvenimas<\/em>, 1985, Nr.6; Snitkuvien\u0117, Aldona. Vienintel\u0117 Lietuvoje Senov\u0117s Egipto dail\u0117s kolekcija \u2013 Kaune. Kauno diena<\/em>, 1995 m. rugs\u0117jo 13 d.<\/p>\n\n\n\n

[2]<\/a> Lietuvos nacionalin\u0117s Martyno Ma\u017evydo bibliotekos Ret\u0173 knyg\u0173 ir rankra\u0161\u010di\u0173 skyriaus (LNMMB RKRS) Zigmo Toliu\u0161io fondas F66.<\/p>\n\n\n\n

[3]<\/a> T. y. Nefertit\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

[4]<\/a> Sukaupt\u0105 archeologini\u0173 radini\u0173 kolekcij\u0105 mokslinink\u0117 saugojo ma\u017eame nuomojamame butelyje Kaune, kuriame vis gaus\u0117jantis rinkinys ilgainiui jau nebetilpo. Ypa\u010d daug nesusipratim\u0173 ir keblum\u0173 k\u0117l\u0117 mumija, nes su\u017einoj\u0119 apie j\u0105, i\u0161sigand\u0119 buto \u0161eimininkai tuojau pat pareikalaudavo i\u0161sikraustyti. Marija Rudzinskait\u0117-Arcimavi\u010dien\u0117 d\u0117jo pastangas kokiame nors muziejuje \u012frengti senov\u0117s Egipto ekspozicij\u0105, prieinam\u0105 pla\u010diajai visuomenei. Tuo reikalu kreip\u0117si \u012f M. K. \u010ciurlionio galerij\u0105, Vytauto Did\u017eiojo kult\u016bros muziej\u0173, \u012f Vilniaus universitet\u0105, ta\u010diau likdavo nusivylusi ekspozicij\u0173 s\u0105lygomis ir laikinumu. 1940 m. dal\u012f savo rinkinio apsisprend\u0117 deponuoti Kauno valstybiniam kult\u016bros muziejui. Likusi\u0105 kolekcijos dal\u012f toliau saugojo savo bute, ta\u010diau mielai leisdavo visiems apsilankantiems draugams j\u0105 pamatyti. \u0160iuo metu did\u017eioji dalis kolekcijos saugoma Mykolo \u017dilinsko dail\u0117s galerijoje Kaune.<\/p>\n\n\n\n

[5]<\/a> Zigmas Toliu\u0161is. Atsiminimai ir apibrai\u017eos, d.1. LNMMB RKRS f.66, b.41, lap.9-14<\/p>\n\n\n\n

[6]<\/a> Ten pat, lap.9-14<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pareng\u0117 Irmina Abramovien\u0117 1885 m. liepos 16 d. \u0160aravuose, K\u0117daini\u0173 raj. gim\u0117 Marija Rudzinskait\u0117-Arcimavi\u010dien\u0117  \u2013istorik\u0117, pirmoji profesionali Lietuvos egiptolog\u0117. Egiptologija susidom\u0117jo studijuodama (1911\u20131916 m.) Maskvoje pas \u017eym\u0173 orientalist\u0105 Boris\u0105 Turajev\u0105, kuris padar\u0117 poveik\u012f mokslinink\u0117s pasaul\u0117\u017ei\u016bros formavimuisi bei apsisprendimui vis\u0105 gyvenim\u0105 paskirti Egipto istorinio palikimo tyrin\u0117jimui. Studij\u0173 metais dalyvavo Maskvos imperatori\u0161kojo universiteto Istorijos komisijos bei Lenk\u0173 … Toliau skaityti „Senov\u0117s pasaulio tyrin\u0117toja, profesionalios egiptologijos pradinink\u0117 Lietuvoje Marija Rudzinskait\u0117-Arcimavi\u010dien\u0117. I\u0161 Zigmo Toliu\u0161io atsiminim\u0173”<\/span><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":6,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[89,265],"tags":[3882],"class_list":["post-5421","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-asmenybes","category-datos","tag-marija-rudzinskaite-arcimaviciene-lt"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5421","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/users\/6"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5421"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5421\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5421"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5421"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5421"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}